Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. lapkričio 26 d.

Nacionalinis kultūros forumas: švietimo ir kultūros sąveika – būtina, įmanoma ir reali

Lapkričio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko kasmetinis nacionalinis kultūros forumas „Kultūra ir švietimas“. Jį šeštą kartą organizavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) kartu su partneriais. Forumo dėmesio centre – dėmesys švietimo ir kultūros politikos suderinamumui.

Renginio moderatorius „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius, forumo organizavimo partneris Arminas Varanauskas sakė, kad nacionalinis kultūros forumas kasmet telkia kultūros bendruomenę ir aktualizuoja viešosios politikos vaidmenį bei problemas, ieškant politikos formuotojų ir kultūros politikos dialogo. Jis pasveikino diskusijose apie praktinius kultūros ir švietimo integralumo įgyvendinimo aspektus dalyvaujančius švietimo, kultūros, verslo ir kūrybos bendruomenių ekspertus ir atstovus.

Į forumo dalyvius virtualiu sveikinimu kreipęsis kultūros ministras Simonas Kairys linkėjo „bendro indėlio ir pastangų bei tarpusavio pasitikėjimo“. Ministro nuomone, tam, kad kultūros ir švietimo sritys išnaudotų savo kūrybinį potencialą visu pajėgumu reikia ieškoti jungčių ir siekti jų integralumo pačiame kultūros lauke ir už jo ribų. Kultūros ministras minėjo ir strateginius dokumentus, kuriuose įtvirtintas kultūrinių ir kūrybinių industrijų potencialas. Tai – atnaujintas Nacionalinis pažangos planas ir kultūros ministerijos patvirtinta Kultūros ir jos plėtros programa.

„Mes norime skatinti kurti daugiau kūrybiniu turiniu grįstų produktų ir paslaugų. Mes siekiame, kad kultūra ir kūrybiškumas kiekvieno žmogaus gyvenime būtų ne proginis palydovas, o kasdienis vedlys. Šia linkme esame nemažai pasiekę. Nacionaliniame susitarime dėl švietimo įtvirtinome kultūros ir švietimo ryšį vykdant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, taip pat mokymosi visą gyvenimą programose“, – sakė S. Kairys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prisipažino, kad jai kultūros ir švietimo sinergija yra labai aktuali tema, o faktas, kad toks forumas organizuojamas šeštus metus iš eilės rodo, kad šis renginys ir toks jo formatas yra prasmingas ir reikalingas. „Labai norisi realių pokyčių ir tikrų kultūrinių intervencijų. Mūsų parengta „Tūkstantmečio mokyklų programa“ – ambicingiausiais šios Vyriausybės projektas, kuriame labai svarbią vietą užima kultūrinis ugdymas“, – linkėdama prasmingų diskusijų sakė J. Šiugždinienė.

Diskutuoti ir ieškoti sprendimų kartu, aktualizuoti kultūros pridėtinę vertę kvietė viena forumo organizatorių, NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diawara. Jos manymu, kultūros potencialas švietimo sistemoje atskleistas nepakankamai, o  į kultūros ir švietimo integralumą galima pažiūrėti kitaip – visapusiškai, kompleksiškai ir, svarbiausia, kūrybiškai. „Stebime gilias kultūrinio ugdymo spragas. Ir vien kultūros pasas šių išsilavinimo spragų neužpildys. Mokykla ir ugdymas užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime. Tai svarbu kiekvienai mamai, tėčiui ir Vyriausybei. Reikia ir būtina ugdyti kūrybiškumą ir daryti tai holistiškai: kad būtų kūrybiški vaikai, reikia kūrybiškų mokytojų, kūrybiškų ugdymo priemonių ir pan.“, – sakė Ž. Diavara.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasidžiaugė, kad forumo dėmesio centre – dvi esminės valstybės pažangos kryptys – kultūra ir švietimas, o nacionalinis kultūros forumas siekia dar kartą atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į kultūros politikos bei švietimo integralumą, problemas ir perspektyvas. 

„Nacionalinė biblioteka toliau auga kaip nuolat veikiantis viešas forumas, kuriame aptariami esminiai demokratinės visuomenės ir valstybės gyvavimo klausimai, telkiama politikų, mokslo ir kultūros bendruomenė, aktualizuojamas viešosios politikos vaidmuo. Vis labiau ryškėja ši išskirtinė ir fenomenali mūsų Nacionalinės bibliotekos funkcija. Su Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija esame sėkmingai bendradarbiaujančios institucijos ir tikimės tapti ta erdve, kurioje sukursime kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus bendradarbiavimo branduolį“, – pažymėjo prof. dr. R. Gudauskas ir forumo dalyviams palinkėjo gero darbo.

Forume apie kultūros vertės ir svarbos problematiką, kūrybinio mąstymo ugdymą, kultūrinį sąmoningumą ir kitus kultūros ir švietimo sinergijai svarbius klausimus kalbėjo užsienio ir Lietuvos kultūros ir švietimo ekspertai. 

Šių metų nacionalinio kultūros forumo pagrindinis svečias – Charlesas Fadelis (JAV), kuris yra dirbęs su švietimo sistemomis ir institucijomis daugiau nei 30 šalių: Pietų Korėjoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir kitose. Center for Curriculum Redesign (JAV) steigėjas ir direktorius, Harvardo aukštosios pedagoginės mokyklos kviestinis mokslininkas, BIAC/OECD Švietimo komiteto pirmininkas, knygų ir bestselerio „21 amžiaus gebėjimai“ autorius pasidalijo savo įžvalgomis apie švietimą dabartiniame iššūkių kupiname pasaulyje ir nurodė, kokius įrankius pasitelkę savo vaikus galime atvesti į sėkmę.

Forumo organizatoriai įsitikinę, kad šis forumas yra svarbus žingsnis link realių pokyčių ir galimybės į šiuos procesus įsitraukti kultūriniam ir kūrybinių industrijų sektoriui: „Šiuo forumu siekiame užtikrinti bendradarbiavimą ir susikalbėjimą tarp Kultūros ir Švietimo ministerijų. Mums svarbu žinoti, kad forumo metu aptarta švietimo ir kultūros sąveika iš tikrųjų praktiškai prisidės prie ugdymo Lietuvos mokyklose.“

Savo mintimis pasidalino ir Vytautas Landsbergis. Pasak didžiulę pedagogo patirtį turinčio prof. V. Landsbergio, pirmas ir svarbiausiais mokytojo uždavinys yra „neužmušti vaikų“. Nes užmušti galima ir dvasiškai. O norint būti kūrybiškam, pirmiausia reikia būti gyvu žmogumi, gyvu ir smalsiu. Kūrybiškam būti apsimoka, nes toks gyvenimas yra įdomesnis. Todėl labai svarbu neužgesinti vaikiško smalsumo. Ir dar labai svarbu žinoti, kad egzistuoja pašaukimas. „Būti mokytoju nėra prakeikimas. Būti mokytoju yra džiaugsmas, net jeigu mokiniai ir niekam tikę“, – sakė V. Landsbergis.