Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. spalio 28 d.

Ukrainos kazokų valstybės Konstitucijos minėjimas Nacionalinėje bibliotekoje

Spalio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko renginys, skirtas Ukrainos kazokų valstybės 1710 m. Konstitucijai. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje einantis pareigas Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas Serhiy Holovaty įteikė bibliotekai unikalų faksimilinį 1710 m. Konstitucijos egzempliorių keturiomis – senovės slavų, lotynų, ukrainiečių ir anglų – kalbomis. Renginyje taip pat dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas, teisininkas prof. dr. Dainius Žalimas, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Einantis pareigas Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas S. Holovaty priminė, kad Ukrainos kazokų valstybės 1710 m. Konstitucija, dar žinoma tuometinio Ukrainos kazokų etmono Pylypo Orlyko vardu, yra svarbiausia Ukrainos nacionalinio konstitucinio paveldo dalis. Būtent iš jos kyla šiuolaikinės Ukrainos valstybės konstitucinės tradicijos ir ji akivaizdžiai demonstruoja savitą nacionalinę ukrainiečių konstitucinę tapatybę, grindžiamą priešingomis nei rusiškoji vertybėmis.

„Pagrindinė iš šių vertybių yra laisvė – tiek išsivadavimas iš Moskovijos priespaudos, tiek asmens laisvė ir lygios visų piliečių (kazokų) teisės savo žemėje. Kita vertybė – respublika, kaip valdymo forma, nes Konstitucija buvo etmono garantuojama bendro reikalų tvarkymo kazokų visuomenės sutartis, kuri reiškė autoritarinio valdymo atmetimą. Demokratija, liberalizmas, krikščionybė, žmogaus teisės – esminiai P. Orlyko Konstitucijos stulpai“, – sakė S. Holovaty.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas priimdamas dovaną sakė, kad šis neužmirštamas Ukrainos valstybinės ir politinės minties paminklas užims tinkamą vietą tinkamoje kolekcijoje. „Mūsų šalis sieja ne tik geografinis artumas, bet ir kovos už laisvę ir nepriklausomybę, teisę į nacionalinę tapatybę, gimtąją kalbą ir papročius, teisę laisvai gyventi ir dirbti protėvių žemėje. Ukrainą ir Lietuvą sieja ir bendra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kultūra, paveldas, iškilios asmenybės ir tradicijos, taip pat panašūs ir konstituciniai Lietuvos ir Ukrainos procesai. Abi valstybės turi senas ir gilias konstitucionalizmo idėjas ir tradicijas.“

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Beshta pažymėjo, kad šiais demokratiniais principais grindžiama ir dabartinė Ukrainos laisvės kova prieš tą patį agresorių, kuris laikosi maskoliškosios despotijos tradicijos. Šiais principais vadovaujasi ir šiuolaikinė Lietuvos valstybė, šiemet mininti pirmosios demokratinės Konstitucijos šimtmetį ir galiojančios Konstitucijos trisdešimtmetį. Ambasadorius pasveikino renginio dalyvius šių sukakčių proga ir padėkojo už Lietuvos paramą Ukrainai jos kovose už laisvę.

Prof. dr. A. Bumblauskas kategoriškai pranešė, kad mes tos Ukrainos visai nežinome ir nepažįstame. „Mes tik svaigstam – buvo valstybė nuo jūros iki jūros. O kas tarp tų jūrų vyko, nieko mes nežinom. Ir laikas skirti, kad yra mūsų rusai ir yra maskoliai, maskovitai. Ukrainiečiai ir šiandien suprastų tą senąją slavų kalbą, kuria, beje, ir Lietuvos Metrika, ir visi trys Lietuvos Statutai parašyti, o šit rusas – ne. Ir jau visai skandalinga, kad Lietuvos stačiatikiai vis dar pavaldūs Maskvai. Nesugebėjome per trisdešimt metų susitvarkyti, kai Ukrainos stačiatikiai atsiribojo nuo jų dar 2015 m. Mokytis reikia iš ukrainiečių ir nepamiršti, kad kazokų dvasios ir laisvės troškimo nenugalės niekas ir niekada“, – sakė istorikas.

Be to, prof. dr. A. Bumblauskas priminė, kad Ukrainos kazokų valstybės Konstitucijos autorius P. Orlykas – lietuviškų šaknų Vilnijos sūnus, kurio reikšmė Lietuvoje dar mažai tyrinėta.

Pylypas Orlykas, Ukrainos etmono Ivano Mazepos bendramintis ir artimiausias bendražygis, gimė 1672 m. Vilniaus krašte kilmingoje čekų ir lietuvių šeimoje. Jo tėvas Stepanas, Lenkijos kariuomenės karininkas, katalikas, ilgą laiką tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje; jis žuvo mūšyje su turkais prie Chotinės praėjus metams nuo Pylypo gimimo. Pylypo motina Iryna Malachovska buvo kilusi iš kilmingos stačiatikių lietuvių ir baltarusių, Hrymalos herbo turėtojų, giminės.