Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. spalio 25 d.

Nacionalinės bibliotekos konferencijoje aptarta modernios Lietuvos valstybė ir jos politikos genezė

Minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje mokslininkai, tyrėjai, politikai ir diplomatai dalijosi apmąstymais ir įžvalgomis apie Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpį (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmenį jame. Konferencijoje dalyvavo įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų.

Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priminė, kad prieš penkerius metus prof. V. Landsbergis ir šviesaus atminimo Gražina Ručytė-Landsbergienė Nacionalinei bibliotekai oficialiai perdavė leidinių ir dokumentų kolekciją. Kolekcijos pagrindu 2017 m. spalį Nacionalinėje bibliotekoje atidarytas Valstybingumo centras, kurio pagrindinė misija ‒ skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą, gilintis į modernios Lietuvos valstybingumo procesus.

„Šiandienos konferencija praplečia istorinę perspektyvą – žvilgsnis kryps ne tik į Vytauto Landsbergio asmenybę, bet ir į tą laikotarpį ir visos šalies nueitą kelią nuo lemtingosios Kovo 11-osios iki šių dienų“, – prasmingo laiko gilinantis į Lietuvos valstybingumą, jo šaknis ir dabartį linkėjo R. Gudauskas.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas doc. dr. Virgis Valentinavičius akcentavo, kad V. Landsbergis kovojo ne tik už nepriklausomybę, bet ir prieš komunizmą. „Ronaldas Reaganas sakė, kad komunistai yra visi žmonės, kurie skaito Marxą ir Leniną, o antikomunistai – tie, kurie supranta, ką Marxas ir Leninas parašė. Lietuvos valstybės atkūrimo vedlys V. Landsbergis juos suprato labai gerai ir nuosekliai, principingai, su geležine valia vedė Lietuvą iš rusiško komunizmo vergovės atgal į civilizaciją, į Europą, į moralinių vertybių atkūrimą ir asmeninę atsakomybę už save ir savo valstybę“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

V. Landsbergis konferencijos atidaryme atkreipė dėmesį, kad renginys vyksta spalio 25 d., kai minima Lietuvos Konstitucijos diena, ir pasidalino prisiminimais, kaip ir kodėl 1990 m. kovo 11 d. kartu su Nepriklausomybės aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ buvo priimtas ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Laikinoji Konstitucija). „Konstitucija – tai valstybės sertifikatas. Mes buvome laisvi jau tada, kai išsirinkome savo tikrą parlamentą, paskelbėme Nepriklausomybę ir Konstituciją, nes tikėjome ja ir ją kurdami gyvenome kaip laisvi žmonės, kaip nepriklausoma valstybė. Tiesa ir teisė – tie dalykai rodėsi nepatogūs ne tik Rytams, bet ir Vakarams. Mums Lietuvoje tiesa ir teisė buvo absoliučios vertybės.“

Plenarinę sesiją „Lietuva iš jos vadovų perspektyvos“ moderavo Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Joje buvo perskaityti penki pranešimai.

Pirmosios metinės Valstybingumo centro konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą. Lemtingomis Sausio įvykių dienomis buvęs kartu su Lietuvos žmonėmis J. B. Hannibalssonas savo pranešime tuomet taikytą Rusijos agresiją lygino su šiandienos įvykiais Ukrainoje.

„Tuo metu taikyta smurto strategija labai primena tai, kas dabar vyksta Ukrainos pietryčiuose. Surežisuoti etninių mažumų konfliktai, skirti Sovietų Sąjungos režimo įsikišimui pateisinti. Vėliau paskelbta nepaprastoji padėtis, siekiant paleisti parlamentą bei vyriausybę ir taip atkurti tvarką bei teisingumą. Visa tai primena dabartinį scenarijų Ukrainoje. Kodėl paskutinę akimirką sovietai Vilniuje atsitraukė? <...> Man visiškai aišku, kodėl jie atsitraukė. Beginklių ir bebaimių vieningų žmonių atsakas buvo toks triuškinantis, kad jeigu būtų buvusi panaudota visa turima jėga, tai būtų virtę žiauriausiu kraujo praliejimu Europoje nuo karo laikų. Kiek per daug tokiam veikėjui kaip Michailas Gorbačiovas – Nobelio taikos premijos laureatui. Nebelikus siekio naudoti jėgą, nebelieka ir policinės valstybės. Nenaudodama jėgos, Sovietų Sąjunga negalėjo nesubyrėti“, – sakė Islandijos politikas ir diplomatas, Vilniaus garbės pilietis J. B. Hannibalssonas.

Varšuvos universiteto doktorantė Katažyna Berštanska   nagrinėjo, kokia Lietuva pateikiama prezidentų kalbose. Kaip pasikeitė valstybė nuo pirmų atkurtos nepriklausomybės metų iki Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigos? Kaip Lietuvą matė tautos išrinktieji prezidentai?  Atsakymų mokslininkė ieškojo visas oficialias prezidentų kalbas tyrinėdama dviem metodais: diskurso analizės ir turinio analizės indukcijos būdu.

 Dr. Justinas Dementavičius nagrinėjo Vytauto Landsbergio intelektualinio palikimo sklaidą lietuviškajame konservatizme, o dr. Andrius Šuminas aptarė atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo V. Landsbergio progines Vasario 16-osios minėjimų kalbas, sakomos iš Signatarų namų balkono, taip pat komunikacinius V. Landsbergio proginių kalbų aspektus, jų formuojamas dienotvarkes, įvairių faktų interpretavimą ir susiejimą, praeities ir ateities projekcijas, konkrečių auditorijos veiksmų skatinimą. Tyrėjas Vidmantas Valiušaitis savo pranešime orientavosi į du atvejus. Pirmasis – 1940 m. birželio 15 d., kai, sulaužiusi tarptautines sutartis ir naudodama per 150 tūkst. raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Kitas atvejis – 1991 m. sausio 13 d., kai buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą pasitelkiant Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS valstybės saugumo komitetą, siekta atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinę valdžią Lietuvos Respublikoje.

Konferencijos dalyviai darbą tęsė keturiose teminėse sesijoje: „Lietuva ir jos politinės ateities vizijos išeivijos svarstymuose“, „Skirtingi posovietinės transformacijos aspektai“, „Kelyje į pilietinę visuomenę“, „Atminties ir atminties institucijų transformacijos“.

Iš viso konferencijoje perkaityti 23 pranešimai.