Telefonas Klaustukas
2020 m. gruodžio 28 d.

Nacionalinės bibliotekos 2020 metų leidiniai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leisdama spausdintus ir elektroninius leidinius, ne tik aprūpina bibliotekų bendruomenę profesine literatūra, bet ir reikšmingai prisideda prie bibliotekoje vykdomų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir populiarinimo.

Nacionalinė biblioteka leidžia Lietuvos valstybinės einamosios bibliografijos leidinius, nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rodykles, bibliotekų specialistams skirtus straipsnių rinkinius, metodinius leidinius bibliotekininkams ir leidėjams, kitus leidinius, susijusius su Nacionalinės bibliotekos – daugelio veiklų kompetencijų centro – veikla.

Bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir mokslo institucijomis,  biblioteka leidžia mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“. Šį žurnalą galima skaityti ir internete.

Nacionalinės bibliotekos leidžiamas profesinis ir kultūros temas nagrinėjantis žurnalas „Tarp knygų“ skaičiuoja jau aštuntą leidybos metų dešimtmetį.  Kad skaitytojai nepatirtų sunkumų  dėl šiais metais Lietuvoje paskelbto karantino ir galėtų pavartyti žurnalą, karantino metu išleistus numerius (Nr. 3, 4, 11 ir 12) siūlome skaityti ir virtualiojoje erdvėje. Visus praėjusių metų žurnalo numerius galima rasti ir žurnalo archyve.

Savo leidinius biblioteka pateikia visuomenei kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje, organizuoja jų pristatymus susitikimuose ir nuotoliniu būdu. Jūsų dėmesiui pristatome kai kuriuos Nacionalinės bibliotekos 2020 metais išleistus spaudinius ir elektroninius leidinius.

Vytautas Gudaitis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais

Lapkričio viduryje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido ilgamečio darbuotojo ir buvusio direktoriaus Vytauto Gudaičio parengtą knygą „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais“ ­– tai labai svarbus leidinys 2019 m. įkūrimo šimtmetį minėjusiai, ne kartą pavadinimą keitusiai Nacionalinei bibliotekai (Martyno Mažvydo vardas jai suteiktas prasidėjus pertvarkai 1988 m., nacionalinės bibliotekos statusas – 1989 m.).

Kaip rašo knygos autorius, „pirminė šio darbo idėja buvo kur kas kuklesnė: ketinta parengti tik Bibliotekos veiklos kroniką, tačiau pasirodė, kad kai kuriuos surinktus faktus ir įvykius būtina paaiškinti plačiau, nes besidominčiam gali kilti klausimų, į kuriuos atsakymų jis kronikoje neras, dalis surinktos medžiagos vėl bus palikta dūlėti archyvuose ar bibliotekų lentynose, kronika neatskleis Bibliotekos ir jos darbuotojų vaidmens ir indėlio į šalies bibliotekininkystės raidą.“

Daiva Janavičienė. Biblioterapijos metodika

2020 metų lapkričio mėnesį biblioteka išleido Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus darbuotojos dr. Daivos Janavičienės knygą „Biblioterapijos metodika“. Joje skaitytojams pateikiamos pasyviosios ir sąveikos biblioterapijos vedimo technikos, patarimai dėl pasyviosios biblioterapijos skaitymo rekomendacijų, autorės sudarytas rekomenduojamos grožinės literatūros knygų sąrašas. Leidinyje daug dėmesio skiriama sąveikos biblioterapijos užsiėmimų organizavimo detalėms: tikslų kėlimui, pozityviam vedėjo nusiteikimui, dalyvių apklausos organizavimui, literatūros atrankai, užsiėmimo etapams ir t. t.

Dr. D. Janavičienės knyga „Biblioterapijos metodika“ pasiekiama ir per Nacionalinės bibliotekos interneto prieigą ›

Knyga „Biblioterapijos metodika“ yra Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ dalis. Projektą vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, projekto partnerės: Lietuvos biblioterapijos asociacija, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Knygos kūrimą ir leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Biblioterapija : teorija ir praktika

Spalio pradžioje skaitytojus pasiekė Nacionalinės bibliotekos išleista dr. Daivos Janavičienės knyga „Biblioterapija: teorija ir praktika“ – vienas pirmųjų šalyje leidinių, skirtas terapiniam skaitymo poveikiui apžvelgti.

Biblioterapija – tai pagalba žmogui gilinantis į tekstus. Šis terminas žinomas jau daugiau nei 100 metų, o metodo kilmė siejama su faktais iš senovės istorijos. Šiandien, pandemijos akivaizdoje, skaitymo terapija tampa ypač aktuali: ji gali padėti žmogui prisitaikyti prie sudėtingos situacijos, sumažinti vidinę įtampą, rasti atsakymus į egzistencinius, savęs pažinimo, vertybių klausimus.

Władysław Wielhorski dienoraštis : 1915–1917 m.

Skaitytojus pradžiugino ir bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako, Astos Miltenytės ir vertimų virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – knyga „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“.

W. Wielhorskio dienoraštis – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija), yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pasak knygos autorių, pirmą kartą publikuotas dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas, ir kaip gražus tekstas.

Avrom Sutzkever. Dešimt eilėraščių. Vilniaus getas, 1943 m.

2020 m. Nacionalinė biblioteka kartu su partneriu Niujorke YIVO institutu išleido trikalbį leidinį „Tsen Lider. Ten poems. Dešimt eilėraščių“. Knyga buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje ir iš karto sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo bei pripažinimo. Leidinyje pateikiamos originalių A. Suckeverio rankraščių faksimilės, eilėraščių vertimai į anglų ir lietuvių kalbas, dr. Mindaugo Kvietkausko ir prof. Davido E. Fishmano esė apie A. Suckeverį, dr. Laros Lempertienės įžanginis straipsnis. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Vytautas Landsbergis. Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989–2019

Papildyto leidimo prof. Vytauto Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ir kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“.

Dar vienas svarbus besibaigiančių metų bibliotekos leidybinis darbas – V. Landsbergio „Lapkričio knygelė“. Šiuo metu vyksta teksto tikslinimo darbai. Planuoja, kad šis leidinys pasirodys 2021 metų sausį. Taip pat jau yra sumaketuotas planinis leidinys „Pokalbiai su profesoriaus Vytauto Landsbergio šeima (sudarytojas Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius)“.

Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklės

Bibliografijos žinios. Knygos, 2019

Naujajame Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklės tome skelbiami Lietuvoje išleistų knygų, brošiūrų, dailės albumų, plakatų, portretų, reprodukcijų, atvirukų, natų, žemėlapių ir leidinių Brailio raštu, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautų 2019 m. dokumentų privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, serijų, leidėjų, ISBN ir ISMN rodyklės. 

Išleista popierinė knyga, tačiau metų gale bibliotekos interneto svetainėje bus pateikta ir elektroninė jos versija.

Bibliografijos žinios. Disertacijos, 2019

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 metais pradeda leisti naują kasmetę elektroninę einamosios bibliografijos rodyklę „Bibliografijos žinios. Disertacijos“.

„Tai unikalus tęstinis informacinis leidinys, kuriame sutelkta suklasifikuota bibliografinė informacija apie disertacijas (ir jų santraukas), nurodantis tradicinius ir skaitmeninius prieigos prie jų taškus. Viename leidinyje tinkamai susisteminta informacija leis pamatyti visą bendrą Lietuvos jaunųjų mokslininkų mokslo darbų vaizdą, sudarys naujas komunikavimo ir prieigos sąlygas informuojant visuomenę ir suinteresuotas institucijas apie aukštojo mokslo rezultatus ir sudarys palankias galimybes ją išsaugoti ateities kartoms“, – leidinio įvade pabrėžia dr. M. Gedvilas.

Pirmą kartą parengtoje bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje 2019 m. išleistų ir pagal doktorantūros nuostatus Nacionalinėje bibliotekoje gautų 518 disertacijų ir jų santraukų bibliografiniai įrašai.

Bibliografijos žinios. Serialiniai leidiniai, 2019

Elektroniniu būdu išleistoje naujojoje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleisti laikraščiai, žurnalai, biuleteniai, periodiniai ir metiniai rinkiniai, leidiniai Brailio raštu ir garsiniai žurnalai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2019 m. gauti kaip privalomasis egzempliorius. Leidinyje pateikiamos pagalbinės antraščių ir tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) su registracinėmis antraštėmis rodyklės.

Interaktyviame PDF formato dokumente po kiekvienu bibliografiniu įrašu pateikiama „Nuoroda į NBDB“, kurią suaktyvinus galima pasiekti išsamų dokumento įrašą Nacionalinės bibliografijos duomenų banke, taip pat, naudojantis pagalbinių rodyklių sąsajomis su bibliografiniais įrašais, galima atlikti paiešką pačiame dokumente.

Bibliografijos žinios. Garso, vaizdo įrašai, elektroniniai ištekliai fizinėse laikmenose, 2019

Elektroninėje bibliografijos rodyklėje skelbiami garso įrašų (muzikos įrašų, garsinių knygų ir kitų garso įrašų), elektroninių išteklių fizinėse laikmenose ir vaizdo įrašų bibliografiniai įrašai. Po kiekvienu įrašu pateikiama „Nuoroda į NBDB“. Ją suaktyvinus, galima pasiekti išsamų dokumento bibliografinį įrašą Nacionaliniame bibliografinių duomenų banke. Bibliografijos rodyklėje pateikiamos interaktyvios pagalbinės asmenvardžių, antraščių, leidėjų registracijos numerių, leidėjų ir tarptautinių standartinių knygos numerių (ISBN) bei tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) rodyklės.

Parlamento studijos : mokslo darbai. 2020, Nr. 28

Du kartus per metus leidžiamą mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“ 2004 m. įsteigė Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Žurnale skelbiami mokslo darbai, analizuojantys valstybės politinio gyvenimo ir demokratinių procesų raišką istorijos, teisės, politologijos, kalbos, informacinės sklaidos, nacionalinio ir europinio parlamentarizmo tradicijų ir kitose srityse. Beje,  „Parlamento studijos“ vienintelis turi savo svetainę, kurioje publikuojami visų numerių tekstai. Šiuo metu vyksta svetainės atnaujinimas. 2021 m. pradžioje lankytojams bus atverta naujo dizaino ir platesnių galimybių svetainė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistame mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ 28 numeryje rašoma apie teisėkūros būklę Lietuvoje: institucinius ir kultūrinius problemų suvokimo fragmentus (dr. Arvydas Lukošaitis); apie politinės komunikacijos profesionalizaciją Lietuvoje: 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos atvejis (doc. dr. Andrius Šuminas, Akvilė Kiliulytė); apie Mykolo Sleževičiaus politinę veiklą Pirmojo pasaulinio karo metais (doc. dr. Mindaugas Tamošaitis); apie socialdemokratijos sampratą tarpukario LSDP programiniuose dokumentuose ir partijos lyderio Stepono Kairio tekstuose (dr. Gintaras Mitrulevičius); apie Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje antrą etapą (1918 m. kovo 31 d. – lapkričio 15 d.) (prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė). Be to, šiame numeryje analizuojamas Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte, pasakojama, kaip praėjo 1920-ųjų gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo sušaukimo šventė, publikuojamos dviejų knygų recenzijos.

Parlamento studijos : mokslo darbai. 2020, Nr. 29

Dvidešimt devintas „Parlamento studijų“ numeris skirtas Lietuvos Steigiamajam Seimui. Šiame leidinyje įdomių detalių ir peripetijų ras ir istorikai mėgėjai, ir profesionalai. Kaip žinome, 2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Prieš šimtą metų, 1920 m. balandžio 14-15 d., pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas gegužės 15 d. susirinko į pirmąjį posėdį ir, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika. „Parlamento studijose“ publikuojama istorinių dokumentų iš virtualios parodos „Lietuvos Steigiamajam Seimui – 100 metų“. Čia greta ikoninėmis tapusių nuotraukų rasite ir visai nematytų.

Dr. Aušra Jurevičiūtė aptaria, kuo gyveno Steigiamojo Seimo rinkimų išvakarėse Lietuvos kariuomenė ir kodėl jai buvo svarbus rinkimų įstatymo pakeitimas. Prof. dr. Virginija Jurėnienė analizuoja, kaip Steigiamojo Seimo išrinkimas valstybėje įtvirtino lygias politines teises. Ką veikė ir nuveikė Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga? Į šį klausimą atsako dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Dr. Artūras Svarauskas atskleidžia, kaip tarpukariu buvo minimos Steigiamojo Seimo sukaktys. Ar esate girdėję, ką pirmiausia reiškė Gegužės 15-oji ir kuo ją bandyta pakeisti? Kaip buvo organizuojama Lietuvos vyriausybė tremtyje 1941–1943 m. JAV, aptaria prof. dr. Juozas Skirius. Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis recenzuoja Zenono Butkaus monografiją „Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje“.

Šiandien aktualu: straipsnių rinkinys bibliotekininkams, 2020 I pusm., Nr. 62

Pavasarį pasirodė ir ilgai lauktas pusmetinio leidinio Šiandien aktualu 2020 metų pirmojo pusmečio numeris. Tai straipsnių rinkinys bibliotekų darbuotojams, leidžiamas spausdintiniu ir elektroniniu formatais, prieinamas visiems vartotojams, sklaidantiems Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapį (meniu juostoje: Paslaugos / Bibliotekininkui / Profesiniai informacijos ištekliai / Literatūra praktikams). Leidinio interaktyviosiomis sąsajomis galima naudotis tik jį atsisiuntus. Tai tęstinis straipsnių rinkinys, skirtas bibliotekų darbuotojams. Jo tikslas – bibliotekų darbuotojų profesionalumo ugdymas: bibliotekininkystės aktualijų, Lietuvos ir užsienio šalių bibliotekų patirties sklaida, pagalba organizuojant profesinės kvalifikacijos tobulinimą, sprendžiant praktines bibliotekų veiklos problemas, bibliotekų darbuotojų konsultavimas, informavimas apie profesinės spaudos aktualijas ir pan.

Indrė Zalieckienė. Kapt kapt kapt

Nacionalinė biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programą 2019–2024 metams, organizavo Pirmosios knygos konkursą, kurio tikslas buvo išrinkti geriausią naujai sukurtos paveikslėlių knygos, skirtos 0–3 metų amžiaus vaikams, maketą ir paskatinti ankstyvojo amžiaus vaikams skirtų knygų kūrybą Lietuvoje. Geriausia pripažinta Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“.

Ši knygelė yra dalis pagal projektą „Knygų startas“ platinamo ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlio, kurį dar sudaro speciali „Knygų starto“ kuprinėlė, atvirukai su Nacionalinės bibliotekos specialistų kurtais patarimais, kaip skaityti su vaikais, ir spalvingi skirtukai. 

Remiantis šia knygele buvo sukurtos užsiėmimų su vaikais bibliotekose rekomendacijos. Knygelė „Kapt kapt kapt“ šiame kūrybiniame procese naudojama kaip atspirties taškas, joje slypintys raktiniai žodžiai – kaip įkvėpimas veiklai.

Visus spausdintus leidinius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (II a.), Leidybos skyriuje (V a., 524 kab.), Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius; tel. (8 5) 263 9111;  el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos apie bibliotekos išleistus leidinius rasite čia ›