Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2021 m. kovo 31 d.

„Mąstau, vadinasi, esu“: filosofo René Descartes’o 425-osios gimimo metinės

Prancūzų filosofas, matematikas, fizikas René Descartes’as (1596–1650) – moderniosios filosofijos pradininkas, ryškiausiai iškėlęs proto ugdymo ir taisyklingo mąstymo svarbą. Žymiausias jo posakis – „Mąstau, vadinasi, esu“ (lot. Cogito Ergo Sum).

R. Descartes’as gimė Prancūzijos pietuose La Hajė (dabar – Dekartas). 1604–1612 m. studijavo filosofiją ir gamtos mokslus La Flešo jėzuitų kolegijoje, vėliau – teisę Puatjė universitete. 1618 m. išvyko į Bredą (Nyderlandai). Ten baigęs karo mokyklą, tarnavo kariuomenėje. Vėliau keliavo po Europą, gyveno Paryžiuje. 1629 m. emigravo į Nyderlandus, kur praleido 20 metų ir sukūrė didžiąją dalį savo veikalų. 1649 m. R. Descartes’as, pakviestas Švedijos karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą ir tapo jos mokytoju. Čia praleidęs tik kelis mėnesius, susirgo plaučių uždegimu ir mirė. 1650 m. buvo palaidotas Stokholme, o 1667 m. jo palaikai pervežti į Paryžių. 1793 m. buvo priimtas nutarimas perkelti filosofo palaikus į Paryžiaus Panteoną, tačiau jis nebuvo įvykdytas. 1819 m. R. Descartes’o palaikai dar kartą perlaidoti Paryžiuje, Sen Žermen de Prė (Saint-Germain-des-Préas) bažnyčios koplyčioje.

Keliaudamas, tarnaudamas kariuomenėje, bendraudamas su įvairaus temperamento ir tipo žmonėmis, kaupdamas įvairią patirtį, išbandydamas save lemtingose situacijose, jis visur, visada ir viską apmąstydavo, kaip pats sakė – studijavo „pasaulio knygą“. Pirmas filosofo pažiūrų sisteminimo bandymas – „Proto vadovavimo taisyklės“ (Règles pour la direction de l’esprit) buvo parašytas 1628 m, bet neskelbtas iki 1701-ųjų. Pirmasis spausdintas R. Descartes’o darbas – „Samprotavimas apie metodą: teisingai nukreipti savo protą ir ieškoti tiesos moksluose“ (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la véritè) paskelbtas 1637 m. Veikalas „Metafiziniai apmąstymai“ pasirodė lotynų kalba pavadinimu „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas“ (Meditationes de prima philosophia in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur; 1631–1642). Knygą sudaro šešios meditacijos, kuriose filosofas nagrinėja tikėjimo postulatų, religijos dogmų apgaulingumą ir pateikia detalų metafizinės sistemos aprašymą. Išsamiausiai R. Descartes’o pažiūras reprezentuoja veikalas „Filosofijos principai“ (Principa philpsophiae; 1644). Jis laikomas savotišku filosofijos vadovėliu, visos veiklos apibendrinimu. Jame pristatomos gamtos, fizikos dėsnių teorijos, pateikiamas nuoseklus, sistemingas pasaulio vaizdas grįstas tobulai veikiančiais mechanikos dėsniais.

Visi šie išvardyti veikalai yra išversti į lietuvių kalbą ir 1978 m. išleisti rinkinyje Rinktiniai raštai. Juos parengė ir įžanginį straipsnį „Renė Dekartas ir jo filosofija“ parašė Romualdas Ozolas.

2002 m. pirmą kartą lietuviškai pasirodė paskutinis R. Descartes’o veikalas Sielos aistros, kuris buvo išleistas 1649 m. prieš pat autoriaus mirtį. Tai – darbas, skirtas žmogaus psichologijos tyrinėjimams, dedikuotas Švedijos karalienei Kristinai. Čia R. Descartes’as daug dėmesio skiria laimės, aistrų ir etikos problematikai, mąstymui apie tikrąją žmogaus, sudaryto iš biologinio kūno ir nematerialios sielos, prigimtį. Tai – išsami psichikos reiškinių fiziologinė analizė ir moralinės išminties pagrindas.

Filosofinės literatūros leidykla „Jonas ir Jokūbas“ 2017 m. atskiru leidiniu išleido veikalą Samprotavimas apie metodą. Tai vienas svarbiausių moderniosios filosofijos tekstų, pakeitusių ne tik filosofijos, bet ir mokslo raidą. Jame R. Descartes’as pristato radikalios abejonės idėją, kuri leidžia pažvelgti į pasaulį iš kitokios, aiškios ir objektyvios perspektyvos.

2020 m. leidykla nusprendė atnaujinti ir perleisti keturis svarbius R. Descartes’o veikalus: „Samprotavimas apie metodą“, „Sielos aistros“, „Filosofijos pradai“, „Metafiziniai apmąstymai“ (su svarbiausiais R. Descartes’o laiškais ir atsakymais). Kol kas perleistos tik Sielos aistros. Nauja Lino Rybelio redakcija ir Vilniaus universiteto dėstytojo doc. dr. Jono Dagio įvadas leis į šį veikalą pažiūrėti naujai.

Mažuosius skaitytojus leidykla stebina „Mažųjų Platonų“ serijos knygomis, pabrėždama filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Knygoje Piktasis pono Dekarto genijus pasakojama apie didžiąją R. Descartes’o abejonę. Jis nuolat klausinėja savęs: kaip žinoti, kad tai, ką jaučiu, yra tikra? Kas yra tikrovė?

R. Descartes’o filosofija turėjo įtakos J. Locke’ui, G. W. Leibnizui, B. Spinozai, I. Kantui.

Vokiečių filosofas ir matematikas, vienas iš fenomenologijos kūrėjų Edmundas Husserlis (1859–1938) savo veikale Karteziškosios meditacijos pateikia R. Descartes’o filosofijos, jo veikalo „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją“ (Meditationes de prima phiosophia) nuodugnią analizę transcendentinės fenomenologijos požiūriu. Tai savotiškas penkių dalių atsakymas į šešias R. Descartes’o meditacijas, kuriomis jis siekė visiškos filosofijos reformos, bandė sukurti naują mąstysenos sistemą.

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip rasti reikiamą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos rasite čia.