Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Kardinolo V. Sladkevičiaus metai – jo laisvės kovai paminėti

Vincentas Sladkevičius – vienas didžiausių XX a. Lietuvos dvasinių autoritetų, asmenybė, padariusi įtaką ir dvasininkijai, ir visai visuomenei. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įprasminti ir paminėti išskirtinius kardinolo V. Sladkevičiaus darbus ir nuopelnus Lietuvai, paskelbė 2021-uosius Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.

1991 metų sausį, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis dar buvo neaiški – sovietų kariuomenė prieš Lietuvą galėjo panaudoti karinę jėgą, Lietuvos vadovai priėmė sprendimą Kovo 11-osios aktą su signatarų parašais saugoti ne Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Kaip patikimas brangaus dokumento sergėtojas pasirinktas kardinolas V. Sladkevičius. 1991-ųjų sausį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka kartu su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi Mečiu Laurinkumi kardinolui V. Sladkevičiui Kaune slapta perdavė saugoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šį dokumentą kardinolas saugojo iki 1993 metų, tais pačiais metais perdavė tuometiniam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, o šis įteikė saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

V. Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių rajone, Guronyse. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Būdamas devynerių metų neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, nuo 1932 m. Kaišiadorių gimnazijoje, paskui perėjo į katalikišką gimnaziją. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigo šventinimai V. Sladkevičiui buvo suteikti 1944 m. Jis tarnavo nedideliuose miesteliuose ir kaimuose. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu, dėstė dogmatinę teologiją ir Naujojo Testamento egzegezę. 1957 m. įšventintas Kaišiadorių vyskupu, tačiau vyskupo pareigų sovietų valdžia eiti neleido. Buvo atleistas ir iš pareigų seminarijoje, budriai stebimas KGB pareigūnų, nuolat kviečiamas į sovietinį saugumą. Nuo 1959 m. civilinės valdžios perkeltas į Biržų kraštą, Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje gyveno 23 metus. 1975 m. tapo marijonų vienuoliu. Į Kaišiadoris atsikėlė tik 1982 m. – pagaliau tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, rugpjūčio 8 d. iškilmingai įžengė į Kaišiadorių katedrą. Popiežiaus kardinolu paskirtas 1988-aisiais. Praėjus daugiau nei 400 metų po Vilniaus kunigaikščio, vyskupo Jurgio Radvilos paskyrimo kardinolu, Lietuva vėl turėjo aukštą titulą turintį katalikų dvasininką. 1996 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. V. Sladkevičius buvo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, turėjo garbės kanauninko titulą, jam suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas, Kaišiadorių rajono garbės piliečio vardas. Apdovanotas LDK Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu ir Santarvės premija. Mirė 2000 m. gegužės 28 d. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Kardinolas V. Sladkevičius – tikėjimo šviesos gerumu spinduliuojanti asmenybė, savo gyvenimu mokė „kantriai laukti ir augti“. Žmonių atsiminimuose asketiško gyvenimo būdo, begalinio pamaldumo ir pagarbos artimui, visada kuklus, paprastas, šiltas žmogus. Jo asmenybės šviesa nuskaidrindavo bendravimą ir tarpusavio santykius. Jo eminencija akcentuodavo, kad „dangaus negalima pradėti nuo dangaus, dangų mes turim pradėti žemėje“. Gyvenimo šūkis toks ir buvo – „Padaryk mane gerumo ženklu“. Nacionalinėje bibliotekoje esančių dokumentų apie kardinolą V. Sladkevičių sąrašą rasite čia. Registruoti bibliotekos skaitytojai knygas iš Laisvalaikio ir Bendrųjų fondų bei Vaikų ir jaunimo literatūros departamento fondo gali pasiskolinti į namus.

Norėdami surasti dar daugiau informacijos šia ir kitomis jums svarbiomis ar įdomiomis temomis, galite pasinaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų informacijos paieškos konsultantų profesionalia pagalba (daugiau informacijos rasite čia ›) arba savarankiškai naudotis portalu ibiblioteka.lt.

Parengta pagal: