Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap

Renginiai ir parodos

Parodos iliustracija

Paroda „Garibaldžio tyla: 120-osios Konstantino Bajerčiaus gimimo metinės“

2023 m. spalio 24 d. – gruodžio 31 d.

Paroda pratęsta iki gruodžio 31 d.

1949–1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumas suteikė Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą šiems partizanams: Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Vaclovui Voveriui-Žaibui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui, Kazimierui Pypliui-Audroniui, Juozui Lukšai-Mykolaičiui. Šiame būryje išskirtinė Konstantino Bajerčiaus asmenybė – šių metų spalio 24 d. minime jo 120 metų gimimo sukaktį. Jis vienintelis iš minėtų kovotojų ginkluoto pasipriešinimo metais gyveno nesislapstydamas, buvo aktyvus Pietų Lietuvos partizanų štabo ryšininkas, rėmėjas ir nelegalios spaudos bendradarbis, kartais jam priskiriamas idėjinio Dainavos apygardos vado vardas.

K. Bajerčius gimė 1903 m. Pajotijų kaime (Šakių r.) gausioje devynių vaikų ūkininkų šeimoje. Dėl sveikatos problemų (silpnų plaučių) vėlai pradėjo eiti į mokyklą, bet su pertraukomis 1921 m. baigė Jurbarko „Saulės“ progimnaziją. Apsisprendęs tapti mokytoju, dirbo įvairiose pradinėse mokyklose Raseinių, Jurbarko, Kaišiadorių, Alytaus rajonuose. K. Bajerčius nekentė politinės prievartos, žmogaus žeminimo, teisių ir laisvių varžymo, nenutylėdavo menkiausios neteisybės. Pavyzdžiui, 1926 m. A. Smetonai įvedus autoritarinį valdymą, netylėjo, prieštaravo antidemokratinei veiklai, ėjo į konfliktą su tautininkų valdžia. Už tai 1929 m. aštuonis mėnesius buvo kalinamas Varnių koncentracijos stovykloje. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais, kai buvo persekiojami žydai, rizikuodamas šeimos saugumu, beveik dvejus metus namuose slapstė žydų Belkinų šeimą.

Parodoje eksponuojama dalis K. Bajerčiaus giminaičių išsaugotų reliktų. Ekspoziciniuose kubuose bei nuotraukų stenduose šalia minėtų gyvenimo epizodų pristatomas Konstantino studijų laikotarpis Vytauto Didžiojo universitete, čia jis 1930–1935 m. studijavo filologiją ir pedagogiką; vaikų literatūros bei poezijos darbai, pasirašyti Sūkurio slapyvardžiu; laikas Alytaus mokytojų seminarijoje, čia organizavo studentų kuopeles ir įtraukdavo jaunimą į partizanus aprūpinančius tinklus; epistoliarinis palikimas – būsimai žmonai Magdalenai Borutaitei rašytas laiškas bei pogrindinę veiklą iliustruojantys laikraščiai „Į laisvę“, „Baltija“, „Kuntaplis“.

K. Bajerčiaus gyvenimas nutrūko 1946 m. gruodį, enkavedistams išsivedus jį iš namų. Po intensyvių tardymų MGB kalėjime, nieko neišdavęs, Konstantinas mirė. Palaikai iki šiol nesurasti, bet K. Bajerčiaus sūnų – Mindaugo ir Vyganto – pastangomis Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje antkapiniame šeimos paminkle iškaltas tėvo vardas bei pavardė.

Ekspoziciją Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės apžiūrėti spalio 24 d. – gruodžio 31 d.

Parodos kuratorės Ieva Šimanauskaitė ir Rima Mažeikienė

Trumpai apie parodą

Data
spalio 24 – gruodžio 31 d.
Laikas
bibliotekos darbo laiku
Vieta
Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas
įėjimas laisvas
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook