Telefonas Klaustukas
2020 m. gruodžio 29 d.

Iliustruota Lietuvos istorija

„Prašmatinių didikų puotų šurmulys, galingų imperijų triumfas bei nuopuolis, detektyvo verti politiniai sąmokslai ir intriguojančios valdovų meilės istorijos tarsi filme vaizduotėje sukasi kadrai, suklijuoti iš atsiminimų, senelių pasakojimų, skaitytų knygų, matytų televizijos laidų ar kompiuterinių žaidimų“, – knygos „Iliustruota Lietuvos istorija“ (išleido leidykla „Briedis“) pratarmėje rašo jos autorius dr. Ignas Kapleris. Ir tęsia: „Sovietų Sąjungos okupacijos laikais Lietuvos istoriją, ištisoms žmonių kartoms plaudami smegenis, nutylėdami, klastodami faktus perrašinėjo svetimieji. Lyg kreivų veidrodžių karalystėje niekšai tapo herojais, o didvyriai nusikaltėliais. Dabar esame laisvi, bet vis dar pasakojamų melagienų sraute nebijokime patys, be pakištų suflerių sąžiningai vertinti praeities.“

„Iliustruota Lietuvos istorija“ nėra pirmoji I. Kaplerio knyga. Autorius – Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetų absolventas, besidomintis istorijos didaktika, paveldo komunikacija ir muzeologija, parašęs populiarių istorijos vadovėlių, mokymo priemonių. Ši knyga – pirmasis iliustruotos Lietuvos istorijos tomas, aprėpiantis laikotarpį nuo priešistorės baltų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo, t. y. istoriją iki 1795 metų.

288 knygos puslapiai, kaip jau pats pavadinimas sako, gausiai iliustruoti istorinėmis relikvijomis, architektūros paminklais, valdovų portretais, dokumentų faksimilėmis, to meto ginklų ir šarvų pavyzdžiais, namų apyvokos daiktų nuotraukomis. Kiekviena tema iliustruota retomis citatomis iš istorinių dokumentų, laiškų, įstatymų.

Aprašydamas Abiejų Tautų Respublikos užgrobimą, autorius cituoja Rusijos imperatorės Jekaterinos II laiško Prūsijos karaliui Frydrichui II ištrauką: „Siūlau Jūsų didenybei tokį iš Piastų, kuris bus labiau nei kiti mums įsipareigojęs už tai, ką dėl jo padarysime. Jeigu Jūsų Didenybė sutiks, siūlau Lietuvos stalininką Stanislovą Poniatovskį, o tai dėl tokių priežasčių. Iš visų pretendentų į karūną jis turi mažiausiai galimybių ją gauti, todėl turės įsipareigojimų tiems, iš kurių rankų ją gaus.“

Po II padalijimo Prūsijos karalius Frydrichas II juokavo: „Mudu su Jekaterina esame paprasčiausi plėšikai, bet aš stebiuosi, kad Austrijos imperatorė gebėjo dėl to pasiteisinti savo nuodėmklausiui. Ji verkė, kai ėmė žemes, ir kuo daugiau verkė, tuo daugiau ėmė.“

Lietuvos ir Lenkijos valstybės sudraskymas nesulaukė pasmerkimo. Dauguma Vakarų intelektualų šį lenkams ir lietuviams tragišką įvykį vertino kaip teisingą bausmę netvarkos apimtai valstybei.

Knygos autorių I. Kaplerį ir istoriką Bronių Makauską kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos politikos ir analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Įrašas publikuojamas grojaraštyje „Nacionalinės bibliotekos ekspertai rekomenduoja“. Geros peržiūros.