Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2022 m. kovo 22 d.

Naujos knygos Lituanistikos skaitykloje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis knygomis. Tai – Lietuvos istorijos, kraštotyros, politikos, literatūros kritikos literatūra.

Knygos viršelis

Gulago bėgliai: lietuviai, ištrūkę iš sovietų lagerių / Žilvinė Petrauskaitė. Vilnius: Alma littera, 2022. 239 [1] p.

Tai penkių lietuvių pabėgimo iš griežtai saugomų įkalinimo zonų istorijos. Toks rizikingas pasipriešinimo sovietinei Gulago sistemai būdas turėjo tikslą – grįžti ir kovoti dėl okupuotos Lietuvos nepriklausomybės. Knygoje gausu iliustracijų, taip pat joje rasite pokalbį „Kiek lietuviui svarbi laisvė?“ su Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.

Knygos viršelis

Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais / Saulius Sarcevičius, ... ir kt. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. 366 [2] p.

Skaitytojams pateikiami didžiausioje Lietuvoje masinių žudynių vietoje – Paneriuose 2015–2019 m. vykdytų tyrimų apibendrinti rezultatai, atskleidžiantys iki šiol išlikusius tragedijos pėdsakus, nors naciai ir jų kolaborantai dėjo visas pastangas nusikaltimų pėdsakus panaikinti. Paneriuose daugiausia sušaudyta Vilniaus ir Vilnijos žydų, tačiau tarp aukų buvo ir lenkų pogrindininkai, sovietų karo belaisviai, komunistai ir antikomunistai lietuviai, vietos romai.

Knygos viršelis

Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai / Rimantas Stankevičius. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021. 215 [1] p.

Knygoje išspausdinti buvusios Vilniaus universiteto bibliotekos bibliotekininkės, išdrįsusios ištiesti pagalbos ranką žydams gete, iš vidaus mačiusios jų gyvenimą, Pasaulio tautų teisuolės, tekstai apie Vilniaus geto laikotarpį, jo atspindžius pokariniame gyvenime. Leidinyje aprašomi ir mažiau Lietuvoje žinomi O. Šimaitės gyvenimo Izraelyje bei Prancūzijoje fragmentai.

Knygos viršelis

Vilnijos lietuviai 1920–1939 metais / Bronius Makauskas. Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2021. 357, [2] p.

Artėjant 700-osioms Vilniaus įkūrimo metinėms, ši išsami studija yra viena tinkamiausių pažinčiai su okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimu. Čia keli šimtai tūkstančių lietuvių du dešimtmečius gyveno, bandė išsaugoti savo lietuvišką tapatybę  ir buvo dėl to baudžiami bei kalinami. Knygoje atspindima lietuviško švietimo, spaudos, visuomeninių organizacijų padėtis, santykiai su vietos valdžia ir nepriklausoma Lietuva, pastangos prisidėti prie krašto atgavimo, istorinė raida. Knyga parengta autoriaus disertacijos pagrindu. Pirmą kartą išėjusi 1991 m., tačiau, nepraradusi aktualumo, išleista iš naujo.

Knygos viršelis

Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais: atsiminimai / Juozas Urbšys. Vilnius: Briedis, 2021.  303, [1] p.

Ši Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo atsiminimų knyga patenka į istoriškai Lietuvai reikšmingiausių XX a. memuarų sąrašą. Joje atskleidžiami dramatiškiausi 1939–1940 m. Lietuvos istorijos epizodai: nuo nacistinės Vokietijos ultimatumo dėl Klaipėdos krašto iki Sovietų Sąjungos okupacijos. 1988 m. pirmą kartą išleisti J. Urbšio atsiminimai sugriovė sovietų propagandos melą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Naujausias leidimas papildytas komentarais, mokslinių tyrimų medžiaga, amžininkų atsiminimais, vaizdiniais ir rašytiniais istorijos šaltiniais.

Knygos viršelis

Lietuvos totorių istorija / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. 495, [1] p.

Ši knyga – vienas reikšmingiausių praėjusių metų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų akcentų. Išsamus veikalas skirtas vienai tautinei mažumai, išeiviams iš byrančios Aukso ordos ir Krymo chanato, atmigravusiems į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir čia įleidusiems šaknis. Knygoje sudėtos žinios, kurias sukaupė ne tik Lietuvos, bet ir  užsienio šalių istorikai bei filologai, tyrinėjantys totorių istoriją ir kultūrą. Taip pat remiamasi skelbtais ir neskelbtais istorijos šaltiniais.

Knygos viršelis

Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846): monografija / Giedrius Subačius. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. 640 p.

Knyga – rezultatas ilgo autoriaus darbo, skirto Simono Daukanto Sankt Peterburgo laikotarpio lietuviškų rankraščių ir spaudinių rašybos analizei. Taip pat tai – ankstesnės monografijos „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“ tęsinys, penkių pirmųjų Daukanto knygų bei daugiau kaip 20 didesnių ar mažesnių jo rankraščių rašybos tyrimas. S. Daukanto rašyba labai išsiskyrė iš lietuvių kalbos ortografijos tradicijų. Šiame mokslo darbe, kuris yra S. Daukanto rašybos istorijos tyrimas, taikytas grafochronologijos tyrimo metodas, kuriuo nustatomas rankraščių rašymo laikas.

Šias knygas galima rasti Lituanistikos skaitykloje. Kviečiame užsukti.