Knygų rekomendacijos žmogaus, sprendusio egzistencinį buities klausimą, kur sutalpinti knygas

Rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ svečias – Matas Baltrukevičius, neseniai pradėjęs dirbti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyresniuoju metodininku-tyrėju. Iki šiol Matas dirbo žiniasklaidoje, o bibliotekoje jam tenka rūpintis, kad Valstybingumo erdvėje būtų gausu gerų renginių ir juose nebūtų tuščių vietų. Rubrikos svečias prisipažįsta, kad kol kas bibliotekoje jaučiasi labai lauktas, o šį darbą jam norisi dirbti. M. Baltrukevičius mielai sutiko pasidalyti ir savo rekomendacijomis knygų gurmanams.

„Užaugau namuose, kuriuose pagrindinis egzistencinis buities klausimas buvo toks: kur sutalpinti knygas? Turbūt todėl ir išmokau skaityti ketverių. Pasiekęs tam tikrą amžiaus ribą, labai greitai perskaitydavau viską, kas vieno ar kito amžiaus įveikiama. Daug knygų skaitydavau ne po kartą. Kai namai nebepatenkino, atradau mokyklos biblioteką, vėliau miesto. Pradinėse klasėse skaitydavau knygas per visas pertraukas tarp pamokų. Net ir akinius teko ant nosies užsidėti – dėl skaitymo per daug tamsiose erdvėse, o ne dėl ekranų kaip daugeliui jaunų žmonių“, – linksmai skaitymo patirtimi dalijosi kolega.

Matas Baltrukevičius

„Penketuką sudaryti tikrai nelengva, bet kai atsakiau sau į klausimą, kokios knygos turėtų atsidurti pirmoje ir paskutinėje pozicijoje (tik neinterpretuokite to kaip reitingo), tapo lengviau.

Knygos viršelis

Hermanas Hesse. Stiklo karoliukų žaidimas
Jeigu visa knyga tebūtų įžanga apie matematiką ir muziką, ji turbūt vis tiek būtų mano penketuke. Skaitydamas jos įžangą įsivaizdavau, kaip H. Hesse rašydamas tiesiog mėgavosi tuo, kaip genialiai jam pavyko tai padaryti. Galbūt atmetus emocijas, kurias ši įžanga man sukėlė, būtų galima kaip tik pasakyti, kad ji nieko verta – mintys šioje knygos dalyje gerokai kartojasi. Bet net jeigu tai tėra pilstymas iš tuščio į kiaurą, jis genialus. Pirmi puslapiai mane tiesiog pribloškė ir nuteikė, kad toliau skaityti bus įdomu. Ir išties – istorija įtraukianti ir labai gili.

Knygos viršelisUmberto Eco. Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos
Mano penketuke tiesiog privalėjo būti bent vienas U. Eco kūrinys. Iš romanų didžiausią įspūdį padarė „Rožės vardas“ ir „Baudolinas“, tačiau abu skaityti jau senokai. O „Pape Satàn aleppe“ perskaičiau gana neseniai. Tai straipsnių, rašytų žiniasklaidai keletą dešimtmečių, rinkinys. Temos pačios įvairiausios – nuo kultūros, politikos iki mokslo ar migracijos. Laikraštyje „L’Espresso“  U. Eco rubrika vadinosi „Minervos degtuko dėžutė“. Minerva buvo romėnų išminties deivė, o rašytojo straipsniai neilgi – vieną perskaitysite per penkias minutes. Autorius pateikia įžvalgas, kurios dažnai mane nustebindavo ar priversdavo nusišypsoti.

Knygos viršelisVictoras Hugo. Vargdieniai
Man patinka XIX amžiaus prancūzų realistai. Galbūt mano favoritas yra Stendhalis, bet jeigu reikėtų išskirti vieną kūrinį, tai, be abejo, „Vargdieniai“. Įspūdingas siužetas, patrauklūs veikėjų portretai. Ir įspūdingos kultūros istorijos žinios. Galbūt kai kuriuos skaitytojus ir erzina V. Hugo bruožas veiksmui persikeliant į vienuolyną paskirti kone šimtą puslapių, kad išnagrinėtų šią instituciją filosofiniu, religiniu, sociologiniu, kartais gal net šiek tiek ekonominiu aspektu, o man šis rašytojo bruožas visada labai patiko. Tai itin įkontekstina kūrinį ir padeda geriau jį suvokti.

 

Knygos viršelisJanosch. Panama labai graži: visos Tigriuko ir Meškiuko istorijos vienoje knygoje
Viena iš mėgstamiausių mano vaikystės knygų. Į namus ji pakliuvo jau gerokai nutrinta – prieš tai ją skaitė kiti vaikai, o kai paskutinį kartą ją turėjau rankose, buvo dar labiau nuvargusi. Tad apsidžiaugiau, kai parduotuvėje pamačiau naują gražiai išleistą knygą, kurioje jau nebe trys, o visos šešios istorijos... Ir vėl perskaičiau su dideliu malonumu. Janošo kūrinys man šiek tiek primena Antoine de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“. Nesu tikras, knygą jis rašė galvodamas apie vaikus ar suaugusiuosius, nes joje daug linksmų detalių, kurių būdamas vaikas nesupratau, kaip ir gilių poteksčių. Tad apie Meškiuką ir Tigriuką sužinojau daug naujų nuostabių dalykų.

Knygos viršelisGabriel Garcia Marquez. Meilė choleros metu
Ši knyga sąrašą turi apibendrinti būtent todėl, kad jos pabaiga mane pribloškė. Gal net tiksliau būtų pasakyti, jog paskutinis sakinys. Tai pati taikliausia ir įspūdingiausia knygos pabaiga, kokią esu skaitęs. Apskritai atradęs G. G. Marquezo knygas buvau labai sužavėtas. Nors skaitiniai tikrai ne iš lengvųjų, siužeto linijos persipynusios, sakiniai begaliniai, net atsiversdamas jo knygas iš naujo suprantu, kad labai daug kas lieka įsirašę atmintyje. G. G. Marquezas atveria visiškai kitokį pasaulį, kurio iki tol nepažinojau, bet labai džiaugiuosi atradęs.“

Šias knygas galite rasti Nacionalinėje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.

Gruodis
P A T K Pn Š S
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Parodos

2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 15 d.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
2019 m. lapkričio 25 d. – sausio 4 d.
Paroda „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“
2019 m. spalio 9 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“
2019 m. lapkričio 5 d. – sausio 19 d.
Piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ paroda
2019 m. lapkričio 22 d. – sausio 19 d.
Tapybos paroda „Penki regionai”