Telefonas Klaustukas Sitemap
Iliustracija 2021 m. lapkričio 10 d.

Knygų ekspozicija rašytojo F. Dostojevskio 200-osioms gimimo metinėms

Šiemet minimas rusų literatūros klasiko, publicisto, filosofo, vieno žymiausių ir įtakingiausių pasaulio romanistų Fiodoro Dostojevskio (1821 11 11–1881 02 09) 200 metų jubiliejus ir 140-osios mirties metinės. Kviečiame susipažinti su šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta pasaulinės literatūros klasikui skirta knygų ekspozicija.

F. Dostojevskis buvo vienas iš nedaugelio rašytojų, labiausiai veikusių Rusijos ir viso pasaulio literatūros, filosofijos, teologijos mąstytojus, skaitytojus ir kritikus. Svarbiausia jo kūrinių tema – individualybės ir visuomenės, žmogaus dieviškojo prado ir idėjos, atspindinčios visuomenės raidą, konfliktas, atskleidžiamas analizuojant pažemintos, išgyvenančios krizę asmenybės psichologiją.

F. Dostojevskis gimė 1821 m. lapkričio 11 d. Maskvoje. Savo protėvius kildino iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Jo tėvas, Michailas Dostojevskis, dirbo vargšų ligoninėje gydytoju, o motina buvo pirklio duktė Marija Nečajeva. Penkiolikmetis Fiodoras neteko mamos, o netrukus ir tėvo. Mokėsi namie, pensionuose, 1843 m. baigė Sankt Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. 1844 m. išėjo į atsargą ir gyveno iš literatūrinio darbo.

F. Dostojevskio ankstyvajai pasaulėžiūrai ir kūrybai įtakos turėjo Visarionas Belinskis, Nikolajus Gogolis. Nuo 1847 m. dalyvavo nelegalioje Michailo Petraševskio draugijos veikloje. 1849 m. buvo suimtas ir nuteistas mirti. Prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista 4 metų katorga ir 6 metų tarnyba eiliniu kariuomenėje. Kalėjo Omske, tarnavo kariuomenėje Semipalatinske. 1859 m. grįžo į Sankt Peterburgą.

F. Dostojevskio biografija sudėtinga, prieštaringa: tai ir priklausomybė nuo lošimų, skolos, klastinga liga, nelaimingos meilės istorijos, kelionės po užsienį ir kt. Jis lankėsi ir Vilniuje.

2006 m. gruodžio 12 d. Lietuvos rusų sąjungos iniciatyva ant namo Vilniuje, Didžioji g. 20, F. Dostojevskiui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romualdas Kvintas). Joje iškaltas įrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Čia buvusiame viešbutyje 1867 metais buvo apsistojęs didysis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis / 1821–1881“. Taip pat įamžinta ir gerai žinoma, posakiu tapusi F. Dostojevskio citata iš romano „Idiotas“ – „Grožis išgelbės pasaulį“.

F. Dostojevskio kūrybinėje biografijoje reikšmingą vietą užima ankstyvojo periodo kūryba, daugiausia smulkesnio žanro kūriniai – apysakos ir apsakymai. Į lietuvių kalbą ši jo kūrybos dalis išversta tik XXI a. (visų jų vertėja – Ramutė Rybelienė). Išleisti trys Apysakų tomai, o vienas tomas skirtas Apsakymams.

Reikšmingiausia kūrybos dalis – romanai: „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ (1861, liet. k. 1941, 1955, 1957, 1965, 1967, 2011), „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866, liet. k. 1929–1930, 1947, 1953, 1966, 1973, 2000, 2005, 2008, 2010, 2017, 2019), „Lošėjas“ (1866, liet. k. 1939, 1963, 2005, 2021), „Idiotas“ (1868, liet. k. 1939, 1961, 1971, 2009, 2019), „Demonai“ (1871–1872, liet. k. 1997, 2010), „Jaunuolis“ (1876, liet. k. 1950, 1965, 2009), „Broliai Karamazovai“ (1879–1880, liet. k. 1960, 1976, 1986, 2008, 2019).

Savo politines, visuomenines ir etines pažiūras F. Dostojevskis atskleidė beletristikoje. Kūrinyje „Užrašai iš mirusiųjų namų“ (1861–1862, liet. k. 1964, 2006, 2011) jis aprašė katorgoje patirtus išgyvenimus, parodė tuometinės Rusijos kalėjimų sistemos žiaurumą, kėlė asmenybės prigimtinės laisvės problemą. Su broliu Michailu leido žurnalus «Время» (1861–1863) ir «Эпоха» (1863–1865), 1873–1874, redagavo procarinį žurnalą «Гражданин», leido jo priedą – mėnraštį «Дневник писателя» (nuo 1876 m. – atskiras leidinys). Jame propagavo valstybės ir Bažnyčios sąjungą, rusų tautos misiją, spausdino savo publicistinius straipsnius. Apysakoje „Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius“ (1863, liet. k. 2010) kritikavo Vakarus, apysakoje „Užrašai iš pogrindžio“ (1864, liet. k. 2010) analizavo užsisklendusio filosofo vidinį pasaulį ir kt.

Šiandien drąsiai galime teigti, kad turime beveik visą F. Dostojevskį lietuviškai.

Apie F. Dostojevskio gyvenimą ir kūrybą parašyta monografijų įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba išleista: Elenos Červinskienės „Dostojevskis“, (2004), Laimono Inio sudaryta biografinė apybraiža „Dostojevskis“ (1999), Aimée Dostojevskajos atsiminimų knyga „Dostojevskis dukters akimis“ (2007) ir kt.

Su F. Dostojevskiui skirta knygų ekspozicija iki gruodžio 31 d. kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.