Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. spalio 15 d.

Naujos knygos istorijos tematika Lituanistikos skaitykloje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujų knygų. Pirmiausia turėtų suklusti besidomintieji Lietuvos istorija.

Knygos viršelis

Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi : politikas Mykolas Sleževičius / Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020. – 471 p.

Istorikas dr. Mindaugas Tamošaitis siekia parodyti svarbios Lietuvai asmenybės, iškilaus politiko Mykolo Sleževičiaus indėlį į mūsų šalies demokratiją. Analizuojamas politiko darbas įvairiais tarpsniais. Biografija apima politinio kelio pradžią, veiklą Pirmojo pasaulinio karo metais, Lietuvos ministro pirmininko pareigas, darbą Steigiamajame Seime, kovą prieš autoritarinį valdymą. „Knygos autorius tikisi, kad ši publikuojama knyga ne tik suteiks naujų faktinių žinių bei vertinimų apie M. Sleževičių politiką, bet ir sudarys sąlygas kitiems autoriams dar labiau gilintis į sudėtingus aptariamojo laikotarpio Lietuvos politinius procesus, sukels argumentuotas diskusijas, praplės politinių partijų tyrimus, prisidės prie demokratinių tradicijų plėtojimo Lietuvos visuomenėje“, – rašoma knygos įvade.

Knygos viršelis

Karšuvos žemė XIII–XIV amžiuje : praeitis ir paveldas : mokslo studija / Vytenis Almonaitis. – Kaunas : Keliautojo žinynas, 2020. – 143 p.

Leidinį sudaro mokslo studija su priedu. Pagrindinėje dalyje rašoma apie Karšuvos žemės, kurios teritorija apima didžiąją dalį dabartinių Tauragės ir Šilalės rajonų, istorinę raidą XIII–XIV amžiuje. Šį strateginėje vietoje – pietvakariniame LDK pakraštyje – buvusį valdymo vienetą nuo XIII a. pabaigos intensyviai puldinėjo Vokiečių ordinas. Vien tik 1292–1330 m. šaltiniuose minima apie 20 kryžiuočių žygių į Karšuvą. Leidinio priede publikuojami padavimai ir pasakojimai apie piliakalnius ir šventvietes Tauragės bei Šilalės krašte. Knyga iliustruota schemomis, žemėlapių fragmentais bei aprašomų paveldo objektų nuotraukomis, pateikiamas Karšuvoje buvusių pilių ir gyvenviečių sąrašas.

Knygos viršelis

Karališkoji Klaipėda / Jovita Saulėnienė. – Klaipėda : Druka, 2020. – 270 p.

Literatūrologės Jovitos Saulėnienės knygoje atskleidžiamas beveik keturis šimtmečius (1525–1918) trukęs Prūsijos valdovų viešpatavimas. Pasakojama apie to laikotarpio Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos valdovų sprendimus Klaipėdos miestui, jo formavimui, plėtrai, charakteriui. Tai karališkasis Klaipėdos laikotarpis, kai miestas buvo tapęs laikinąja šalies sostine, jame sustiprėjo kilmingųjų, ypač didžpirklių luomas, įvyko svarbūs Rusijos valdovų vizitai. Knyga gausiai iliustruota.

Knygos viršelis

Prasiveržti pro geležinę uždangą : (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS) / Darius Juodis. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2020. – 135 p.

Knygoje pateikti keli prasiveržimo pro SSRS geležinę uždangą laikotarpiai: pirmieji pabėgimai (1940–1941), metas po SSRS ir Vokietijos karo, partizanų prasiveržimai, Lietuvos gyventojų pabėgimai į Vakarus šeštąjį devintąjį dešimtmetį. Autoriaus teigimu, nepriklausomai nuo laikotarpio ar tikslų, visi pabėgimai buvo rizikingi. Bėgti ryždavosi tik drąsūs, rizikuoti nebijantys žmonės, nes toks sprendimas buvo sudėtingas, o pasekmės – nenuspėjamos. Leidinyje skelbiami KGB dokumentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo, asmeninių ir visuomeninių archyvų, aprašytos įvairios pabėgėlių istorijos, jos papildytos asmenų ir sienos kirtimo vietų fotografijomis.

Knygos viršelis

Steigiamasis Seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920–1922 metais / Artūras Svarauskas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 151 p.

Leidinys skirtas modernios Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui. Pratarmėje rašoma: „Paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-ųjų vasario 16-ąją pakako dvidešimt signatarų. Tačiau prireikė šimto dvylikos „tautos atstovų“, kad 1920-ųjų gegužės 15-ąją būtų proklamuota parlamentinės demokratinės Lietuvos Respublikos pradžia. Abi datos reikšmingos, viena kitą papildančios, bet nedubliuojančios davė pradžią moderniai Lietuvai kurti.“ Atskleidžiama 1920–1922 metais dirbusio Steigiamojo Seimo reikšmė ir įtaka kuriant valstybės pagrindus. Pasakojimą apie Steigiamojo Seimo vietą modernios Lietuvos valstybės istorijoje papildo iliustracijos.

Knygos viršelis

Užmirštas genocidas : Lietuvos romai nacių okupacijos metais / [sudarė Aurėja Jutelytė]. – Vilnius : Petro ofsetas : Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2020. – 91 p.

Leidinyje pateikiama informacija apie romų genocidą Lietuvoje ir Europoje. Pristatomi originalūs dokumentai ir istorikų darbai, tiriantys romų likimą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, analizuojami romų genocido minėjimo būdai ir su Holokausto atminimu susijusių iniciatyvų reikšmė. Skaitytojams pateikiami skirtingi žemėlapiai su pažymėtomis romų kalinimo ir naikinimo vietomis Lietuvoje ir Europoje.

Knygos viršelis

Valstybės atkūrimo istorijos / Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020. – 551 p.

Istorikų Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengta knyga padės pažinti XX a. pradžios kasdienes lietuvių lyderių ir paprastų žmonių veiklos aktualijas, laisvės siekius, žingsnius į nepriklausomybę. „Mūsų darbas bus pasiekęs savo tikslą, jeigu Skaitytojas pajus daugiau dėkingumo tiems, kurie XX amžiaus pradžioje gal ir nebuvo patys svarbiausi, tačiau savo kasdiene veikla kėlė Lietuvos klausimą tarptautinėje arenoje arba, kartais ir neįprastais veiksmais, padėjo atkurti šiuolaikinę Lietuvos valstybę“, – rašo autoriai.

Šias knygas galima rasti Lituanistikos skaitykloje.