Ekspozicija „Iššūkis sovietinei priespaudai ir melui: „Sąjūdžio žinioms“ 35-eri“

2023 m. birželio 13 d. 8.00 val. – liepos 13 d. 21.00 val.

Birželį minimos 35-osios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) ir leidinio „Sąjūdžio žinios“ metinės. Ta proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje parengta ekspozicija „Iššūkis sovietinei priespaudai ir melui: „Sąjūdžio žinioms“ 35-eri“. Jos centre – „Sąjūdžio žinių“ komplektas iš asmeninės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio bibliotekos, saugomos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Ekspoziciją darniai papildo TV ekrane transliuojamas specialiai šiai progai parengtas interviu su politologu, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, pirmojo „Sąjūdžio žinių“ numerio rengėju Alvydu Medalinsku. Jis dalijasi prisiminimais apie leidinio ištakas.

1988 m. pavasario permainos išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę ir paskatino drąsiau ir ryžtingiau veikti. Tų metų birželio 3 d. išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė pradėjo vieną svarbiausių masinių judėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Jis atvedė Lietuvą į 1990-ųjų kovo 11-ąją – į nepriklausomybės atkūrimą.

1988–1989 m. Vilniuje ėjęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinys „Sąjūdžio žinios“ buvo neabejotinas akibrokštas, iššūkis sovietinei priespaudai, melui ir dezinformacijai. Pasitelkęs galingą tautos žadinimo užtaisą laisvą žodį, jis sąmonino lietuvių tautą, ragino laisvai mąstyti, būti vieningiems ir imtis atsakomybės, būrė Lietuvos visuomenę žengti į Nepriklausomybę.

Pirmas „Sąjūdžio žinių“, tuomet pavadintų „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informaciniu pranešimu“, numeris buvo išleistas praėjus dešimčiai dienų po pirmojo LPS susirinkimo, išrinkus iniciatyvinę grupę ir patvirtinus jos programą. Pirmas leidinio redaktorius buvo filosofas Arvydas Juozaitis, redaktoriaus pavaduotojas architektas Artūras A. Skučas. Iš pradžių leidinys buvo biuletenio formato, leidžiamas bei platinamas nelegaliai, kartais − perrašomas ranka, savilaidos (vadinamuoju samizdato) būdu. Vėliau pereita prie įprasto laikraščio formato, ir tai buvo pirmas leidinys Lietuvoje, iš savilaidinio tapęs tradiciniu laikraščiu.

Sąjūdžio koordinatoriai, talkininkai, Sąjūdžio idėjoms pritariantys žmonės platino „Sąjūdžio žinias“ visoje Lietuvoje. Sąjūdžio spauda buvo platinama laikantis principo: „Perskaitęs būtinai perduok kitam su sąlyga, kad jis padarys tą patį.“

„Sąjūdžio žiniose“ skelbiami tekstai rodo leidinio reikšmę Lietuvos kelyje į laisvę: jame pirmą kartą viešai paskelbti Molotovo-Ribbentropo pakto tekstai ir slaptieji protokolai, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kiti svarbūs istoriniai dokumentai, susiję su Lietuvos valstybingumu.

Ekspozicija „Iššūkis sovietinei priespaudai ir melui: „Sąjūdžio žinioms“ 35-eri“ yra Valstybingumo erdvėje rengiamo mažųjų parodų ciklo „Mėnesio eksponatas“ dalis.

Ekspoziciją Nacionalinės bibliotekos lankytojai apžiūrėti galės birželio 13 d. – liepos 13 d.