2021 m. gegužės 17 d.

Nacionalinė bibliotekoje saugomas W. Wielhorskio dienoraštis išleistas lenkų kalba

2020 m. pradžioje lietuvių kalba pasirodęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“ – šiais metais pasieks platesnę auditoriją. Išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje, išleistas lenkų kalba ir papildytas naujais reikšmingais dokumentais.

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija), yra saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas. Pirmą kartą egodokumentas visuomenei buvo pristatytas lietuvių kalba. Dienoraštis lenkų kalba išleistas bendradarbiaujant Lietuvos nacionalinei bibliotekai ir Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centrui, šiais metais mininčiam solidų veiklos trisdešimtmetį.

Rytų Europos studijų centro vadovas Janas Malickis lenkiško leidinio pratarmėje dalijasi mintimis, esą mokslo ir mokymo įstaigos jubiliejų, atsižvelgiant į nūdienos realijas, nuspręsta paminėti išties moksliniu būdu: išleidžiant knygų seriją, kuriai priklauso ir W. Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis. „Ši serija ypatingai svarbi ir reikšminga, nes ji ilgus metus tarnaus Rytų Europos studijų studentams ir, tikėtina, ne vien tik jiems“, – leidinių serijos svarbą pabrėžia J. Malickis

Pasak knygos sudarytojo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėjo dr. T. Błaszczako, šis dienoraštis ypač svarbus kaip autentiškas Pirmojo pasaulinio karo patirčių liudijimas, nes tokių dokumentų Lietuvoje išlikę nedaug. „Lietuvos literatūroje, memuaristikoje, kalbėdami apie Pirmąjį pasaulinį karą ir provincijos gyvenimą šiuo laikotarpiu, nerandame per daug šaltinių. Yra keli dienoraščiai, rašyti Vilniuje, Kaune, keli kunigai taip pat rašė dienoraščius, bet, jei kalbame apie dvarą ir dvarininkiją, tokių kūrinių yra nedaug. Vienas jų – W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas Balčiuose“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pasak jo, ne mažiau svarbu tai, kad W. Wielhorskis neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, formavusių Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavo Kijeve ir Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“.

Nors lietuvių ir lenkų kalbomis išleistus leidinius skiria vos vieni metai, juose esti ir turinio skirtybių. Dienoraštis lenkų kalba papildytas platesniais komentarais apie autoriaus minimas geografines vietoves, istorinius įvykius ir asmenybes, kurios Lenkijos skaitytojams, priešingai nei Lietuvos, nėra savaime suprantami dalykai. Įdomu, kad į dienoraščio lenkų kalba rengimą įsitraukė ir W. Wielhorskio anūkė, pasidalijusi dokumentais ir nuotraukomis iš šeimos archyvo, kurie leido patikslinti kai kuriuos egodokumente minimus faktus ir asmenybes.