Pokalbis apie knygą „XX a. Vakarų poetai“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko pokalbis apie 1969 m. leidyklos „Vaga“ išleistą verstinės poezijos rinktinę „XX a. Vakarų poetai“. Praėjus kiek daugiau nei 50 metų nuo knygos pasirodymo ir minint simbolinę jos sukaktį, rinktinės reikšmę lietuvių poezijos formavimuisi aptarė poetai, vertėjai, Nacionalinės premijos laureatai Tomas Venclova ir Antanas A. Jonynas. Pokalbį moderavo literatūros tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas.

Pokalbio dalyviai svarstė, ką tokios knygos pasirodymas reiškė sovietmečiu, kokia jos reikšmė šiomis dienomis, su kokiais sunkumais susidurta siekiant knygą apginti nuo sovietinio režimo cenzorių, kokių užsienio poetų tekstų knygoje pasigesta, kokių iššūkių kilo rengiant užsienio autorių vertimus. Poetai dalijosi mintimis, kurie autoriai bei tekstai padarė jiems didžiausią įspūdį, formavo pasaulėvoką, taip pat perskaitė labiausiai patikusius ar atmintin įstrigusius eilėraščius, publikuotus antologijoje.

Antologijoje „XX a. Vakarų poetai“ publikuota apie 60 pasaulio poetų kūryba, tik nedaugelio jų eilės iki tol buvo pasirodžiusios to meto Lietuvos periodikoje. Pasak literatūros tyrinėtojo D. Vaitiekūno, tai buvo gražūs balsai, prasiveržę iš anapus geležinės uždangos, balsai, skelbę poetinės vaizduotės laisvę. Antologijoje – išversti įvairūs prancūzų, anglų ir amerikiečių, vokiečių ir austrų, italų, ispanų, Lotynų Amerikos, švedų ir graikų poetų (tiesa, tik po vieną švedų ir graikų poetą) darbai. Prie knygos pasirodymo prisidėjo nemažas būrys vertėjų: E. Astramskas, V. Bložė, A. Churginas, A. Drilinga, J. Juškaitis, K. Korsakas, M. Martinaitis, T. Rostovaitė, T. Venclova ir kiti.

Pasak poeto, vertėjo T. Venclovos, šios knygos pasirodymas buvo ryškus įvykis to meto lietuvių kultūroje. Knyga tais laikais net buvo bestseleris. T. Venclova atkreipė dėmesį, kad 1968 m. įvyko invazija į Čekoslovakiją ir buvo sunaikintas Prahos pavasario judėjimas, kuriuo bandyta demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą. Dėl šių įvykių Sovietų Sąjungos okupuotuose kraštuose padėtis kultūros bei politikos srityse smarkiai pablogėjo. Bijota, kad knyga gali nepasirodyti, tačiau galiausiai buvo išleista daugmaž taip, kaip buvo numatyta rengėjų.

T. Venclovos vertinimu, knygoje spausdinama vertingų poetų, kuriuos derėjo įtraukti, darbų, taip pat nemažai poetų komunistų: jų gretose ir talentingų, ir tų, kurių poezijos vertė  menkoka. „Teko atsižvelgti į to laiko sąlygas ir pridurstyti perkūnsargių, kad knyga nebūtų užsipulta. Knyga nebuvo užsipulta, sulikviduota, sumenkinta, suniekinta“, – prisimindamas knygos pasirodymą, pasakojo T. Venclova. Jam pritarė A. A. Jonynas – esą daugelis į šią knygą patekusių autorių buvo vakarietiški, modernūs, bendras vertimų lygis taip pat aukštas.

Poetai dalijosi mintimis, ką ši antologija asmeniškai reiškė jų gyvenime, pasaulėvokoje. Knyga „XX a. Vakarų poetai“, pasak A. A. Jonyno, visai poetų kartai padarė milžinišką įtaką. „Tai viena svarbių knygų, kurios tam tikra prasme pakreipė mano likimą, kad dabar esu tas, kas esu“, – mintimis dalijosi rašytojas. Pasak jo, ši knyga pasirodė reikiamu laiku ir padarė didelį poveikį jo pasaulėvokai, pademonstravo, kad poezija gali būti labai įdomus ir gražus dalykas. A. A. Jonyno teigimu, didelį įspūdį darė Thomo Stearnso Elioto, Dylano Thomaso kūryba. Šios knygos eilėraščių aidai tiesiogiai atliepiami ir kai kuriuose poeto vėliau sukurtuose eilėraščiuose.

Šiame rinkinyje esama apie trisdešimt T. Venclovos verstų eilėraščių. Prisimindamas šiai knygas rengtus vertimus, T. Venclova svarstė: „Man tai buvo pirmas rimtas pasirodymas literatūros scenoje. Vertimai, atrodo, buvo patenkinamo lygmens, redaktoriai prie jų per daug nekibo, recenzentai juos taip pat neblogai įvertino.“

Visas pokalbis vaizdo įraše:

Šis pokalbis yra verstinei poezijai skirtų renginių ciklo „Bazilisko ambasada“ dalis. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė, organizuoja asociacija „Slinktys“ ir „Bazilisko ambasada“.

Vilniaus baziliskas, priešingai nei kitų Europos miestų baziliskai, yra ne grėsmingas drakonų giminės atstovas, bet prijaukintas miestelėnų augintinis. Projektas „Bazilisko ambasada“ šį sostinės požemių gyventoją sugrąžina į gimtąjį miestą, kur jis atgimsta kaip literatūros, vertėjų ir skaitytojų globėjas, o poezijos vertėjai čia atsiskleidžia kaip saviti diplomatai, gebantys užsienio autorių tekstus prakalbinti lietuviškai.

Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr