Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. lapkričio 16 d.

Šimtmečių giesmės, sutartinės – UNESCO nematerialaus kultūros paveldo dalis: leidinių ekspozicija

Lapkričio 16 dieną sukanka 11 metų, kai UNESCO į Nematerialios kultūros paveldo sąrašą įtraukė polifonines, Šiaurės Rytų Aukštaitijos giriose per šimtmečius susiformavusias daugiabalses, unikalias tiek Baltijos, tiek kitų pasaulio regionų mastu giesmes – sutartines.

Turbūt jau retokai tenka kvestionuoti, kuo šis žanras yra unikalus, ypatingas, kodėl jis saugomas ir pripažintas UNESCO, kokią reikšmę kuria tiek Lietuvos muzikinio paveldo identitetui, tiek jo interpretacijai ir pačiam šio paveldo įvaizdžiui pasaulyje. Ir Lietuvoje, ir už jos ribų reikėtų paieškoti meno, literatūros, muzikos ir šokio atšakų bei kūrėjų, kurie nebūtų sėmęsi įkvėpimo iš šio tarsi gyva fosilija laike užsikonservavusio, itin universalaus muzikinio baltiškos kultūros paveldo fenomeno.  

Sinkretiniam, archajiniam meno sluoksniui atstovaujančiam, žodį, garsą, šokį sujungiančiam apeiginiam žanrui skirta ekspozicija Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje kviečia pamatyti natų leidinius, knygas, paklausyti garso įrašų, reprezentuojančių šio apeiginio žanro beribį lankstumą ir universalumą įvairios muzikinės ir literatūrinės raiškos bei prigimties meno formoms ir žanrams.

Ekspozicijos tikslas – parodyti žanro universalumą eksponuojant leidinius, atskleidžiančius sutartinių ištakas, tyrinėjimų tematiką, evoliuciją ir raišką formų šiuolaikiniame mene.

Jūsų dėmesiui pateikiami leidinių ekspozicijos pavyzdžiai:

Knygos viršelis

Zenono Slaviūno sudarytas tritomis natų rinkinys „Sutartinės“. Užfiksuota atgaivinta sutartinių tradicija. Jei ne autorius ir jam talkinę mokslininkai ir entuziastai, tokie kaip suomių lingvistas A. R. Niemis, J. Paliulis, kurie kartu užrašė ir užfiksavo šias senąsias giesmes, vargu ar apie sutartines kalbėtume kaip apie dabar egzistuojantį reiškinį. Tomuose – užrašytos vokalinės ir instrumentinės sutartinės.

Knygos viršelis

Žymiausios šio žanro tyrinėtojos Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės monografija „Sutartinių audos“. Turbūt vienas išsamiausių šį žanrą tyrinėjančių leidinių, apimantis visus aktualiausius ir svarbiausius tyrinėjimus sutartinių istoriografijos, kilmės, semantikos, muzikinės ir kultūrinės, istorinės ir socialinės reikšmės klausimais nuo pat užrašymo laikų iki šių dienų. 

Knygos viršelis

Kad muzika ir poezija gali turėti ryšį – jokia naujiena. Tačiau Rūtos- Kotrynos Vyšniauskienės filosofinė pasaka „Vandenynas ir Žaliamėlė“, įkvėpta indoeuropietiškos archeologinės matriarchato kultūros deivės Paukštės simbolio, tyrinėto M. Gimbutienės, bei indoeuropiečių kultūrai pamatinį, fundamentalų metamorfozės ir gyvybės simbolį atstovaujančios vandens, vandenyno metaforos, jungia ir sutartines. Autorės žodžiais: „Žmogaus gyvenimo ratas, besisukantis kartu su gamta, gali būti sugretintas su nuolat atsinaujinančiu, regeneruojančiu vandens įvaizdžiu“, dėl to nė kiek nekeista, kad tarsi hipnotizuojantis, pasikartojantis, muzikiniu ratu besisukantis, bet niekada nesustojantis muzikinės gyvybės ratas – sutartinės  šioje filosofinėje pasakoje akompanuoja amžinai kintančiam, bet nenutrūkstama tėkme pastoviam vandeniui.

Knygos viršelis

Dub techno muzikos kūrėjas Evaldas Azbukauskas, žinomas „Girių dvasios“ pseudonimu, išleido tiek Lietuvoje, tiek užsienyje klausytojų itin šiltai ir sėkmingai priimtą, labai palankiai įvertintą ir kūrėjui pripažinimą pelniusią kompaktinę plokštelę „Ratu“ (2015), kurioje naudojo sutartinių giedotojų ,,Trys Keturiose“ garso įrašus, kartu jungdamas elektroninę dub techno stiliaus muziką.

Knygos viršelis

Žymiausio ir vieno meistriškiausių sutartinių giedotojų ansamblio „Trys Keturiose“ kompaktinė plokštelė „Kas Tar Taka“ (2012). Vadovaujamas žinomiausios sutartinių tyrinėtojos Lietuvoje ir visame pasaulyje Daivos Vyčinienės, ansamblis garsėja ne tik projektais su neofolkloro, akademinės muzikos, džiazo, kitų pasaulio tautų folkloro atlikėjais, bet ir autentiško, nugludinto ir archajiško, gryno žanro atlikimo formos meistre, savo balsu panardinančia klausytojus į kitą išgyvenamą laiką ir dimensiją.

Knygos viršelis

Viena įspūdingiausių Naujojo amžiaus (angl. New Age), ambientinės muzikos grupių „Enigma“ kompaktinių plokštelių „Le Roi Est Mort, Vive Le Roi!“ („Karalius mirė, tegyvuoja karalius!“), 1996. Single „Beyond The Invisible“, kaip ir įprasta „Enigmos“ muzikai, šalia elektroninės muzikos fono, itin dažnai grupės naudojamų grigališkojo choralo elementų, skamba ir pagrindinį vokalą apipina būtent aukštaitišką sutartinę „Turėja liepa“ giedantys Latvijos balsai. Kūrinys išsiskiria įtaigumu ir emocine paveika, prie kurios nemažai prisidėjo meditatyvus, hipnotizuojantis sutartinių skambesys.

Daugiau knygų, monografijų, natų, garso įrašų, skirtų susipažinti su šiuo į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktu muzikiniu žanru ir jį tyrinėti, rasite parengtoje ekspozicijoje Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, 508 kab.

Ekspozicija veiks iki lapkričio 30 d.