Knygos „Boleslovas Motuza. Trys gyvenimo spalvos“ pristatymas

Boleslovas Motuza (1910–1990) – pirmųjų Lietuvos dailininkų kartų, išugdytų Kauno meno mokyklos, atstovas, tapytojas, akvarelininkas, grafikas ir monumentalistas-mozaikininkas, palikęs šimtus darbų, kurie retai kada iškeliami iš muziejų saugyklų. Dešimt metų kalėdamas Uchtos lageriuose jis ir ten sugebėjo kurti, parsivežė netgi tapybos darbų. Apie gyvenimą, kūrybą knygoje pasakoja pats dailininkas dienoraščio, kuris sudaro didžiąją knygos dalį, žodžiais ir kūriniais, kurių čia reprodukuota per šimtą penkiasdešimt.

Knygą parengė sūnus Gediminas Motuza, apipavidalino Donaldas Andziulis, apžvalgą parašė dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė, išleido leidykla „Ex Arte“, spausdino spaustuvė „Kopa“, leidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Dailininkas B. Motuza-Matusevičius (1910–1990) – menininkas, Juozo Mikėno mokinys, 1935 m. kartu su Antanu Kuču, Veronika Šleivyte baigė Kauno meno mokyklą. Mokslų pradžioje, 1932 m., pateko į pogrindinės kairuoliškų politinių pažiūrų asmenų veiklos įtaką, tais pačiais metais įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP). Ketvirtajame dešimtmetyje Vakarų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, tarp liberalių pažiūrų inteligentijos, menininkų ir studentų plito utopinės socialistinės lygybės bei brolybės idėjos. Į veiklą įsitraukė nemažai Lietuvos inteligentų ir menininkų. 1935 m. B. Motuza gavo iš pogrindinės LKP vadovybės sekretoriato paliepimą važiuoti į Maskvoje rengiamus mokymus. Į Maskvą reikėjo patekti nelegaliai, tad birželio 22-osios naktį nepranešęs nei artimiesiems, nei draugams perėjo Lietuvos sieną, įtarus šnipinėjimu Sovietų Sąjungos tarnybų buvo suimtas ir nuteistas, įkalintas Uchtos-Ižmos lageriuose. Buvo nuteistas trejiems metams, bet ten praleido net dešimt metų. Nežmoniškomis sąlygomis, sunkiai susižeidęs sugebėjo išlikti ir net kurti: tapyti, rašyti eiles, rašyti „išgyvenimo dienoraštį“. 1945 m. iš lagerio paleistas, 1946-aisiais grįžo į Lietuvą. Pasak dailėtyrininkės V. Brazauskaitės-Lupeikienės, buvę komunistinio pogrindžio draugai Lietuvoje tuo metu jau užėmė nemenkus postus ir turėjo valdžios palaikymą; jam teko ne tik „diskutuoti“ su savo įsitikinimais, bet ir stengtis išgyventi, išlikti menininku, dalyvauti labai angažuotame to meto meniniame gyvenime.

Visos šios peripetijos ir asmeninės tragedijos puikiai atsispindi publikuojamame dienoraštyje ir išsamiuose menininko sūnaus Gedimino Motuzos komentaruose.

Renginyje dalyvaus prof. G. Motuza, leidyklos „Ex Arte“ direktorius ir knygos dizaineris D. Andziulis, dailėtyros konsultantė ir kūrybos apžvalginio skyriaus autorė V. Brazauskaitė-Lupeikienė, prof. Arvydas Šaltenis, prof. Viktorija Daujotytė (knygos recenzijos, publikuotos „Kultūros baruose“ autorė), Lietuvos restauratorių asociacijos pirmininkas Aidonas Valkiūnas.

Kviečiame dalyvauti. Įėjimas laisvas.

Trumpai apie renginį

Data

gegužės 11 d.

Laikas

17 val.

Vieta

Renginių erdvė, III a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“