Parodos „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ atidarymas

Maloniai kviečiame dalyvauti parodos „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ atidarymo renginyje kovo 23 d. 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje, V a. Parodos atidaryme mintimis apie frankofoniją ir rašytoją Romainą Gary bei jam skirtą parodą dalysis parodos organizatorių ir partnerių, rėmėjų atstovai, svečiai iš Prancūzijos ir Lietuvos. Atidarymo metu pakviesime dalyvauti pažintinėje ekskursijoje ir iš arčiau susipažinti su unikalia R. Gary asmenybe, parodos eksponatais ir jų istorijomis. 

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ (pranc. Romain Gary: un retour à Vilnius) siekia supažindinti su rašytojo Romaino Gary (1914–1980) literatūrine kūryba ir išskirtine asmenybe. Rašytojas jau seniai tapo svarbia daugiakultūrio Vilniaus istorijos dalimi, o jo, kaip tikro humanisto ir pasiaukojančio kovotojo už laisvę, aktualumas šiandienos permainingame pasaulyje, kai demokratijai ir humanistinėms vertybėms iškilo grėsmė, tik dar ryškesnis.  

Parodoje pristatomos kai kurios pirmosios R. Gary publikacijos (paskelbtos Londone karo metu), svarbiausių jo kūrinių originalūs leidimai, pasirašyti Romaino Gary arba Émile’io Ajaro vardu, atskleidžiantys jo daugialypį talentą, pasireiškusį įvairiuose žanruose, taip pat jo ištikimybę vertybėms, suteikiančioms prasmę gyvenimui – keistam ir nuostabiam, painiam ir dramatiškam nuotykiui.   

Romainas Gary (tikr. Roman Kacew), įvairialypė asmenybė, buvo ne tik „lyrinis klounas“, kuris, kurdamas savo personažus, bandė nugyventi iškart kelis gyvenimus ir iki mirties išmėginti „viską, kas tik įmanoma“. Istorijai pasisukus dramatiškų įvykių kryptimi Antrojo pasaulinio karo metais, jis buvo ir laisvės gynėjas, kovojantis už tai, kad išliktų „vienintelis svarbus dalykas – Žmogus“.  

Už ryžtą kovoti su nacizmu ir didvyrišką jo, kaip judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ („Lotaringijos“ grupuotės) lakūno, žygdarbį generolas Charles’is de Gaulle’is apdovanojo R. Gary Išlaisvinimo kryžiumi. Tai išskirtinis apdovanojimas, teikiamas kovotojams ir jų organizacijoms, iš viso suteiktas tik kiek daugiau nei tūkstantį kartų. Šis parodos eksponatas turėtų priminti, koks įkvepiančiai drąsus žmogus buvo Gary, rizikavęs savo gyvybe ir kovojęs už bendražmogiškąsias vertybes, siekęs, kad nebūtų pamintas žmogaus orumas. 

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ skirta visai visuomenei: tiems, kurie domisi dramatiška XX a. Europos istorija, kai ir Lietuvai bei jos sostinei Vilniui teko patirti ne vieną okupaciją, ir tiems, kurie norėtų iš naujo atrasti R. Gary, pasaulyje plačiai žinomą rašytoją, savo kūriniuose jau gvildenusį šiandien aktualias problemas, ir, žinoma, moksleiviams, studentams ir visiems jauniems žmonėms, kurie po keista ar lengvabūdiška „rašytojo-chameleono“ kauke galės rasti ir pajusti įkvepiantį Laisvės siekį.

Parodoje atkreipiamas dėmesys į rašytojo santykius su dviem žmonėmis, kurie, pasak paties R. Gary, kreipė ir iš esmės nulėmė jo vėlesnį gyvenimą: su rašytoju, pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru André Malraux, vienu pirmųjų pastebėjusių ir įvertinusių R. Gary talentą, ir su „žmogumi, kuris pats buvo Prancūzija“, – generolu Charles’iu de Gaulle’iu. Motinos svarba rašytojo gyvenime Lietuvos auditorijai yra gerai žinoma iš jo autobiografinio romano „Aušros pažadas“ (La Promesse de l’aube, 1960) ir iš kitų tekstų.  

Parodoje primenama ir XX a. pradžios Vilniaus panorama: statiniai, besiplečiantis gatvių tinklas, sociokultūrinis gyvenimas, to meto spauda. Nuotraukomis, laikraščių iškarpomis ir kitais eksponatais, pasakojimais stengiamasi bent iš dalies atkurti ir supažindinti su to meto Vilniaus kasdienybe ir atmosfera, kurią patyrė ir savo akimis matė, o vėliau „Aušros pažade“ įamžino R. Gary.

Už tai, kad R. Gary simboliškai grįžta į Vilnių, parodos organizatoriai Vilniaus universitetas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra dėkingi  parodos rėmėjams ir partneriams: Lietuvos Respublikos ambasadai Prancūzijos Respublikoje, Prancūzų institutui Lietuvoje, Paryžiaus išlaisvinimo muziejui, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai ir ponui Jeanui-René Bourreliui, R. Gary ir A. Malraux tyrinėtojui.  

Už bendradarbiavimą papildant parodą reikšmingais archyviniais dokumentais dėkojame Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Paroda eksponuojama kovo 23 d. – balandžio 21 d. Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje (V a.).

Paroda ir atidarymo renginys – Frankofonijos dienų renginių programos dalis.

Naudojamas atvaizdas: Romuladas Kvintas, skulptūra „Berniukas su kaliošu“, 2007, LATGA, 2022. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka.

SVARBU! Renginys organizuojamas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Trumpai apie parodos atidarymą

Data

kovo 23 d.

Laikas

16 val.

Vieta

atrijus ir Pažinimo erdvė, V a.

Trukmė

1 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universitetas

Partneriai ir rėmėjai

Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Paryžiaus išlaisvinimo muziejus, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, ponas Jeanas-René Bourrelis, Romaino Gary ir André Malraux tyrinėtojas