Kadaise imperatoriams ir karaliams skirtus Dharmos kodekso mokymus šių dienų žmogus gali pritaikyti kasdieniame gyvenime – valdyti savajai karalystei, tai yra savo gyvenimui. „Juk pati svarbiausia mūsų karalystė yra asmeninio gyvenimo sritis. Kad ir kokią padėtį užimtų žmogus, kaip jis pajėgs vadovauti komandai, ką jau kalbėti apie tautos valdymą, jeigu pats nebus tapęs savo vidinio pasaulio valdovu? Jei išmoksime susitvarkyti savo gyvenimą, susitvarkysime ir su kitkuo“, – sako  tarptautinį pripažinimą pelnęs žinomas rašytojas Simonas Haasas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje netrukus galėsite susipažinti su išskirtine ekspozicija. Bibliotekos lankytojams pristatome 8-osios Vilniaus tarptautinės dailininko knygos trienalės eksponatus. Pasak parodos kuratoriaus profesoriaus Kęstučio Vasiliūno, šių metų parodos tema „Memento Mori“ turėjo paskatinti menininkus susimąstyti ne apie artėjančią mirtį, kuri medžiaginėje plotmėje neišvengiama, bet apie gyvenimą. „Apie žmogų, kuris yra nemirtingas, kuriam žemiškas „miegas“ yra tiktai atvertos durys į amžinybę, į amžiną gyvenimą Džiaugsme. Kuriam net sunki mirtis ar prievartinė žūtis, baisiausias teroro aktas gali tapti kankinystės ir šventumo keliu į dangų. Tad nebūkime mirusieji, einantys į tamsų kapą. Būkime šviesos vaikai, laukiantys amžinojo Džiaugsmo“, – intriguojančiai šių metų dailininko knygos trienalės temą pristato prof. K. Vasiliūnas.

Jūra, saulė ir knyga – tobula vasaros atostogų kombinacija. O kas, jeigu į šią žodžių harmoniją įmaišytumėm žodį „mūšis“? Palangos miesto gyventojai ir svečiai, neabejingi literatūrai ir norintys saulėtos vasaros dienomis pamankštinti ne tik kūną, bet ir protą, kviečiami sutelkti savo šeimos ir bičiulių pajėgas ir stoti į literatūrinį protų mūšį.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje kilęs tautinis sąjūdis, atvedęs į 1918 m. Nepriklausomybės akto paskelbimą, neįsivaizduojamas be muzikinio-kultūrinio konteksto. Ne tik spausdintas lietuviškas žodis, bet ir gramofono plokštelė buvo svarbi tautinės saviraiškos priemonė, įkūnijusi siekį įamžinti lietuvišką kalbą ir dainą. Nacionalinė biblioteka kviečia susipažinti su šimto metų amžiaus garso įrašais ir kitais originaliais eksponatais.

Net jeigu liepos mėnesį atostogausite, nepraleiskite galimybės trečiadienio popietėmis apsilankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kino salėje ir pažiūrėti senus, gerus lietuviškus vaidybinius filmus. Kartu su partneriu – Lietuvos kino centru – savo lankytojams liepos mėnesį demonstruosime du filmus: „Adomas nori būti žmogumi“ ir „Maža išpažintis“.

Iliustracijos – išskirtinis leidinių vaikams ir jaunimui bruožas. Jos suteikia charakterį knygoms, perteikia informaciją, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija jungiasi prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio istorinio naratyvo sklaidos ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia susipažinti su lietuviško talento originalumo blyksniais.

Tautodailininkai motina Irena Ona Vilienė ir sūnus Gvidas Vilys iki rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje eksponuoja kaišytines, pintines, rinktines, vytines, taip pat austas progines juostas. Tautinių juostų paroda „Šimtas juostų Lietuvai“ – tikras atradimas tiems, kurie domisi tautiniu kostiumu ir svarbia jo dalimi – juosta, taip pat ir visu savojo krašto paveldu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“, kuri skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, kitados buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.

Liepos 10–13 d. Latvijoje, Duobelės rajone įsikūrusiame kempinge „Niedras“ vykęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų sąskrydis „LiLaEst 2018“ buvo skirtas ne tik visų trijų šalių nepriklausomybės šimtmečiams, bet ir šios draugystės penkiasdešimtmečio jubiliejui paminėti. Pirmasis „LiLaEst“ 1968 m. buvo surengtas Latvijoje, Lielupėje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Leidykla „Žara“ lietuvių kalba išleido Nourielo Roubinio ir Stepheno Mihmo knygą „Krizių ekonomika: intensyvus ateities finansų kursas“. Ji parašyta 2010 metais, papildyta 2011 metais, Aušros Maldeikienės išversta į lietuvių kalbą 2013-aisiais ir šiemet išleista. Knyga savo intelektinę kelionę su pasaulinio garso ekonomistų įžvalgomis apie krizes, ateities finansus, tarptautinę ekonomiką ir politiką pradėjo nenuobodžiu knygos pristatymu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Tyrimų duomenimis, Europoje kas penktas vaikas, iki sulaukdamas 18 metų, patiria vienokios ar kitokios formos seksualinį priekabiavimą. Deja, ir tėvai, ir specialistai vengia su vaikais kalbėtis apie seksualinio patyrimo saugumą. O juk išmanūs, informuoti tėvai – saugūs vaikai. Tad Nacionalinė biblioteka ir Paramos vaikams centras kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams, specialistams, dirbantiems su vaikais, visiems, kam aktualu, kaip kalbėti su vaikais apie lytiškumą ir saugumą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą ir kviečia dailės gerbėjus toliau mažais žingsneliais keliauti į naujas patirtis, sužinoti atsakymus į klausimus apie esmines komponavimo taisykles. Edukacijų vedėja, Nacionalinės bibliotekos kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė sako, kad šį kartą dėmesys bus sutelktas į vieną spalvą.

Leidykla „Žara“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į intelektinę kelionę su pasaulinio garso ekonomistais. Leidykla „Žara“ lietuvių kalba išleido Nourielo Roubinio ir Stepheno Mihmo knygą „Krizių ekonomika: intensyvus ateities finansų kursas“. 

Vidurvasarį susirinkę „Knyginyčios“ šnekėtojai svarsto, kaip nuo užmaršties gelbėti Leonidą Jacinevičių (1944–1995). Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas, Arūnas Brazauskas, išdėlioję ant stalo kelias nedidelio formato L. Jacinevičiaus knygas, konstatuoja, kad po autoriaus mirties nė viena nebuvo perleista.

Gegužės mėnesį Vilniuje viešėjo Varšuvoje leidžiamo žydų kultūros žurnalo „Midrasz“ redaktorė Bella Szwarcman-Czarnota. „Midrasz“ yra vienas pirmųjų postsocialistinės Lenkijos leidinių, atspindintis ankstyvą Lenkijos inteligentijos ir visuomenės suvokimą, kad tautinių mažumų vaidmens pripažinimas ir jų kultūros pažinimas yra itin svarbi šalies demokratizacijos proceso dalis. Žurnalistė, publicistė, kelių knygų autorė, jidiš literatūros vertėja Bella Szwarcman-Czarnota dirba „Midrasz“ žurnale nuo pat jo įsteigimo. O jos ryšys su Vilniumi yra glaudus ir intymus: prieš Antrąjį pasaulinį karą Bellos tėvai studijavo Vilniaus žydų mokytojų seminarijoje, o mama – dar ir miesto Žydų muzikos institute, dalyvavo klasikinių operų jidiš kalba vaidinimuose.

Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje – Vilniaus ir Turino universitetų filosofijos doktorantė Daina Habdankaitė, internetinio žurnalo „doxa.lt“ redaktorė. Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas kalbina ją apie šį leidinį ir jos kartos filosofų mokslinius interesus.

Liepos 9–11 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVI Seimo posėdis. Posėdžiauja PLB nariai iš 35 valstybių. Aktyviai jo sesijose dalyvauja ir pasaulio lietuvių jaunimo atstovai, kurie į Nacionalinę biblioteką pakvietė dar ir padiskutuoti tema „Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas?“

Startavo projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ (toliau – „Prisijungusi Lietuva“), kurio tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis.

Liepos 4–6 d. Prancūzijoje, Lilio mieste, vyko  Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (LIBER) 47-oji metinė konferencija „Mokslinių tyrimų biblioteka kaip atviras mokslo centras: nuo strategijos iki veiksmo“ (angl. Research Libraries as an Open Science Hub: from Strategy to Action). Renginyje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.