Skaitant Eglės Jackevičiūtės mėgstamų knygų rekomendacijas, vaizduotėje šmėkšteli vaizdinys, kad įėjote į kambarį, kuriame vyksta intensyvios, karštos, kunkuliuojančios intelektualų diskusijos. Keturi stalai, keturi argumentų ir aštrių minčių ringai – net sunku pasirinkti, prie kurio prisijungti, kuriam pirmam leisti atverti jums akis. O gal ir jūs duotumėte varžovams į kaulus?

Penki draugai iš, neabejotinai, solidžios rikiuotės kitų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausiajam bibliografui-tyrėjui dr. Tomui Petreikiui maloniai sutikus pasidalyti savo mėgstamais skaitiniais, šie, matyt, rankas kėlė uoliausiai. Smalsu, kodėl? Atsakymas prieš jūsų akis.

Neturėk ginklo ar skydo, turėk knygą. Žodis yra stiprus. Net vienas. „Taip“ arba „Ne“ gali pakeisti mūsų dienų ir naktų kryptis, o ką ir sakyti apie ištisą žodžių minią, siūbuojančią pasakojime? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Rima Zenevskienė renkasi tokią palydą per sunkmečius.

Ne veltui Justina yra teisininkė. Skaitant jos rekomendacijas, iš pirmos įspūdžių eilės nesitraukia jos minčių tiesumas. Kelia ranką ir mojuoja, neleidžia nusigręžti. Jos atrastos savos tiesos apie knygas ir kelius, kuriais šios ją pasiekė, ar būdus, kuriais pakvietė pasilikti. Žavinga.

Pelnytai ar ne, bet daugelio nedraugiškiausia laikomą savaitės dieną – pirmadienį – sušvelninsime pokalbiu apie draugystę. Nors popieriuje, bet ne „popierinę“. Daugelį metų slypinčią tose pačiose raidėse, bet kas sykį paguodžiančią vis kitaip, išskirtinai gyvą ir patvarią. Knygų draugystę.

Palikau mokyklos suolą, žodį „vadovėlis“ permečiau per petį ir taikau tik kalbėdamas apie vaikus ar studentus. Bet, noriu to, ar ne, kas dieną tebesimokau vaikščioti po pasaulį. Galiu klaidžioti skersgatviais, kol rasiu išėjimą, – tai žavinga. Bet tomis dienomis, kai norisi aiškios krypties, galiu pasiimti žemėlapį ir eidamas išėjimo link pažinti dar ir pakeliui sutiktus objektus. Jei šiandien kaip tik ta diena, kviečiame sekti Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriui atstovaujančios vyriausiosios metodininkės-tyrėjos dr. Jolantos Kanapickaitės įkandin. 

„Išrinkti iš neperplaukiamo knygų okeano penkias geriausias knygas – uždavinys keblus. Tiek daug gerų knygų, įsirėžusių atmintyje ir širdyje, suteikusių žinių, supratimo, galbūt net išmanymo kai kuriose srityse“, – šią savaitę maloniai sutikęs papasakoti apie knygas mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamente įsikūrusio Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas ir visuomenės veikėjas Vidmantas Valiušaitis. „Tačiau dar daugiau neperskaitytų, kurias paimti į rankas norėčiau, bet tikriausiai jau niekada ir nepavyks – knygų taip gausu, o žmogaus gyvenimas toks trumpas! Ir jis skirtas toli gražu ne tik skaityti. Tad ne veltui sakoma: „Neskaitykite gerų knygų – skaitykite tik labai geras knygas!“

Šią savaitę kviečiame sužinoti, ką skaito kolegos iš už jūrų marių. Turime puikią progą pasmalsauti – Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje liepą stažuojasi viešnia iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Masačusetse, Viljamso koledže ispanų kalbą ir literatūrą studijuojančią Gabrielle Gedo į mūsų šalį atvedė Lietuvos išeivijos studentų stažuotės programa. 

Į saulę dairomės pristigę šviesos ar tiesiog ilgėdamiesi ne tamsos. Šviesą galima susekti tebekvepiant pernykščiuose žolynuose, užčiuopti drąsoje lipti į kalną, nugirsti murkiant aplankstytuose nuotraukų arba knygos puslapių kampučiuose. Taip, rasite ją ir čia, gana klusniai sutupdytą į raides.

Šios savaitės rubrika kviečia susitikti ten, kur stojame į akistatą su realybe – žodyje, vaizde, garse. O kur realybė tirščiausia, dažniausiai susiduria visi trys. Čia jūsų šiandien laukia Renata Surovec, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Ryšių su visuomene skyriaus vadovė.

Sveiki, susidūrę su kitokiu požiūriu į atostogoms ar poilsiui skirtas knygas. Manote, pailsėti nuo kasdienių užduočių padeda lengvas skaitinys, leidžiantis protui nuo jūsų atsainiai nusigręžti ir ganyti akis po ryškias, bet nereiklias puslapių erdves? Taip, tai gali būti tiesa. Tačiau dažnai tingios mintys tingiai kovoja ir už jūsų poilsį.

Vaikystei pri(si)minti, atostogoms paįvairinti, tautiškoms šaknims atgaivinti, smalsumui patenkinti, mintims pamaitinti. Beskite pirštu į vieną šios knygų asorti dalių ir skaitykite ar artimam apie jas pakuždėkite. O gal žarstant tingias vasaros savaitgalių valandas sukrimsite ir visą sąrašą – gerai, kad meniu ganėtinai platus.

Sveiki. Rubrika „Bibliotekininkas renkasi“ nusipurtė paskutines nesusipratusias šaltojo metų laiko dulkes ir grįžo. Nesitikėjote? Gerai. Ta proga pasiūlysime jums netikėto skambesio literatūros.

Mieli rubrikos skaitytojai, pristatome jums Dovydą. Dovydas Sagaitis yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas. Viskas, nuobodžioji straipsnio dalis baigėsi. Visa Dovydo spalvų paletė – priešais jus. Keliame baltą vėliavą – išraiškingiau už jį patį jo nenutapysime.

Šią savaitę mūsų rubrikoje knygos būriuojasi grupėmis. Kaip gerų draugų kompanijos, kuriose visi yra puikiai pažįstami, kaskart su tokiu pat įkarščiu pasakoja tas pačias bendras istorijas, nuolat traukia vieni kitus per dantį ir (beveik) niekad už tai nepyksta. Susipažinęs su vienu tokio būrio nariu gali sakyti, kad truputį pažįsti ir visus kitus.

Stebuklai gali blaškytis vaizduotėje, įnoringi ir sunkiai pasiekiami. Kai kuriems jie nuo to atrodo dar stebuklingesni. Bet iš tiesų tai daugelis jų telpa kišenėje, išsislapstę po raidėmis. Kitados klasioko perduotame raštelyje sutilpdavo dienos paslaptys, o šiandien knygoje – nesuskaičiuojamos gimtos šalies ar minties gėrybės.

Asmeniškai prabylanti kūryba įkvepia... kurti. Knygos – groti, šokis – tapyti, muzika – gyventi. Sąrašą tęskite, žodžius abipus brūkšnio mainykite vietomis kaip tinkami, kol atrasite savojo derinio kvietimą. Atpažinę kartokite – kasdien, kol kūryba taps įpročiu. Ritualu. Amžinu varikliu. Ko gero, tai vienas stipriausių išsipildymų, kokio tik galime linkėti žmogui.

Šią savaitę rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ veidas kiek kitoks, nei įprasta. Šįsyk mūsų viešnia nusprendė knygų lentynas išnešti iš bibliotekos ir pastatyti prie pat jūsų – leisti patinginiauti ir skaitinius pasiekti ilsintis namuose ar ganant dar santūrius, bet jau šilumą prisiminusius saulės spindulius pamėgtam skvere. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė – apie atvirą, mygtuko spustelėjimu pasiekiamą biblioteką.

Veikiausiai pirmųjų žemėlapių linijos gimė siekiant kam nors apsibrėžti savą, priglobusią ir maitinančią žemę ir suvokti jos ribas. Nejučia žymimės ne tik namų, bet ir brangių žmonių rato, jausmus užantspauduojančios muzikos, kvapų ar skaitinių kontūrus – patirčių teritoriją. Į savąją mums šią savaitę pažvelgti leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė Lara Lempertienė.

Sakoma, mažiau yra daugiau. Nutylima, kad tai galioja tik tuo atveju, jei visas „daugiau“ yra meistriškai sutelktas į mums pateiktą „mažiau“. Pamėginkite alkanam žmogui pakišti po nosimi šūsnį garuojančių gardėsių ir mestelėti „mažiau yra daugiau“. Nepykite, bet atsakymo drauge su jumis klausytis nenorėtume.