Gruodžio 1 d. 16 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) maloniai kviečia į Jano Kochanowskio knygos „Fraszki / Niekai“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Renginyje dalyvaus vertėja ir knygos sudarytoja Regina Koženiauskienė, LLTI Senosios literatūros skyriaus vadovė dr. Asta Vaškelienė, vertėja ir redaktorė Alicija Dzizevič, knygos dailininkė Elona Marija Ložytė, vakarą ves Gytis Vaškelis.
Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs Abiejų Tautų Respublikos laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva, pirmiausiai, kaip talentingas kūrėjas. Jis darė didelę įtaką mūsų literatams, rašantiems lotynų, lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Antra, būdamas karaliaus sekretorius, Kochanowskis dažnai vykdavo į dvarą Vilniuje, nes Žygimantas Augustas labiau linko prie savosios lietuviškos sostinės ir stengėsi praleisti daugiau laiko būtent čia. Kochanowskis apsistodavo, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, taigi jis iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių gyvenimą, kultūrinio ir politinio elito užkulisius, kiaurai matė dvariškių gyvenimo būdą. Poetas dažniau rinkosi būti akylu stebėtoju, o ne dalyviu, tačiau laikėsi nuostatos: esu žmogus, ir visa, kas žmogaus, man nėra svetima. Epigramose tas žmogus ir matyti – ne tik siela, bet ir atvira prigimtimi, nepridengtu kūnu. Būdamas Vilniuje ar studijuodamas Karaliaučiaus universitete, poetas plačiau pažino lietuvių ir žemaičių kraštą, žmonių būdą, tai atsispindi ir kūryboje.
Lietuvos literatūros mokslui Kochanowskis labiau žinomas kaip psalmių kūrėjas, bet beveik nebepažįstamas kaip epigramų FRASZKI, arba NIEKŲ, – šio projekto objekto – poetas. Tris epigramų knygas iš viso sudaro 320 kūrinių lenkų kalba.