Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, natūraliai kyla klausimas, kuo remtis? Institucijų pajėgumais, situacijų valdymo patirtimi, individualia iniciatyva? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio. Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri formuojasi šimtmečiais. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias.

Prieš pusantrų metų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė lietuvių fotografo Andrejaus Vasilenko (g. 1985) eksponuota paroda „This is Vilnius“. Menininkas savo projektą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo 2014 metais. Šiuo metu jis turi per 7 tūkst. sekėjų. Projekto tikslai – fiksuoti Vilniaus miestą, supažindinti žiūrovus su alternatyviomis miesto istorijomis, populiarinti meninės, tiriamosios, dokumentinės fotografijos žanrą. Personalinė A. Vasilenko paroda Nacionalinėje bibliotekoje buvo pirmasis šio projekto pristatymas Vilniaus mieste. Nuo šiol galite pamatyti šią ekspoziciją ir virtualioje Nacionalinės bibliotekos parodų galerijoje čia ›.

Šiomis dienomis daugelis tėvų su vaikais praleidžia daugiau laiko kartu nei įprastai. Ir, nors sprendžiant tokio ilgesnio bendrabūvio bei darbo našumo dilemą, tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, laikas, praleistas drauge, neabejotinai gali būti smagus, įdomus ir praturtinantis. Tereikia šiek tiek išradingumo, atvirumo naujovėms bei kelių profesionalų patarimų. O pastarųjų tikrai apstu el. knygų portale www.ibiblioteka.lt. Štai keletas pavyzdžių.

Siaučiant COVID-19 pandemijai, daug informacijos apie ją galima rasti internete. Dauguma organizacijų, leidėjų, bibliotekų svarbiausią informaciją pateikia savo svetainėse, kad padėtų tyrėjams, medikams ir visuomenės sveikatos specialistams įveikti šią krizę.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Karantinas – tai priemonė užkirsti kelius epidemijai plisti. Pagrindinis šio laikino specialaus režimo tikslas yra apsaugoti save ir kitus visuomenės narius. Tačiau ir įvedus karantino apribojimus, visas valstybės gyvenimas staiga nesustoja.

2020 metus Lietuvos Respublikos  Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

Knyga visais laikais ir visose situacijose žmonėms buvo geriausias patarėjas, guodėjas, įkvėpimo šaltinis. Šiuo nelengvu laikotarpiu, kai gyvename labai apribotos socialinės komunikacijos sąlygomis, skaitymas gali mus sustiprinti, palaikyti, nuraminti – tuo įsitikinusios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė. Jos ragina tikslingai mėgautis skaitymu namuose ir pradeda laidų ciklą „Biblioterapija iš namų“.

Pristatome „Taylor and Francis“ duomenų bazės elektroninių knygų, kurias įsigijo Nacionalinė biblioteka, kolekciją. Šios knygos mūsų skaitytojams pasiekiamos iš asmeninių įrenginių. Kaip tai būtų galima padaryti, galite sužinoti čia.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko ir bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorės Jolantos Budriūnienės įžanginį numerio tekstą apie pirmojo Nacionalinės bibliotekos šimtmečio kelią ir ateities strategines kryptis.

Nacionalinė biblioteka ir valstybė (skaityti PDF ›)

Būnant namuose tikrai gali įgristi tos pačios sienos, tie patys daiktai ir tas pats vaizdas pro langą. Nuobodžiaujantiems įžiebti kūrybinę žiežirbą siūlo dirbtuvių PATS SAU kuratoriai Donatas Kubilius ir Adriana Daškevič. Jie pakvietė pasigaminti kartoninį automobilį. Kur jį panaudoti, priklauso nuo kūrėjo: dėvėti kaip kaukę ar kostiumą, papuošti kambarį, o gal net surengti pirmąjį šeimos kartoninių automobilių paradą.

Kai anų metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijoje „Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas 2020“ kalbėjome apie galimus pasaulinius ir vietinius siužetus, turėjome prieš akis įsibėgėjusius žaidimus, kurie gal vystysis toliau, gal kaip nors transformuosis, tačiau, kad ir kaip ten būtų, dėliosis apibrėžtu formatu.

Užkietėję skaitytojai puikiai žino, kad detektyvo žanras į akiratį dažniausiai patenka būtent rudenį. Už lango ūžaujantis vėjas, šaltis, dargana neretai idealiai sutampa su narpliojamo siužeto nuotaika. Nors įžengėme į antrą pavasario mėnesį, panašu, kad žiema dar pasispardys. Kol šiluma vis dar keliauja, portale www.ibiblioteka.lt jūsų laukia geriausiai įvertinti detektyvai. 

Dažnai tekstą, pavyzdžiui, grožinės literatūros, laisvalaikio žurnalo ar tinklaraščio, skaitome tiesiog savo malonumui – tai vadinama pasyviu skaitymu. Pasyviai ne tik skaitome, bet ir „vartojame“ medijas – jaukiai įsitaisę žiūrime filmus, gamindami vakarienę įsijungiame televizijos žinių laidą, važiuodami automobiliu klausomės radijo. Pasyviam skaitymui priešingas yra aktyvus arba gilusis skaitymas, dar kitaip – kritinis. Kritinis skaitymas kviečia priimti tekto iššūkį ir sufleruoja, kad tekste gausu informacijos, į kurią būtina įsigilinti siekiant suprasti, ką autorius iš tiesų sako.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje nuo sausio 31 d. eksponuojamos Paulinos Mongirdaitės fotografijų parodos ekspozicijos laikas pratęsiamas iki gegužės 31 d. Parodos organizatoriai viliasi, kad tie, kas nesuskubo joje apsilankyti, galės tai padaryti pasibaigus karantinui. Yra ir dar viena gera naujiena – su pirmosios moters fotografės Lietuvoje kūryba galima susipažinti virtualioje erdvėje – kviečiame apsilankyti ›.

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki 2020 m. gegužės 31 d. suteikta laikina prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazės „Harward Business Review Press Collection“ elektroninių knygų. Duomenų bazė prieinama naudojant „EBSCOhost Web“ sąsają.

Pasaulį pažinti keliaujant – nuostabi patirtis, tačiau daugybę įdomių dalykų galima atrasti net ir neišėjus iš jaukių namų. Nuo senų laikų knyga buvo pažinimo raktas į svečias šalis, kultūras ir neįtikėtinas istorijas. Knygose rasime turų po egzotiškas šalis, kvapą gniaužiančių nuotykių, romantinių ir gyvenimiškų patirčių kupinų istorijų. O kas slypi Jūsų asmeninėse bibliotekose? Kokias knygas – tiek naujausias, tiek seniai skaitytas – vertinate ir branginate Jūs? Kokia knyga paliko neišdildomą žymę Jūsų gyvenime?

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė kalba apie UNESCO „Pasaulio atminties“ programos reikšmę ir svarbą, įtaką bibliotekų dokumentinio paveldo saugojimo ir sklaidos veiklai. Viena tokių veiklų – aktyvus archyvų skaitmeninimas ir atvėrimas visuomenei.

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko, pats metas suplanuoti, kaip jį turiningai išnaudoti. Čia gali pagelbėti ne vienus metus perkamiausių ir skaitomiausių sąrašuose dominavusios Algimanto Čekuolio knygos. Su niekuo kitu nesupainiojamas, įtraukiantis ir šmaikštus rašytojo stilius ir sodrus, rinktinis, akiratį praplečiantis turinys – visiems www.ibiblioteka.lt skaitytojams.

Susibūrę prie išmaniųjų įrenginių, jaunieji moksleiviai vėl galėjo pasinerti į kūrybines paieškas. Šį kartą dirbtuvių PATS SAU kuratoriai Donatas Kubilius ir Adriana Daškevič, laikydamiesi socialinio atstumo, su jaunaisiais kūrėjais sveikinosi iš dviejų skirtingų vietų – Nacionalinės bibliotekos TV studijos ir dirbtuvių PATS SAU.