Mokslinėje konferencijoje – aktualiausi atminties politikos klausimai

Rugsėjo 29-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko jau ketvirtoji Adolfo Damušio demokratijos studijų centro organizuota mokslinė konferencija. Šįkart skirtingų sričių tyrėjai, akademikai ir ekspertai, atstovaujantys įvairioms institucijoms iš visos Lietuvos, susitiko ir savo pranešimuose kėlė klausimus bei kvietė diskutuoti šiandien itin aktualia ir svarbia atminties politikos tema.

Konferencija „Atminties politika Lietuvoje: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“ keturiose sesijose kvietė kalbėti apie metodologinius ir praktinius atminties politikos aspektus, ją formuojančius naratyvus, sovietinio laikotarpio iššūkius atminties politikai ir kultūrai bei rezistencijos reprezentaciją joje.

Konferencijos atidaryme sveikinimo žodį tarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Lietuvos Respublikos ambasadorės Danijos Karalystėje Gintės Damušytės sveikinimą perskaitė Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

Pirmojoje, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkės–tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės moderuotoje, sesijoje Vilniaus universiteto (VU) istorikas doktorantas Vytautas Starikovičius ir dr. I. Strumickienė pristatė teorinės, metodologinės ir teisinės prieigos prie atminties politikos Lietuvoje būdus, o Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovė dr. Monika Kareniauskaitė kalbėjo apie konkrečius šiandien vykstančių atminties karų skaitmeninėje erdvėje pavyzdžius, vidines ir išorines grėsmes.  Teorinio ir praktinio požiūrio į atminties politikos klausimus sinergija pirmojoje sesijoje padėjo pagrindą tolimesnėms konferencijos diskusijoms vystytis.

Atminties politika neatsiejama nuo viešajame diskurse vyraujančių ir konkuruojančių naratyvų. Apie tai, kokie ir kieno jie yra formuojami, kalbėjo Klaipėdos universiteto prof. dr. Valdas Rakutis bei Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Rasa Čepaitienė. Prof. dr. V. Rakutis analizavo „savų“ ir „svetimų“ naratyvų sąveiką ir vis dažnesnę konfrontaciją, o dr. R. Čepaitienė auditorijai pristatė superlatyvinės atminties politikos, ypač ryškios šiuolaikinėje Rusijoje, sampratą bei jos poveikį ir Lietuvoje vykstantiems kultūriniams karams. Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus tyrėja dr. Ina Ėmužienė pristatė Lietuvos istorijos naratyvus matomus diasporos radijo archyvuose. Sesiją moderavo Lietuvos istorijos instituto tyrėja dr. Vitalija Stravinskienė.

Trečioji sesija pakvietė atidžiau pažvelgti į sovietmečio iššūkius atminties politikai ir kultūrai, jos tyrimams. Šioje dalyje savo tyrimų objektus ir įžvalgas pristatė Lietuvos kultūros tyrimų instituto atstovas, J. Baltušio „Dienoraščius“ tyręs dr. Vytautas Rubavičius bei VU istorijos fakulteto doktorantai Rugilė Rožėnė ir Antanas Terleckas, kurie pažvelgė į menkiau tyrinėtus, netgi užmirštus, praeities aspektus Lietuvoje. Sesiją baigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantės Viktorijos Rimaitės parengta Lietuvos politinės tapatybės elementus atspindinčių Vilniaus miesto paminklų apžvalga. Pranešimus lydėjo istoriko prof. dr. Arūno Streikaus moderuota diskusija, į kurią įsitraukė ir klausimus uždavė aktyvūs konferencijos klausytojai. 

Mokslinę konferenciją baigė sesija, kurioje Nacionalinės bibliotekos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų tyrėjai apžvelgė lietuvių rezistencijos ženklus Lietuvos atminties kultūroje ir politikoje. Vidmantas Valiušaitis pristatė savo įžvalgas apie Lietuvos diplomatų vaidmenį rengiant 1941 m. Birželio sukilimą, VDU istorikė dr. Daiva Dapkutė kalbėjo apie iniciatyvą paskelbti 1941 m. Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją Lietuvos Respublikos teisės aktu, o Darius Indrišionis dalijosi įžvalgomis apie rezistencines organizacijas suvienyti siekusios Lietuvos tautinės tarybos, kurios vienas steigėjų buvo Jonas Noreika, atmintį. Paskutinį sesijos pranešimą skaitė VU istorikas dr. Norbertas Černiauskas, kalbėjęs apie partizaninio karo atmintį, jos kaitą ir vietą lietuvių sąmonėje. Jis apibendrino, kad regimas sąmoningumo poslinkis jautriais istorinės atminties klausimais atspindi platesnius atminties kultūros pokyčius: užpildomi tušti atminties plotai ir spragos leidžia tikėti, kad tai taps natūraliu pagrindu kokybiškoms diskusijoms ir apie dabartį, demokratiją ir jos raidą Lietuvoje. Sesiją moderavo ir diskutuoti kvietė VU istorikas dr. Marius Ėmužis. 

Būtent demokratiškas, pagarba ir vienas kito supratimu grįstas polilogas dažnai sudėtingais ir jautriais, bet nuo Lietuvos dabarties ir tolimesnės raidos neatsiejamais klausimais ir yra Adolfo Damušio politinių studijų dienų tikslas, baigiamajame žodyje sakė dr. I. Strumickienė. Mokslinės konferencijos rengėjai dėkoja pranešėjams, moderatoriams ir klausytojams, pasidalinusiems savo tyrimų rezultatais ir įžvalgomis atminties politikos ir konkrečių praeities įvykių klausimais.

Daugiau nuotraukų ›

Data
rugsėjo 29 d.
Laikas
8.30–17.30 val.
Vieta
Konferencijų salė, V a.
Dalyvavimas
būtina registracija čia ›
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“
Svarbu
Laikantis saugumo reikalavimų lankytojų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.
Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr