Kas buvo Basilius Hyacinthius Vilnensis?

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje dr. Darius Antanavičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbinamas Arūno Brazausko, Nacionalinės bibliotekos vyr. metodininko, pasakoja apie XVI a. lotyniškai rašiusio paslaptingo vilniečio tapatybę.

D. Antanavičius jau senokai domisi asmeniu, pasivadinusiu Basilius Hyacinthius Vilnensis, kuris 1580 m. Padujoje, Italijoje, išleido kūrinį, pavadintą „Panegyricus inexcidium Polocense“ („Panegirika Polocko sugriovimo proga“). Panegirikos dingstis – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vadovaujamų pajėgų pergalė: 1579 m. rugpjūčio 30 d. atkariautas Polockas. D. Antanavičius primena, kad istorinė šio įvykio pusė nuodugniai išnagrinėta. Skaitome Adolfą Šapoką: „Karalius Steponas Batoras labai atsidėjęs ruošėsi karui. Lenkai iš pradžių nesutiko apsidėti mokesčiais karo reikalui: jie bemeilijo eiti patys kariauti. Tačiau lietuviai nenorėjo įsileisti į savo kraštą ginkluotos lenkų bajorijos, todėl reikalavo, kad jie duotų samdytos kariuomenės <...> nenorėdamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jėgomis iš Vilniaus išžygiavo į Polocką, kurį po 3 savaičių apgulties paėmė (tuo būdu nuo 1563 m. Maskvos valdžioje išbuvęs Polockas sugrįžo Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo).“

Šios pergalės šlovinimu Europoje daugiausia užsiėmė lenkai. O Basilius Hyacinthius yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės autorius, juolab nurodyta jo vilnietiška kilmė: Vilnensis. Apie save kūrinio autorius užsimena vos keliose vietose. Pirmiausia – antraštiniame knygos lape ir dedikacijoje Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilui Rudajam. Iš tų nuotrupų matyti, kad 1579–1580 m. jis studijavo Padujos universitete, nes mini, kad ėmęsis „Panegirikos“ turėjo trupam atidėti į šalį kitus rimtus mokslus – mediciną. Padujos universiteto archyvuose yra liudijimas, kad 1579 m. daktaro laipsnis suteiktas iš Lenkijos atvykusiam studentui. 1582 m. Basilius Hyacinthius tapo ir Bolonijos universiteto daktaru.

Taigi kai kas žinoma apie „Panegirikos“ autorių, tačiau ne jo tapatybė. Lenkų bibliografas ir kultūros istorikas Ryszardas Lewańskis (1918–1996) spėjo, kad Basilius Hyacinthius yra tiesiog sulotyninta nuoroda į tikrąją pavardę. Savo darbuose jis pasiūlė hipotetinę autoriaus pavardės formą Jacewicz, Jacyna. D. Antanavičius nurodo, kad būta Vilniaus burmistro Fiodoro Jackevičiaus ar Jackovičiaus, kuris buvo vienas iš trijų Vilniaus atstovų, savo antspaudais 1569 m. patvirtinusių Liublino unijos aktą. „Panegirikos“ autorius, Padujos ir Bolonijos daktaras, galėjo būti to Jackevičiaus sūnus. Tarp vieną iš Bolonijos universiteto salių puošiančių herbų išliko ir „Panegirikos“ autoriaus herbas: raudoname skyde pavaizduota smaigaliu į viršų nukreipta strėlė, jai iš šonų – sidabriniai pusmėnuliai. Deja, prie herbo nurodyta ne pavardė, o pseudonimas: Basilius Hyacinthius Vilnensis.

Atrodo, užduotis paprasta: palyginti prie Liublino unijos akto prikabintą antspaudą su herbu Bolonijos universitete ir nustatyti tapatybę. Deja, laikas nepagailėjo burmistro Jackevičiaus antspaudo – vaškas ištekėjo. Vis dėlto spėjimas, kad po pseudonimu Basilius Hyacinthius Vilnensis slėpėsi žmogus, pavarde Jackevičius, yra rimčiausia hipotezė dėl „Panegirikos“ autoriaus tapatybės.

Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr