Tarptautinė mokslinė konferencija anglų kalba „1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos: jo reikšmė ir ilgalaikis poveikis Europos paribio mikroregionų kontekste“

1923 m. sausio–vasario mėnesiais Lietuvos vyriausybė įgyvendino karinę ir diplomatinę operaciją, po kurios Klaipėdos kraštas – buvusi Vokietijos reicho teritorija, po Pirmojo pasaulinio karo laikinai valdyta sąjunginių valstybių vardu Prancūzijos, – tapo autonomine Lietuvos valstybės dalimi. Lietuvai tai buvo milžiniškos reikšmės įvykis, sustiprinęs valstybės savarankiškumą, suteikęs jai galimybę tapti ekonomiškai nepriklausomai ir sujungęs etninių lietuvių gyvenamas teritorijas buvusiose Rusijos ir Vokietijos imperijose.

Nepaisant didelės šio įvykio reikšmės, jo tarptautinė svarba ir ilgalaikis poveikis iki šiol yra per mažai tyrinėti. Operacija, kurią Lietuvos vyriausybė įgyvendino kaip iššūkį Versalio sistemai, galiausiai buvo legalizuota šios sistemos nepažeidžiant. Vis dėlto pačiai Lietuvai tai nepadėjo tapti viena iš Versalio sistemą remiančių šalių. Klaipėdos prijungimas galop papildė pagrindinę Lietuvos užsienio politikos problemą – neišspręstą Vilniaus klausimą. Savo ruožtu Vokietijos politinis ir kultūrinis elitas neatsisakė teritorinių pretenzijų į Klaipėdos kraštą, o Vokietijos vyriausybė naudojo „Klaipėdos vokiečių problemą“ kaip spaudimo priemonę Lietuvai. Šiame kontekste keltinas klausimas, kiek 1923 m. sausio pradžios įvykių legalizavimas nepažeidžiant Versalio sistemos iš tiesų prisidėjo prie regiono stabilumo, o kiek viso labo sustiprino „pakraščių valstybių“, kaip nestabilumo židinio, įvaizdį, kurį jam suteikė tiek „įšaldyti“ Vilniaus ar Gdansko (Dancigo) konfliktai, tiek ir Vokietijos ar Sovietų Sąjungos nenoras susitaikyti su Versalio sistemos įtvirtintais teritoriniais pokyčiais.

Sykiu Klaipėdos kraštas buvo vienas iš kelių panašaus istorinio likimo Europos paribio mikroregionų, pakeitusių savo politinę priklausomybę dėl Pirmojo pasaulinio karo, revoliucijų ir daugiataučių imperijų žlugimo 1918–1923 m. sukeltų politinių transformacijų. Panašius politinius pokyčius išgyveno Vilniaus kraštas, Aukštutinė Silezija, Rytų Pamarys arba Vakarų Prūsija, Goricija ir Gradiska, Triestas ir Istrija, Galicija, Šlėzvigas ir Holšteinas, Latgala ir kiti Europos mikroregionai. Visus juos siejo buvusi imperinė priklausomybė, daugiakultūriškumas ar daugiakonfesiškumas, kaip ir tai, kad, pasibaigus karui, jie tapo naujų tarpvalstybinių konfliktų ar teritorinių pretenzijų zonomis. Nepaisant šių sąsajų, iki šiol trūksta šių Vidurio ir Rytų Europos mikroregionų lyginamųjų studijų.

Šiems klausimams aptarti gegužės 25–27 d. yra rengiama trijų dienų tarptautinė konferencija anglų kalba. Jos pirmoji dalis vyks Vilniuje, antroji – Klaipėdoje.

I. Pirmoji konferencijos dalis, Vilnius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Pirmoji konferencijos dalis bus skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. tarptautiniams kontekstams aptarti. Joje bus nagrinėjami kariniai ir diplomatiniai Klaipėdos prijungimo operacijos aspektai bei šio įvykio trumpalaikė ir ilgalaikė svarba Lietuvai ir Vidurio bei Rytų Europos regionų stabilumui. Šioje dalyje numatoma skaityti pranešimus apie tarptautinius santykius ir geopolitinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse XX a. 3–4 dešimtmečiais, taip pat svarstyti, kaip Klaipėdos klausimo sprendimas 1923–1924 m. paveikė šiuos santykius ir šią situaciją.

II. Antroji konferencijos dalis, Klaipėda (Klaipėdos universitetas)

Antroji konferencijos dalis bus skirta minėtų daugiakultūrių Vidurio ir Rytų Europos paribio mikroregionų problematikai: jų panašumams, skirtumams ir išskirtinumui aptarti. Pranešėjai gilinsis į Pirmojo pasaulinio karo poveikį šių regionų atsiradimui ir apibrėžimui, jų gyventojų tautinių ir politinių tapatybių pokyčius bei paribių politinės bei kultūrinės integracijos problemas. Šioje konferencijos dalyje bus gilinamasi į klausimus: kaip Europos imperijų žlugimas ir naujų sienų atsiradimas 1918–1923 m. paveikė šiuos regionus? Ar Klaipėdos krašto ir kitų paribio mikroregionų ribota integracija į naujas susikūrusias tautines valstybes yra sietina su paribių gyventojų tapatybių specifika ar jų tariamu „tautiniu abejingumu“ (plg. Zahra 2010). Kas šiandien sieja Klaipėdos kraštą su tokiais mikroregionais?

Programa.

Trumpai apie pirmąją konferencijos dalį Nacionalinėje bibliotekoje

Data

gegužės 25 d.

Laikas

10 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Trukmė

8 val.

Organizatoriai ir partneriai

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Lietuvos istorijos institutas; Kembridžo universiteto Geopolitikos centras; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Rėmėjai

Klaipėdos miesto savivaldybė; Lietuvos mokslo taryba; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“