Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. gegužės 21 d.

Prisimenant Lietuvos teatro ir kino aktorių Bronių Babkauską

Šiemet aktorius Bronius Babkauskas (1921–1975) būtų šventęs 100-ąsias gimimo metines. Jis buvo aktorius, patikęs visiems be išimties ir palikęs gražiausius teatro prisiminimus. Vaidyba išsiskyrė nuoširdumu, emocingumu, įtaiga ir žavėjo tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žiūrovus.

Aktorius gimė Pilviškiuose (Vilkaviškio r.), nuo 1938-ųjų dvejus metus lankė Kauno darbo rūmų vaidybos studiją pas režisierių Juozą Miltinį, 1940–1975 m. buvo Panevėžio dramos teatro aktorius. Nuo 1953 m. vaidino kino ir televizijos filmuose.

„Bronius Babkauskas – sudėtingas ir subtilus menininkas, susiformavęs drauge su Panevėžio dramos teatru, nuėjęs ilgą ieškojimų kelią nuo saviveiklininko iki intelektualaus aktoriaus, pasiekęs labai savito ir įvairiapusiško meistriškumo aukštumų, iš kurių jau galima atsigręžti į praeitį, apčiuopti esminius talento plėtotės taškus, įvertinti laimėjimus, suvokti klydimų priežastis“, – rašė kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Arlickaitė.

Per 35 kūrybinės veiklos metus aktorius sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų teatre ir per 30 – Lietuvos kino studijos, estų, baltarusių, rusų ir kituose filmuose.

Jis buvo vienas pagrindinių J. Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius spektaklius, aktorių. Panevėžyje jis išgyveno veržlios jaunystės ir brandųjį kūrybos laikotarpį, nuėjo didesnę dalį gyvenimo šlovės ir kūrybinių kančių kelio. Nuo Panevėžio dramos teatro neatskiriamas visas B. Babkausko gyvenimas.

Pirmas ryškus B. Babkausko vaidmuo – Moska Beno Jonsono komedijoje-satyroje „Sukčiaus testamentas“ (1941). Šis personažas atskleidė jauno aktoriaus talentą ir pelnė pripažinimą. J. Miltinis eksperimentavo – ryškūs komediniai personažai kaitaliojosi su giliais dramatiniais, buitinius sekė klasikiniai. Režisierius J. Miltinis tarytum stengėsi išgauti naują aktoriaus požiūrį į draminį ir komedinį herojų, plėstų supratimą apie šių žanrų galimybes ir ribas. Moska B. Babkauskui atnešė komedinio aktoriaus pripažinimą, o Michaila Gurmanas Ivano Franko dramoje „Pavogtoji laimė“ (1949) – dramatinio. B. Babkauskas buvo išskirtinis būtent dramatiniais vaidmenimis.

Kine B. Babkauskas debiutavo 1953 m. epizodiniu vaidmeniu. Tikroji kūrybinė B. Babkausko kaip kino aktoriaus biografija prasidėjo 1959 m. Tipo vaidmeniu filme „Adomas nori būti žmogumi“. Vėliau B. Babkauskas filmavosi „Niekas nenorėjo mirti“ (1965), „Velnio nuotaka“ (1974) ir daugelyje kitų.

Taikliausiai savitą teatro ir kino aktoriaus B. Babkausko talentą apibūdina kino režisierius Vytautas Žalakevičius, jį su B. Babkausku siejo darbai kino studijoje nuo 1959 m.: „Babkauskas – retas aktorius. Visiškas fanatikas, nieko, išskyrus darbą, nežinojęs ir kitokių gyvenimo tikslų neturėjęs. Tik apytiksliai žinodamas tai, kas dėjosi lietuvių scenoje iki 1945–1946 metų, vis dėlto išdrįsiu teigti, kad tai didžiausias aktorius iš tų, kurie kada nors buvo vaidinę mūsų teatro scenoje.“

Susipažinti su B. Babkausko talentu kviečiame Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje – jūsų lauks filmai, kompaktinės plokštelės, knygos.

Europos kultūros paveldo platformoje europeana.eu bei portale epaveldas.lt rasite daugybę nuotraukų, jos padės pažinti šią išskirtinę asmenybę, įkūnijusią įvairius personažus lietuviškuose filmuose.

Parengta pagal Šernaitė, Kristina, 2011, Bronius Babkauskas. Šiandien aktualu [interaktyvus], 2 (45), p. 151–161 [žiūrėta 2021-05-10]. Prieiga per elektroninių išteklių archyvą LIBIS.