Kreivų veidrodžių tiesa – tavo bibliotekoje

Kaip ilgai reikia vaikščioti tarp kreivų veidrodžių, kad imtum svarstyti, jog galbūt kreivas esi tu, o ne jie? Arba kad tu jų tikrovėje esi kreivas, savaip. Bet kuriuo atveju tokie veidrodžiai – labai sveika tikrovės provokacija, išduodanti įprastais kampais į akis nekrintančias tiesas.

Susidomėjusiems tokia savivokos mankšta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė įteikia po penkis tikrovės atspindžius, kiekvieną – vis kitokiame veidrodyje. Iš tiesų, nepaprastai įdomu. Perspėjame – sykį išvydęs, nebepamirši.

Steven Pinker, Pinker Better Angels of Our Nature: History of violence and Humanity
„Retorinį klausimą, kur ritasi pasaulis, turbūt kiekvienas esame girdėję mažiausiai šimtą kartų. O dar nuolatinis naujienų srautas apie karus, teroro išpuolius, žudynes ir smurtą, svarstymus, kad Vakarai ir civilizacija žlunga... Harvardo universiteto profesoriaus S. Pinkerio knyga buvo džiugus atradimas tokio diskurso fone. Pagrindinė didžiulės tarpdisciplininės studijos, paremtos gausybe įvairiausių tyrimų, statistinių duomenų ir eksperimentų, išvada, kad gyvename mažiausiai smurtingais laikais. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad neretai, baisėdamiesi tam tikromis smurto apraiškomis, kasdienybėje nematome perspektyvos ir svarstome, kaip žemai nusiritome, o ne kaip stipriai pakilo mūsų standartai.

Shaun Tan, Prarastas daiktas
Australų rašytojo ir iliustruotojo paveikslėlių knygos – tikras delikatesas. Kaip ir dera šiame žanre, iliustracijos ir tekstas papildo vienas kitą, todėl skaityti reikia abu kartu. „Prarastas daiktas“ – šmaikšti ir kartu labai liūdna istorija apie vaizduotę, jautrumą, standartizuotą, industrializuotą ir dėl to nykią kasdienybę, į kurią įsisukę užsikrečiame visa ta pilkybe ir nebepastebime nieko ypatingo, nors tai ištinka mus pačius.

Lois Lowry, Siuntėjas
Distopija jauniesiems paaugliams ir ne tik jiems apie bespalvį mankurtų ateities pasaulį, kuris už tiksliai it mechaninis laikrodis veikiančią bendruomenę be skausmo, bado ir žmogaus ydų aukoja vieną narį – šis turi saugoti visą pasaulio įvairovę, žinias ir potyrius. Tai jautri ir subtili knyga apie atsakomybės naštą, žmoniškumą bei meilę artimui. Ji artimesnė klasikinėms suaugusiųjų distopijoms nei šiuolaikinėms paauglių, taigi nėra greitas užkandis.