Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. gegužės 6 d.

„Europeanoje“ – į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą įtrauktas Lietuvos dokumentinis paveldas

Nacionalinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą Lietuva pradėjo kurti dar 2005-aisiais. Nacionalinis „Pasaulio atminties“ komitetas, laikydamasis tarptautinės programos rekomendacijų, parengė ir patvirtino Nacionalinio registro nuostatus, išsiuntė kvietimą teikti paraiškas, kurias įvertino ekspertai, – taip 2006 m. į Nacionalinį registrą buvo įtraukti pirmieji 12 dokumentinio paveldo objektų (6 regioninės reikšmės – svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, ir 6 nacionalinės reikšmės). Šiuo metu Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 74 dokumentai: 36 iš jų pripažinti regioninės ir 38 – nacionalinės reikšmės dokumentais. Plačiau – UNESCO interneto svetainėje.

Institucijos, kurių dokumentai yra įtraukti į šį registrą, įsipareigoja juos išsaugoti, viešinti ir dalintis. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka – Lietuvos agregatoriumi „Europeanoje“ – siūlo aktualizuoti į Nacionalinį registrą įtrauktus dokumentus kultūros paveldo objektų skaitmeninėje platformoje „Europeana“. Ši platforma padės pasiekti plačią pasaulinę auditoriją.

Prie šios iniciatyvos jungiasi bibliotekos, archyvai ir muziejai, mokslinio tyrimo institutai. Šiuo metu institucijos įvertina savo galimybes, tai reikalinga norint prognozuoti darbų eigą.

„Europeanoje“ jau galima rasti pirmąjį į Nacionalinį registrą įrašytą dokumentą – 1547 m. Karaliaučiuje išleistą pirmąją lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Į Nacionalinį registrą taip pat įtraukta Vilniaus universitete saugoma „Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus draugijos Akademijos knyga“, surašyta ir sudaryta 1650 metais.

Iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių į Nacionalinį registrą įtraukti 9 objektai. Kaip atskiras vienetas – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis „Tayslos augiyynis koremy taalpynas augimys ...“ (1835–1843 m.). Kiti objektai – kolekcijos. Be minėto J. A. Pabrėžos veikalo, Nacionalinė biblioteka „Europenoje“ pristato Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 m. ir 1568 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijas.

Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentų „Europeanoje“ galima rasti Vilniaus miestui svarbią „Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegiją Vilniaus katedrai“, suteiktą 1387 m. vasario 17 d. Vilniuje; 1503-iųjų „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegiją, patvirtinančią Vitebsko bažnyčios fundaciją“; Kristijono Donelaičio iš vokiečių kalbos išverstą „Gromatą vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų perdalijimo naudą“; Fulgento Dryjackio parengtą apeigyną „Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi sanguinis D. N. Iesu Christi“, puoštą Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais.

Biržų krašto muziejaus 1645-ųjų Jusefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapį taip pat jau galima surasti „Europeanoje“.

Kitų kolekcijų, įtrauktų į Nacionalinį registrą, tokių kaip Lietuvoje 1759–1900 m. leistos knygos hebrajų kalba ar Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija, „Europeanoje“ jau esama kaip atskirų vienetų su metaduomenimis ir vaizdu.

Logotipas