Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. liepos 14 d.

Nacionalinei bibliotekai perduotas advokatės dr. Reginos Gytės Narušienės archyvas

Liepos 14 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė advokatės, teisės mokslų daktarės, ilgametės Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėjos Reginos Gytės Narušienės archyvu.

Susitikime, kuriame pasirašyta dokumentų perdavimo Nacionalinei bibliotekai sutartis, dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė, Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus, visuomenininkai Rimantas Stankevičius ir Irena Navickienė.  

A. Vinkus, dėkodamas už archyvo perėmimą, akcentavo Nacionalinės bibliotekos indėlį: „Priimdami R. G. Narušienės fondą, rodote didžiulę pagarbą visiems pasaulio lietuviams. Leidžiate palikti jiems savo pėdsaką tokioje galingoje įstaigoje.“ Seimo nariui antrino ir R. Stankevičius, jis atkreipė dėmesį, kad dažnai neįvertiname ir pamirštame tokius žmones, sukaupusius didelę patirtį, tad šis archyvo perėmimas leidžia išsaugoti ilgametės veiklos rezultatus. Archyvą pristačiusi I. Navickienė pabrėžė, kad tokiam turtui saugoti Nacionalinė biblioteka yra pati geriausia vieta, nes joje sudarytos puikios sąlygos su juo susipažinti tyrėjams ir išsaugoti šį palikimą ateities kartoms. Dėkodamas už išreikštą pasitikėjimą prof. dr. R. Gudauskas patikino: „Šio neįkainojamo dokumentų rinkinio saugojimas visiškai atitinka mūsų misiją ir taps neatsiejama mūsų vykdomų procesų dalimi. Tai gražiai įprasmina mūsų ilgalaikio bendradarbiavimo su R. G. Narušiene rezultatus.“

Dr. R. G. Narušienė – ilgametė Lietuvos nacionalinės bibliotekos bičiulė, palaikanti glaudžius ryšius, bendradarbiaujanti įvairiose veiklose nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Teisininkės perduotą archyvą sudaro dokumentai, atspindintys jos ilgametį darbą teisės srityje, visuomeninę veiklą, kryptingą domėjimąsi įvairialypiu pilietybės klausimu, jo analizę ir tyrinėjimus. Perduotuose dokumentuose gausu medžiagos, liudijančios apie tarptautines pilietybės tendencijas, referendumo įstatymo pakeitimus ir papildymus (2014–2018), pilietybės darbo grupės veiklą, pilietybės įstatymus ir jų projektus. Archyvą praturtina Konstitucinio Teismo įstatymai ir nutarimai su Pasaulio lietuvių bendruomenės įrašais, taisymais, komentarais, dr. R. G. Narušienės straipsniai, knygų parengiamoji medžiaga, šaltiniai bei daugelis kitų dokumentų.

Perduotame archyve yra ir dokumentų, susijusių su naujausia, neseniai Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta teisininkės knyga „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“. Knygoje teisininkė rašo apie pilietybės reikšmę, svarbą, sudėtį, trūkumus ir galimybes. Darbas vertingas ne tik dėl įžvalgų, analizės, pasiūlymų, bet ir pridedamų dokumentų.

Archyvą papildo dar vienos reikšmingos, 2018 m. Nacionalinėje bibliotekoje pristatytos knygos „Lai gyvuoja laisva Lietuva! JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą“ projektas ir šaltiniai. Šį darbą sudaro įvairių JAV institucijų ir JAV lietuvių bendruomenės dokumentai, diskusijos, straipsniai, korespondencija ir komentarai, susiję su ilgamete JAV lietuvių veikla Lietuvos labui.

R. G. Narušienė gimė Lietuvoje, Kaune. Yra Lietuvos ir JAV pilietė. Ilinojaus universitete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Ten pat įgijo ir teisės daktaro laipsnį, gilinosi į konstitucinę teisę. Aštuonerius metus buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke, dalyvavo Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos veikloje. Turėdama teisinį išsilavinimą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu savo žiniomis dalijosi su valdžios atstovais, būdama aktyvi JAV politikos veikėja, stengėsi daryti įtaką Lietuvos labui ir užjūryje.

Knygos „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ pristatymo vaizdo įrašas: