Pokalbis „Boriso Pasternako kūrybos ir biografijos atodangos“

2021 m. spalio 20 d. 17.30 val. – 19.00 val.

Šių metų birželį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondą papildė unikalus dokumentas – Boriso Pasternako, vieno žinomiausių ir įtakingiausių XX amžiaus rusų poetų, rašytojo, vertėjo, Nobelio premijos laureato (1958 m.), rankraštis. Tai anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o (1564–1616) dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimas į rusų kalbą. Šis dokumentas ir jo išlikimo istorija tapo savita inspiracija dar kartą atsigręžti į ryškios XX amžiaus asmenybės gyvenimą ir kūrybą, vertimus, pasidalyti autentiškais prisiminimais apie rašytoją.

Spalio 20 d. 17.30 val. kviečiame susitikti Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje ir pasiklausyti pokalbio apie reikšmingus rašytojo gyvenimo įvykius, palikusius žymę pasaulio istorijoje, jo vertimus ir jų svarbą rusų literatūrai, išgirsti autentiškus pasakojimus apie ryšius su Nobelio premijos laureato aplinka. Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę pamatyti tik vieną dieną eksponuojamą B. Pasternako parengtą W. Shakespeare’o dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimo į rusų kalbą rankraštį, bus plačiau papasakota apie dokumentą ir su juo susijusią istoriją. Pokalbyje dalyvaus Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros profesorė Galina Michailova, poetas, vertėjas profesorius Tomas Venclova. Renginį moderuos žurnalistė, radijo laidų kūrėja ir vedėja Nina Mackevič. Renginyje taip pat apsilankys vienas rankraščio dovanotojų Algirdas Malcas.

B. Pasternako parengtą W. Shakespeare’o dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimo į rusų kalbą rankraštį Nacionalinei bibliotekai padovanojo broliai Algirdas ir Leonidas Malcai. Kartu perduotas ir B. Pasternako laiškas dovanotojų tėvui Eliazarui Malcui, rašytas 1943 m. gegužės 26 d. B. Pasternakas ir E. Malcas susipažino Antrojo pasaulinio karo metais būdami evakuacijoje Čistopolyje (Rusija). Juos suartino filologiniai interesai: E. Malcas vertė lietuvių literatūrą į rusų kalbą (nuo XX а. devinto dešimtmečio – Lietuvos rašytojų sąjungos narys). Renginyje bus plačiau papasakota apie rankraščio išlikimo ir dovanojimo istoriją.

SVARBU! Nacionalinės bibliotekos renginiuose galima dalyvauti tik turint galimybių pasą. Laikantis saugumo reikalavimų, dalyviai įleidžiami ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams būtina dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.

Prašome registruotis ›

B. Pasternako gyvenimas – tai ne tik išskirtinės asmenybės, bet ir sudėtingo istorinio laikotarpio atspindys. 1960 m. gegužę poetas H. Radauskas rašė: „Šių metų gegužės mėnesį mirė Borisas Pasternakas, kurio romanas „Daktaras Živago“ buvo vienas iš didžiausių mūsų amžiaus literatūrinių skandalų (Sovietų Sąjungoj) ir triumfų (šiapus geležinės uždangos), kuriam, tiesą sakant, daugiau tiktų best-sellerio vardas. Likimo ironija norėjo, kad prieš tam romanui pasirodant, Pasternakas Vakaruos būtų beveik nežinomas, nors jis, be abejo, yra vienas iš talentingiausių ir originaliausių XX-ojo amžiaus poetų.“

1958 m. B. Pasternakui už kūrinį „Daktaras Živago“ buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Tiesa, ši knyga Rusijoje nebuvo išleista, pirmiausia pasirodė Italijoje, vėliau buvo išversta į kitas kalbas. Romano leidimas užsienyje ir ypač paskirta Nobelio premija sukėlė didžiulį SSRS valdžios nepasitenkinimą. Patirdamas spaudimą ir bijodamas, kad gali būti ištremtas iš šalies, B. Pasternakas Nobelio premijos atsisakė. B. Pasternakas – ne tik didis poetas, prozininkas, bet ir vertėjas, „prakalbinęs“ ir Vakarų klasikus, ir tuo metu mažiau pažintus kartvelų, lenkų, ukrainiečių poetus. Tos J. W. Goethe’s „Fausto“ ir W. Shakespeare’o „Hamleto“ arba „Karaliaus Lyro“ eilutės, kurias dažnas rusas moka nuo mokyklos laikų, verstos būtent B. Pasternako.