Telefonas Klaustukas Sitemap

Kolekcijos

F 1 Šliūpas Jonas

F 1, 657 s. vien., 1879-1944. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, anglų, lenkų, rusų k. Fondo sudaryt. Jonas Šliūpas (1861-1944), liberalinis visuomenės veikėjas, publicistas, ateizmo propaguotojas.

Priimta apie 1946 m. iš J. Šliūpo namų Palangoje per J. Rimantą, 1948 m. - iš K. Račkausko (Vairo), 1978 m. - iš pil. R. Jonynienės ir kt. asmenų.

Asmens ir buities dokumentai (1879-1944). Gimimo metrikų išrašas, autobiografijos, medicinos m. baigimo diplomai (1891, 1901) pasai (1919, 1940), naminiai testamentai, įvairūs pažymėjimai, pareiškimai, sąskaitos ir kt.

Publicistinė ir visuomeninė veikla (1889-1944). Ateistinės, medicinos ir jos istorijos, eugenikos, Lietuvos ir visuotinės istorijos, švietimo, laisvamanybės ir kitos tematikos straipsniai, referatai, jų apmatai.

Korespondencija (1883-1944). A d r e s a t a i (1889-1944): J. Andziulaitis (J. Kalnėnas) (5, 1935-1936), J. Bulota (1935), A. Burba (36, 1889-1897), P. Kubiliūnas (1944), M. Petrauskas (1918), J. Puro (Pourvean) (1919), K. Račkauskas (Vairas) (6, 1942-1943), J. Raudonis (b.m., apie 1919), A. Šliūpaitė (1939), L. Šliūpienė-Malinauskaitė (1915), T.V.Vilsonas (1919), V. Vilutis (b.m., po 1905). S i u n t ė j a i (1883-1943): A. Abraitis (Pliumpis) (b.m. apie 1885-1889), J. Adomaitis-Šernas (35, 1886-1910 ir b.m.) M. Akelaitis (1906), J. Andziulaitis-J. Kalnėnas (2, 1937, 1941), K. Anskaitis (b.m., XIX a. pab.), P. Arminas (Trupinėlis) (1884), S. Baltramaitis (1885), B. Balutis (8, 1909-1936), Augustas Baranauskas (b.m., XIX a. pab.), V. Bielskis (1931), J. Biliūnas (2, 1903-1904), M. Biržiška (2, 1936, 1942), D. Bočkauskas (5, 1895-1897), F. Bortkevičienė (2, 1906 ir b.m.), P. Bugailiškis (2, 1926, 1942) A. Burba (68, 1888-1892), V. Daukšys (1892), M. Davainis-Silvestraitis (4, 1885-1892), S. Didžiulis (1910), A. Fromas-Gužutis (3, 1885-1892), J. Gabrys-Paršaitis (7, 1906-1907), J. Gadeikis (1901) V. Gaigalaitis (3, 1906-1907), V. Gudelis (7, 1942-1943), M. Yčas (1919), P. Jakubėnas (1918), M. Jankus (82, 1884-1913), A. Janulaitis (1936), M. Jurgaitis (2, 1891), Kleopas Jurgelionis (1911), J. Juškytė (2, 1912, 1936), J. Kuras (1914), J. Lapinas (1896), V. Lašas (1930), P. Leonas (3, apie 1889), J. Lideikis (1884), J. Lukovskis (1892), Balys? Mastauskas (Mastas) (1919), K. Matulaitis (2, 1919), P. Matulaitis (1903), M. Miežinis (1892), P. Mikolainis (1906), J. Mikšas (4, 1884-1886), J. Puro (Pourvean) (5, 1919), F. Poznokaitis (188...), V. Požela (1909), K. Račkauskas (Vairas) (14, 1942-1943), K. Skirmantaitė (6, 1887-1888), M. Slančiauskas (2, 1889), J. Spudulis (Gailutis) (1884), J. Stankaitis (1942), P. Stankevičius (1906), S. Šalkauskis (5, 1918), B. Šlamas (1905), J. Šlapelis (5, 1906-1908), A. Šliūpaitė (4, 1937-1940), L. Šliūpienė (9, 1890-1893), R. Šliūpas, brolis (8, 1884-1912), S. Šliūpas, brolis (10, 1883-1910), T. Tilvytis (1936), P. Užupis (1885), Vaižgantas (2, 1918), A. Vilimavičius-Vilimas (7, 1917-1918), A. Viskantas (2, 1918), P. Višinskis (2, 1906), A. Voldemaras (2, 1918-1919), M. Zauniūtė (16, 1904-1910), J. Žemaitaitis (1938), Jonas Žilius, Žilinskas (Jonila) (13, 1897-1917), sveikinimai, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros d-jos ir kitų d-jų, organizacijų raštai.

Šeimos ir kitų asmenų rankraščiai (1886-1942). L. Šliūpienės laiškas J. Andziulaičiui-J. Kalnėnui (XIX a. pab.); B. Balučio (2, 1917-1918), A. Burbos (1891) laiškai L. Šliūpienei-Malinauskaitei; Grasildos Šliūpienės laiškai Antanui Ragauskui (3, 1936); keli Lietuvos laisvamanių etinės kultūros d-jos įstatai, paskiri įvairių asmenų rašiniai, laiškai, tarp jų Arkadijaus Preso ("Iš mano biografijos", "Lietuviški raštai".D.1-2), J.O.Širvydo (atsiminimai apie J. Šliūpą), K. Račkausko (Vairo) (apie A. Burbą, J. Šliūpą), D. Zauniaus, A. Burbos ("Mano praeituvė", eil. rinkinys "Senkaus Jurgis", 1889; laiškai A. Tamašiūnui (1896), tėvui (1896), A. Jakšto-Dambrausko (1890), M. Davainio-Silvestraičio (1891), P. Budvičio (1890), J. Rugio (1890) laiškai A. Burbai). M.A.Chrostovskio laiškas V. Dembskiui (1894), J. Mačio (Kėkšto) laiškai J. Andziulaičiui-J. Kalnėnui (4, 1886-1895), M. Slančiausko eilės "Du Cėsoriu Vokitijoj", "Bismark`s" ir "Mųsu wargaj" (1892) ir kt.

Nuotraukos (XIX a. pab.-1935). Keletas J. Šliūpo su šeima ir iš visuomeninės veiklos JAV nuotraukų, kitų asmenų nuotraukos.

Kituose fonduose: J. Petrulio (F 127), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), Z. Toliušio (F 66).

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune, Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 2 Žemaitė /tikr. Julija Žymantienė/

F 2, 110 s. vien., 1897-1947. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių k.

Žemaitė [tikr. Julija Žymantienė] (1845-1921), rašytoja.

Fondą sudarė J. Rimantas 1946 m., rankraščius surinkęs iš A. Kalniaus, A. Venclovos, K. Borutos, S. Jaro, A. Bulotos bei per 1946 m. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mokslinę ekspediciją Žemaitės biografiniams duomenims tirti jų įgijęs iš J. Veikšienės-Petrauskienės, S. Ivanausko; kai kurių laiškų nuorašai priimti iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus, perimto Šiaulių “Aušros” muziejaus fondo ir kt.

Autobiografija (b. m., 109 lap.).

Kūryba (1897-1915). “Baudžiavos atminimai” (1908), “Be pirštinių” (apie 1913), “Dėl pirkinių” (1909), “Du kankiniu” (1903), “Dovanos iš Amerikos” (1907), “Iš mano atsiminimų” (1907), “Jonelio Velykos” (1914), “Jono viršus ant Tamošiaus” (1905), “Kaip Jonelis raides pažino” (b. m., apie 1914), “Kam ir už ką” (1911), “Kieno kaltybė” (1912), “Krikštynos” (1909), “Magdelė” (1914), “Metinės” (1912), “Mieste” (1905), “Mobilizacijos pasekmės” (1904), “Mokytoja” (1915), “Ne prieš dorą, ne prieš dorą tas šėlimas” (1904), “Nelaimingi vaikai” (1905), “Pas tarpininką” (1903), “Painiava” (1911), “Petriukas atsargus” (b. m. apie 1914), “Piršlybos”, komedija ir jos variantai (apie 1897-1898), “Pragerti balakonai”, komedija ir jos variantai (apie 1897), “Pritrūko kantrybės” (1912), “Stebuklingasis daktaras” (b. m., apie 1910), “Šidlavos kelionė” (1906, anon. nuorašas), “Šv. Jurgio aukos” (1906), “Tinginė” (b. m., apie 1902), “Trupiniai surinkti iš spaudos užgynimo laikų” (apie 1914), “Užgavėnės” (1904), 6 v. pjesė be pavadinimo (b. m., veikėjai Riestys, Riestienė, Dainorų Jonas ir kt.), įvairūs kūrybos fragmentai; Raštai. T. 5 (1949, mašinr. su red. patais.). Pora spaudinių su Žemaitės įrašais.

Korespondencija (1897-1921).
Adresatai: U. Babickaitė (1921), P. Bugailiškis (1907), Basė Dvarionaitė (3, 1912-1920), S. Jaras (5, 1920-1921), G. Petkevičaitė-Bitė (b. m., apie 1907), Konstantinas Petrauskas (4, 1912-1920), J. Šaulys (1909, kopija), M. Untulis (1909), J. Veikšnienė-Petrauskienė (13, 1914-1921), E. Veikšnaitė (7, 1908-1921, autogr. ir nuorašai), P. Višinskis (10, 1897-1898, nuorašai), anon. adresatas (1912). E. Veikšnaitės laiškas Žemaitei (1914).
S. Jaro laiškas A. Venclovai (1940), Antano Žymanto – J. Veikšnienei-Petrauskienei (1922). Pora straipsnių (J. Būtėno, R. Kalpoko) apie Žemaitę ir raštai dėl jos kūrybos palikimo.

Ikonografija (1900-1946). Žemaitės portretinės, grupinės su šeima, kultūros ir visuomenės veikėjais JAV nuotraukos; Žemaitės dukterų, kitų giminaičių nuotraukos, jų negatyvai, R. Kalpoko piešinių eskizai, litografijos.

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), J. Rimanto (F 47), V. Toliušio (F 66)

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Šiaulių “Aušros” muziejus.

F 3 Janonis Julius

F 3, 17 s. vien., 1912-1937. Autografai. Lietuvių k.

Julius Janonis (slapyv. Vaidilos Ainis) (1896-1917), poetas.

Fondas sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius; apie 1947-1948 m. poeto rankraščiai surinkti iš įvairių red. archyvų, priimtų į Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką apie 1940.

Kūryba (1912-1914 ir b. m.). Eilėraščiai “Klerikalų daina”, “Zigmo Gėlės atminčiai”, “Malonu”, “Mano mūza”, “Vakarė merginos daina”, “Man vis skauda širdis”, “Kažinko vis truksta”, “Norėdams išaiškint …”, “Lapai pageltę”; vaizdeliai, apsakymėliai “Rudenį”, “Vaikų dienos”, “Vaikystės atsiminimai”, “Žvaigždutė (Kalėdų pasaka)” ir kt.; K. Korsako kalba Vytauto Didžiojo un-te J. Janonio mirties 20-mečiui (1937).

Nuotraukos (b. m., apie 1912-1917). J. Janonis su šeima ir įvairių grup. nuotraukų fotokopijos iš J. Janonio parodos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje 1967 m.

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 4 Nėris Salomėja /tikr. Bačinskaitė-Bučienė S./

F 4, 382 s. vien., 1904-1961. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, iškarpos, spaud. su įrašais, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Salomėja Nėris [tikr. S. Bačinskaitė-Bučienė] (1904-1945), poetė.

Priimta 1946 m. ar 1948 m. ir 1960 m. iš B. Bučo -asmens dokumentai, kūryba, laiškai; 1946 m. - iš pil. A. Kazanavičienės ir 1955 m. - iš B. Bučo, B. Baltrušaičio, A. Binevičienės - nuotraukos; 1956, 1960 ir 1962 m. - iš K. Račkausko (Vairo), J. Šliubauskienės ir V. Jocaičio - medžiaga apie S. Nėrį.

Asmens dokumentai (1904-1945). Gyvenimo aprašymai (1924-1936), gimino (1904) liudijimas, išd. 1924 m. Vilkaviškio "Žiburio: gimn. 1923/24 m. m. pažymėjimas ir atestatas (1924), prašymas Lietuvos un-to rektoriui priimti į Teologijos- filos. fak. literatūros skyrių (1924), Lietuvos un-to studijų knygelė (1924-1928), studijų registravimo lakštai, išlaikytų egzaminų ir pratybų lapeliai (1924-1928), baigiamųjų egzaminų protkl. (1928), aukštojo mokslo diplomas (1928), Seinų "Žiburio" gimn. Lazdijuose mokyt. S. Bačinskaitės registracijos lapelis (1929), atestacija ir raštai Lietuvos švietimo m-jos III departamentui, Mokytojo cenzo tikrinimo komisijai prašant S. Bačinskaitę patv. etetine mokytoja ir pripažinti jai aukštesn. m-klos mokyt. vardą (1929-1930), šios komisijos nutarimas ir pažymėjimas, kad S. Bačinskaitei suteiktas aukštesn. m-klos mokyt. vardas (1930), pareiškimas Lietuvos žuralistų s-gai priimti nare (1935), Panevėžio valst. mergaičių gimn. mokyt. S. Bačinskaitės asmens žinių lapas (1936), TSRS rašytojų s-gos narės bilietas (1940, kopija), TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatės mandatas (1940, kopija), laikinas asmens liudijimas (1944), Lietuvos TSR tarybinių rašytojų s-gos pažymėjimas (1944), Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninės pažymėjimas apie S. Nėries gydymąsi spec. skyriuje ir rekomendacija tolesniam gydymui Kremliaus ligoninėje (1945), J. Šimkaus ir J. Grigalavičiaus telegrama Tarybų Lietuvos atstovybei Maskvoje apie kritišką sveikatos būklę (1945).

Dienoraščiai, užrašai su kūrybos intarpais (1921-1945). Dienoraštis "Jaunystės sapnai" (1921-1925), dienoraščiai su kūrybos intarpais (1924-1926), dienoraštis "Aš trokštu džiaugsmo ..." su kūrybos intarpais (1928-1929), dienoraščio "Būdama 15 metų" fragm. užrašų nuotrupos, eilėraščių metmenys (1935), dienoraštis su kūrybos intarpais (1935-1936), fragm. dienoraštiniai užrašai (1941-1945), lietuvių k. ir kt. užrašai su kūrybos intarpais (1924-1926) studijų užrašai su prozos kūrinėliais (1925), užrašai iš kelionės po Šveicariją ir Vokietiją su eil. juodraščiais (2,

1927-1928), mokytojų tobulinimosi kursų Palangoje užrašai (1935), įvairūs kiti fragm. užrašai (1936-1944).

Kūryba (1921-1945, autografai sąsiuviniuose, bloknotuose, palaiduose lapuose). Eilėraščiai, pradedami eilėraščiu :Keršto giesmė" su dienoraščio įrašais (1921-1925), eilėraščiai, prad. eil. "Oi daug žino senas vėjas..." (1925), eilėraščiai, prad. eil. "Pušys ir jūrų dangus...", O. Vaildo, H. Heinės ir kt. autorių kūrybos išrašai (1926-1927), eilėraščiai, prad. eil. :Mums dainavo mėlynoji jūra..." (1927-1928), eilėraščiai, prad. eil. "Pabėgti nuo savo širdies plakimo..." su dienoraščio įrašais (1930 ir b.m. /1929/), "Žalčio pasaka" (b.m., 1937-1940?), eilėraščiai, poemos, prad. eil. "Spalio žvaigždės pabiro..." (1941-1943), eilėraščiai, prad. eil. "Tegu tave skradžiai" (1942-1944), eil. rinkinys "Prie didelio kelio" (1941-1944), eilėraščiai, prad. eil. "Močiūtė" (1941-1944), eilėraščiai su dienoraščio intarpais, prad. eil. "Ant mūsų snigo..." (1942-1944), eilėraščiai, prad. eil. "Saulei tekant" (1942-1944), eilėraščiai, prad. eil. "Maironiui" (1941-1944) eilėraščiai, prad. eil. "Vokiečiams bus erdviau..." (1942-1943), eilėraščiai, poemos. proza, prad. eil. "Saulutė pasuka į vakarus..." (1942-1945), eilėraščiai, prad. poema "Marija Melnikaitė" (1943?-1944), eilėraščiai, "Pilėnų" poemos apmatai su dien. intarpais, prad. eil. "Trys seserys..." (1941?-1945), eilėraščiai, vertimai su užrašais, prad. eil. "Kur Nemunas teka..." (1945), kūrybos fragmentai, S. Jesenino, H. Loitholdo, M. Mejerio ir kt. autorių atskirų eil. vertimai, R. Januškevičienės pjesės "Anapus Nemuno" vertimas iš rusų k. į liet. k. (1942) ir pjesės "Auštant" S. Nėries pataisos; išrašai iš A. Bloko, M. Gorkio, L. Tolstojaus, E. Kanto, G. Flobero, A. Mickevičiaus ir kt. rašytojų veikalų, filosofų raštų; lietuvių liaudies dainų tekstai ir kt.; S. Nėries knygos su įrašais, pastabomis: "Pėdos smėly" (1931), "Diemedžiu žydėsiu" (1939), "Rinktinė" (1941), "Dainuok, širdie, gyvenimą"(1943).

Korespondencija (1924-1945). A d r e s a t a i (1926-1945): V. Abramavičius (1939), B. Bučas (15, 1937-1945), V. Didžiulytė-Albrechtienė (1935), V. Drazdauskas (1945), M. Gylys (1928), L. Gira (2, 1929-1930), P. Girdzijauskienė (1945), J. Grinius (2, 1926), L. Jurgutytė (2, 1936-1937), S. Mar (1945), J. Eretas (3, 1927 ir dienoraščiuose, užrašuose be įvardinimo), G. Nemutas (b.m. apie 1929), J. Paleckis (2, 1944-1945), D. Pumputis (1939), J. Tysliava (4, 1926), A. Venclova (3, 1931, 1943), E. Vilčinskaitė (1936), "Trečio fronto" red. (4, 1931) ir kt. S i u n t ė j a i (1924-1945): V. Abramavičius (1939), A. Asevičiūtė-Avižonienė (3, 1925-1929), J. Aleksandriškis-Aistis (1939), O. Bačinskaitė-Kizlavičienė (10, 1926-1936), B. Bačinskas (10, 1926-1936), V. Bačinskas (2, 1926, 1929), K. Baltramaitis (1930), J. Banaitis (2, 1935-1936), A. Bandza (2, 1929), O. Beleckienė-Gaigalaitė (2, 1936, 1943), B. Blaveščiūnas (2, 1930 ir b.m.), A. Boruta )1938), O. Daugaravičiūtė (1937), V. Didžiulytė-Albrechtienė (4, 1937 ir b.m.), V. Drazdauskas (7, 1931-1934), J. Eretas (2, 1928 ir b.m.), M. Gylys (4, 1927-1931), P. Genys (1929), A. Giedraitis, Giedrius (1926), L. Gira (1927), A. Goberienė (2, 1935, 1944), J. Grybauskas (2, 1931), J. Grinius (5, 1926-1927), P. Januševičius (1935), R. Januškevičienė (1945), J. Jatulytė (4, 1930-1931), B. Jėčiūtė, Jacevičienė (1937), A. Juodka (1935), L. Jurgutytė (1936), J. Kairiūkštienė (1945), V. Kairiūkštis (1937), S. Kaupelis (1930), K. Kaveckas (1928), A. Kazanavičienė-Didžiulytė, A. Kazanavičius (9, 1933-1935 ir b.m.), J. Keliuotis (9, 1931-1936), K. Kymantaitė-Banaitienė (apie 1944-1945), K. KOdatienė-Bartnikaitė (1940), K. Korsakas (3, 1931-1942), G. Kotovas (1944), A. Krasnickaitė (1936), V. Krupavičius (1939), P. Kubilevičius (3, 1927-1928), L. Kuodys (1937), J. Laurinavičiūtė (4, 1927-1935), J. Maleckas (1944), I. Malinauskas (2, 1932), P. Mantvydas (1931), S. Mar (1945), A. Marčiulionis (6, 1927-1931), M. Masiliūnaitė (1935), I. Matusevičiūtė (2, 1930), E. Maželytė (2, 1928, 1935), J. Mičiulis (1924), E. Mykolaitienė-Kvedaraitė (4, 1928-1936), V. Mykolaitis-Putinas (1936), A. Misevičius (1938), S. Nakaitė (1945), G. Nemutas (1930), P. Orintaitė (4, 1928-1936), B. Palekas (1939), G. Petkevičaitė-Bitė (1936), A. Petrauskaitė-Skrupskelienė (1930), D. Pinigis (2, 1935-1936), D. Pumputis (1944), B. Raila (2, 1931), A. Ranitas (4, 1939), B. Rutkauskas, Rutkūnas (4, 1935-1939), S. Santvaras (1927), V. Serbenta (1931), I. Severianinas [tikr. Lotarevas] (1940), V. Sirijos Gira (1945), I. Skrupskelis (3, 1929-1936), A. Statkienė-Radušytė (1944), A. Šilingas (1929), O. Šimaitė (17, apie 1934-1939), P. Šinkūnas (1934), V. Tarasonis (1944), S. Tijūnaitis (1935), J. Tysliava (7, 1926-1927), F. Treigys (1929), M. Vaitkus (6, 1934-1939), A. Valiukėnas (1940), A. Venclova (13, 1931-1939), E. Vilčinskaitė (41, apie 1928-1935 ir b.m.), J. Vosylienė-Ičkauskaitė (9, 1931-1934), S. Zobarskas (2, 1929, 1940), K. Zupka (Kecioris) (1931) ir kt.; Lietuvių rašytojų d-jos, Klaipėdos moterų "Globos" d-jos, TSRS rašytojų s-gos , "Meninkų metraščio", "Sakalo" b-vės ir kt. raštai S. Nėriai dėl kūrinių spausdinimo, bendradarbiavimo spaudoje ir kt. reikalais; sveikinimai, kvietimai.

A. Venclovos kalba prie S. Nėries karsto (1945), A. Abramavičiaus "Salomėjos Nėries kūrinių, išverstų į lenkų k., bibliografija" (apie 1946), V. Jocaičio "Didžioji poetės išmintis" ir "S. Nėries poezija ir Plechanovas" (1960, 1961), M. Jakelaitytės "Salomėjos Nėries bibliografija iki 1945 m. galo", J. Kazlauskaitės-Šliubauskienės "Salomėjos Nėries rankraštinis palikimas", dipl. darbas (1956), A. Miškinio "Pirmosios pažintys ir paskutiniai pasimatymai" (1946), K. Račkausko (Vairo) "Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos datos" (1954) ir "Salomėjos Nėries Archyvas Valstybinės respublikinės bibliotekos rankraštyne Kaune" (1954), B. Sruogos "SAlomėja Alpėse" (b.m.); Vilkaviškio ateitininkų kuopos mėn. šapirogr. laikr. "Ateities žiedai", 1921,b.Nr.; 1922, Nr.5, su S. Nėries eilėraščiais; recenzijų, atsiliepimų apie kūrybą spaudos iškarpos, atskirų eilėraščių vertimai į rusų, kinų, vengrų k. (1926-1945).

Nuotraukos (1924?-1955). S. Nėries portretinės, grupinės, buitinės, gimtųjų vietų, laidotuvių, mirties 10-mečio minėjimo ir antkapio paminklo atidengimo Kaune nuotraukos (per 160).

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas, Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune (S. Nėries mem. muziejus Palemone).

F 5 Bielinis Kipras

F 5, 251 s. vien., 1889-1942. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Kipras Bielinis (1883-1965), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veikėjas, visuomenininkas.
Priimta apie 1945 m.

Asmens dokumentai (1918-1937). Taupomoji knygelė (1918). “Darbo balso” įgaliojimas (1918), Lietuvos SDP XII suvažiavimo atstovo kortelė (1925), Lietuvos Seimo atstovo liudijimas, pažymėjimas (1923, 1926) ir kt.

Visuomeninė veikla (1919?-1937). Straipsniai iš Lietuvos socialdemokratų partijos veiklos, apie išleistą literatūrą, narius; atsiminimai apie LSDP, 1912-1923 m. laiškų, raštų (nuorašų) iš JAV Lietuvos SDP CK, “Socialdemokratui” ir “Kultūros” b-vei partijos reikalais byla; medžiaga iš LSDP organizacijų (Kauno, Mažeikių, Telšių, Viekšnių) veiklos; III Seimo LSDP frakcijos statutas ir 1926-1927 m. protokolai; LSDP CK ir frakcijos Seime 1919-1930 m. susirašinėjimo byla (su protarpiais). “Kultūros”, “Marginių”, “Naujienų”, “Naujausios gadynės” bendrovių, “Raidės” sp-vės pavieniai 1922-1941 m. dokumentai ir bylos.
K. Bielinio, S. Butkaus, V. Gailiūno, J. Kasparo, K. Mikalčiaus, J. Vidrinsko, A. Vitukyno ir kt. atsiminimai apie 1905-1907 m. Rusijos revoliucijos atgarsius Lietuvoje.

Korespondencija (1914-1940). K. Bielinio laiškas J.(?) Kačergiui (1924). Siuntėjai (1914-1940): S. Bakanas (2, 1926), P. Balčikonis (2, 1925), F. Bortkevičienė (1930), P. Bugailiškis (5, 1920-1927), P. Buknys (1923), B. Čyževskis ir T. Čyževskienė (6, 1923-1927), B. Jakubauskas (1924), J. Januškis (3, 1925-1928), J. (?) Kačergis (1924), S. Kairys (10, 1924-1938), B. Kalninis (1936), P. Kalninis (1937), J. Kirlys (1931), N. Matulis (1927), A. Mika (Adomas iš Rojaus) (6, 1920-1928), A. Mikelsonas (2, 1924-1925), V. Mikolaitis (1927), P. Miškinis (2, 1927), O. Pleirytė-Puidienė ir K. Puida (10, 1927-1931), A. Purėnas (2, 1922, 1930), P. Rimkus (3, 1936-1937), J. Rimša (3, 1924-1925), P. Ruseckas (1933), P. Skamarakas (2, 1923), S. Strazdas ir kt. (3, 1923), V. Šidiškis (1925), J. Švambarys (1925), K. Ūdra (2, 1921, 1924), S. Vaineikienė (3, 1926-1940), F. Valiukas (1917), S. Vitaitis (1922), J. Zaburas (1937), J. Žiurlys (1928), A. Žvironas (7, 1931-1937), anon. siuntėjai (1914-1938), Rygos 1905 m. d-jos “Piektais Gads”, LSDP ir jos organizacijų Lietuvoje, Latvijos SDP raštai K. Bieliniui; K. Bielinio susirašinėjimas su LSDP CK, “Socialdemokrato” redakcija dėl LSDP veiklos, jos istorijos, atsiminimų rašymo.

Kitų asmenų rankraščiai (1890-1942). A. Šliko atsiminimai apie knygnešį Jurgį Bielinį (1930), bermontininkų atsiminimai (1933-1934); S. Baltramaičio (2, 1890), A. Burbos (2, 1889), A. Gimbuto (1902) laiškai Martynui Jankui, E. Volterio – anon. adresatui (1891).

Nuotraukos (XIX a. pab. – 1942). K. Bielinio, LSDP ir jos kuopų, suvažiavimų, kitų visuomeninių įvykių, knygnešių J. Bielinio, K. Ūdros ir A. Ūdraitės nuotraukos (virš 100)

Kituose fonduose: L. Giros (F 7).

F 6 "Literatūros naujienų" redakcija

F 6, 193 saug. vnt., 1936-1937. Autografai, autografuoti mašinraščiai, laikraščių iškarpos, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, latvių, prancūzų kalba.

Fondo sudaryt. – dvisavaitinis (1934-1936), mėnesinis (1937-1938) literatūros ir meno laikraštis “Literatūros naujienos”, ėjęs 1934-1938 metais Kaune.
Priimta apie 1957 m.

Laikraščio “Literatūros naujienos” leidėjo ir redaktoriaus Liudo Giros rankraščiai: straipsniai įvairia tematika (apie vaikų literatūrą; Maironio muziejų Kaune; dainininką Kiprą Petrauską; italų poetą Giacomo Leopardi; tuometinio Valstybinio teatro repertuarą; Pabaltijo tautų, lenkų literatūrą); žinutės apie rašytojus K. Binkį, P. Vaičiūną, K. Borutą, B. Mickevičių, P. Cvirką, P. Lapienę; bibliografinės žinios, bei naujų knygų skelbimai; nekrologai, užuojautos, sveikinimai sutuoktuvių bei sukakčių progomis; vertimai; knygų, operos ir įvairių teatrų spektaklių recenzijos.

Kitų autorių rankraščiai: Alfonso Braziulio, Vytauto Alseikos, Vytauto Bacevičiaus, Boriso Dauguviečio, M. Dobužinskio, Igno Šeiniaus, Karolio Račkausko-Vairo, A. Žukausko-Vienuolio, Juozo Žlabio ir kt. straipsniai bei recenzijos.

Poezija: A. Churgino, Jono Graičiūno, Juozo Žlabio eilėraščiai. Paruošto spaudai Leono Švedo leidinio “Šauksmas. Lyrika” rankraštis (neišleistas).

Iliustracijos “Literatūros naujienoms”: pavienių žymių Lietuvos ir užsienio asmenybių nuotraukos; karikatūros.

“Literatūros naujienų” 1936 metų Nr. 12 medžiaga.

Dauguma rankraščių spausdinti “Literatūros naujienose”.

F 7 Gira Liudas

F 7, 1095 s. vien., 1907-1946. Autografai, mašinraščiai, spausdiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, rusų k.

Liudas Gira (1884-1946), rašytojas, poetas.

Fondo sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. 1944 m. priimta iš pil. Budreikaitės (pagal K. Račkausko-Vairo “Iš atsiminimų ir užrašų” (F 60-40)), kiti šaltiniai neišaiškinti.

Kūryba (1937 ir b. m.). Keletas straipsnių apie to meto literatūrą, atskirus rašytojus (“Dovydas Koganas”, “Ką dabar rašo Vydūnas”, “Konstantinas Balmontas”, “Nikolajus Tichonovas” ir kt.), informacijos spaudai iš Lietuvos kultūrinio gyvenimo.

Korespondencija (1907-1937). Daugelis laiškų L. Girai, kaip buv. Knygų ir mokslo priemonių leidimo komisijos nariui. L. Giros laiškas V. Žadeikai (apie 1925). Siuntėjai (1907-1937): P. Abelkis (2, 1924), H. Adamsonas (1936), V. Adomėnas (1935), J. Aleksandriškis-Aistis (2, 1936), P. Aleškevičius (3,1925-1926), M. Algimontaitė (1928), V. Alseika (1935), B. Alver (7, 1936-1937), J. Ambrazevičius (1925), S. Antanaitis (1930), D. Arbeninas (2, 1924-1925), M. Arcimavičienė- Rudzinskaitė (1934), P. Aruma (Arumaa) (5, 1935-1936), V. Augustauskas (3, 1933), J. Avižonis (10, 1928-1934), P. Babickas (4, 1927-1930), V. Bacevičius (1929), K. Bajerčius (1936), J. Balčikonis (1933), V. Baleišis (3, 1935-1936), J. Baldauskas (1923), K. Balmontas (85, 1928-1934), A. Baluodis (1927), K. Baltrukonis (3, 1930-1931), J. Baltušis (1936), Z. Basovas (3, 1937), J. Bazilevičius (1936, A. Belas (tikr. B. Bugajevas) (1923), J. Bendorius (1922), V. Bičiūnas (6, 1918 ir b. m.), K. Bielinis (1931), J. Bieliūnas (6, 1921-1937), P. Bielskus (5, 1921-1926), S. Binkienė (1937), K. Binkis (4, 1921-1930), P. Biržys (1926), M. Biržiška (3, 1927-1928), V. Biržiška (7, 1921-1934), L. Bistras (1923), K. Boruta (2, 1936), J. Brazaitis (1933), B. Brazdžionis (2, 1930), A. Braziulis (9, 1926-1937), M.E. Brenšteinas (1934), S. Būdavas (4, 1930-1931), P. Būdvytis (2, 1924), P. Bugailiškis (3, 1922-1923), B. Buivydaitė (2, 1922-1923), Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus) (3, 1924-1925), V. Butleris (1935), A. Churginas (7, 1936-1937), P. Cibulskas (1937), J. Cicėnas (1935), P. Cvirka (b. m.), V. Čečėta (18, 1925-1936), K. Čibiras (2, 1936), S. Čiurlionienė (10, 1923-1935), S. Dabušis (16, 1926-1936), B. Dauguvietis (3, 1923), V. Dineika (15, 1924-1930), M. Dobužinskis (39, 1923-1937), P. Dogelis (6, 1923-1934), J. Dovydaitis (4, 1930-1934), L. Dovydėnas (2, 1936-1937), A. Dundzila (7, 1922-1930), J. Elisonas (4, 1931-1933), J. Eretas (3, 1921-1925), K. Ermanas (Ehrmann) (1937), O. Elsneris (26, 1920-1921), K. Freinbergas (15, 1922-1924), M. Fromas (1922), S. Gabaliauskas (2, 1926), J. Gabrys-Paršaitis (1920), J. Gaidamavičius (1930), J. Gailevičius (2, 1935-1937), V. Gaižutis (2, 1930), P. Galaunė, (3, 1923-1925), A. Galdikas (1921), P. Genys (1922), P. Giedravičius (3, 1928-1930), A. Giedraitis (6, 1923-1934), J. Girdvainis (1930), P. Glemžaitė (3, 1928), A. Graičiūnas (1937), J. Graičiūnas (3, 1928-1937), A. Gricius (1927), V. Grigaliūnas-Glovackis (8, 1919-1931), J. Grybas (1923), V. Grybas (1929), V. Grigas (1929), M. Grigonis (5, 1922-1936), J. Grinius (3, 1925-1926), J. Gruodis (5, 1921-1926), J. Grušas (1928), M. Gustaitis (6, 1925-1927), J. A. Herbačiauskas (6, 1924-1934), E. Hubelis (9, 1935-1936), K. Inčiūra (3, 1928-1930), P. Insoda (2, 1938), Nikodemas Ivanauskas (1929), C. Ivinskienė-Griniūtė (1927), S. Jablonskienė (45, 1909-1930), J. Jablonskis (3, 1921-1930), E. Jagomastas (2, 1931-1933), V. Jakševičius (3, 1923-1926), A. Jakštas-Dambrauskas (2, 1926-1934), P. Jakubėnas (3, 1923-1937), E. Jakužaitis (2, 1931, 1935), A. Janulaitis (1929), L. Janušytė (1932), J. Januškevičius (5, 1934-1936), K. Jasiukaitis (3, 1924-1925), A. Jasiūnas (2, 1937), V. Jocaitis (1924), Jovaras – J. Krikščiūnas (3, 1928-1929), P. Juodelis (2, 1935), P. Jurgėla (4, 1923-1933), A. Juška (1934), S. Kairys (1920), J. Kairiūkštienė (6, 1929-1937), V. Kairiūkštis (1935), A. Kalnius (1935), P. Kalpokas (1929), R. Kalpokas (1936), M. Karka (1922), J. Karnavičius (4, 1925-1926), P. Katelė (1931), M. Katkus (1921), K. Kaveckas (1935), S. Kelbauskas (1924), J. Keliuotis (2, 1924-1931), F. Kemešis (9, 1923-1928), V. Kemežys (1925), J. Kirklys (2, 1927, 1931), F. Kirša (8, 1914, 1920-1930), I. Kisinas (6, 1931-1935), A. Klimas (1935), K. Klimavičius (2, 1933-1934), P. Kondrotas (6, 1936), K. Korsakas (4, 1935-1937), V. Krėvė (76, 1907-1923), M. Krupavičius (4, 1920-1935), P. Kubertavičius (5, 1924-1925), J. Kučinskas (1935), V. Kuliešius (17, 1922-1936), L. Kuodys (4, 1921-1937), A. Kutkus (4, 1926-1937), Z. Kuzmickis (1933), I. Lapo (3, 1935-1936), A. Lastas (apie 1936), J. Lazauskas (2, 1931,1933), Lazdynų Pelėda – M. Lastauskienė (9, 1929-1933), Lazdynų Pelėda – S. Pšibiliauskienė (9, 1922-1924 ir b. m.), A. Liepsnonis (Kukanka) (2, 1929-1930), J. Lindė-Dobilas (b. m.), Maironis (b. m.), O. Maksimavičienė (3, 1935-1936), J. Marcinkevičius (2, 1931, 1937), K. Marma (1934), K. Masiliūnas (6, 1931-1935), J. Masiulis (2, 1936), K. Matjošaitis (1931), J. Matusas (2, 1930, 1935), B. Melngailis (7, 1924-1934), V. Mergelis (Mergell) (19, 1932-1935), A. Merkelis (7, 1930-1931), D. Mickaitė (57, 1925-1937), A. Mikalauskas (Girios Ąžuolas) (5, 1926-1934), V. Mykolaitis (Putinas) (6, 1920-1931), A. Milukas (1935), V. Misiūnas (5, 1931), A. Miškinis (1937), J. Miškinis (2, 1926, 1931), J. Murka (5, 1933-1936), V. Nagevičius (6, 1921-1933), J. Narijauskas (9, 1923-1934 ir b. m.), L. Natkevičius (1931), J. Naujalis (3, 1922), P. Naujokaitis (1922), S. Nėris (2, 1929, 1930), F. Neveravičius (2, 1936), G. Padovanis (4, 1926), J. Pajaujis (1920), J. Paleckis (b. m.), A. Paltanavičius (4, 1935 ir b. m.), J. Paukštelis (12, 1922-1937), K. Pažeraitė (4, 1935-1936), M. Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana) (2, 1921, 1928), P. Penkauskas (3, 1929-1930), K. Petrauskas (1933), M. Petrauskas (2, 1926), J. Petrėnas (10, 1924-1932), J. Petrulis, rašyt. (2, 1922 ir b. m.), S. Pilka (7, 1923-1928), O Pleirytė-Puidienė (2, 1933), A. Poška, Paškevičius (3, 1936), K. Prialgauskas (1925), V. Pryšmantas (1921), K. Puida (5, 1932-1934 ir b. m.), J. Purickis (2, 1920), K. Račkauskas (Vairas) (6, 1929-1945), M. Račkauskas (5, 1927-1935), H. Radauskas (3, 1936-1937), H. Radzikauskaitė (44, 1913-1914 ir b. m.), B. Raila (1923), A. Ranitas (110, 1935-1937), A. Raulinaitis (1930), V. Remeris (1933), O. Rymaitė (4, 1923-1924 ir b. m.), P. Rimša (1920), E. Roščina-Insarova (2, 1925), R. Rubinšteinas (1925), A. Rucevičius (25, 1918-1936), P. Rūkas (1935), P. Ruseckas (9, 1922-1934), A. Ružancovas (10 1923-1936), A. Salys (3, 1928), S. Santvaras (1925), J. Savickis (6, 1924-1936), R. Silvanderis (1924), V. Sirijos Gira (104, 1922-1937 ir b. m.), J. Siparis (3, 1925-1926), L. Skabeika (b. m.), I. Skrupskelis (1928), E. Skujaniekas (3, 1923-1924), B. Sruoga (7, 1921 ir b. m.), B. Stasiūnas (4, 1926-1933), V. Steponavičius (9, 1922-1935), J. Stikliorius (8, 1923-1928), K. Stiklius (1929), J. Stonys (2, 1936), J. Strazdas (4, 1924-1932), J. Strimaitis (13, 1918-1930 ir b. m.), S. Sužiedėlis (2, 1930), M. Šalčius (2, 1920, 1922), J. Šaltenis (17, 1931-1937), R. Šaltenis (1935), A. Šapoka (2, 1935, 1936), I. Šeinius (Jurkūnas) (10, 1923-1938), A. Šerėnas (3, 1922-1933), J. Šernas (2, 1918), A. Šimkus (1935), S. Šimkus (9, 1922-1936), P. Šinkūnas (1930), E. Šklėrius (5, 1928-1931), M. Šlapelienė (11, 1928-1935), A. Šlikas (2, 1931), A. Šmulkštys (2, 1921), J. Šumakovas (8, 1935-1936), T. Šuravinas (9, 1929-1934), J. Tallat-Kelpša (8, 1925-1926), J. Talmantas (2, 1923, 1925), I. Tamošaitis (2, 1923), V. Tamulaitis (Vytė Nemunėlis) (3, 1936), S. Tarvydas (1928), S. Tijūnaitis (1927), T. Tilvytis (1923), J. Tininis (1936), J. Tysliava (4, 1921-1935), F. Tuglas (3, 1935, 1937), V. Tumėnas (2, 1937), J. Urbšys (2, 1921, 1931), K. Vaičys (2, 1923), P. Vaičiūnas (6, 1922-1937), T. Vaičiūnienė (2, 1925), J. Vaidelys (6, 1926-1935), J. Vailokaitis (2, 1921, 1923), L. Vaineikis (2, 1924, 1931), A. Vaitiekaitis (3, 1933-1934), M. Vaitkus (3, 1923-1930), Vaižgantas (6, 1921-1927), A. Valaitis (40, 1923-1936), A. Vanagaitis (7, 1923-1930), J. Variakojis (1936), O. Vebermanas (2, 1937), J. Velmanas (2, 1935), A. Venclova ir E. Venclovienė (12, 1929-1936), Vydūnas (7, 1921-1937), J. Vienožinskis (1922), A. Vienuolis (5, 1931-1937), A. Vilkutaitis (1924), A. Vireliūnas (1923), H. Visnapu (7, 1935-1936), A. Vitkauskas (1933), F. Vitkauskas (2, 1930 ir b. m.), E. Volteris (5, 1923-1927), V. Zaunienė-Jonuškaitė (2, 1925-1926), D. Zaunius (2, 1925, 1934), S. Zaborskas (23, 1930-1936), P. Žadeikis (2, 1927-1929), E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė (5, 1923-1925), J. Žilevičius (5, 1924-1928), P. Žilinskas (2, 1926, 1933), K. Žirgulys (5, 1931-1934), S. Žižniauskas (5, 1931-1935), A. Žmuidzinavičius (1918), anon. ir kt. siuntėjai; studentų korporacijų, ateitininkų ir kt. organizacijų, draugijų raštai, kvietimai.
Žmonos B. Gabrienės laiškas Paulavičiui (1926) ir V. Krėvės (1927), V. Grigaliūno-Glovackio (1931) laiškai B. Gabrienei.

Kitų asmenų rankraščiai (1924-1937). Dauguma siųsti “Literatūros naujienų" redakcijai. K. Balmonto 1926-1929 m. eilėraščių pluoštelis ir keletas straipsnių (“Litovskije narodnije skazki”, Litovskije narodnije pesni o devuškach”, “O narodnoj pesni”, “Ob izučeniji litovskogo jazyka” ir kt.), A. Ivanovos (1930), F. Lebesko (Lebesque) (1928), S. Pernarovskio (1930) Laiškai K. Balmontui; K. Korsako, J.Paleckio, N. Tichonovo, A. Tuliko straipsniai, grožinė kūryba ir kt.
L. Giros laidotuvių (1946) nuotraukos.

Kituose fonduose: U. Babickaitės-Graičiūnienės (F 12), T. Balandos (F 115), V. Biržiškos (F. 32), M. Dobužinskio (F 30), “Literatūros naujienų” (F 6), S. Nėries (F 4), E. Volterio (F 17)

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Rankraščių skyrius; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.

F 8 Glovackas Pijus

F 8, 18 s. vien., 1923-1939. Autografai, mašinraščiai.  Lietuvių, rusų, anglų, prancūzų vokiečių k.

Fondo sudaryt. Pijus Glovackas (1902-1941), Lietuvos komunistų veikėjas.
Priimta apie 1941-1942 m.

Dienoraščio fragmentas (1923). Politinės ekonomijos, filosofijos socialinių mokslų įvairių autorių knygų, straipsnių santraukos, išrašai, tarp jų Lietuvos Respublikos 1926-1939 m. visuomeninio politinio gyvenimo bei tarptautinių įvykių pasižymėjimai, įvertinimai; prašymų, raštų nuorašai dėl P. Glovacko bylos ir kt.

F 9 Krėvė Vincas /tikr. Mickevičius/

F 9, 261 s. vien., 1900-1972. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, rusų, žydų k.

Fondo sudaryt. Vincas Krėvė [tik. V. Mickevičius] (1882-1954), rašytojas.
Priimta apie 1944-1945 m.

Biografinė medžiaga (1923-1972). Asmens pažymėjimas (1923), Vytauto Didžiojo un-to senato 1929 m. protkl. išrašas dėl V. Krėvės išvykos į slavistų kongresą Prahoje, 1940 m. rinkimų į TSRS Tautybių tarybą deputato lakštas, Vytauto Didžiojo un-to lit. garbės daktaro laipsnio suteikimo raštas (1932); sąskaitos, pakvitavimai (1927-1937); I. Vladimirovienės, J. Stankaičio atsiminimai apie V. Krėvę (1972).

Kūryba (1900-1936 ir b. m.). Apysaka “Gethsemano sode” (1936, autogr. ir mašinr.), misterija “Likimo keliais” (b. m., autogr.), apysaka “Priešingos jėgos” (b. m., autogr.), apsakymas “Raganius” (b. m., mašinr.), “Skirgaila” 4 v. drama ir jos fragm. (b. m., autogr. ir mašinr.), komedija “Žentas” (1908, autogr.), eil. rink. “Miraže” (1900-1909, autogr.), “Obląkanie” (b. m., autogr.), “Studya 1908” – medžiaga “Šarūnui” ir kt. veikalams (1908, autogr.), apsakymų fragm. “Azerstanas”, “Indas, kuriame karalius laiko… “ (b. m., mašinr., spaud. korekt.), “Liškiava, Perloja, Veisiejai”, 1918-1919 m. eil. frag.; straipsniai “Atsakymas į Balio Sruogos kritiką” (1936), “Atsakymas į J. Balio str. “Dzūkų tautosakos falsifikacijos” (1936); studija apie indoeuropiečių protėvynę; lenkų lit. užrašai.

Korespondencija (1910-1938 ir b. m.). Adresatai (1910-1937): J. Elisonas (1936), Maironis (1932), E. Volteris (1910). Siuntėjai (1920-1938): Š. Aizenaitė (1936), J. Bakšys (2, 1922), K. Balmontas (1931), J. Baltrušaitis, menot. (3, 1933), L. Boreiša (1933), K. Boruta (1933), J. Elisonas (1931), V. Gronskis (1930), V. Jocaitis (1936), I. Jonynas (1930), M. Katkus (6, 1931-1937), K. Korsakas (2, 1936), A. Lastas (1921), K. Pakštas (1931), J. Puzinas (1933), A. Salys (1934), V. Sezemanas (1933), P. Skardžius (2, 1930), B. Sruoga (1921), I. Šeinius (1921), V. Šilkarskis (1932), I. Tamošaitis (1932), P. Vaičiūnas (1920), K. Venclova (1935), T. Vidugiris (1921), Pranas Vitas (1937), V. Volungevičius (1934), E. Volteris (1936), V. Zubovas (1932) ir kt.; Lietuviškosios enciklopedijos red.,  A. Vireliūno paminklui statyti k-to, “Spaudos Fondo”, Švietimo m-jos Knygų leidimo k-jos ir kiti raštai V. Krėvei.

“Literatūros” žurn. (red. V. Krėvė) 1936 m. medžiaga – straipsniai, grož. kūriniai bei laiškai. Autoriai: S. Anglickis, J. Augustinavičius, K. Balmontas, J, Banaitis, A. Banevičius, H. Blazas, K. Boruta, M. Bulaka, J. Būtėnas, A. Churginas, S. Cieška, P. Cvirka, J. Girdvainis, J.A. Herbačiauskas, K. Jankauskas, K. Jakubėnas, V. Jocaitis, P. Juodelis, A. Kazanavičienė-Didžiulytė, K. Korsakas, J. Kruminas, A. Lastas, A. Liepsnonis, J. Liūdžius, P. Mikutaitis, S. Nėris, J. Savickis, K. Sideravičius, B. Sruoga, M. Tamašauskas, T. Tilvytis, J. Vaidelis, A. Venclova, S. Zobarskas, V. Žilionis, L. Žurauskas ir kt.

Kitų asmenų rankraščiai (1932-1937). Pluoštelis lietuvių liaudies tautosakos, užr. įvairių asmenų, M. Katkaus “Tautos genijus” (1936), M. Gorkio kūrybos vertimai, Lietuvių d-jos SSSR tautų kultūrai pažinti 1937 m. susirinkimo protkl. ir kt.


Nuotraukos (1937, 1967 ir b. m.). Mažametės įdukros G. Latonaitės, V. Krėvės laidotuvių ir gimtinės Subartonyse nuotraukos (dauguma perfotogr.).

Kituose fonduose: K. Bizausko (F 61), K. Būgos (F 22), L. Giros (F 7), L. Korsavino (F 56), J. Kirlio (F 46), “Literatūros naujienų” (F 6), J. Petrulio (F 127), J. Puzino (F 52), Z. Toliušio (F 66), J. Urbšio (F 15).

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 10 Boruta Kazys

F 10, 493 s. vien., 1908-1977. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Kazys Boruta (1905-1965), rašytojas.
Priimta 1948 m. iš K. Borutos, 1968 m. – iš E. Makariūnienės-Borutaitės, 1975 m. – iš A. Murzaitės, 1980 m. – iš A. Staniškio.

Biografinė medžiaga (1924-1977). Autobiografijos (1940 ir b. m.), Marijampolės mokytojų seminarijos atestatas (1925), Vienos un-to filos. fak. stud. liudijimas (1926), Lietuvių rašytojų d-jos (1935) ir Lietuvos rašytojų s-gos (1941) liudijimai, pažymėjimai, studijų ir vėlesni užrašai; A. Staniškio, J. Lukoševičiaus, M. Pautieniūtės-Banionienės, E. Sidaravičiūtės atsiminimai apie K. Borutą (1973-1977).

Kūryba (1923-1964). Poezija. “Etiudai” (1924, autogr.), “Eilės ir poemos” (1938, mašinr., spaud. korekt.), “Kryžių Lietuva” (1940, autogr., spaud. korekt.), “Poema apie berną” (1935, autogr.); įvairių metų atskiri eilėraščiai, poemos, jų fragm.: “Ant lygaus vieškelio”, “Ant plento”, “Ataka”, “Atmosfera”, “Dviese tarp milijonų”, “Lietuva”, “Mitingas”, “Paleistuvė”, “Saulėlaida”, “Septynetos vėtrų ataka”, “Sesulė”, “Saulė leidos vakare”, “Tamošius su kepure”, “Vėlų vakarą”, “Verk tylią raudą smuika”, “Žvaigždžių kaimas (poetui A. Venclovai)”, “Žvejas” ir kt. Proza. “Baltaragio malūnas”, apysaka ir jos variantai (1942), “Drumstas arimų vėjas”, apysaka ir jos fragm. (apie 1926-1930, autogr., mašinr.), “Kelionės į šiaurę (apie 1937-1938, autogr., mašinr.), “Mediniai stebuklai”, apysaka ir jos variantai (1930-1938, autogr., mašinr., spaud. korekt.), “Saulę ant pečių išėjo parnešti”, novelių romanas ir jo variantai (1925-1940, autogr., mašinr., spaud. korekt.); įvairių apysakų fragm., apsakymai: “Duobėtas vieškelis”, “Esate jūs žmonės”, “Giria kerta”, “Ligoninės riksmas”, “Margos dienos”, “Mokytojo Tylenio žalioji svajonė”, “Nepažįstama”, “Papieviai”, “Svetima moteris”, “Žandarai” ir kt., “Medeikonių kaimas”, scenos vaizdelis; feljetonai: “Dėdė”, “Gyveno sau ramiai ūkininkas”, “Kažkas niekšas”, “Lįsk į maišą ir užsirauk”, “Ponas Žodelis buvo gubernatoriaus lakėjus…”, “Zablockio muilas arba Literato uždarbiai” ir kt.; literatūros teorijos ir kritikos straipsniai, jų fragmentai: “Apie asmenybę ir poetą”, “Dėl literatūros kelių ir šunkelių”, “Pustrečio berno tragedija”, “Smulkios literatūriškos bėdos” straipsniai apie Žemaitę, V. Majakovskį, R. Rolaną, recenzijos, įžangos žodžiai vertimų knygose apie H. Ibseną (“Brandas”), E.M. Remarką (“Vakaruose nieko naujo”), V. Korolenka (“Giria ūžia”), A. Venclovą (“Beržai vėtroje”), A. Tolstojų, (“Petras Pirmasis”), Perlę Bak (“Sūnus”, 2-oji trilogijos dalis), pratarmė “Mediniams stebuklams” (1964); K. Borutos sudaryta Valdo Karoso darbų bibliografija (b. m.) ir kt.; vertimai. A. Diuma “Kin arba Vėjavaikis ir genijus” (b. m., apie 1933-1934), M. Gorkio “Sakalo giesmė” (b. m.), H. Ibseno “Brandas” (1937), “Lėlių namai” (1940-1941), “Dramatiška poema” (1936), I. Kachovskaitės “Atsiminimai” (1926), Klabundo (tikr. A. Henškė) “Kreidos ratas” (1935), latvių poeto A. Kurcijaus eilėraščiai (b. m., apie 1926-1930), N. Michailovskio “Kova dėl individualybės” (b. m., apie 1926), R. Rolano “Žanas Kristofas”, D. 1, (1946), A. Šreiderio “Kas yra tiesa (1927), N. Tichonovo “Baladė apie vinis”, (apie 1938), A. Tolstojaus “Petras Pirmasis” D. 1-2 (b. m., apie 1935-1936); sudaryti, redaguoti darbai: “Antano Vienažinskio dainos” (1943), lit. almanachas “Darbas”, kn. 1 (1932), kn. 2 (1933), almanacho red. sąskaitos, prenumeratorių sąrašai, spaudos iškarpos.

Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijos “Draugas”, aušrininkų organizacijos narių medžiaga (1910-1974). Lietuvos Respublikos kariuomenės teismo 1934 m. kaltinamasis aktas (mašinr.) K. Borutai, K. Jakubėnui, J. Lukoševičiui, A. Vilčinskui, J. Butkevičiui, Onai Borutienei-Kazanskaitei, Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjungos nariams dėl Sąjungos priešvalstybinės veiklos. Vlado Karosos (1896-1933), studento, socialistų maksimalistų veikėjo asmens dokumentai (1910-1932), straipsniai apie visuomenės vystymosi dėsnius, socialistų kovos idealus, individualizmo problemą ir kt., studijų paskaitų užrašai, išrašai (1916-1932?), keletas laiškų, nuotraukų; K. Borutos rengti V. Karosos “Raštai”, t. 1 (apie 1937).
Socialistų maksimalistų (K. Lukšos, M. Gudelio, O. Borutienės-Kazanzlaitės, Jono Lukoševičiaus, F. Saltono, M. Savinskaitės-Daukšienės ir kt.) korespondencija (fotokopijos iš Latvijos valst. cent. archyvo). Aušrininkės Agnės Murzaitės sudarytas straipsnių, atsiminimų rink. “Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacijos istorijos bruožai” (1969, mašinr.); A. Murzaitės susirašinėjimas su aušrininkais, “Draugo” organizacijos nariais (M. Bajerčiene-Borutaite, A. Daukša, J. Galvydžiu, K. Jėčium, B. Kiaupa, K. Klimavičium, J. Laužiku, K. Lukša, M. Meškauskienė, V. Serbenta, A. Paliuku, V. Rubaževičium, T. Stoniu) dėl atsiminimų apie aušrininkus užrašymo, medžiagos rinkimo; J. Aukštikalnio, M. Čilvinaitės, M. Krygerio, K. Lukšo, J. Sondeckio, P. Šilinaitės ir kt. atsiminimai apie Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Vilniaus, Voronežo lietuvių aušrininkus; K. Jėčiaus atsiminimai apie “Draugo” organizacijos Kupiškio skyrių.
Pavieniai J. Lukoševičiaus, A. Paliuko, V. Montvilos ir kt. asmenų straipsniai, eilėraščiai (1932-1933).
Marijampolės “Aušrininkų” knygyno katalogas (1926); šapirogr. laikr. “Jaunasis Aušrininkas”, 1925, Nr. 9; laikr. “Mokinių draugas. Pirmasis Senapilės moksl. pirmeivių laikr.” 1908, Nr. 2-3, 6-10, 12-13 (mašinr., nuorašai).

Korespondencija (1921-1964). Adresatai (1927-1964): žmona O. Borutienė-Kazanskaitė (149 lap., 1927-1941), L. Gira (2, 1936), A. Grinas (2, 1951), Z. Kulmanova (8, 1957-1964), J. Lukoševičius (7, 1927-1930, kopijos), E. Makariūnienė-Borutaitė (36, 1942-1944), S. Maršakas (11, 1956-1963), S. Mar (1950, kopija), A. Murzaitė (2, 1963-1964, kopijos), V. Neištatas (3, 1940, kopijos), L. Ozerovas (11, 1958-1962, kopijos), K. Papečkys (1964), Juozas Petrulis, rašyt. (1961), R. Rolanas (1937), I. Sokolovas-Mikitovas (6, 1962-1963, kopijos), N. ir O. Strunkės (1937), O. Šimaitė (25, 1933-1965), M. Šuvalis (2, 1927, kopijos), M. Tankas (1963, kopija), B. Zaleskaja (2, 1963-1964, kopijos). Siuntėjai (1921-1964): M. Aronsonas (2, 1926-1927), O. Borutienė-Kazanskaitė (31, 1927-1936), J. Kruopas (1940), H. Lukauskaitė (7, 1942), E. Makariūnienė-Borutaitė (38, 1942-1944), S. Maršakas (5, 1956-1963, kopijos), A. Mikėnaitė (2, 1942-1943), P. Naujokaitis (1924), B. Raila (1932), P. Rogūza (1934), R. Rolanas (1937), O. ir N. Strunkės (9, 1937), O. Šimaitė K. Borutai ir O. Borutienei (12, 1933-1934, 1937), V. Vaupša (2, 1936-1937), A. Venclova (16, 1921-1938), A. Vilčinskas (3, 1925 ir b. m.), P. Vitas (1934), S. Zobarskas (1935), anon. siuntėjų laiškai, Lietuvių rašytojų d-jos ir kt. raštai; įvairūs kvietimai.

Šeimos rankraščiai (1893-1941). Žmonos O. Borutienės-Kazanskaitės asmens dokumentai (1893-1941): gimimo liudijimas, pasas, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo (1934), profsąjungos (1940) liudijimai ir kt.; keletas vertimų, straipsnių; V. Biržiškos (apie 1933-1934), P. Dovydaičio (1933), O. Šimaitės (3, 1934-1937), anon. siuntėjų laiškai. Dukters E. Makariūnienės-Borutaitės laiškai E. Murzaitei (8, 1965-1971), rašyt. J. Petruliui (1965). Tėvo Kazimiero Borutos keletas asmens dokumentų (1911-1918).

Nuotraukos (1917-1941). Pavienės grupinės K. Borutos, šeimos, Marijampolės gimn. moksleivių, mokytojų seminarijos, aušrininkų, įvairių kitų asmenų nuotraukos (per 170).

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), M. Čilvinaitės (F 64), V. Krėvės (F 9), P. Glovacko (F 8), S. Nėries (F 4), K. Papečkio (F 118).

Kituose archyvuose: Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 11 Sabaliauskas Adolfas

F 11, 21 s. vien., 1905-1947. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai su įrašais. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Adolfas Sabaliauskas (slapyv. Žalia Rūta) (1873-1950), kunigas, tautosakininkas, rašytojas.
Priimta iš A. Sabaliausko apie 1947-1948 m.

Testamentas (1947).

Memuarai, kūryba (1914-1947). Karo kapeliono memuarai “Juodasis kryžius arba Palydėti pasmerktieji” (apie 1931-1934, autogr.) apie Lietuvos Respublikos 1920-1929 m. politinius, kriminalinius kalinius, tarp jų ir keturis komunarus, karo kapeliono A. Sabaliausko palydėtus į mirties vietą. Eilėraščių ciklas “Maigos” (1914-1946, autogr. ir mašinr.), poemos “Savu keliu ėjusių. Nemunėlio ir Apaščios vaizdai” (1923, spaud. su patais.) ir “Vėjo sparnais” (1946, autogr.), scenos vaizdeliai “Pančiai” (1917, spaud. su patais.), “Kada rožės žydžia” (1917, spaud. su patais.), “Laumės” (1920, spaud. su patais.), įžangos žodis “Kalevalos” vertimui (b. m.); religinės tematikos rašiniai, giesmės (1926-1943); vertimai:  “Kalevala. Suomių tautos epas” (K., 1922, spaud. su patais.), A. Kivi “Septyni broliai” (apie 1935) ir “Trako kurpiai” (apie 1940-1941).

A. Sabaliausko laiškai E. Volteriui (2, 1905, 1917).

A. Sabaliausko nuotrauka (b. m.)

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 12 Babickaitė Unė /Graičiūnienė/

Tarnavusi grožio ir gėrio religijai
(Unės Babickaitės-Graičiūnienės 100-ioms gimimo metinėms)

"Grožis tebūva mūsų gyvenimo alfa ir omega (pradžia ir pabaiga), tebūva mūsų religija. Tikrasis grožis nieko neigiamo neprileis prie mūsų. Tik kilnios sielos patraukia ir sužavi".

Šiuos žodžius skaitome 1936 m. Šaulių sąjungos laikraščio "Trimitas" 51-52 numeryje išspausdintame Unės Babickaitės straipsnyje "Meno aukštybių siekiantiems".

Aktorės ir režisierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897.04.19-1961.08.01) pavardė prieš keletą metų buvo dar nedaugeliui girdėta ir žinoma. Iš dalies galbūt dėl to, kad jos kūrybingiausi metai prabėgo ne Lietuvoje, o sugrįžusi į tėvynę nebespėjo realizuoti visų savo sugebėjimų. Dar liūdniau yra tai, kad tuometinė Lietuvos visuomenė jos nesuprato. Kaip 1968 m. išleistuose atsiminimuose rašė poetas kun. Mykolas Vaitkus :"...publika priėmė ją santūriai, o kritika dar santūriau: pasirodė, kad Babickaitės kultūra, Vakarų Europietės, rafinuotai estetinė, stipriai svetima mūsų anuometinio valstybės teatro kultūrai, rusiškai rytietinei, apygrubei, realistinei, su kaimišku prieskoniu. Netgi Bostone išleistoje lietuviškoje enciklopedijoje apie ją parašyta vos keletas eilučių.

Todėl ypač džiugu, kad paskutiniuoju dešimtmečiu pamažu Unė Babickaitė sugrįžta į lietuvių kultūros istoriją. Bene pirmasis garsiai prabilo apie šią talentingą, išsilavinusią, įdomią asmenybę vertėjas Linas Broga, 1949 m. susipažinęs su Une Babickaite-Graičiūniene ir bendravęs iki pat jos mirties. (Po aktorės mirties perėmė jos rankraštinį, kultūrinį, meninį palikimą). 1986 m. "Pergalės" 6 numeryje L. Broga išspausdino savo paties išverstus rusų poeto Konstantino Balmonto 4 eilėraščius, skirtus Unei Baye. 1987 m. aktorės 90-mečiui jis paskelbė straipsnį apie U. Babickaitės gyvenimą, vėliau parengė ir publikavo jos atsiminimų fragmentus "Pilietybės dokumentai" ir "Lapių medžioklė" (Kultūros barai, 1988 Nr.2), "Apie Balį Sruogą" (Kultūros barai, 1990, Nr.3).

Dalis atsiminimų buvo išspausdinta 1994 ir 1995 m. "Kauno dienoje" - beletrizuoti prisiminimai apie vaikystę (1994, lapkr. 12), "Lapių medžioklė" (1995, rugpj.5) ir "Amerikon...Amerikon..." (1995, rugs.16), bei "Kelionė į Peterburgą" laikraštyje "Kupiškėnų mintys" (1990, lapkr. 13-17).

Reikėtų dar paminėti kelis įdomesnius straipsnius. Tai filologės Romanos Brogienės 1996 m. "Metų" 1 numeryje paskelbtas straipsnis "Balys Sruoga ir Unė Babickaitė-Graičiūnienė", parengtas pagal aktorės atsiminimus ir jų korespondenciją. Savaitraštis "Literatūra ir menas" išspausdino 1995m. gegužės 25 d. Vinco Mykolaičio-Putino draugijos surengto pokalbio apie U. Babickaitės pažintį su poetu svarbesnius momentus.

Tačiau beveik netyrinėta liko Unės Babickaitės-Graičiūnienės kino ir teatrinė veikla. Bene vienintelis Raimondas M. Lapas aptarė Unės Baye (tokia pavarde Babickaitė buvo žinoma kino ir teatro pasaulyje užsienyje) aktorinę karjerą savo knygoje "Ten, ekrane sužibus: Amerikos lietuvių kinematografija. 1902-1979" (Čikaga, 1983, psl.236-244). Gausus, turtingas Unės Babickaitės-Graičiūnienės rankraštinis palikimas laikomas per keletą vietų. Didelis aktorės fondas (nuotraukos, afišos, laikraščių iškarpos, knygos, kt.) yra Taetro ir muzikos muziejuje Vilniuje. Jį 1971 m. perdavė L. Broga. Tai buvo didžioji dalis Unės Babickaitės surinktų eksponatų Balio Sruogos kurtam Teatro muziejui Kaune.

Pats Linas Broga savo asmeniniame archyve saugo nemažai aktorės asmeninių dokumentų (dienoraščius, atsiminimus, laiškus, kt.) ir kitos medžiagos, kuri, tikėkimės, ateityje galbūt papildys mūsų bibliotekos Rankraštyno fondus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje taip pat yra sudarytas atskiras Unės Babickaitės-Graičiūnienės archyvas (F 12, 1125 saug. vien., chronologinės ribos 1903-1961 m.). Dokumentai į biblioteką priimti apie 1949-1950 metus iš pačios U. Babickaitės ir 1961 ir 1971 m. ir L. Brogos. Fondas sutvarkytas 1957 m.

Trumpai apie fonde saugomą medžiagą.

Iš biografinės medžiagos reikėtų paminėti 1961 m. balandžio 5 d., netrukus prieš mirtį, Unės Babickaitės-Graičiūnienės rašytą autobiografiją. Sutrumpintą jos variantą (iš rankraščio kito egzemplioriaus, saugomo Teatro ir muzikos muziejuje) 1992.03.27 d. "Lietuvos aide" išspausdino Antanas Gudelis.

Yra keli pasai - dar caro laikais (1912 m.) išduotas pasas ir du (1919 m. vykstant į Ameriką ir 1927 m.) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, keletas asmens liudijimų ir pažymėjimų.

Besidomintys Unės Babickaitės teatrine veikla archyve ras jos, Petrogrado Imperatoriškosios konservatorijos studentės, 1916 m. įskaitų knygelę (ten Unė mokėsi dainavimo 1915-1918 metais) ir 1915 m. išduotą Pollako dramos kursų pažymėjimą; Kauno komendantūros leidimus pirmajai Lietuvos artistų grupei bei jos vadovei Unei Babickaitei rengti spektaklius Miesto teatre (1919 m.), teatro sąskaitas (1918-1919 m.). Yra keletas dokumentų, atspindinčių U. Babickaitės, Šaulių sąjungos teatro vadovės (1936-1939 m.) darbą - teatro sąskaitos, sąmatos, aktorių sąrašai ir biografijos, nuotraukos, kvietimai.

Kaip jau buvo minėta, didžiąją savo sceninės veiklos metų dalį U. Babickaitė praleido užsienyje. Iš to laikotarpio fonde yra saugomos sutartys su JAV, Prancūzijos, Anglijos ir kt. teatrais (1924-1931 m.), afišos, programos, skelbimai, iškarpos iš anglų, prancūzų, rusų laikraščių su aktorės nuotraukomis ir recenzijomis.

Didžiausią archyvo dalį sudaro korespondencija. Būdama plačių interesų žmogus, Unė Babickaitė pažinojo daugelį XX a. pirmosios pusės meno ir kultūros veikėjų (artistų, dailininkų, teatrų darbuotojų, rašytojų ir kt.) Lietuvoje ir užsienyje, su kuriais bendravo ir susirašinėjo. Tai Žemaitė, B. Sruoga, A. Varnas, P. Galaunė, M. Dobužinskis, P. Vaičiūnas, kun. M. Vaitkus, V. Sirijos Gira, režisieriai T. Komisarževskis, N. Jevreinovas ir kt., JAV, Anglijos, Prancūzijos teatrų režisieriai ir kiti menininkai.

Ne vieną puslapį galima būtų parašyti apie Unės Babickaitės-Graičiūnienės nuoširdžią draugystę su poetu Konstantinu Balmontu, su kuriuo susipažino ir bendravo gyvendama Paryžiuje 1934-1937 m. Yra išlikę kelios dešimtys jai parašytų laiškų, eiliuotų sveikinimų, jai skirtų ar dovanotų eilėraščių. Vėliau, išvykusi į Lietuvą, susirašinėjo su poeto žmona Jelena Cvetkovskaja (liko apie dešimt jos laiškų).

Yra pluoštelis pačios U. Babickaitės laiškų ir laiškų juodraščių namiškiams (vyrui, motinai, broliams, kt.), giminėms bei jų laiškai Unei.

Laiškuose rašoma apie teatrus, pastatymus, artistus, vaidybą JAV lietuvių, kitų kraštų ir Lietuvos teatruose, apie literatūrą, meną ir kt. Didžioji dalis - asmeninio pobūdžio.

Nepakartojami Unės Babickaitės-Graičiūnienės nuotraukų albumai - fonde jų yra trys - bei pavienės nuotraukos. Tai jos pačios portretinės, buitinės, artistinės veiklos nuotraukos, šeimos, draugų ir pažįstamų dovanotos. Ištisi albumų lapai skirti jos kolegų - scenos artistų, režisierių (Lillian Gish, T. Komisarževskio, N. Jevreinovo, M. Lipčienės, T. Vaičiūnienės, Z. Arlauskaitės, kt.) poeto V. Mykolaičio- Putino ir kitų nuotraukoms. Dauguma nuotraukų su dedikacijomis. Pvz.: Balys Sruoga 1915 m. gruodžio 23 d. dovanodamas savo nuotrauką įrašė:

"Aš nenoriu minios -
aš noriu daug -
aš noriu kad tik tu viena
manij tegiventum ",

šalia pridėjo keturių posmų eilėraštį.

Bemaž prie kiekvienos nuotraukos Unės Babickaitės užrašytos pavardės ar paaiškinimai.

Be pačios Unės Babickaitės-Graičiūnienės dokumentų jos archyve yra saugomas nemažas pluoštas šeimos, giminių rankraščių. Reikšmingesni iš jų būtų vyro Vytauto A. Graičiūno (1898-1952) pasaulinio masto mokslininko, vieno iš vadybos mokslo pradininkų, asmens, buities dokumentai, dienoraštiniai (1928-1929 m.), studijų ir kt. užrašai, laiškai tėvams, giminėms, reikalų raštai, nuotraukos. Ir Unės brolio poeto, pirmojo radiofono direktoriaus Petro Babicko (g. 1903 m.) asmens dokumentai, eilėraščių pluoštelis, kelionės po Tarybų Sąjungą užrašai (1935 m.), laiškai, nuotraukų albumas ir pavienės nuotraukos.

Yra kitų Babickų ir Graičiūnų rankraščių.

Malonu, kad aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ir jos brolio poeto Petro Babicko atminimo išsaugojimo idėja gyva ir jų tėviškėje. Lietuvos Kultūros fondo ir vietos žmonių rūpesčiu Laukminiškiuose (Kupiškio raj.) restauruotas ir sutvarkytas jų gimtasis namas. galvojama įrengti muziejų.

1. Vaitkus M. Nepriklausomybės saulėj: 1918-1940. Atsiminimai. T.6,D.2.- Londonas, 1968. P.263.
2. Broga L. Lyg upė, kurią sugėrė smėlynai... - Pergalė, 1987, Nr.5.
3. Literatūra ir menas, 1995, liep. 29, rugpj. 5.

Nuotraukos saugomos LNB Rankraščių skyriuje.

F 13 Mašiotas Pranas

F 13, 122 s. vien., 1897-1940. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Pranas Mašiotas (1863-1940), vaikų rašytojas, pedagogas.
Priimta apie 1944-1945 m.

Kūryba (1922-1938). Apysakos ir apsakymų rinkiniai: “Dėde papasakok” (apie 1934). “Gimnaziją atsiminus” (apie 1922), “Indėnai piliakalnyje” (1933), “Juozukas ir Jackus” (1934), “Mano poilsis” (1922), “Pajūriais-pamariais” (1930), “Pažadėta-tesėta” (apie 1933). Vertimai: H. Anrudo “Vaikai” (1930), M. Geislerio “Katinas Kniauklys” (1928) ir “Taikusis Adomėlis” (apie 1926), A. Gjems-Selmerio “Gydytojo šeima Norvegijos žiemiuose” (1928), D. Kervudo “Meškinas Tiras” (1930), E. Kestnerio “Emilis ir jo žvalgai” (1931), A. Koževnikovo “Lapis Jevanas” (1938), H. Loftingo “Daktaro Dolitlio gyvuliai” (1929), “Daktaro Dolitlio paštas”, D. 1 (1931), “Daktaro Dolitlio plaukiojanti sala” (1930), “Daktaro Dolitlio didžiausioji kelionė”, D. 1-2 (1934-1935), “Daktaras Dolitlis grįžta iš mėnulio” (1936), K. Mejerio Lemgo “Kelionė į mėnulį” (apie 1924), K. Mikaelio “Bebė” (1934), F. Molnaro “Povilo gatvės vaikai” (apie 1930), M. Mukerdžio “Džiunglėse” (1931), H. Palės “Aplink žemę per 44 dienas” (1930), J. Spiri “Heida” (1935), V. Stefensono ir V. Irvino “Eskimas Kekas” (apie 1934), J. Svensono “Į Švediją” (apie 1929), “Nonis” (1928), “Salose” (apie 1931), D. Svifto “Gulivero kelionės” (1935), V. Šerelmeno “Gaidys Rėksnys” (apie 1931), L. Technerio “Ansas Urjonas” (apie 1934), E. Sytono-Tompsono “Jonukas ir Samukas girioje” (1933), “Vinipego vilkas” (apie 1933), J. Viera “Afrikos naujakuriai” (apie 1934) ir “Afrikos Robizonas” (1934), E. Vicherto “Šaktarpis” (1929), H. Velso “Pirmieji žmonės Mėnulyje” (apie 1925) ir kt.

Kita medžiaga (1924-1939). Lietuvių k. užrašai ir užrašų knygelė (b. m.), matematikos terminų žodyno kartoteka, straipsnių spaudoje (ir apie P. Mašiotą) iškarpos (1924-1939), namų statybos Kaune reikalų bylos ir atskiri dokumentai (1931-1934), Lietuvių mokslo d-jos 1920 m. sąskaitos, d-jos Kauno skyriaus narių ir kandidatų į narius kartoteka, mokesčių kvitai; Donato Mašioto Kauno un-to ekonominio skyriaus studijų užrašai (1934-1938).

Korespondencija (1910-1940). Adresatai: M. Urbšienė-Mašiotaitė (3, 1922-1931), Jonas Mašiotas (b. m.), J. Urbšys (1940); keletas siuntėjų laiškų asmeniškais reikalais.

Nuotraukos (1897-1940). P. Mašioto, M. Mašiotienės, M. Urbšienės-Mašiotaitės ir kitų šeimos narių, giminių, pažystamų portretinės, buitinės nuotraukos, jų albumai (virš 500 nuotr.).

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), P. Būčio (F 160), J. Stoukaus (F 65), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14).
Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus; Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 14 Urbšienė Marija /Mašiotaitė/

F 14, 723 s. vien., 1934-1960. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, latvių, rusų, anglų, prancūzų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Marija Urbšienė-Mašiotaitė (1895-1959), bibliografė, istorikė.

Priimta apie 1940 ar 1944-1945 m. iš Mašiotų ar Urbšių, 1976 m. - iš J. Urbšio.

Biografinė medžiaga (1904-1960). Rygos komercinės m-klos 1904-1909 m. pažymių knygelės, Rygos mergaičių gimn. pagyrimo raštas (1910), prancūzų k. kursų baigimo Paryžiuje diplomas (1929), diplomatinis pasas (1932), įvairūs pažymėjimai, liudijimai, sveikatos konsultacijos, kurortų knygelės, sąskaitos; dienoraštis (1928), atsiminimai apie Mašiotų šeimą "Prie žibalinės lempos" (1954-1955); J. Jablonskio lietuvių k. paskaitų užrašai (1919-1920), Maskvos Aukštųjų moterų kursų matematikos paskaitų (1915), prancūzų k. kursų Paryžiuje (1928-1929); Urbšių bibliotekos dvi kartotekos; šiek tiek medžiagos apie M. Urbšienę (1959-1960).

Bibliografinė, visuomeninė ir kita veikla (1924-1955). Straipsniai, medžiaga istorinėms studijoms (1927-1945). Straipsniai ir medžiaga studijai apie vokiečių kaizerinę okupaciją Lietuvoje 1915-1918 m., studija "Klaipėdos krašto istorijos paraštėje" ir paruošiamoji medžiaga, medžiaga K. Nezabitauskio-Zabičio ir V. Gadono biografijoms, kiti straipsniai, recenzijos, anotacijos, informacinės žinutės spaudai apie užsienio politikų, visuomenininkų bei rašytojų lituanistines knygas, straipsnius. Bibliografiniai darbai (b.m., apie 1924-1955). Prano Mašioto bibliografija, Mašiotų šeimos narių darbų bibliografinė kartoteka, kalbininko A. Mejė lyginamosios kalbotyros darbų, O. Milašiaus kūrybos ir medžiagos apie jį sąrašai. Lituanikos bibliografija ir jos paruošiamoji medžiaga nuo XVI a. iki 1940 m. (260 s. vien.), analizinės lituanistinės bibliografijos (raidės K-Ž) dalykų kartoteka, lietuvių rašytojų ir visuomenės veikėjų (raidės B-Ž) slapyvardžiai, surinkti M. Urbšienės ir V. Vaitekūno. Tematinės spaudos iškarpos apie 1938-1939 m. visuomeninius politinius įvykius Klaipėdos ir Vilniaus krašte bei kitos tematikos rinkiniai. Vertimai (1925-1937): T. Daugirdo "Kaunas vokiečių okupacijoje" (1915-1918) (versta apie 1936-1937 m.), P. Merime "Lokio", kai kurių Dž. Papinio novelių, S. Reinacho "laiškai į Zoė...", pasaulio tautų pasakų vertimai į lietuvių k.

Korespondencija (1922-1959). A d r e s a t a i (1924-1956): V. Biržiška (3, 1933 ir b.m.), S. Borščiakienė (1931), V. Čarneckis (1938), J. Jablonskis (1938), A. Janulaitis (14, 1931-1933), motina M. Mašiotienė (88, 1937-1941), A. Ružancovas (1931?), J. Urbšys (219, 1924-1939), A. Venclova (2, 1956) ir kt. S i u n t ė j a i (1922-1959): V. Auryla (3, 1957), M. Avietėnaitė (13, 1932-1940), M. Baltrušaitienė (1931), poetas J. Baltrušaitis (apie 1932), V. Bartuška (apie 1932), J. Benartis (Levinsonas) (6, 1931-1940), A. Birutienė-Čarneckaitė (16, 1922-1931?), V. Biržiška (2, 1931 ir apie 1927), Z. Blynas (1939), E. Borščakas (9, 1932-1933), F. Bortkevičienė (1931), S. Čiurlionienė (13, 1931-1939), P. Dielininkaitis (2, 1931-1933), Š. Diulongas (Dulong) (3, 1938-1939), P. Galaunė (10, 1931-1934), A. Galaunienė (1931), K. Gineitis (3, 1924), S. Girdvainis (27, 1923-1940), J. Grušas (1940), Z. Jablonskienė-Landsbergytė (4, 1927-1956), K. Jablonskis (apie 1927), A. Janulaitis (14, 1930-1932), I. Jonynas (1934), V.K. Jonynas (1933), J. Kairiūkštis (apie 1934, 1938), J. Kajeckas (3, 1932-1939), I. Karsavina (1929), R. Kerpauskaitė (9, 1924 ir b.m.), F. Kirša (4, 1924-1938), P. Klimas (12, 1927?-1940), M. Krokauskis (2, 1936-1937), V. Landsbergis-Žemkalnis (6, 1924-1938), P. Leonas (3, 1932-1934), J. Liūdžius ir P. Liūdžiuvienė-Baltrušaitytė (6, 1931-1959 ir b.m.), O. Malėjinaitė (2, 1931-1932), R. Martelis (6, 1931), D. Mašiotas (56, 1923-1939), J. Mašiotas (25, 1924- apie 1933), motina M. Mašiotienė (128, 1922-1933), O. Mašiotienė-Brazdauskaitė (8, 1933-1940), R. Melngailienė-Markelytė (6, 1923), L. Natkevičius (7, 1927?-1940), M. Nemeikšaitė (2, 1932, 1934), K. Prapuolenis (1931), J. Pronskus (Aklasmatė) (7, 1923-1924), J. Ragauskas (1957), P. Raulinaitis (2, 1938), M. Remeris (4, 1938-1940), F.R. Ristelhueberis (2, 1932), P. Ruseckas (1931), R. Sidzikauskienė-Sieniauskaitė (12, 1925-1939), B. Sruogienė (18, 1932-1938), A. Steponaitienė-Ambraziejūtė (8, 1934-1940), A. Steponaitis (1931), V. Steponaitis (37, 1930-1938), A. Šapoka (1935), J. Šaulys (4, 1931-1938), T. Šemeta (4, 1932-1939), A. Šimkus (1938), M. Šlapelienė (7, 1934), J. Tysliava (apie 1927), J. Tornau (1957), E. Turauskas (1931), Vaižgantas (1932), M. Valušienė (13, 1931-1938), A. Venclova (1956), Vydūnas (1934), V. Zaborskaitė (2, 1957-1958), V. Zaunienė-Jonuškaitė (2, 1923 ir b.m.), D. Zaunius (2, 1939), J. Žagrakalys (2, 1938) ir kt. laiškai; M. Urbšienės susirašinėjimas su Lietuvos TSR valst. grož. lit. l-kla, su Lietuvos TSR knygų rūmais ir kt. įstaigomis dėl P. Mašioto kūrinių leidimo, lituanistinės bibliografijos ir kt. reikalais.

Kitų asmenų, organizacijų medžiaga (1934-1958). E. Borščako straipsniai "Ukraina, Lietuva ir prancūzų diplomatija 1648-1657 metais", "Prancūzų mokslo misija Lietuvoje prieš 30 metų", V. Bacevičiaus "Vaidilutės" operos libreto vertimas, tarptautinės Rotary organizacijos klubo Kaune 1936-1937 m. biuleteniai, Kiprijono Nezabitausko-Zabičio laiškai Mokslo rėmimo draugijai Paryžiuje (1935-1937, fotokopijos), Vladimiro Gadono pora rankraščių (1837, fotokopijos), Dominyko Daubaro laiškai anon. adresatui (1834-1838, fotokopijos) ir kt.

Ikonografija (1926-1938). Pora M. Urbšienės-Mašiotaitės portretinių nuotraukų; keletas J. Urbšio, P. Mašioto, D. Mašioto ir kitų asmenų portretinių, grupinių nuotraukų; M. Urbšienės karpinių pluoštelis.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), K. Bizausko (F 61), M. Čilvinaitės (F 64), M. Dobužinskio (F 30), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), P. Mašioto (F 13), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), J. Urbšio (F 15).

F 15 Urbšys Juozas

F 15, 562 s. vien., 1866-1979. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos. Lietuvių, latvių, anglų, prancūzų, vokiečių k. Fondo sudaryt. Juozas Urbšys (1896-1991), Lietuvos Respublikos diplomatas, vertėjas.

Priimta apie 1940 ar 1944-1945 m. iš Urbšių ar Mašiotų, 1975 ir 1977 m. - iš J. Urbšio.

Biografinė medžiaga (1896-1955). Gimimo liudijimas, mokslo atestatai, pažymėjimai, pasai; užrašai, užrašų knygutės, fragm. dienoraščio užrašai, atsiminimai. Buities dokumentai, einamosios sąskaitos įv. užsienio šalių bankuose ir Lietuvoje (1915-1940). Tėvo Kazimiero Urbšio pora asmens dokumentų (1866, 1923).

Diplomatinė ir kita tarnybinė veikla (1919-1940). Diplomatinės tarnybos Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Latvijoje fragm. medžiaga, darbas "Medžiaga Vilniaus ginčo diplomatinei istorijai". D.2. (1932-1933?), tarnybinės sąskaitos; medžiaga diplomatinei veiklai.

Kūryba (1912-1971). Grožinės kūrybos tekstai, kritikos straipsniai (1912-1958). Vertimai (1923?-1970): G. Diuhamelio "Salavino dienoraštis" (1929?), Moljero "Tartiufas" (1966), R. Rolano "Meilės ir mirties žaidimas" (1929-1930) ir kiti smulkesni vertimai. Literatūros ir meno tematikos spaudos iškarpos.

Korespondencija (1912-1979). A d r e s a t a i (1916-1956): M. Avietėnaitė (1934), I. Šeinius (apie 1933), žmona M. Urbšienė-Mašiotaitė (84, 1924-1938), Luisas Usė (Housset) (6, 1932-1933) ir kt. S i u n t ė j a i (1912-1979): S. Andrašūnas (1923-1924), M. Anysas (2, 1934 ir b.m.), M. Avietėnaitė (3, 1931-1948), V. Bacevičius (7, 1931-1932), G. Bacevičiūtė (1933), S. Bačkis (1937), K. Balmontas (1932), poetas J. Baltrušaitis (13, 1924-1933 ir b.m.), menot. J. Baltrušaitis (1925), B. Balutis (4, 1925-1940), V. Biržiška (2, 1922-1924), K. Bizauskas (4, 1938-1939), B.Blaveščiūnas (4, 1931-1932), N. Bruni-Balmont (2, 1967 ir b.m.), P. Bugailiškis (8, 1924-1926), A. Cekinis (Zecchini) (1934), V. Čarneckis (1939), S. Čiurlionienė (1935), J. Čiurlionytė (1960), P. DAilidė (3, 1931?-1939), Š. Diulongas (Dulong) (2, 1936, 1940), M. Dobužinskis (7, 1923-1940), B. Dvarionas ir A. Dvarionaitė (15, 1933-1973), A. Fosijonas (Fosillon) (1932), P. Galaunė (7, 1931-1932), A. Galdikas (1968), K. Gineitis (3, 1924-1935), S. Girdvainis (11, 1923-1940), A. Gravrogkas (1939), B. Grincevičiūtė (24, 1961-1979), V. Gustainis (21, 1939-1971), J.A.Herbačiauskas (8, 1923-1934), Z. Ivinskis (3, 1938-1940), V. Jonuška (2, 1923), J. Jurginis (1965), J. Kajeckas (2, 1939), J. Keliuotis (1931), F. Kirša (34, 1922-1934), P. Klimas (10, 1933-1963), V. Landsbergis-Žemkalnis (1924), S. Lozoraitis (9, 1924-1940), D. Mašiotas (6, 1932-1933), P. Mažylis (1925), O. Milašius (4, 1931), V. Mykolaitis (Putinas) (3, 1957-1959), E. Mykolaitienė-Kvedaraitė (1968), J. Pajaujis (3, 1923-1924), K. Pakštas (3, 1938-1939), J. Paleckis (1967), K. Petrauskas (2, 1922-1926?), J. Pronskus (25, 1923-1925 ir b.m.), A. Raulinaitis (1933), M. Remeris (1938), J. Rimantas (5, 1964-1967), A. Ružancovas (3, 1926-1940), J. Savickis (1939), V. Sidzikauskas (1922), A. Silveras (1969), E. Sklerienė (39, 1958-1978), B. Sruoga (12, 1923-1925), A. Steponaitienė-Ambraziejūtė (24, 1939-1975), A. Steponaitis (3, 1930-1932), V. Steponaitis (51, 1923-1958), J. Strimaitis (1933), M. Šadurnas (1938), H. Šambonas (Chambon) (1934), J. Šaulys (1932, 1939), M. Šikšnys (2, 1958-1959), S. Šilingas (34, 1955-1962), O. Šimaitė (399, 1959-1969), S. Šimkus (6, 1925-1940), L. Tenjeras (Tesnier) (4, 1932-1934), J. Tysliava (1932), E. Turauskas (1939), L. Usė (Housset) (10, 1973-1977), Vaižgantas (1932), P. Žilionis (1934), K. Žirgulys (1932), A. Žmuidzinavičius (2, 1960, 1965), kt. asmenų, giminių laiškai; įv. užsienio valstybių pasiuntinybių kvietimai, padėkos už pakvietimus J. Urbšio susirašinėjimas su Dortmundo ir jo apylinkių lietuvių d-ja (1923-1925), su redakcijomis, leidyklomis dėl vertimų ir kt. reikalais (1932-1971).

Kitų asmenų rankraščiai (1916-1969). V. Krėvės drama "Nemirtingieji. Senaisiais takais" (b.m., autogr.), kaizerinės Vokietijos valdžios Lietuvoje Saldutiškio taikos teismo keletas bylų gyventojų civilinės būklės reikalais, civilinės būklės aktų įrašų suvestinės žinios ir kt. (1916-1918); O. Šimaitės laiškai V. Kauneckui (259, 1958-1969), J. Smolskytei (2, 1969 ir b.m.).

Ikonografija (1915?-1940). J. Urbšio portretinės, šeimos, giminių buitinės, diplomatinių tarnybų nuotraukos (per 100), užsienio šalių miestų, muziejų, istorinių asmenybių atvirukų rinkinys (per 700) ir kt.

Kituose fonduose:U. Babickaitės (F 12), T. Balandos (F 115), K. Bizausko (F 61), M. Dobužinskio (F 30), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), P. Mašioto (F 13), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14).

F 16 Mašiotas Jonas

F 16, 76 s. vien., 1890-1944. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių, latvių, prancūzų ir kt. k.

Fondo sudaryt. Jonas Mašiotas (1897-1953), pedagogas matematikas.
Priimta apie 1944-1945 m.

Asmens ir šeimos dokumentai (1922-1944). J. Mašioto asmens dok. (1922-1942), matematikos studijų užrašai (b. m.), žmonos V. Mašiotienės-Pukštytės, dukterų Gražinos, Marijos-Baniutės Mašiotaičių asmens dokumentai (1929-1944).
J. Mašioto rengtų matematikos vadovėlių medžiaga (b. m., autogr. juodr.), pora straipsnių dėl matematikos mokytojų rengimo, mokyklų reformos Lietuvoje; medžiaga iš J. Mašioto veiklos Lietuvos skautų s-goje (1931-1940): įstatai, įvairios taisyklės, instrukcijos, protokolai, sąmatos, susirašinėjimas su asmenimis, organizacijomis ir kt. skautų s-gos reikalais.

Korespondencija (1923-1937). J. Mašioto laiškai žmonai V. Mašiotienei-Pukštytei (4, 1929-1935), Siuntėjai (1923-1937): J. Baltmaitis (5, 1935-1936), V. Čepas (4, 1924-1939), S. Jakštys (2, 1924), R. Melngailienė-Markelytė (1926), E. Rulis (Rullis) (4, 1934-1937), T. Šemeta (1932), V. Zaunienė-Jonuškaitė (1924), Paukščių laiškai (2, 1890-1891) ir kt.

Ikonografija (1924-1930). J. Mašioto šeimos ir Lietuvos skautų veiklos nuotraukos; iliustr. medžiaga skautų leidinėliams (per 122 nuotr.)

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), P. Mašioto (F 13), J. Rimanto (F 47), J. Šliūpo (F 1), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14), J. Urbšio (F 15).

F 17 Volteris Eduardas

F 17, 440 s. vien., 1882-1941. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, latvių, rusų, vokiečių ir kt. k.

Fondo sudaryt. Eduardas Volteris (1856-1941), kalbininkas, etnografas, literatūros istorikas, bibliotekininkas.
Priimta apie 1946 m. ir 1974 m. – iš J. Deksnio.

Asmens ir buities dokumentai (1882-1940). Autobiografija, pasai, Tartu un-to, Rusijos MA pažymėjimai, įvairūs liudijimai, apdovanojimai, mokslinės veiklos 25-mečio, amžiaus 70-mečio sveikinimai, asmeninės sutartys, sąskaitos ir kiti buities dokumentai.

Straipsniai, pranešimai (1908-1939). Straipsniai, jų juodraščiai iš lietuvių archeologijos, istorijos, apskritai kultūros ir apie Apuolės piliakalnio, Kauno pilies tyrinėjimus, Šiaulių-Saulės kautynes, Lituanistikos in-tą, Kauno m. muziejų, kai kuriuos lietuvių kultūros veikėjus ir kt. E. Volterio vadovaujamų studentų darbai iš archeologijos, etnologijos (18 vien., 1926-1936). Knygos su E. Volterio pastabomis, įrašais; bibliotekos knygų sąrašas.

Korespondencija (1885-1941). Adresatai (1903-1941): V. Biržiška (2, apie 1935 ir 1941), A. Jakštas-Dambrauskas (1906), A. Smilga (apie 1904), A. Voldemaras (2, 1903 ir apie 1910), žmona A. Volterienė (6, 1937-1940), E. Volteris (1914). Siuntėjai (1885-1940): E. Aizermanas (Eisermann) (2, 1933-1936), I. Aleksanderis (4, 1911-1912), K. Alminauskis (1931), J. Balčikonis (1912), J. Balys (1937), F. Baluodis (16, 1919-1937), J. Baneris (Banner) (1934), H. Beras (Behr) (1936), J. Benkeris (3, 1932-1933), M. Bezduolinis (3, 1930-1931), V. Biržiška (apie 1938), J. Bračas (1934), K. Brundza (3, 1933-1934), K. Būga (1902), P. Bugailiškis (2, 1936), J. Bulota (1931), A. Burba (5, 1885-1893), K. Butkevičius (3, 1927-1934), A. Butulis (Butuls) (1932), P. Dedinas (8, 1932-1938), M. Dinter-Liepinia (3, 1934-1937), J. Dovydaitis (1935), R. Eglė (2, 1922-1923), J. Elisonas (2, 1930), K. Engelis (18, 1929-1933), H. Fankiuberis (Fanküber) (4, 1928-1929), E. Frenkelis (1934), V. Gaigalaitis (1928), P. Galaunė (1938), J. Garalavičius (2, 1933-1940), Gėrcas (Gäertz) (8, 1930-1939), J. Gerulis (1926), J.? Getneris (15, 1931-1932), S. Gimžauskas (1886), L. Gira ir B. Girienė (3, 1923-1926), J. Girdvainis (3, 1931-1940), K. Grinius (1934), A. Gončaras (2, 1910), R. Gukovskis (apie 1930), K. Hausmanas (Haussmann) (1933), J.A. Herbačiauskas (1928), G. Iljinskis (1904), Z. Ivinskis (1936), K. Jablonskis (1938), O. Jagomastaitė (1931), F. Jakobsonas (9, 1925-1930), A. Jakštas Dambrauskas (1936), R. Jarinis (1934), A. Kalvaitis (1927), M. Kadkinas (1921), J. Kozakevičius (2, 1931), S. Kulakovskis (apie 1925), S. Kurmanas (Curman) (3, 1931-1936), P. Kuzmickas (1935), Z. Kuzmickas (1927), O. Loizė (Leuze) (8, 1929-1933), P. Linkė (1931), P. Matulionis (1930), J. Maželis (3, 1935-1936), K. Mekas (2, 1931-1932), J. Mikeliūnas (1940), H. Mortensenas (1922), N. Naryškinas (1934), J. Narjauskas (1911), P. Neimantas (1932), H. Nermanas (1931), J. Ozolas (1939), K. Ozolinis (1928), A. ir E. Pėglė (Paegle) (5, 1925-1940), H. Petersenas (2, 1934-1935), O. Pič (3, 1900), P. Polivka (2, 1904), J. Pranaitis (1911), H. Privertsas (12, 1937-1941), J. Puzinas (7, 1930-1936), A. Račkus (1925), J. Rainis (4, 1929 ir b. m.), J. Riteris (1925), A. Sabaliauskas (1917), J. Savickis (1932), A. Smilga (2, 1902), A. Spenseris (1938), J. Šaulys (1939), E. Ščepotjeva (2, apie 1919-1921), P. Šmitas (Schmidt) (8, 1926-1938), K. Štausas (1936), H. Šulcova (2, 1908-1910), T. Talgrenas (Tallgren) (6, 1923-1925), B. Tarvydas (5, 1928-1934), S. Usanovska (1894), J. Vaidelys (1934), A. Varnas (3, 1902-1937), J. Vencius (1932), J. Venckūnas (1928), Vydūnas (1936), K. Vikmanas (2, 1931), A. Voldemaras (9, 1901-1909), J. Volterytė (14, 1899-1939), T. Zeiferdas (3, 1925-1926), J. Žiurlys (2, 1930), A. Žuromskis (apie 1934), anon. siuntėjų laiškai, 1925-1933 m. susirašinėjimo byla archeologijos, Kauno miesto muziejaus reikalais; Estijos, Londono, Elbingo, Kelno, Karaliaučiaus, Leipcigo, “Prussia” ir kitų muziejų, TSRS MA Leningrade ir kitų mokslų įstaigų, organizacijų reikalų raštai.

Šeimos ir kitų asmenų rankraščiai (1901-1937). Maironio (1902), J. Staugaičio (3, 1903-1909), A. Voldemaro (1901) laiškai Aleksandrai Volterienei; įv. asmenų pavieniai rankraščiai, tarp jų J. Balio, K. Būgos, K. Brundzos, P. Būtėno, J. Yčo, L. Kšivickio ir kt.

Nuotraukos (1926-1939). E. Volterio portretinės, su šeima, studentais bei archeologinių kasinėjimų nuotraukos.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), P. Būčio (F 160), K. Būgos (F 22), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), K. Jauniaus (F 23), V. Pryšmanto (F 57), A. Račkaus (F 63), J. Rimanto (F 47), A. Sabaliausko (F 11).

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 18 Lazdynų Pelėda /tikr. Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė/

F 18, 443 s. vien., 1592-1957. Autografai, mašinraščiai, dok. originalai, nuorašai, išrašai. Lietuvių, lenkų, rusų, sen. slavų k.

Fondo sudaryt. Lazdynų Pelėda [tikr. Sofija Pšibiliauskienė-Ivanauskaitė (1867-1926) ir Marija Lastauskienė-Ivanauskaitė (1872-1957), rašytojos.
Priimta 1947 m. iš M. Lastauskienės dukters O. Glovackienės-Lastauskaitės ir 1957 m. – iš S. Matulienės-Lastauskaitės, A. Žirgulio, A. Beresnevičienės- Kontautaitės.

Kūryba (1928-1935 ir b. m.). S. Pšibiliauskienės romano “Klaida” ir apysakos “Kaliniai” fragm. (b. m., autogr.); M. Lastauskienės apsakymų rinkinys storame sąs. (b. m., autogr.): “Jo paslaptis”, “Į šviesą”, “Aš motina”, “Skunda”, “Kad aš galėčuo taip iš aukšta pažiūrėti…”, “Balti šešėliai”, “Endrėjus jautesi nepaprastai linksmas…”, “Mūsų vaikas”, “Atminimai”, “Netikietumas”, “Iš cykla “Karas” fragmentai”, “Isipildi svajones Jana Vaivada”, “Raudoni kiemienai” ir kt.: apysakų fragm., apsakymai stor. sąs. (b. m., autogr.): “Klaida”, “Užburtame dvare”, “Su Dieva pagialbu”, “Iki laika”, “Vielava”, “Mano vaikas”, “Praeities šmėklos”; atskiri kūriniai: “Žabangose”, 4 v. drama, “Praeities šmėklos” (1934-1935, mašinr.), apsakymai “Matisiam ar ne atveplosi kita sekmadieni…”, “Žvejo duktė” ir fragmentai.

Korespondencija (1923-1944?). S. Pšibiliauskienės laiškas Vaižgantui (1923) ir anon. adresatui (b. m.); M. Lastauskienės laiškai A. Beresnevičienei-Kontautaitei (7, b. m., apie 1943-1944), anon. adresatui (b. m.); B. Gužausko (1926), J. Narmonto (1924) laiškai M. Lastauskienei.
L. Stankaičio prisiminimai apie S. Pšibiliauskienę (1926); S. Matulienės-Lastauskaitės prisiminimai apie seseris rašytojas “Praeitį prisiminus” (1957), O. Glovackienės-Lastauskaitės – “Marija Lastauskienė-II Lazdynų Pelėda” (1957).

Šeimos, giminės rankraščiai (1592-1910). Nikodemas Ivanauskas (1848-1931), rašytojų tėvas, literatas, dailininkas. Kūryba (XIX a. pab. – 1910). “Ze wspomnien starca” (b. m., autogr.), “Kasztelanie”, eil. poema (XIX a. pab., autogr.), “Labędzia piesn ostatniego z Ostojow”, poema (b. m., autogr.), “Szalency”, drama (1910, autogr.), “Dworek pod lipami” (b. m., spaud. iškarpos), ir “Strzaly i pudla” (1902, spaud. iškarpos), romanai, E. Ožečkienės laiškai N. Ivanauskui (5, 1886-1889).
Ivanauskų giminės istoriniai aktai, dokumentai (1592-1862). Meškių, Jurgelaičių, Šušlaukio, Dirvėnų vls., Šiaulių apskr. savininkų ir žemės priklausomybės kaitos dokumentai, paskiri Adomo Stanislovo, Jono, Karolio, Ksavero Ivanauskų ir kitų asmenų teismų bylų su Vaitkevičiais, Daujotais, Godlevskiais dėl Meškių, Paragių dvarų žemės ribų, ūkių įkeitimo ir kiti aktai, teismų dekretai, malonės prašymai, sutartys, mokesčių kvitai, Meškių dvaro 1796 ir 1824 m. inventoriai; negausi Ivanauskų korespondencija (1825-1847).

M. Lastauskienės šeimos nuotrauka (1929).

Kituose fonduose: L. Giros (F 9), J. Keliuočio (F 31).
Kituose archyvuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (atskiro fondo nėra); Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 19 Veriovkinas Piotras

F 19, 2560 s. vien., 1842-1940. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Piotras Veriovkinas (1861-1946), buv. Kauno gubernatorius.
Priimta 1940 m. iš P. Veriovkino buto Kaune.

Biografinė medžiaga (1868-1919). Mokykliniai pažymejimai, liudijimai apie įvairius apdovanojimus ordinais, medaliais, garbės raštais, Zarasų, Telšių m. garbės piliečio pažymėjimai, įvairių d-jų diplomai, mokykliniai užrašai.
Kauno gubernatoriaus 1908, 1909-1910, 1911 m. ataskaitos, pranešimai, 1876-1897 m. kanceliarijos išlaidų žiniaraštis, Kauno ūkio (chozeistvenogo) k-to prie Kauno tvirtovės inžinierių v-bos 1909 m. posėdžių protokolų byla ir kt.

Korespondencija (1887-1940). P. Veriovkino oficialūs raštai, laiškai giminėms ir kitiems asmenims buities, asmeniškais reikalais. Laiškų siuntėjai (virš 1000) – šeimos nariai, įvairių d-jų, k-tų pirmininkai, rašantys apie 1905-1907 m. revoliucines nuotaikas Lietuvoje (Kėdainiuose, Kaune, Panevėžyje, Telšiuose, Zarasuose ir kt.) ir Rusijoje, caro reakcinę politiką mažų tautų atžvilgiu, konfesinius santykius, Pirmojo pasaulinio karo veiksmus ir padarinius Lietuvoje, Lietuvos mokyklas ir švietimą apskritai, ekonominę bei kultūrinę padėtį, draugijas (žemės ūkio, “Blaivybės” ir kt.). Tarp siuntėjų N. Afanasjevas (1909), M. Ananjeva (20, 1904-1905), Aničkovas (37, 1888-1903), S. Beleckis (5, 1904), A. Bukunovskis (3, 1906-1909), N. Chvostovas (4, 1904-1915), Daraganai (18, 1888-1916), N. Draškovskis (8, 1904-1909), Jelizaveta Fiodorovna, caraitė (3, 1914-1915), A. Jevreinovas (13, 1901-1910), A. Girs (18, 1903-1905), S. Golubkovas (1909), S. Gorbačikas (2, 1905-1906), S. Gricevičius (2, 1908-1909), P. Grinevas (15, 1909-1913), J. Gruževskis (11, 1903-1911), M. Yčas (1915), S. Ignatjeva (10, 1915-1916), S. Ivanovas (1914), A. Jaroševskis (6, 1905-1916), A. Javlenskis (3, 1910 ir b. m.), E. Kamparas (11, 1905-1911), J. Kozakovskis (32, 1904-1913), E. Kaizerlingas (7, 1902-1913), P. Kiseliovas (18, 1915-1916), M. Komaras (19, 1889-1911), L. ar Z. Komaras (15, 1904-1913), A. Kornilovas (1913), S. Kosakovskienė (10, 1908-1910), Mykolas Stanislovas Kosakovskis (4, 1905-1908), S. Krasovskis (5, 1913-1916), P. Krugliakovas-Čerdackis (47, 1903-1916), A. Kukuškinas (16, 1907-1916), I. Kukuškinas (21, 1908-1921), S. Kulieša (1909), A. Lavrovas (1905), M. Lapčinskis (13, apie 1911-1913), G. Levickis (4, 1910-1916), P. Leonas (1911), L. Lipkinas (2, 1913, 1916), A. Meištavičius (4, 1908-1915), E. Meištavičius (7, 1908-1912), M. Meištavičius (2, 1905-1915), S. Narutavičius (1908), A. Nekliudovas (2, 1898, 1905), M. Oginskienė (11, 1910-1915 ir b. m.), V. Oginskis (1907), K. Olšauskas (5, 1904-1911), A. Oznobišinas (24, 1901-1910), T. Pac-Pamarnackis (2, b. m.), L. Paliulionis (3, 1905-1908), A. Peškovas (25, 1905-1916), D. Peškovas (5, 1915-1916), G. Petkevičius (41, 1898-1911 ir b. m.), M. Pliater-Broel (1905), A. Pliateris (4, 1904-1909), A. Podjakonovas (7, 1905-1916), J. Pšecdeckis (1908), S. Rachmaninas (22, 1906-1915), Konstantinas Radvila (3, 1904-1911), I. Rybakovas (1916), O. Rutkovskis (1905), E. Sapiega (1915), A. Stankevičius (8, 1905-1910), P. Stolypinas (42, 1899-1911), N. Šematurovas (4, 1909-1916), V. Šlichtingas (5, 1905), dail. F. Štėchlis (Stöchli) (7, 1938), A. Tiškevičius (11, 1904-1915), E. Totlebenas (3, 1905-1910), S. Urusovas (5, 1901-1913), M. Vasilčikovas (41, 1904-1913), V. Vasilevskis (6, 1903-1911), kunig. A. Volkonskaja (9, 1909-1916), P. Volkonskis (17, 1901-1909), P. Volkovas (24, 1902-1913), M. Vrublevskis (18, 1905-1916), grafai Zubovai (8, 1898-1913), B. Žigelis (5, 1905), M. Žirmunskis (44, 1889-1916) ir kiti siuntėjai; susirašinėjimas su Vilniaus, Kauno, Telšių, Gardino apskr. žemės ūkio d-jomis, taikos teisėjais, cerkvių šventikais ir kt.
Keletas Vyžuonėlių (“Blagodat”) dvaro ūkio dokumentų ir P. Veriovkino susirašinėjimas su oficialiomis Rusijos valdžios įstaigomis dėl Vyžuonėlių dvarui padarytų nuostolių per Pirmąjį pasaulinį karą atlyginimo, įvairios ūkio sąskaitos (1884-1927).

Šeimos, giminių rankraščiai (1842-1937). Žmonos Sofijos Aleksandrovnos Veriovkinos, vaikų asmens dokumentai, laiškai. Tėvo Vladimiro Nikolajevičiaus Veriovkino (1806-1896), Rusijos caro generolo, Sevastopolio gynėjo rankraščiai: raštai Varšuvos karo štabui (1881-1882), Rusijos armijos 14-ojo pulko vado V. Veriovkino raštai ir potvarkiai (1842-1893), laiškai, tarp jų I. Repino laiškai (2, 1903 ir b. m.). P. Veriovkino sesers Mariamnos Veriovkinos (m. 1938), dailininkės, Iljos Repino mokinės, rankraščiai: asmens dokumentai, mokykliniai ir studijų užrašai, keletas piešinių, jų eskizų, korespondencija (1897-1937), kurioje gausu užuominų apie Rusijos ir Vakarų Europos dailę ir dailininkus. Adresatai (1875-1913?): I. Grabaris (1895), vyras, dail. A. Javlevskis (per 400 lap., 1898-1913 ir b. m.), brolis P. Veriovkinas ir kt. Siuntėjai (1882-1937): A. Aničkovas (5, 1896), I. Aničkovas (1905), E. Baranovskis (1900), V. Bechterevas (b. m.), E. Daraganas (1892), M. Daragan (2, b. m., apie 1894), O. Dela-Vos (3, 1900); Brunas Gėcas (Göetz) (2, 1919-1933), I. Grabaris (3, 1895, 1906 ir b. m.), O. Japyškina (11, 1900-1902), I. Kandinskis (3, 1900), D. Kardovskis (13, 1900-1909), Lilė ir Paulius Klė (Klee) (10, 1913), A. Kolokolceva (4, 1900-1901), E. Kruglikova (2, b. m., apie 1905), A. Kurbatovas (1895), L. Liubovicka (10, 1895 ir b. m.), M. Liubovicka (23, 1895-1896), A. Oleninas (1888), dail. Ilja Repinas (46, 1886-1903); Veriovkinų šeimos, giminių laiškai M. Veriovkinai. P. Kukolniko eiliuota apysaka „Puti gospodi“ (1875, autogr.), B. Gėco (Göetz) eilėraščių rinkiniai (autografai), „Der Schläfer“ (1919), „Neue Gedichte“ (apie 1921), „Hochzeit“ (1919), dedikuoti M. Veriovkinai; spaudos iškarpos apie M. Veriovkinos kūrybą.

Ikonografija (1856-1938). Veriovkinų šeimos, giminės nuotraukos (yra neidentifikuotų), atvirukai, brėžiniai.

Kituose fonduose: M. Dobužinskio (F 30).

F 20 Kaltinėnų bažnyčia
F 21 Šlapelis Ignas

F 21, 55 s. vien., 1910-1943. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Ignas Šlapelis (1881-1955), dailės istorikas, dailininkas.
Priimta 1959 m. iš Teodoro Karūžos, Lauros Šlapelienės-Karūžaitės brolio.

Autobiografijos (apie 1925 ir 1943?), mokslo pažymėjimas (1929).

Darbai iš meno istorijos, teorijos (apie 1935-1941). Studija “R.-K. Bažnyčios meno istorija” (apie 1935), straipsniai “Autentiška meno mokyklos reforma”, “Kam tas menas”, “Mūsų kultūros keliai” ir kt.; architektūros istorijos, graikų , Egipto, Rytų Europos, antikos, viduramžių, renesanso ir apskritai meno teorijos, istorijos paskaitų konspektai, užrašai, išrašai.
L. Šlapelienės-Karūžaitės grožinė kūryba (1920-1940?). Apsakymai “Bailys”, “Jurgio kelionė”, “Paslaptingas svečias”, pjesė “Žmonės be tėvynės”, keletas abejotinų dėl autorystės apsakymų (“Dvi ašari”, “Marti” ir kt.).
J. A. Herbačiausko str. “Dailės idėja” (1910) ir laiškas; keletas anon. autorių rankraščių: “Žiogas ir skruzdės” 3 v., 7 pav. muzikinis scenos vaizdelis, Kauno meno m-klos mokytojų tarybos 1927-1928 m. protokolai (7 lap.) ir kt.

Kituose fonduose: M. Dobužinskio (F 30), V. Steponaičio (F 25).
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 22 Būga Kazimieras

F 22, 303 s. vien., 1909-1943. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai su įrašais, iškarpos, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Kazimieras Būga (1879-1924), kalbininkas.
Primta apie 1944 m. iš G. Būgaitės per J. Rimantą.

Asmens dokumentai (1912-1924). Permės m. valdybos kvietimas į Steigiamąjį susirinkimą (1917), įv. mokslo įstaigų pažymėjimai, d-jų nario bilietai, pora pareiškimų (1912-1924), Lietuvos un-to pranešimas apie K. Būgos patvirtinimą Sociologijos fak. socialinių m. profesorium ir kt., spaudos iškarpos apie K. Būgos mirtį, jo palikimo mokslinę vertę.

Kalbos moklso darbai (1909-1924). “Lietuvių kalbos žodyno” (1924) nepilnos brošiūruot. ir skilt. korekt. su K. Būgos, P. Sragio, S. Naginsko pastabomis, “Lietuvių tautos ir kalbos artimieji giminaičiai” ir “Die Metatonie im Litauischen und Lettischen” darbų nepilnos spaud. korekt. su pataisomis, “Lietuvių kalbos žodyno redaktoriaus pranešimas” (1921), “Aistiškų studijų” autorecenzija (1909), šiek tiek paruošiamosios medž. “Aistiškai studijai”.

Korespondencija (1910-1924): Adresatai (1911-1924): J. Būgienė-Stankūnaitė (25, 1911-1924), J. Edzelynas (8, 1921-1923), Juozas Otas Širvydas (1924). Siuntėjai (1910-1924): K. Andruška (1924), A. Arminas (1924), K. Augulis (8, 1924), K. Bajerčius (1923), J. Bajoras (3 1924), M. Barkus (1924), J. Baronas (1924), J. Bertulis (1924), A. Becenbergeris (1921, vizit. kort.), A. Becenbergerio šeima (1922), K. Bizauskas (1922), V. Brizgys (1924), P. Bugailiškis (1924), J. Būgienė- Stankūnaitė (12, 1912-1924), J. Bukontas (1923), N. Bučas (Busch) (1923), V. Čaplinskas (1921), A. Čegys (3, 1922), V. Čepinskis (1922?), S. Česūnas (2, 1923), S. Dabušis (9, 1918-1923), J. Elisonas (6, 1922-1924), M. Endziulaitis (1924), P. Genys (1924), A. Giedraitis (15, 1921-1924), L. Gižinskas (1924), A. Gravrogkas (1923?), N. Grigas (2, 1924?), M. Grigonis (5, 1921-1923), O. Griunentalis (Grünenthal) (2, 1923), S. Gudmonas (1924), P. Gugas (1923), S. Guzevičius (1924), J. Yčas (3, 1922-1923), G. Iljinskis (1924), P. Jakubėnas (1923), V. Jokubynas (1923), P. Karevičius (1924), A. Kirtiklis (2, 1922), P. Klimas (1922), A. Klumbys (2, 1922, 1924), A. Koncė (1924), V. Krėvė (1923), J. Laukaitis (1922), J. Lazauskas (1924), S. Meilus (1921?), J. Miliauskas (Miglovara) (1923), P. Morkūnas (2, 1923-1924), L. Murelis (1924), S. Naginskas (4, 1918, 1922-1923), B. Paukštys (1923), A. Pavalkis (1924), J. Petkevičius (1924), V. Pryšmantas (1924), B. Raila (1924), J. Sabaitis (1921), K. Sakalauskas (Vanagėlis) (2, 1923), A. Salys (3, 1924), P.Stragys (17, 1920-1924), A. Stabingis (1924), K. Stankevičius (2, 1924), I. Stankus (2, 1922-1923), A. Staselis (3, 1921), J. Stasiukaitis (3, 1923-1924), P. Stašys (2, 1922, 1924), J. Strimaitis (1924), A. Sutkus (3, 1922), M. Šalčius (1921), J. Šaulys (2, 1922, 1924), P. Šikšnys (1924), A. Šileika (1924), J.O. Širvydas (12, 1922-1924), F. Špechtas (Specht) (1924), J. Šveistys (1923), J. Tarvydas (2, 1923-1924), M. Untulis (1923), B. Urbanas (2, 1923), V. Vaišnoras (1923), A. Varnas, dail. (2, 1923), P. Veitas (1924), A. Venclova (1924), A. Verkietis (1923), E. Volteris (1923), P. Žadeikis (1924), K. Žebrys (3, 1910), J. Žilinskas (1922) ir kt.; Lietuvos un-to, Švietimo m-jos bendrųjų reikalų departamento ir knygų leidimo komisijos raštai lietuvių k. žodyno leidimo ir kitais reikalais, knygynų, leidyklų sąskaitos, įvairūs kvietimai; spaudiniai su K. Būgos pasižymejimais, dedikacijomis K. Būgai, tarp jų leid. “Trakiečių dzūkų dainos” (1899) su K. Būgos lyginm. kalbotyros pastabomis.

Žmonos J. Būgienės asmnes dokumentai (1919-1939): M. Biržiškos (1925), E. Frenkelio (1925), J. Gerulio (7, 1924-1925), E. Hermano (1924), F. Špechto (Specht) (1924), V. Štreitbergo (Streitberg) (1924), R. Trautmano (1924), E. Volterio (4, 1922-1925) ir kt. laiškai, telegramos dėl K. Būgos mirties ir kt. reikalais.

Dukters Gražinos Būgaitės asmens dokumentai (1932-1943): M. Biržiškos lietuvių literatūros metodologijos, istorijos bei tautosakos, A. Salio apie baltų asmenvardžius, V. Mykolaičio (Putino) lietuvių literatūros paskaitų užrašai ir kt. (1933-1941).
K. Būgos portretinės, su šeima ir kt. nuotraukos (1906?-1940).

Kitose fonduose: F. Bortkevičienės (F 68), S. Naginsko (F 116), E. Volterio (F 17).
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 23 Jaunius Kazimieras

F 23, 80 s. vien., 1862-1906. Autografai, šapirogr. mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, rusų, lenkų, lotynų, vokiečių ir kt.k.

Fondo sudaryt. Kazimieras Jaunius (1848-1908), kalbininkas, dvasininkas.

Priimta 1941m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos (be akto), 1976-1977 m. - iš pil. J. Toliušio ir kt. asmenų.

Asmens dokumentų byla (1862-1906). Gimimo (1862) liudijimo nuorašas, vusk. A. Beresnevičiaus raštas dėl K. Jauniaus įšventinimo į kunigus, Peterburgo dvasinės akad. baigimo diplomas (1880), kvietimas užimti Kauno katedros vikaro pareigas (1879) ir kt.

Lingvistikos ir kiti darbai, užrašai (apie 1870-1903). "Lietuviszkas kalbomokslis" (b.m., apie 1880-1892), "Homiletika. (Lietuviszkas kalbomokslis) (1889, J. Vizbaro nuorašas, be pab.), ["Lietuviškas kalbamokslis"] (1892, dviejų asm. rankr.), ["Lietuviškas kalbamokslis"] (1892, įv. asm. rankr.), ["Lietuviškas kalbamokslis"] (apie 1880-1892, įv. asm. rankr.), "De stirpibus inij exeuntibus" (b.m.), "Kurjosnekurjos Panevėžio lietuvjų tarmės" (1903, K. Būgos rankr., be pab.), "Pamiatnik litovskogo jazyka XIV veka. Prisiaga Keistuta 1351 g. (Čtenie i objesnenija prof. K.Javnisa)", "Lietuviškai-suomiškas etimologinis žodynėlis" (b.m.), "Gudiški dalykai ir lybiški" (b.m.); įvairūs lietuvių k. tyrinėjimai, užrašai, be pavadinimų; lietuvių k. fonetikos, morfologijos, sintaksės ir kt. išrašai (b.m.), lietuvių k. gramatikos studijos, etimologijos, tarmių tyrinėjimai ir kt. užrašai (apie 1878), lietuvių k. tyrinėjimai ir užrašai (b.m.), suomių-vokiečių-lietuvių k. žodynėlis (b.m.), prūsų k. tyrinėjimai ir lietuviškų žodžių išrašai (b.m.), lietuvių k. tyrinėjimai ir tautosakos tekstai (b.m.) lietuviškų, turinčių atitikmenų ugrofinų kalbose, etimologinis žodynėlis (b.m.), lietuviškų žodžių etimologijos (b.m.), įvairūs kiti kalbiniai užrašai, išrašai; spaudiniai su K. Jauniaus pastabomis, įrašais; bibliotekos katalogas.

Korespondencija (1872-1906). Laiškų rinkinys (14, 1877-1896) ir atskiri laiškai. A d r e s a t a i: A. Šyfneris (b.m.), anon. adresatas (b.m.), laiškų rink. adresatai: A. Juška (b.m.), A. Šyf-neris (3, 1878 ir b.m.), J. Šmitas (b.m., fragm.), Hūgas Vėberis (1878), caras Nikolajus II (b.m., po 1893), archivyskupas N (1896) ir kt. S i u n t ė j a i: Kl. V. Čaplinskis (1906), H. Vėberis (1878), E. Volteris (1905); laiškų rinkinyje ir darbų sąs., F. Sosiūras (1889), A. Šyfneris (7, 1877-1879), E. Volteris (2, 1885-1887), H. Vėberis (1878).

Kitų asmenų rankraščiai (1866-1903). "Iszguldimaj Szwentu Evangeliju..." (1866), kun. Pranciškaus "Mienou Saldžiauses Szirdies..." (1876) ir Katekizmas, arba Iszguldimas... Kataliku Tikieima..." (1878), P. Januševičiaus "Lietuviškas kalbamokslis" (apie 1903), B. Klapatauskio laiškas-kreipimasis į Mogiliovo dvasiškius ir tikinčiuosius (1901) ir kt.

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune.
Plačiau žr.: Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas. Parengė S. Skrodenis.-V.,1972.-368 p.

F 24 Kašarauskas, Kosaževskis, (Kossarzewski) Ambraziejus Pranciškus

F 24, 23 s. vien., 1851-1881. Autografai. Lietuvių, lenkų, prancūzų, lotynų k.

Fondo sudaryt. Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas, Kosaževskis (1821-1882), kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas.
1883 m. A. Jakšto-Dambrausko rūpesčiu rankraščiai po A. Kašarausko mirties atgabenti iš Tomsko ir perduoti Kauno metropolijos kunigų seminarijai. A. Jakštas-Dambraskas rankraščius sutvarkė į vienetus, įrišo ir įvardino. Į Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrių priimta 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos, į RGK įrašyta 1949 m.

Atsiminimų fragmentai (1851-1863).

Mokslinio-kraštotyrinio pabūdžio rankarščiai (1851-1881). Rankraščių rinkinys, pavad. “Litvanica czyli wiadomosci o Litwie zebrane przez s. p. ks. Ambrozego Kossarzewskiego” (1857-1880, kuriame botanikos vadovėlio “Botanika trumpaj iszraszita…” vert. iš lenkų k., “Nowe lub mniej znane gatunki … roslin … na Zmudzi” – žodžių išrašai iš Jumskio lenkų-lietuvių k. ir Kazimiero Kristupo Daukšos lietuvių-lenkų k. rankraštinių žodynų, Žemaitijos vietovardžiai, pavardės, padavimai ir kita tautosakinė, etnografinė medžiaga; A. Baranausko laiškas ir jo užrašyti Anykščių apyl. 11 liaudies dainų pradžios posmai su natomis, daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai, šiek tiek anykštėnų papročių ir burtų; rankraštinis rinkinys “Pisma” (1851-1881), kuriame straipsniai prieš protestantizmą ir masonus, gamtamoksliniai straipsniai (“Dar keletas žodžių apie sausą miglą ir kitus elektromagnetinius reiškinius”, apie gravitacijos teoriją ir kt.), dalis dingusio veikalo “Gamtos stebėtojo užrašai ir etiudai”; “Wiadomosci naukowe zebrane z rozmaitych galęzi…”, T. 1-3 (1858-1881) – išrašai iš įvairių šaltinių apie etnografiją, archeologiją, filologiją, mitologiją, filosofiją, botaniką, chemiją, geologiją, kristalografiją, minerologiją, meteorologiją, kosmogoniją ir kt.; A. Kašarausko kalbos, pasakytos Telšių bajorų m-klos moksleiviams (1851) ir atidarant Bijsko katalikų koplyčią (1867, juodr., yra ir rink. “Pisma”), išsp. straipsnių sąrašas, straipsnių nuotrupos, Telšių bajorų m-klos mokinių 1850-1852 m. sąrašas, buitinių išlaidų 1851-1863 m. įrašai, sąskaitos už knygas.

Korespondencija (1858-1881). Adresatai (1860-1881): Ignotas Bučinskis (1863, nuorašas rink. “Litnavica”), Marcijonas Giedraitis (1860, juodr. ir nuorašas rink. “Litvanica”), Henrikas Kosakovskis (1879, juodr. ir nuorašas rink. “Pisma”), Andrius Stafurskis (1868), “La science pour tous” redakcija (1876), “Przegląd Katolicki” redakcija (1879, 2 juodr. ir nuorašas rink. “Pisma”), “Vestnik Evropy” red. (1881), III Rusijos gamtininkų suvažiavimas Kijeve (1871, juodr. ir nuorašas rink. “Pisma”), laiškų juodr. fragm. Pranciškui Ambraziejui Kosakovskiui (1881), Simonui Žukovskiui, Grinevskiui, Pavandenės klebonui, kitiems vardais teįvardintais asmenims (13, 1863-1881 ir b. m.). Siuntėjai (1858-1879): A. Baranauskas (1858, autogr. rink. “Litvanica”), I. Bušinskis (apie 1863, nuorašas rink. “Litvanica”), J. Dovydavičius (1863, rink. “Litvanica”), P. Ivinskis (1862, autogr. rink. “Litvanica”), J. Kosilovskis (Kossilowski) (1879), Antanas Valentas iš Pabiržės (2, 1861, autogr. rink. “Litvanica”), J. Zaleckis (1869), S. Žukovskis (1875).

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), K. Jauniaus (F 23), M. Valančiaus (F 42)

F 25 Steponaitis Vytautas

F 25, 586 s. vien., 1854-1979. Autografai, mašinraščiai,spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų k.

Fondo sudaryt. Vytautas Steponaitis (1893-1957), karo istorikas, bibliografas.

Priimta 1949 m. iš V.Steponaičio ir 1959-1980 m. - iš A.Steponaitienės.

Biografinė medžiaga (1893-1956). Autobiografija, gimimo metrikų ištraukos, atestatas, studijų knygelė, įvairūs darbo pažymėjimai, tarnybos charakteristika ir kt.; 1956-1957 m. dienoraštis.

Bibliografiniai ir kiti darbai (1928-1957). 1912-1927 m. darbų bibliografija. "Bibliografinių žinių" (1928-1943) papildymai ir pataisos", "Lietuvių bibliografijos" 2-ieji papildymai" (1911-1926, 1935-1940), "Bibliografijos žinios" (1944), "Knygos" (1928-1944), "Lietuvos TSR knyga" (1940, 1941, 1945-1946), "Lietuvos TSR knyga" (1940, 1941, 1945-1946), "Lietuvos TSR knyga ir lituanika" (1940-1941, 1944), "Lietuvos knyga vokiečių okupacijos metais" (1941-1944), "Lituanika užsienio kalbomis" (1897-1940, 1912-1924, 1917-1945, 1918-1940), "Lituanika" (1912-1924), "Lietuva užsienio spaudoje" (XIX a. 2-oji pusė - 1944), "Lituanikos bibliografija. Knygos lenkų k." (1901-1939), "Vokiečių okupacijos metų lituanika, išleista Tarybų sąjungoje" (1942-1944), "Tarybinė lituanika, išleista Tarybų Sąjungoje" (1942-1944), "Tarybinė lituanika. Žurn. ir laikr. straipsniai" (1941-1947), "Lietuva tarybinių tautų spaudoje. Žurn. ir laikr. straipsnių analizinė bibliografija" (1942-1946), "Ikitarybinė lietuvių muzikinė literatūra. Knygos" (1901-1938), "Kartografiniai leidiniai' (1925-1940), "Komunistinių ir antifašistinių spaudinių, išleistų Lietuvoje ir užsienyje 1929-1944 m., bibliografija', "LKP(b). Lapeliai" (1918-1939), įvairūs bibliografiniai užrašai, išrašai; keletas straipsnių iš bibliotekos darbo, kultūros istorijos.

Korespondencija (1908-1957). Adresatai (1914-1957): K.Korsakas (1947), žmona A.Steponaitienė-Ambraziejūtė (27, 1918-1920 ir b.m.), K.Račkauskas (Vairas) (3,1947), A.Ulpis (2,1955-1956), A.Venclova (1948); susirašinėjimas su įvairiais asmenimis dėl "Bibliografinių žinių" papildymo (1943-1944), su respublikos spaustuvėmis, redakcijomis dėl lietuviško privalomo egzemlioriaus MB (1943-1944), su Lietuvos TSR knygų rūmais dėl "Knygų metraščio" ir kitų valstybinės bibliografijos leidinių rengimo. Siuntėjai (1908-1957): E.Achmanas (1938), K.Bizauskas (1911), P.Galaunė (1924), M.Grigonis (1949), S.Yla (1941), A.Jonaitis (16, 1909-1910), M.Jonaitis (4,1909-1910), I.Kisinas (1950), K.Korsakas (2,1949,1957), Z.Kutorgienė (1954), J.Nazarenko (19,1948-1957), L.Radzevičius (82, 1908-1911, 1948), K.Račkauskas (Vairas) (2,1947), A.Ružancovas (1939), A.Sodeika (1921), B.Sruoga (6,1933), A.Steponaitienė-Ambraziejūtė (2,1927) brolis A.Steponaitis (34, 1909-1920), sesuo A.Steponaitytė (3, 1909 ir b.m.), R.Šarmaitis (2, 1946 ir b.m.), I.Šlapelis (1910), J.Šliūpas (1913), J.Šteinertas (1927), K.Tallat-Kelpša (1911), A.Ulpis (19,1946-1957), M.Urbšienė-Mašiotaitė (49, 1921-1957), J.Urbšys (46, 1930-1957), A.Venclova (2, 1947), anon. siuntėjai (42, 1908-1954), Šakių jaunimo ratelio laiškeliai (1911-1917); kvietimai.

Šeimos, giminių rankraščiai (1906-1979). Žmonos Agnės Steponaitienės-Ambraziejūtės rankraščiai (1918-1979). Grožinė kūryba (1918-1979); eilėraščiai, apsakymai, apysakos. Radijo paskaitos higienos, vidaus ligų profilaktikos klausimais (1928-1938). Medžiaga A.Steponaitienės rengtai knygai apie žymias Lietuvos moteris (1928-1937): G.Petkevičaitės -Bitės, M.Nemeikšaitės, A.Kazanavičienės-Didžiulytės, P.Rusecko ir kitų straipsniai apie Barborą Radvilaitę, Liudviką Didžiulienę, L.Šliupienę -Malinauskaitę, F.Bortkevičienę, Žemaitę ir kt., Marijos Mašiotienės atsiminimai. A.Steponaitienės atsiminimai apie V.Steponaitį (1967). Laiškai broliui kun. V.Ambraziejui (3, 1919-1929); V.Ambraziejaus (4, 1925-1940, S.Kolupailos (1940), G.Petkevičaitės-Bitės (10,1936-1937), J.Šliūpo (1937), J.Totoraičio (1940) laiškai A.Steponaitienei.

Brolio poeto Edmundo Steponaičio (1892-1908) rankraščiai. Eilėraščių rinkinėlis "Per aspera ad astra" (1907-1908), eil. "Jaunavedžiai" (b.m.), "Kelyje" (1907); K.Jasiukaičio "Senio" vert. į rusų k. (apie 1907), L.Tolstojaus "Trys mirtys"vert.fragm.; eilėraščių, liaudies dainų užrašų fragm., užrašai, išrašai, laiško Vaižgantui nuorašas (1908).

Rankraščių rinkinėlis (1854-1955). J.Čiuldos "Pomysły o prawidłach gramatycznych języka Źmudzkiego…" (1854), Mikalojaus Godlevskio "Žine isz łocno dasiekimo apej nekurias Ligas Žmonių… (1880, J.Staugaičio nuorašas), S.Matulaičio "Mano atsiminimų dalis" (apie 1940-1943), A.Povyliaus "Atsiminimai (1937), A.Garmaus "Caro kalėjimuose" (apie 1941), keletas K.Sakalausko (Vanagėlio) eilėraščių (1920-1921), "Literatūros almanachas" (1936, nelauž.korekt.), "Literatūros metraštis" (1941, lauž. korekt.), S.Vaineikienės "Pabėgėlės užrašai" (1940, skilt. Korekt.), M.Šolochovo "Sukelti dirvonai" (neišleistas spaud.), gyd. J.Staugaičio straipsniai, paskaitos, surinkta medžiaga apie Vincą Kudirką (1924-1935), atskiri V.Biržiškos, V.Burkevičiaus, B.Sruogos, K.Šimonio straipsniai; Amerikos lietuvių brigados rankraščiai.(1919-1920), keletas "XXVII knygos mėgėjų" d-jos ir narių rankraščių (1935-1945), Raseinių apskrities laikinosios komisijos 1915-1916 m. protokolų byla, pogrindinės komunistinės spaudos rinkinėlis (1939-1942); rankr. ir hektogr. laikraštėliai: "Atbalsis", Panevėžys,1915, Nr.2; "Drausmiečių balsas", Kaunas, 1927, Nr.1-3; "Inkaras", Voronežas, 1915, Nr.5; 1916, Nr.9; "Išvien", 1938, Nr.4; "Jaunas darbininkas", Kaunas, 1933, Nr.4; "K. A. K. Biuletenis", 1927-1928?, 1927-1928?, Nr.3-4, 8; "Kalavijas", 1921, Nr.1-8; "Komjaunuolis", Panevėžys, 1928, Nr.3; "Laisvoji Tėvynė", 1919, Nr.127; "Liaudies tribūna", Čikaga, 1930, t.2, Nr.14; "Lietuvos filatelistų d-jos žinios", Kaunas, 1940, Nr.1-3; "Naš trud", 1909, Nr.1-4; "Naujas Kelias", Vilkaviškis, 1939, Nr.58; "Rasa", Vilnius, 1920, nr.1-2; "Sietynas', Kupiškis?, 1914, Nr.1; "Tėvynės gynėjas", 1921; "Žygis, Kaunas-Freda, 1932 ir kt. Įvairių asmenų laiškai, tarp jų J.A.Herbačiausko - B.Sruogai (5,1933 ir b.m.), V.Putramento - K.Puidai (1931).

Nuotraukos (1900-1957). V.Steponaičio, A.Steponaitienės, brolių Aleksandro ir Edmundo Steponaičių portretinės, buitinės ir kitų asmenų nuotraukos.

Kituose fonduose: K.Bizausko (F61), J.Bukėno (F123), J.Kirlio (F46), J.Rimanto (F47), J.Urbšienės (F14), J.Urbšio (F15).

F 26 Šolomskas Domininkas

F 26, 38 s. vien., 1933-1963. Mašinraščiai, spaudiniai, iškarpos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Domininkas Šolomskas (1896-1976), JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas.
Priimta 1954 ir vėlesniais metais iš D. Šolomsko.

D. Šolomsko straipsnių, informacinių žinučių (išspausdintų 1933-1959 m. “Laisvėje”, “Vilnyje”, “Šviesoje” ir “Tiesoje”) iš Lietuvos istorijos, kultūros, JAV lietuvių kultūrinio gyvenimo tarptautinių, ypač Antrojo pasaulinio karo, įvykių spaudos iškarpos, paties autoriaus suformuotos į rinkinius ir atskirtos.

Kituose fonduose: Z. Ivinskio (F 29), M. Čilvinaitės (F 64).

F 27 Virakas, Virikas, Pranas

F 27, 33 s. vien., 1940-1962. Autografai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Pranas Virakas, Virikas (1871-1966), spaudos darbuotojas, tautosakos rinkėjas, kraštotyrininkas.
Priimta 1960-1962 m. iš P. Virako.

Autobiografija. Prisiminimai iš 1913-1922 m. gyvenimo ir visuomeninio darbo JAV, rusų-japonų karo bei apie lietuvių kultūros veikėjus V. Kudirką, M. Jankų, M. Valančių; etnografinio-kraštotyrinio pobūdžio apybraižos, straipsniai apie Seredžių ir jo apylinkes XIX a. pab. – XX a. pr., vestuvių papročius, dvarų samdinius, amatus (žvejybą, laivybą Nemunu) ir amatininkus, susiekimą; vardažodžių, tautosakos (pasakų, patarlių, priežodžių) užrašymai, literatūriniai vaizdeliai.

Kituose fonduose: A. Račkaus (F 63).

F 28 Lietuvių emigrantų rankraščiai

F28, 553 saug. vnt., 1911-2009. Autografai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščio kopijos, spaudiniai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, autografų, mašinraščių ir spaudinių ksero kopijos. Lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų k.
Fondo sudarytojas – Retų knygų ir rankraščių skyrius. Dokumentai gauti iš įvairių šaltinių.
Dokumentų fondas sutvarkytas 2013 m.
Fondo stovis geras.
Fondo sudėtis:
1. JAV visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo Juozo Oto Širvydo dokumentai (1916-1937):  Juozo Oto Širvydo atsiminimai (1937 ir b.m.), korespondencija Juozui Otui Širvydui - siuntėjai: Romualdas Adžgauskas, Antanas Kvedaras, Chodkevičius-Katkus, Mikas Ptrauskas, Henrikas Rabinavičius, Pranas Rimkus, Leonas Vitkauskas ir kt.. Povilo Dogelio prisiminimai apie Juozą Otą Širvydą (1937).
2. Spaudos darbuotojo, politiko Romualdo Adžgausko dokumentai (1917-1922): Romualdo Adžgausko laiškai Stasiui E. Vitaičiui, laikraščio „Vienybė“ redakcijai. Laiškai Romualdui Adžgauskui: siuntėjai - Steponas Biežis, Stasys E. Vitaitis, F.P. Bradchulio, Andrius L. Graičiūnas, Juozas Jonas Hertmanovičius, Kazys S. Karpavičius, Jonas Kerdiejus, Pijus Norkus, Juozas Sagevičius.
3. Rašytojo, fotografo Jurgio Vinco Janavičiaus ir jo šeimos korespondencija (1948-1999): Jurgio Vinco Janavičiaus korespondencija: adresatai – Vincentas Gadomskis, Ona Poškienė-Lukauskaitė, Elena Petrauskienė, A. Šeikys, Kęstutis Valiūnas, Gintautas Vėžys; siuntėjai – Vladas Čirvydas, Gytis Danta, Vincentas Gadomskis, Elena Gaputytė, Nina ir Aleksandras Gasiūnai, Vladas Jakutis, Sofija Jasaitienė, Domas Jasaitis, Elena Jasaitytė-Valiūnienė, Juozas Almis Jūragis, Kazys Kemežys, Zofija Kirlienė, Sofija Kripaitė, Petras Ličys, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Petras Pakarklis, Algimantas Paltarokas, Vincas Petraitis, Elena Petrauskienė, Viktoras Simankevičius, Aldona Sklėriūtė-Raulinaitienė, Henrikas Šalkauskas, Ona Šalkauskienė, A. Šeikys, Lidija Šimkutė-Pocienė, Nina Truchanaitė-Kantvilienė, Juozas Kęstutis Valiūnas, Gintautas Vėžys, Stepas Zobarskas, Bronius Zumeris, Irena Žvinklevičienė. Marijos Matulionytės-Janavičienės korespondencija: siuntėjai – Nina Gasiūnienė, Aleksandras Gasiūnas, Sofija Jasaitytė, Domas Jasiūnas, Sofija Kripaitė, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Alina Kuprevičiūtė-Sklėrienė, Aldona Sklėriūtė-Raulinaitienė, Apemija Tutinienė. Marijos ir Vytauto Janavičių, Aleksandro Gasiūno, Sofijos Kripaitės nuotraukos. Onos Lukauskaitės-Poškienės apsakymas „Skruzdėlynas“.
4. JAV lietuvių visuomenės veikėjos, Čikagos komiteto Lietuvos našlaičiams šelpti pirmininkės Katarinos Katkevičienės korespondencija (1922-1955): Visuomenės veikėjos, gydytojos-odontologės Domicelės Sleževičienės laiškai JAV lietuvių visuomenės veikėjai Katarinai Katkevičienei. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti,  Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos ir Lietuvių moterų globos komiteto susirašinėjimas su Čikagos komiteto Lietuvos našlaičiams šelpti pirmininke Katarina Katkevičiene. Taip pat yra pinigų priėmimo kvitai.
5. Architekto Edmundo Arbo (Arbačiausko) dokumentai (1920-2003): Edmundo Arbačiausko biografija (2002 m.), atsiminimai apie Kęstutėnų veiklą, Edmundo Arbo-Arbačiausko paskelbtų straipsnių spaudoje, architektūrinių projektų, paveikslų, šaržų sąrašai (1999 m.), ir kt. dokumentai.
6. JAV lietuvio Pauliaus Leono dokumentai (1929-1998): autobiografija (1998 m.); straipsnis „To save America : A European immigrant sees lurking perils of inflation and crime - and gives his uncompromising prescription how to save America from going under“ bei kitų Pauliaus Leono straipsnių iškarpos iš JAV periodinių leidinių; knygos („To be or not to be : An appeal and a warning“) apie Sovietų Sąjungos nusikaltimus Lietuvoje, politiką užsienio šalių atžvilgiu, komunizmo pavojus ir kt. mašinraštis; JAV prezidento Ronaldo Reigano laiškas Pauliui Leonui; JAV visuomeninės organizacijos National Right to Work Legal Defense Foundation diplomai ir pažymėjimai išduoti Pauliui Leonui; Pauliaus Leono portretinės bei Reginos ir Tomo Leonavičių kelionės ir sutikimo Čikagoje nuotraukos; kt. dok.
7. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pavieniai dokumentai (1911-2006): sutarties dėl Amerikos lietuvių visuotinio Seimo sušaukimo ir bendros rezoliucijos rankraštinis nuorašas; JAV Naujojo Džersio valstijos lietuvių suvažiavimo rezoliucijos tekstas; JAV gyvenančių lietuvių adresai; straipsnis apie notarą, vertėją, visuomenės veikėją Vincą Ambrozevičių iš laikraščio „Vienybė“; Lietuvių inžinierių sąjungos užsienyje (LISU) centro valdybos informacinis biuletenis Nr. 3; įvairių asmenų atvirlaiškiai Lietuvos konsului Čikagoje (JAV) P. Daužvardžiui bei jo žmonai; „Aušros“ stovyklos laikraštėlis „Žiežirbos“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo organizatorių atviras laiškas kunigams; Los Angeles (JAV) jaunių ateitininkų stovyklos ir kitų ateitininkų organizacijų nuotraukos; pedagogės, istorikės Alicijos M. Rugytės korespondencija (5 lšk.); Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (PLIAS) , Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (ALIAS) 12-ojo suvažiavimo dokumentai; rašytojos Alės Rūtos įvairi kūryba; Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) paskiri dokumentai; American Frieds of Anti-Bolshevik Bloc of Nations kongreso rezoliucija 40-oms  Antrojo pasaulinio karo metinėms; Pasaulio lietuvių centro pirmininko Aleksandro Rimo Domanskio laiškas lietuviams, prašant  finansinės paramos; literato Tito Antanaičio laiškas apie Čikagos humoro ir satyros grupę "Antras kaimas"; Lithuanian Resource Center paruoštos laidų apie 1991 sausio 13 d. įvykius stenogramos; JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos dokumentai susiję su 1991 m. įvykiais Lietuvoje; Amerikos lietuvių tarybos, JAV lietuvių jaunimo sąjungos atsišaukimai į lietuvius; literatūros tyrinėtojo, filosofo prof. J. Ereto laiškai A. Liepinaičiui (13 lšk.); poeto Bernardo Brazdžionio laiškas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos kolektyvui; JAV lietuvės Martos P. Janulis trumpi biografijos faktai; antrosios JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės atskaitinis pranešimas; Lietuvių radio forumo informacijos; Amerikos Lietuvių Tarybos 34-ojo suvažiavimo darbotvarkė ir iždininko Juozo Skorubsko ataskaita; tautodailininko Viktoro Liaukaus darbų fotonuotraukos su aprašymais, portretinės nuotraukos, straipsnių apie tautodailininką kopijos;  Kretingos rajono Karolio Požėlos vardo kolūkio nuotraukų albumas skirtas Amerikos lietuviams; kt. dok.
7.1 JAV lietuvės Amelijos Juškevičienės fotografijos (1957-1990): JAV lietuvės Amelijos Juškevičienės vizitų Lietuvoje ir kitos nuotraukos; nuotraukų albumas JAV lietuvei A. Juškevičienei; Jokūbo J. Stuko laiškai JAV lietuvei A. Juškevičienei.
8. Pavieniai dokumentai (1923-1999): D-L.K. Kęstučio skautų draugovės neperiodinis laikraštis „Laužų atošvaistės“; kunigo Vaclovo Šarkos korespondencija (5 lšk.), The Baltic Committee in Scandinavia (Baltiska kommittén) dokumentai; Aleksandro Kanvilo memuarai; Švento Tėvo Pamokslas Švenčiant šešių šimtų metų Lietuvos Krikšto sukaktį ir Dievo Tarno Jurgio Matulaičio beatifikaciją; Rūtos Jaruševičiūtės-Graužinienės mokykliniai užrašai; poetės Lidijos Šimkutės-Pocienės laiškai draugei Danutei Bertašiūtei-Binkis; Rumunijos Raudonojo kryžiaus laiškas dr. Jonui Šliūpui; Kanados lietuvių bendruomenės jubiliejinio leidinio redakcinės kolegijos pranešimas spaudai;  Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus iš numirusių prisikėlimo parapijos (Torontas, Kanada) biuletenis Nr. 34; Vasario 16-osios gimnazijos mokytojų ir rėmėjų nuotraukos; lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos ir jos kuratorijos statutai; kt. dok.
9. Didžiosios Britanijos lietuvių organizacijų dokumentai (1948-1996): tarptautinio skautų ženklo programa; imigranto registracijos knygelė išduota Kostui Matulioniui; lietuvių, latvių, estų visuomeninių organizacijų atsišaukimas į Didž. Britanijos gyventojus ir Vyriausybę; nenustatyto asmens (slap. Pobuvių Dalyvis) laiškas „Europos lietuvio“ redakcijai apie Anglijoje gyvenusių lietuvių soc. klubo veiklą; „Features and news from behind the iron curtain“: informacinis biuletenis; estų, latvių, lietuvių emigrantų manifestas minint Sovietų Sąjungos okupacijos metines; Britų pagalbos pabėgėliams tarybos (The British council for aid to refugees) metinis raportas ir socialinio projekto skirto vyresnio amžiaus pabėgėliams aprašymas; Lietuvių skautų sąjungos sveikinimo raštas Lietuvos atstovui V. Balickui; Lietuvos - Didžiosios Britanijos draugijos įstatai; Lietuvių klubo dokumentai: įvairių asmenų prašymai tapti Lietuvių klubo nariais; Lietuvių Klubo Komiteto Protokolų Knyga; Lietuvių klubo korespondencija (12); Lietuvių klubo ir Lietuvių namų susirašinėjimas su Didž. Britanijos Kompozitorių, muzikos autorių ir leidėjų asociacija (Association of composers, authors and publishers of music) (29); Didž. Britanijos sostinės Londono policijos komisaro raštai Lietuvių klubui; ir kt. dok. Lietuvių namų akcinės bendrovės dokumentai: Lietuvių namų akcinės bendrovės ir įvairių jos akcininkų susirašinėjimas dėl paskolų bendrovei (31); įvairių asmenų pasižadėjimai paskolinti pinigų Lietuvių namų akcinei bendrovei (24), Lietuvių namų [akcinės] bendrovės valdybos atviras laiškas Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos skyrių valdyboms; JAV lietuvio, visuomenės veikėjo Broniaus Kazio Balučio susirašinėjimas su Lietuvių namų akcine bendrove; Lietuvių namų akcinės bendrovės valdybos laiškai akcininkams; ir kt. dok. Didž. Britanijos lietuvių sąjungos dokumentai: Lietuvių skautų sąjungos Anglijos ir Vokietijos rajonų skautų laiškai Didž. Britanijos lietuvių sąjungos valdybai ir Lietuvių namų direktoriui; lietuvių klubų ženkliukai, jų pavyzdžiai; oficialiųjų klubo licencijos kai kurių pastraipų vertimas bei nuorašai; Lietuvių socialinio klubo laiškai Didž. Britanijos lietuvių sąjungos Centro valdybai (3); D. Britanijos Lietuvių S-gos Tarybos Pranešimas ir Valdybos Aplinkraštis (1959); Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjungos 12-to metinio suvažiavimo Londone, Lietuvių namuose, dienotvarkė; Didž. Britanijos lietuvių sąjungos susirašinėjimas su Britų pagalbos pabėgėliams taryba (British council for aid to refugees)(18);  Didž. Britanijos lietuvių sąjungos 40-ojo suvažiavimo programa, sveikinimo laiškai, protokolo juodraštis ir protokolo kopija; D. Britanijos lietuvių sąjungos įstatai; DBLS suvažiavimo tvarkos taisyklės; kt. dok.
9.1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio viešnagės Didžiojoje Britanijoje dokumentai: Didž. Britanijos lietuvių sąjungos Politinių reikalų koordinatoriaus Romo Kinkos laiškas LR Aukščiausios Tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui (3); Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio viešnagės Londone (Didžioji Britanija) dienotvarkės juodraščiai ir kiti paruošiamieji dokumentai; kalba Didžiosios Britanijos Lordų rūmuose; laiškai Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Margaret Thatcher; viešnagės Didžiosios Britanijos sostinėje Londone nuotraukos; politikės Laimos Andrikienės bei visuomenininko Alkio Jaro, vertėjo, visuomenininko Romo Kinkos susirašinėjimas (2);  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio patarėjų Ramūno Bagdono ir Dariaus Sužiedėlio susirašinėjimas (2); vertėjos Ritos Dapkutės laiškas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui (5); naujienų agentūros ELTA korespondento Rolando Baryso ir dienraščio "Lietuvos rytas" korespondento Vido Rachlevičiaus pranešimai apie LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio vizitą Didžiojoje Britanijoje; Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos primininko prof. Vytauto Landsbergio ir jo žmonos pianistės Gražinos Bučytės-Landsbergienės biografijos; ir kt. dok.
10. Prancūzijos lietuvių bendruomenės dokumentai (1939-2009): bibliotekininkės Onos Šimaitės laiškų žydų rašytojui Icchakui Merui kopijos (35); dailininko, grafiko Žibunto Mikšio (1), kalbininko Juliaus Greimo (3) laiškai Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos kolektyvui; vakaro, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, programa;  dailininko, grafiko Žibunto Mikšio įrištas grafikos darbų reprodukcijų albumėlis „Mano grafiška jaunystė“, vaikystės prisiminimai siųsti Silvijai Vėlavičienei „Mamos kambarys“; Lietuvių katalikų misijos Prancūzijoje informaciniai biuleteniai ir kt. dokumentai; Prancūzijos lietuvių bendruomenės kvietimai į Vasario 16-osios dienos minėjimus ir kitus bendruomenės renginius; vyskupo Juozo Matulaičio-Labuko interviu nuorašas iš Prancūzijos leidinio "L'Humanité"; Prancūzijos lietuvių katalikų misijos kvietimai į įvairius renginius; Prancūzijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos pirmininko R[ičardo] Bačkio laiškas dailininkui Žibuntui Mikšiui;  kunigo J[ono] Petrošiaus laiškas Prancūzijos lietuvių bendruomenės nariams; Prancūzijos lietuvių bendruomenės informaciniai biuleteniai, pranešimai lietuvių bendruomenei; straipsnių apie Lietuvą, jos istoriją, politikos aktualijas, žymius žmones iškarpos iš įvairių Prancūzijos laikraščių ir Lietuvių informacijos centro pranešimai; lietuvių kilmės Prancūzijos jaunimo biuletenis „Vytis“ (Nr. 1, 2, 3-4); Prancūzijos ir Baltijos šalių solidarumo laiškas emigrantams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos gyvenantiems Prancūzijoje; ir kt. dok.
11. Australijos lietuvio Renoldo Čėsnos dokumentai (1945-2001): R. Čėsnos skautų dienoraštis, vestas Pabaltiečių D.P. stovykloje, anglų zonoje Vokietijoje; dienoraštis-atsiminimai „Kelionė į Australiją“;  Renoldo Čėsnos atsiminimai apie "Snowy Mountains" tunelio kasybą, jubiliejinius renginius ir kt. dokumentai;  įvairūs dokumentai susiję su "Snowy Mountains" statybų penkiasdešimtmečio minėjimu; Renoldo Čėsnos laiškai Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojai Silvijai Vėlavičienei;
12. Rašytojo Anatolijaus Kairio prozos rinkinys (1980-1988): romanų „Under the sword of Damocles“, „Garbės svečias / Epigonai“, „Viena širdis“, „Nemarioji giesmė“ mašinraščiai;  pjesių rinkinys „Dvylika“.
13. „Kario“ žurnalo redaktoriaus Balio Raugo korespondencija (1985-1993): "Kario" žurnalo red. Balio Raugo korespondencija, susirašinėjimas su Lietuvos karių veteranų sąjungos "Ramovė" centrine valdyba (3), inžinieriumi Vyt. J. Šliūpu (3), publicistu, skautų veikėju Petru Jurgėla (4); rašytojos Alės Rūtos (4) ir "Draugo" redaktoriaus Broniaus Kviklio (3) laiškai Baliui Raugui.
14. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos buvusios Lituanikos skyriaus vedėjos Silvijos Vėlavičienės korespondencija (1990-1996):  rašytojo, žurnalisto Algirdo Gustačio (6), dramaturgo istoriko dr. Kosto Ostrausko (6), JAV istoriko Alfredo Senn (2), rašytojo, žurnalisto Kazimiero Barėno (7), rašytojo, poeto Tomo Venslovos (3) ir kt. asmenų laiškai Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos buvusiai darbuotojai Silvijai Vėlavičienei.
15. Sporto žurnalisto, visuomenininko Sigito Krašausko dokumentai (1938-2001): projektas II Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui; kvietimas dalyvauti IV-osios JAV ir Kanados lietuvių mokytojų studijų savaitės renginiuose, studijų savaitės programa bei atsiliepimai apie įvykusius renginius; visuomenės veikėjo Vytauto Kamanto susirašinėjimas su sporto žurnalistu Sigitu Krašausku; Šiaurės Amerikos Baltijos šalių imigrantų sporto žaidynių čempionato dalyvių , jų pasiektų rezultatų sąrašai; Sigito Krašausko ir Jono Algio Rugienio pranešimų, skaitytų IV-osios JAV ir Kanados lietuvių mokytojų studijų savaitės metu, tekstai; pranešimo apie Lietuvių skaučių seseriją tekstas; Lietuvių sporto klubo „Vytis“ krepšinio stovyklos dokumentai; Čikagos lietuvių golfo klubo dokumentai; buvusio krepšininko Alfonso Andrulio laiškai draugui Mamertui Daliūnui (5), laikraščio „Lietuvos sportas“ vyr. redaktoriui Broniui Čekanauskui (3), sporto žurnalistui Sigitui Krašauskui (2), sporto žurnalistei Irenai Regienei (2); Kanados sporto darbuotojų ir klubų pirmininkų laiškas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentui Artūrui Poviliūnui; įvairių asmenų korespondencija susijusi su sporto skyriaus savaitraštyje „Tėviškės žiburiai“ panaikinimu (7); dailininko Juozo Pečylos piešti krepšininko Prano Lubino ir skautų vadovo Prano Žižmaro šaržai;
15.1 Sporto žurnalisto Sigito Krašausko straipsnių rinkiniai (1949-2001):  Sporto žurnalisto Sigito Krašausko straipsnių, spausdintų laikraščiuose „Tėviškės žiburiai“ (8), „Draugas“ (6), „Dirva“ ir kt. iškarpų rinkiniai.
Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos dokumentai (1964-1995): Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Fizinio auklėjimo ir sporto komiteto ir Revizijos komisijos rinkimų nuostatai; Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Garbės teismo korespondencija (7); Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Centro valdybos pranešimai spaudai bei sąjungos nariams (27); Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos visuotinio suvažiavimo protokolas (1970); Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Golfo komiteto pranešimai sąjungos nariams (6); įvairių organizacijų laiškai Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkui Sigitui Krašauskui (7);  Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos atstovų metinio suvažiavimo darbotvarkė ir protokolas (1971); Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Centro valdybos ir Revizijos komisijos rinkimų nuostatų ištrauka ir rinkimų anketa; Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos centro valdybos susirinkimų protokolų juodraščiai ir paruošiamoji medžiaga; ir kt. dok.

F 29 Ivinskis Zenonas

F 29, 1769 s. vien., 1569-1944. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, vokiečių, lenkų k.

Fondo sudaryt. Zenonas Ivinskis (1908-1971), istorikas.

Priimta 1949 m. iš C. Griniuvienės, Z. Ivinskio uošvės.

Biografinė medžiaga (1918-1941). Asmens dokumentai (1928-1941). Pažymėjimai. liudijimai, išrašai iš Komisijos mokslo kvalifikacijoms ištirti protokolų dėl docento ir profesoriaus vardų suteikimo, Estijos MA raštas dėl išrinkimo nariu korespondentu, Lietuvių katalikų MA diplomas, Kauno, Berlyno, Miuncheno u-ntų paskaitų, tarp jų J. Totoraičio, P. Penkausko, S. Šalkauskio, M. Reinio, R. Hekelio, A. Brakmano, H. Giunterio, F. Joachimseno, H. Oncheno, L. Bernharto ir kitų profesorių paskaitų. seminarų pratybų užrašai, referatai, išrašai studijoms, žodynėliams, Plungės gimn. mokinio užrašai (1921-1931). Dienoraščiai (1918, 1928-1940).

Mokslo darbai ir jų parengiamoji medžiaga (1932-1944). Z. Ivinskio 1920-1944 m. darbų bibliografija. Disertacija "Geschichte der Entstehung und Entwicklung des Bauerstandes in Litauen" (1933) ir jos recenzijos, "Durbės kautynės ir jų politinis vaidmuo" (1938), "Kauno pilis" (apie 1937-1943), "Lietuvos istorijos šaltiniai. D.1. Analai ir kronikos", spaudai rengto darbo medžiaga ir paskaitos, skait. V.D.un-te, "Eiliuotoji Livonijos kronika" (1936-1937), "Lietuvos prekyba, prekybiniai santykiai iki XVI a."- straipsniai, pranešimai, paskaitų konspektai, temos vardažodžių ir dalykų abėcėlinės rodyklės (apie 1933-1937), "Lietuvos valstybė ir lietuviai iki 1940 m. politiškai istoriškoje perspektyvoje" (1943), "Saulės-Šiaulių kautynės 1236 m. ir jų reikšmė" (1936), "Senovės lietuvių religijos bibliografija" (1938), "Medžių kultas lietuvių religijoje" (1938), "Šarvuočių rinktinės istorija" (1935), "Trakai ir jų pilys" (1941); paskaitos, jų konspektai, pranešimai: "Lietuvos istorija" (apie 1934-1939), "Lietuvos ūkio istorija", "Bendra ūkio istorija" (1940-1941), "Rytų Europos istorija" (1939-1942); straipsniai apie Lietuvos istoriją, istorikus, istorijos darbų recenzijos, parengiamoji temų medžiaga, tarp jos Z. Ivinskio 1933-1935 m. atlikti išrašai iš Berlyno-Dalemo, Karaliaučiaus, Dancigo archyvų apie XV-XVI a. Lietuvą.

Darbas, visuomeninė veikla (1920-1944). (Žr. ir mokslinę veiklą). Vytauto Didžiojo un-to senato 1942-1944 m. protokolų byla Teologijos-filol. fak. filosofijos sk. 1933-1938 m. paskaitų tvarkaraščiai, programos, fakulteto statutų projektai ir kt.; Lietuvos istorijos paskaitų, skait. S. Daukanto mokytojų seminarijos Kaune klausytojams, konspektai (1927-1929), straipsniai ir parengiamoji medžiaga "Lietuviškajai enciklopedijai" apie istorikus, istorinius įvykius (raidės A-E); šiek tiek medžiagos iš Z. Ivinskio veiklos Lietuvių katalikų MA, klerikalinėse jaunimo organizacijose (1920-1940).

Korespondencija (1920-1942). A d r e s a t a i (1924-1942): F.V. Fersteris (1925), R. Holcmanas (1933), P. Pakarklis (1926), Z. Ivinskio ir žmonos C. Ivinskienės-Griniūtės laiškai (46, 1930-1938), laiškai tėvams, broliams ir kt. S i u n t ė j a i (1920-1942): A. Alekna (1930), B. Andriuška (3, 1925-1937), J. Augustaitis (1937), J. Balčikonis (2, 1933), K. Berulis (1926), J. Bražinskis (9, 1920-1940), P. Dielininkaitis (6, 1928-1938), P. Dovydaitis (2, 1927, 1929), B. Dundulis (4, 1933-1941), J. Eretas (8, 1925-1932), J. Gerulis (7, 1932-1933), M. Gylys (2, 1930-1933), J. Grinius (3, 1929-1936), P. Hušas (1936), K. Jablonskis (13, 1931-1932), F. Jakobsonas (3, 1932-1933), J. Jakštas (5, 1930-1932), A. Janulaitis (1933), A. Jucys (2, 1926 ir b.m.), V. Kauneckas (5, 1932-1933 ir b.m.), L. Kenstavičius (2, 1937), J. Kirlys (1928), A. Koncė (4, 1932-1939), M. Krasnickaitės ir Z. Ivinskio laiškai (41, 1927-1928), A, Kučas, Kučinskas (17, 1924-1935), P. Kuraitis (8, 1930-1933), S. Lygutas (1929), P. Mantvydas (5, 1927-1930?), J. Matusas (1930), A. Mažiulis (2, 1937), P. Nichtas (2, 1932-1933), P. Pakarklis (16, 1924-1928), K. Pakštas (4, 1937?-1940), B. Paliokas (7, 1932-1938), P. Penkauskas (2, 1930-1933), K. Prialgauskas, kun. (8, 1930-1933), J. Puzinas (2, 1937), J. Ragauskas (2, 1928, 1942), Z. Raudys (3, 1924-1927), K. Razutis (1937), M. Remeris (3, 1934-1935), J. Rimantas (1929), K. Ruginis (3, 1927-1928), J. Savickis (1928), I. Skrupskelis (5, 1929-1937), J. Smilgevičius (3, 1932-1933), J. Sprindys (1927), K. Steponavičius, kun. (1931), J. Strimaitis (1923), J. Stulginskis (1939), S. Sužiedėlis (6, 1928-1939), S. Šalkauskis (18, 1929-1940), A. Šapoka (5, 1931-1933), K. Škirpa (1932), B. Tarvydas (13, 1927-1928), J. Tarvydas (17, 1926-1934), J. Totoraitis (11, 1930-1939), J. Urbšys (3, 1936-1937), J. Vaidelys (1935), Vaižgantas (2, 1931-1932), G. Valančius (20, 1919-1928), V. Valiukevičius (1929), A. Vasiliauskas (2, 1933), V. Viliamas (13, 1928-1933), B. Vitkus (1935), E. Volteris (1927), S. Zajančkovskis (Zajączkowski) (1939), K. Žagrakalys (8, 1928-1929), tėvų, brolių, kitų giminių, pažįstamų laiškai, sveikinimai, Estijos MA, Berlyno-Dalemo, Dancigo, Karaliaučiausir kitų archyvų raštai; kvietimai.

Žmonos CECILIJOS IVINSKIENĖS-GRINIŪTĖS rankraščiai (1930-1944): keletas asmens dokumentų, Berlyno un-to vokiečių k., literatūros paskaitų užrašai; J. Griniaus (7, 1928-1937), sesers O. Griniūtės (2, 1942), J. Ambrazevičiaus (1934), V. Derkinčio (1932) J. Ereto (1934), J. Miltinio (12, 1931-1933 ir b.m.), M. Urbšienės (1939?) ir kt. asmenų laiškai, J. Miltinio 1931 m. portretinės nuotraukos.

Kitų asmenų, organizacijų rankraščiai (1569-1942). VYTAUTAS ENDZIULAITIS (1893-1918), katalikų visuomenės veikėjas. Keletas jo asmens dokumentų, A. Gilio, P. Radzevičiaus, V. Zajančkausko, J. Zubricko ir anon. siuntėjų laiškai (1910-1918). JONAS PANKAUSKAS, studentas; jo asmens dokumentai, studijų užrašai keletas straipsnių apie Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos, ūkininkų sąjungų veiklą; Lietuvos krikščionių demokratų partijos 1925 m. susirinkimo ir Kauno ateitininkų studentų d-vės filosofijos mėgėjų būrelio 1926 m. protokolai. LIETUVOS JĖZUITAI ir jų istorija (1569-1933). Konrado Lerkio, J. Kidyko, iš dalies Z. Ivinskio parengiamoji medžiaga apie Kauno, Vilniaus, Nesvyžiaus, Linkuvos, Polocko jėzuitus ir biografinė žymesniųjų jėzuitų medžiaga (raidės A-Ž) "Žymesnybių žodynui"; B. Andriuškos, A. Liuimo laiškai J. Kidykui (1933); Vilniaus, Kauno, Kražių, Pašiaušės, Tilžės jėzuitų kolegijų, akademijų, naujokyno namų istorijų, kronikų, analų fotokopijos iš Vatikano (?) archyvo (1569-1786). Lietuvių komitetai Šveicarijoje (1910-1919). Oficialioji medžiaga ir asmenų fragm. rankraščiai. VINCAS BARTUŠKA (g. 1881), klerikalinis visuomenės veikėjas: keletas asmens dokumentų (1881-1925), korespondencija. A d r e s a t a i: J. Gabrys-Paršaitis (2, 1917), F. Kemešis (b.m., apie 1917), Lozanos vyskupas (1918), E. Reivetas (1917). S i u n t ė j a i: J. Aukštuolis (2, 1918), J. Česaitis (1918), D. Daumantas-Dzimidavičius (2, 1936), J. Gabrys-Paršaitis (1917), M. Yčas (1916), J. Jakaitis (2, 1917-1918), B. Jakimavičiūtė (1922), P. Kalpokas (1918), F. Kemešis (2, 1917-1919), A. Mejė (Meillet) (1918), K. Olšauskas (2, 1918 ir b.m.), G. Padovanis (6, 1918-1920), K. Pakštas (1917), K. Prapuolenis (7, 1917-1918), E. Reivetas (1918), A. Steponaitis, kun. (3, 1917-1918), S. Šalkauskis (3, 1918-1936), A. Vilimavičius (3, 1917-1918) ir kt. laiškai. ANTANAS VISKANTAS (1875-1940), klerikalinis visuomenės veikėjas: autobiografija, keletas fragm. straipsnių, A. Viskanto laiško juodr. F. Kemešiui (2, 1917); P. Būčio (2, 1917), B. Pilsudskio-Ginet (2, 1917), M. Junkerio (2, 1918), M. Karevičiaus (1936), F. Kemešio (1917), A. Krauzės-Ozolinio (1916), K. Prapuolenio (2, 1917 ir b.m.), V. Tarkovskio (5, 1917), S. Šalkauskio (1916) ir kt. laiškai.

Lietuvos Tarybos 1918 m. protokolų mašinr. nuorašai, Lietuvos Seimo 1939 m. birželio 12-lapkričio 24 d. posėdžių protk. ir Lietuvos Liaudies Seimo 1940m. liepos 21-23 d. posėdžių protk. mašinr. nuorašai; LDK ir Švedijos 1655 m. sutarties Kėdainiuose fotokopijos; J. Ambrazevičiaus, J. Balio, B. Dundulio (dipl. darbas), B. Juškos, J. Matuso, V. Nagevičiaus, K. Paunksnio, S. Sužiedėlio, A. Šapokos ir kitų autorių pavieniai straipsniai iš Lietuvos istorijos ir kultūros.

Telšių jaunųjų ateitininkų rankr. laikr. "Alksnyno lepšis", 1921, Nr.3; 1922, Nr.4; Plungės gimn. moksl. ateitininkų rankr. laikr."Minčių vainikas", 1925, Nr.1; "Rytmečio gandai", 1927, Nr.1; "Spinduliai", 1923, Nr.1; Plungės realinės gimn. moksl. rankr. laikr. "Pirmos mintys", 1921, sąs.1 ir "Vieversėlis", 1922, Nr.1-2; "Trejiems metams praslinkus", 1923, Nr.1.

Nuotraukos (1919-1940?). Z. Ivinskio, jo šeimos, giminių, pažįstamų mėgėjiškos nuotraukos ir jų negatyvai; nemaža nuotraukų neidentifikuotų.

Kituose fonduoseJ. Keliuočio (F 31), A. Račkaus (F 63), J. Rimanto (F 47), J. Urbšio (F 15), E. Volterio (F 17).

F 30 Dobužinskis Mstislavas

F 30 ,6269 s. vien., 1804-1975. Autografai, mašinraščiai, dailės darbai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, anglų, prancūzų, rusų k.

Fondo sudaryt. Mstislavas Dobužinskis (1875-1957), scenografas, tapytojas, grafikas.

Priimta 1948 m. iš Kauno taikomosios dailės mokyklos.

Biografinė medžiaga (1892-1938). Atestatas (1895), pasai (1900, 1926), pažymėjimas apie Lietuvos pilietybės priėmimą (1924) įvairūs asmens pažymėjimai, liudijimai, pareiškimai dėl darbo, honorarų, leidimų kelionėms į užsienį ir kt., mokykliniai ir studijų užrašai (1886-1899). Dienoraščiai, dienoraštiniai užrašai, užrašų knygelės su piešinių eskizais (per 160 vien.), vaikystės prisiminimai, atsiminimai apie Italiją ir kt.

Kūrybos rankraščiai (1885-1939). Kūrinių 1903-1939 m. sąrašai. Vaikystės ir vėlesnių metų piešinių albumai, eskizų knygelės (per 30 vien.), pavieniai piešiniai ir jų eskizai (peizažai, natiurmortai, portretai) popieriuje pieštuku, tušu, guašu, akvarele, įvardinti ir be pavadinimų (per 900 vien.), tarp jų Rygos, Tartu, Peterburgo,'Londono ir kitų užsienio šalių miestų peizažai, jumoristiniai piešinia i, 1914-1915 m. karo vaizdai, daug lietuviškos tematikos piešinių (Vilniaus, Kauno vaizdai), kelionės po Lietuvą piešinių bloknotai ir užrašai, lietuvių tautinių drabužių ir ornamentikos kompozicijos; žymių žmonių portretai, piešinių reprodukcijos, stiklo negatyvai, litografijos, tarp jų Vitebsko, Pskovo, Peterburgo peizažai; A. Bloko, F. Dostojevskio, M. Kuzmino, M. Lermontovo, N. Leskovo, A. Puškino, A. Remizovo, B. Sruogos, F. Šilerio, P. Vaičiūno ir kitų autorių knygų iliustracijos; pavienės iliustracijos ir jų eskizai, užsklandos, pašto ženklų ir heraldikos eskizai. Teatro dekoracijų eskizai (1907-1939). Lietuvos valstybės teatro pastatymų dekoracijų eskizai, kostiumų piešiniai. Medžiaga apie spektaklius (1925-1938) šiems operos ir baleto pastatymams: Ch. Benaventės "Gyvenimas išvirkščiai" (1931), P. Čaikovskio "Miegančioji gražuolė" (1934) ir "Pikų dama" (1925,1934), N. Čerepnino "Piramidės paslaptis" (1938), L. Delibo "Kopelija" (1933), Č.Dikenso "Varpai" (1930), R. Drigo "Arlekinada" (1934), A. Dvoržako "Undinė" (1937), M. Džiordano "Andrė Šenjė" (1930),

A. Glazunovo "Raimonda" (1932-1933), N. Gogolio "Revizorius" (1933), Š. Guno "Faustas" (1931), Ž. Masnė "Verteris" (1934-1935), T. Prestono "Nykštukas grenadierius" (1934), G. Šarpantje "Luiza" (1932), V. Šekspyro "Hamletas" (1932), F.Šilerio "Don Karlas" (1931), F. Šuberto "Trijų mergelių namai" (1937), R. Vagnerio "Tanhoizeris" (1930-1931), P. Vaičiūno "Aukso gromata" (1938) ir "Tuščios pastangos" (1931), D. Verdžio "Traviata" (1930), A. Vienuolio "1831 metai" (1938-1939) ir kita; medžiaga Rusijos ir užsienio šalių teatrų pastatymams: H. Anderseno "Kiauliaganys" (1926) ir "Karalius linksminasi" (1927), A. Bloko "Rožė ir kryžius" (1916-1917), P. Čaikovskio "Eugenijus Oneginas" (1923-1925), F. Dostojevskio "Nikolajus Stavroginas" (pagal romaną "Velniai") (1913), "Nusikaltimas ir bausmė" (1927-1928) N. Gogolio "Revizorius" (1927), A. Gribojedovo "Vargas dėl proto" (1917), Š. Guno "Faustas" (1919), K. Hamsuno "Gyvenimo letenose" (1927), G. Lesingo "Natanas Išmintingasis" (1928), A. Lunačiarskio "Kromvelis" (1921), V.A. Mocarto "Stebuklingoji fleita" (1933), V. Šekspyro "Karalius Lyras" (1920), "Makbetas" (1918), F. Šilerio "Klasta ir meilė" (1913), "Plėšikai" (1919), Tirso de Molino "Sevilijos padauža" (1918-1919), I. Turgenevo "Mėnuo kaime" (1909-1912); butų dekoravimo, parodų apipavidalinimo eskizai (1912-1934 ir b.m.); dailės parodų organizavimo medžiaga (1906-1938); straipsniai, paskaitos dailės, teatro teorijos, kultūros paminklų ir jų apsaugos, heraldikos tematika, paskaitos "Menas ir mechaninė kultūra" (1908-1939); eilėraščiai (1903-1934 ir b.m.).

Šiek tiek medžiagos iš darbo ir visuomeninės veiklos "Dom iskustva" menininkų kolonijoje, Cholomkų dvare, "Mir iskustva" d-joje, Kauno meno mokykloje ir M. Dobužinskio privačioje meno studijoje Kaune, įvairiose kitose meno mokyklose ir visuomeninėse organizacijose, Lietuvos kino "Lith-Artur-Film" b-vės organizavime (1906-1939).

Korespondencija (1884-1939). A d r e s a t a i (1890-1939); S. Alisovas (1937), V. Argutinskis-Dolgorukovas (2, 1912 ir b.m.), L. Bakstas (1923), N. Balijevas (2, 1925-1926), J. Baltrušaitis (2, 1925 ir b.m.), E. Belė (Belle) (2, b.m.,apie 1895-1898), A. Beličius (2, 1930 ir b.m.), A. Benua (27, 1905-1938), M.Bičiurinas (1930), I. Bilibinas (2, 1906,1929), O. Bjorkas (1923), H. Bocufas (2, 1927, 1931), P. Bondiuelis (Bonduelle) (2, 1933), J. Borovskis (1939), P. Botjė (Bautier) (16, 1931-1933), A. Brakas (2, 1926), D. Braunas (Brown) (3, 1927 ir b.m.), I. Buninas (1933), Michailas Čechovas (6, 1933-1938 ir b.m.), B. Dauguvietis (3, 1937), A. Dėdelė (1925), S. Diagilevas (1914), žmona Jelizaveta Dobužinskaja (per 1500 lšk. fragm., 1896-1938), motina Jelizaveta Timofejevna Dobužinskienė (22, 1897-1907) , tėvas Valerijanas Dobužinskis (per 350 lšk., 1890-1921), vaikai Vera, Vsevolodas ir Rostislavas Dobužinskiai (per 80 lšk., 1908-1931), broliai Igoris ir Olegas Dobužinskiai (19, 1897-1915), kiti Dobužinskiai (per 30 lšk., 1891-1936), Marija Edgar (Hedegaard) (per 120 lšk. ir fragm., 1924-1931), M. Fokinas (1925), H. Frans (France) (3, 1937-1939), M. Gagarina (2, 1921 ir b.m.), S. Gagarina (60 ir fragm., 1914-1939), G. Gagarinas (2, 1922 ir b.m.), E. Galvanauskas (2, 1934), L. Gira (2, 1935 ir b.m.), I. Grabaris (2, b.m.), B. Grigorjevas (1931), P. Granžanas (Grandjean) (2, 1933-1934), N. Jevreinovas (1932), V. Kačialovas- Šverubovičius (1932), T. Karsavinas (2, 1932), M. Kašukas (Kachouk) (5, 1933 ir b.m.), O. Kniper-Čechova (1922), F. Komisarževskis (3, 1930-1932), S. Konovalovas (1928), L. Koreneva (per 70 ir fragm., 1909-1913), O. Korovina (163 lap., 1916-1922), B. Kustodijevas (b.m.), I. Lazarevskis (1928), M. Lipčius (3, 1932-1933), A. Lunačiarskis (1923), S. Makovskis (4, 1923-1927), V. Naryškina (12, 1931-1934), D. Natansenas (3, 1925-1938), V. Nemčinova (4, 1937-1938), V. Nemirovičius-Dančenko (4, 1910-1933), F. Nothaftas (9, 1923-1929), A. Obuchovas (1938), N. Okunevas (1934), A. Oleka-Žilinskas (5, 1932-1933 ir b.m.), B. Oreškovas (1930), M. Osorginas (1933), A. Ostroumona-Lebedeva (b.m.), A. Otcupas (Gornij) (2, 1934 ir b.m.), K. Petrauskas (2, 1925 ir b.m.), S. Pilka (1932), A.Polovcevas (4, 1916, 1934-1935), S. Prokofjevas (b.m.), A. Remizovas (1937), I. Repinas (1929), N. Rerichas (1922), P. Rimša (2, 1925), J. Rodkeris (4, 1938-1939), R. Rubinšteinas (1921), A. Sacharovas (2, 1930 ir b.m.), J. Savickis (8, 1929-1938), V. Sidzikauskas (1929), K. Somovas (3, 1905, 1925 ir b.m.), K. Stanislavskaja (1919), M. Stanislavskaja (3, 1934-1938), K. Stanislavskis (8, 1909-1934), J. Stikliorius (b.m.), V. Svetlovas (1930), P. Šarovas (7, 1927-1928 ir b.m.), I. Šlapelis (14, 1929-1930 ir b.m.), O. Totvenova-Dobužinskaja (5, 1923-1930 ir b.m.), A. Varnas (b.m.), Ida Veinberg (5, 1933-1934 ir b.m.), G. Vereiskis (4, 1923-1925), Vydūnas (1938), J. Vienožinskis (b.m.), Klara Volkenštein (2, 1899, 1922), M. Volkenšteinas (9, 1896-1905), S. Volkonskis (2, 1926 ir b.m.), Marija Vrangel (3, 1931-1933 ir b.m.), G . Vrumas (Wroom) (2, 1927 ir b.m.), L. Zamiatina (1937), O. Zamiatnina (1915), D. Zinovjevas (2, 1934-1935), V. Žadeika (4, 1933-1935 ir b.m.), N. Žeginas (1925), ir kt., laiškai anon. adresatams. S i u n t ė j a i (1884-1939): P. Adomavičius (3, 1924-1925), S. Alisovas (17, 1937-1939), G. Alegris (Allegri) (2, 1929-1930), V. Argutinskis-Dolgorukovas (12, 1911-1914), M. Babenčikovas (5, 1920-1923 ir b.m.), M Bachmetova (1923), L. Bakstas (8, 1906-1923), N. Balijevas (7, 1924-1928), M. Baltrušaitienė (2, 1925-1928), J. Baltrušaitis (11, 1924-1932 ir b.m.), E. Belė (Belle) (5, 1898), A. Beloborodova (3, 1932), A. Benua (74, 1902-1938), Ana Benua (2, 1905, 1931), M. Bičiurinas (4, 1930), V. Byčkovas (3, 1909-1910), P. Bielskus (2, 1930), I. Bilibinas (25, 1905-1929), A. Biofas (Boeuf) (27, 1926-1931), N. Biušonas (Bušone) (2, 1935), J. Blochas (14, 1923-1939), A. Blokas (1921), P. Bondiuelis (Bonduelle) (5, 1932-1933), P. Botjė (Bautier) (28, 1926-1933), P. Bugailiškis (1934), A. Čebotarevskaja (6, 1909-1910 ir b.m.), M. Čechovas (6, 1933-1934), V. Čepinskis (1929), V. Čerbakovas (4, 1911-1927), N. Čerepninas (1938), M. Čerkaskaja (1926), A. Čerkasova (13, 1895-1902), N. Čerkasova (5, 1894-1897), S. Čiurlionienė (19, 1910-1913), G. Dalimanas (6, 1931-1934), A. ir O. Davydovai (10, 1928-1934), S. Diagilevas (6, 1903-1914 ir b.m.), A. Ditmar (6, 1927-1928), Z. Ditmar (10, 1910-1923), O. Djakova (7, 1924-1925), žmona Jelizaveta Dobužinskaja-Volkenštein (per 600 ir fragm., 1892-1938), sūnus Rostislavas Dobužinskis (per 80, 1912-1938), sūnus Vsevolodas Dobužinskis (per 90, 1909-1938), dukra Vera Dobužinskaja (26, 1910-1917), tėvas Valerijanas Dobužinskis (per 1200, 1888-1921?), motina Jelizaveta Dobužinskaja (per 160, 1892-1919), kiti Dobužinskiai (Eustachas, Igoris, Ivanas, Fiodoras, Olegas, Nina, Lida) (1884-1938), V. Dubeneckis (1923), V. Eidukevičius (4, 1927-1928), Marija Edgar (Hedegaard) (per 300, 1922-1936), M. Fedorovas (13, 1927-1933), Helena Frans (France) (29, 1934-1939), K. Fridbergas (2, 1919-1920), M. Gagarina (46, 1911-1925), S. Gagarina (per 100, 1912-1937), A. Gagarinas (7, 1919-1920), G. Gagarinas (4, 1922, 1923, 1930), L. Gira (7, 1923-1933), I. Grabaris (25, 1902-1920), P. Granžanas (Grandjenan) (4, 1933-1934), V. Grėgeris (Groeger) (2, 1923, 1926), J. Gregoras (5, 1918-1927), B. Grigorjevas (7, 1927-1931), L. Grinbergas (6, 1928-1931), Z. Gržebinas (27, 1905-1928), F. Gurnakas (Gournac) (24, 1926-1928), H. Hiršman (28, 1909-1934), M. Jankus (1938), N. Jefremovas (2, 1927), N. Jevreinovas (7, 1927-1932), A. Jupatovas (2, 1938-1939), K. Jurjanas (4, 1929), K. Juonas (Juon) (4, 1908-1909), V. Kačialovas -Šverubovičius (b.m., apie 1932), L. Kagurovskis (5, 1937-1938), K. Kandaurovas (4, 1910-1931?), N. Karijevas (3, 1920), J. Karnavičius (4, 1938-1939 , ir J. Karnavičiaus lšk. H . Frans), T. Karsavina (8, 1923-1930), M. Kašukas (Kachouk) (5, 1933), N. Kirsanova (5, 1937-1938), Ksenija Klark (4, 1937-1938), A. Klementjevas (4, 1901-1905), E. Klimovas (4, 1927-1933), A. Koganas (4, 1926-1927), A. Komarnickis (1899), O. Komisarževskaja (apie 1911), V. Komisarževskaja (6, 1908-1909), F. Komisarževskis (17, 1907-1933), S. Konovalovas (10, 1928-1932), L. Koreneva (25, 1909-1934), M. Kornfeldas (16, 1927-1931), O. Korovina (per 400 lap., 1914-1923 ir b.m.), B. Kustodijevas (16, 1911-1924), E. Lansere (21, 1903-1927), I. Lazarevskis (7, 1923-1928), L. Leonidovas (10, 1930-1934), M. Lipčius (4, 1931-1938), G. Lukomskis (7, 1926-1928), V. Lužskis (11, 1912-1926), S. Makovskis (9, 1923-1934), V. Mejerholdas (3, 1906-1907 ir b.m.), V. Milaševskis (2, 1922), N. Miljotis (Millioti) (9, 1905-1928), V. Mišejevas (28, 1925-1938), A. Mošinskis (6, 1932-1938), V. Naryškina (63, 1926-1935), D. Nathausenas (Nathausen) (10, 1925-1930), V. Nemirovičius-Dančenko (7, 1913-1933), F. Nothaftas (31, 1919-1929), E. Nosova (7, 1912-1913), A. Obuchovas (20, 1937-1939), N. Okunevas (7, 1932-1938), A. Ostroumova-Lebedeva (2, 1927), A. Otcupas (Gornij) (33, 1926-1939), F. Pavlovskis (4, 1931-1935), J. Perkovskis (6, 1933-1934), M. Pervuchinas (3, 1914-1925), V. Petravičius (1938), S. Pilka (7, 1938-1939), A. Polovcevas (6, 1917-1935), S. Prokofjevas (3, 1934) N. Rabinovičius (16, 1925-1934), S. Rachmaninovas (1939), V. Rakintas (6, 1923-1928), J. Rakitinas (5, 1910-1930), A. Remizovas (11, 1906-1937), Vera Repina (1929), P. Rimša (1925), L. Rodzianko (13, 1926-1932), N. Rodzianko (5, 1928-1931), B. Romanovas (2, 1926), D. Rošas (Rochey) (6, 1926-1929), N. Rumiancevas (1913), Z. Rusteika (3, 1933), M. Sablina (5, 1906-1915), S. Sablinas (8, 1892-1939), A, Sacharovas (20, apie 1911-1925), A. Saltykovas (1929), A. Saninas (11, 1926-1927), J. Savickis (8, 1923-1938), A. Savina (2, 1930,1934), J. Semaška (2, 1925), E. ir K. Sklėriai (4, 1923-1924), L. Sledzinskis (1934), E. Solovjovas (10, 1931-1935), K. Somovas (46, 1903-1933), A. Stachovičius (2, 1914-1916), K. Stanislavskaja (5, 1914-1929), M. Stanislavskaja (12, apie 1910-1934), K. Stanislavskis (22, 1909-1930 ir b.m.), I. Stepanovas (6, 1903-1906), E. Stupina (24, 1902-1939), T. Suchotina-Tolstaja (8, 1928-1930), F. Šaliapinas (1927, telegr.), P. Šarovas (45, 1927-1931), V. Ščerbatovas (9, 1927-1932), G. Šeidleris (5, 1932), A. Šervachidzė (2, 1916-1923), A. Šiškina (1914), I. Šlapelis (15, 1929-1930), O. Šmitas (2, 1925-1926), A. Šostakovas (6, 1923-1931), F. Šostakovas (5, 1890-1893), L. Šramčenko (1939), V. Šuchajevas (7, 1923-1929), R. Taubė (4, 1925-1935), Dž. Tikstonas (14, 1923-1929), B. Tjederis (10, 1893-1907), E. Totlebenas (2, 1938), V. Tretjekovas (1933), R. Troinickis (2, 1907, 1918), J. Tugendholdas (1911), A. Tuma (5, 1937-1938), N. Tuma (22, 1937-1939), S. Tvirbutas (2, 1931-1934), M. Urbšienė-Mašiotaitė (1929), J. Urbšys (11, 1923-1932), J. Vailokaitis (1931), M. Vaitkus (2, 1938), J. Vanagaitis (1938), Ida Veinberg (79, 1926-1937), A. Verbickis (1930), R. Verchovskis (5, 1929-1930), E. Vereiskaja (6, 1920-1926), G. Vereiskis (21, 1917-1929), M. Veriovkina (3, 1929), Vydūnas (1938), A. Vienuolis ir S. Pilka (1938), B. Vinogradova (1931), N. Vinogradovas (6, 1897-1899), S. Vinogradovas (5, 1924-1935), S. Vyšnevskis (2, 1911, 1914), V. Voinovas (1925), N. Volkovas (1922), Marija Vrangel (40, 1927-1939), N. Vrangel (7, 1903-1938), N. Vrubelis (1912), G. Vrumas (Wroom) (4, 1927-1928), M. Vulachas ir Šarlota Vulach (15, 1927-1937), J. Zalkindas (4, 1894-1906), L. Zamiatina (2, 1938-1939), E. Zamiatinas (2, 1922, 1932), N. Zareckis (4, 1926-1939), V. Zotovas (1927), E. Zvanceva (4, 1906-1913), V. Žadeika (1938), E. Žarnovskaja (4, 1930-1933), I. Žarnovskis (9, 1923-1938), N. Žeginas (2, 1925), A. Žmuidzinavičius (2, 1911, 1913) ir kt., anon. adresatų laiškai, vizitinės kortelės. Susirašinėjimas su Valstybės teatru Kaune, užsienio teatrų administracijomis, įvairiomis Rusijos, užsienio šalių l-klomis, redakcijomis dėl bendradarbiavimo spaudoje, teatro pastatymų dekoracijų, honorarų už spektaklius, knygų iliustracijas, dekoravimo darbus, su Lietuvos Švietimo m-ja, Finansų ministeriu dėl 6 M.K. Čiurlionio paveikslų, dėl darbo Kauno meno m-kloje ir kt.; kvietimai.

Šeimos, giminių rankraščiai (1804-1939). Žmonos Jelizavetos Dobužinskajos-Volkenštein (g.1874) rankraščiai (1883-1939): asmens dokumentai, poezijos albumėliai, užrašų knygelės, asmeninė korespondencija; dukros Veros Dobužinskajos (1901-1919), sūnų Rostislavo (g.1903), Vsevolodo (g.1905) Dobužinskių asmens dokumentai, asmeninė korespondencija ; tėvo Valerijano Dobužinskio (1844-1921) rankraščiai (1844-1920): asmens dokumentai, rašiniai, piešinių albumas , asmeninė korespondencija; Jelizavetos Dobužinskajos (1848-1920), pirmosios Valerijano Dobužinskio žmonos, keletas asmens dokumentų, asmeninė korespondencija (1867-1917); Konstancijos Dobužinskajos (1864-1902), antrosios Valerijano Dobužinskio žmonos, asmens dokumentai, korespondencija (1891-1900); senelio Piotro Dobužinskio (g.1814) asmens dokumentai, užrašai, įvairūs išrašai, korespondencija, tarp jų 1860-1867 m. laiškai, kuriuose yra užuominų apie baudžiavą; Igorio, Josifo, Fiodoro, Valerijaus, Ninos. Lidos ir kitų Dobužinskių paskiri asmens dokumentai, asmeninė korespondencija (1804-1939).

Šeimos, giminių laiškus M. Dobužinskiui žr. skyr. "Korespondencija".

Buities dokumentai (1899-1939). Sutartys su Valstybės teatru Kaune ir kitų teatrų administracijomis dėl dekoracijų spektakliams įvairios sąskaitos, pakvitavimai už atliktus darbus, parduotus paveikslus, mokestiniai pranešimai, pajamų mokesčių žiniaraščiai, butų nuomos sutartys ir namų statybos Kaune medžiaga, bibliotekos knygų sąrašai ir kt.

Ikonografija (1868-1934). M. Dobužinskio, jo šeimos, giminių ir pažįstamų nuotraukos; atvirukai, reprodukcijos.

M. Dobužinskio parodos MB 1975 m. eksponatų sąrašas.

Kituose Rankraščių skyriaus fonduose"Literatūros naujienų" (F 6), Z. Toliušio (F 66) J. Urbšio (F 15).

F 31 Keliuotis Juozas

F 31, 650 s. vien., 1910-1983. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių, prancūzų k.

Fondo sudaryt. Juozas Keliuotis (1902-1983), žurnalistas, vertėjas.

Priimta apie 1948 m., 1978 m. - iš J. Keliuočio, 1983 m. - iš Alfonso Keliuočio.

Biografinė medžiaga (1924-1981). Autobiografijos (1959, 1962), mokslo diplomai ir darbo, draugijų pažymėjimai (1925-1963) sutartys su "Vagos" l-kla dėl vertimų, įvairūs pareiškimai, kūrybinio darbo planai ir programos (1933-1971), knygų, plokštelių sąrašai, sąskaitos. Fragmentiški dienoraštiniai užrašai (1924-1925, 1953), užrašų knygelės (1924-1979), mokykliniai ir studijų užrašai (1922-1928). Atsiminimai apie dail. V. Eidukevičių, J. Vienožinskį rašytojus J.A. Herbačiauską. V. Krėvę, F. Kiršą, V. Mykolaitį-Putiną, S. Nėrį, B. Sruogą, Vaižgantą.

Kūryba (1921-1982). Studija "Poezija, jos psichologija ir estetika" (b.m., apie 1936); studijos-straipsniai apie rašytojus, dailininkus, filosofus: Š. Andersoną, J. Baltrušaitį, A. Bloką, S. Čiurlionienę-Kymantaitę, Dantę, F. Dostojevskį, Eschilą, Marteną diu Garą, S. Georgą, K. Hamsuną, T. Hardį, P. Istratį, S. Jeseniną, S. Lagerlef, D. Lorensą, Maironį, S. Malarmė, T. Maną, Č. Milašių, Platoną, E. Po, M. Servantesą, P. Sezaną, F.E. Silanpė, I. Simonaitytę, V. Šekspyrą, H. Šterną, M. Unamuną, P. Vaičiūną, P. Valeri, A. Židą; neapginta disertacija "Spaudos psichologija" (1928-1929, autogr.) ir straipsniai, paskaitos žurnalistikos, spaudos psichologijos klausimais; publicistiniai straipsniai kultūros, literatūros bei meno klausimais, rašyti žurnalui "Naujoji Romuva" ir nenurodytos paskirties (1926?-1980); tematiniai išrašai iš rašytojų, sociologų, filosofų veikalų; bibliografiniai sąrašai. Žurnalo "Naujoji Romuva" redagavimo ir leidimo fragm. rankraščiai: raštai, spaudos iškarpų apie "Naująją Romuvą" rinkinėlis (1930-1934). Grožinė kūryba, vertimai (1921-1982). Didelis pluoštas eilėraščių, rašytų 1976-1982 m. ir keletas jaunystės dienų eilių, poemėlių. Proza (1921-1968?). Romanai: "Julius Saulėnas. Romano trilogija. Svajonės ir siaubas. D.1-2. (1948), "Generolas Žvarilas. Redaktoriaus pasakojimas" (b.m., apie 1948), "Vienos nakties romanas" (b.m., apie 1960-1968), novelių rinkinys iš menininkų gyvenimo "Revoliucionieriai" (b.m., apie 1948-1949), "Į naująjį gyvenimą", 3 v. drama (1950), "Jie mylėjo gyvenimą", 3 v. tragedija (b.m., apie 1957), atskiri apsakymai, novelės, lyrinė proza. Vertimai (1958-1972): Acėbės Činua "Ir prasidėjo griovimas" , Ž. Anujaus "Keleivis be bagažo" ir "Pasimatymas Senlyje", H. Fiheiredo "Lapė ir vynuogės", V. Lipatovo "Upės sraunumas", atskiri P. Areno, H. Bazeno, S. Beketo ir kitų autorių novelių, apsakymų vertimai.

Korespondencija (1930-1983). A d r e s a t a i (1962-1982): B. Brazdžionis (1976), M. Jankūnas (1971), P. Jurėnas (1981), A. Miliušytė-Griniuvienė (2, 1962-1969), V. Petravičius (1962), P. Skardžius (1982), R. Viesulas (1968). S i u n t ė j a i (1930-1983): J. Aleksandriškis-Aistis (7, 1957-1958), A. Andrašiūnas (1938), J. Baniulis (1939), D. Bielskus (6, 1967-1975), B. Brazdžionis (12, 1978-1982), T. Bukauskienė (1972), V. Čaplikas (10, 1977-1982), J. Grinius (14, 1972-1982), A. Grajauskaitė-Aistienė (8, 1973-1977), V. Gulmanas (22, 1976-1982), J.A. Herbačiauskas (2, 1938 ir b.m.), P. Insoda (1930), Z. Ivinskis (2, 1957, 1960), K. Jankauskas, rašyt. (1982), M. Jankūnas (2, 1961, 1962), J. Janušaitis (7, 1972-1982), V. Juodeika ir G. Juodeikienė (18, 1958-1978), A. Juozapavičius (1938), P. Jurėnas (9, 1977-1982), M. Katiliškis (1972), A. Keliuotis, brolis (63, 1949-1969), A. Keliuotis, giminaitis (6, 1968-1983), J. Keliuotis, brolis (14, 1957-1982), F. Kirša (5, 1936-1959), A. Krivickas (30, 1968-1982), V. Kubilius (1977), J. Lingis (1959), J. Mačiukūnaitė (3, 1955-1957), O. Maksimaitienė (2, 1982), E. MAtuzevičius (23, 1972-1982), P. Mikalauskas (11, 1978 ir b.m.), K. Mykolaitis (7, 1968-1969), Ž. Mikšys (70 lšk. ir 13 sveikinimų ofortuose, 1964-1983), Č. Milašius (3, 1938-1981), A. Miliušytė-Griniuvienė (32, 1957-1971; yra keletas J. Griniaus laiškų, adresuotų žmonos vardu), O. Miškinaitė (10, 1957-1959), R. Neimantas (1982), K. Pakštas (3, 1958), J. Paukštelis (1933), E. Plečkaitis (18, 1978-1983), A. Poška (2, 1963 ir b.m.), J. Prunskis (2, 1957-1958?), P. Rauduvė (5, 1978-1980 ir b.m.), A. Regis (8, 1972-1983), A. Reneckis (6, 1977?-1982), S. Rutkauskas (1983), L. Sabaliūnas (10, 1968-1972), K. Skebėnas (3, 1982-1983), A. Šešplaukis (1940), V. Vardys (3, 1971-1972), J. Vienožinskis (1954), R. Viesulas (1967), V. Vizgirda (5 lšk. ir 10 sveikinimų ofortuose, 1968-1982), K. Volbikas (21, 1971-1982), J. Vosylius (2, 1979-1980), A. Zibolis (1972) ir kt.; užsienio knygų leidyklų raštai dėl knygų, žurnalų prenumeratos ir kt,; įvairių asmenų sveikinimai, draugijų ir organizacijų kvietimai.

Kitų asmenų rankraščiai (1935-1944) "Naujosios Romuvos" ir "Kūrybos" žurnalams. Užsienio rašytojų (R.M. Rilkės, M. Prusto, D. Golsvorčio, R. Holbaumo ir kt.), ispanų, japonų, egiptiečių poezijos, kritikos straipsnių apie meną ir literatūrą vertimai; J. Aleksandriškio-Aisčio, S. Anglickio, K. Binkio, B. Buivydaitės, P. Gaučio, M. Gimbutienės-Alseikaitės, Z. Ivinskio, K. Inčiūros, B. Krivicko, J. Nabažo, Z. Slaviūno, V. Mačernio, A. Valaičio grožinė kūryba, vertimai, kritikos straipsniai, J. Baltrušaičio eilėraščių pluoštelis.

Nuotraukos (1910-1982). J. Keliuočio portretinės, Keliuočių šeimos, visuomeninių, kultūrinių įvykių grupinės nuotraukos (per 190).

Kituose fonduoseL. Giros (F 7), S. Nėries (F 4), J. Rimanto (F 47), Z. Toliušio (F 66), J. Urbšio (F 15).
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune.

F 32 Biržiška Vaclovas

F 32, 330 s. vien., 1904-1944. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Vaclovas Biržiška (1884-1956), bibliografas, kultūros istorikas.
Priimta apie 1950 m. per J. Rimantą, apie 1951 m. – iš buv. “Varpo” sp-vės.

Lietuvos Respublikos vyriausybės aktas, kad V. Biržiška apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.

Kultūrinė veikla (1914-1944). “Lietuviškosios enciklopedijos” archyvas bei atskiri jos straipsniai, studijos (1919-1944), asmenvardžių (raidės K-Ž), vietovardžių (raidės B-Ž) rinkiniai palaiduose lapeliuose ir kartotekos, asmenų (raidės C-Ž) biografijos ir autobiografijos (146 vien., 1923-1944), įv. tematikos nuotraukos, atvirukai, spaudos iškarpos; “Lietuviškos bibliografijos istorija” (b. m., 1944?), “Lietuvių slapyvardžiai ir slapyraidės. D. 2” (1943), “Nežinomi senieji lietuvių raštai ir rašytojai” (b. m., 1943?), “Medžiaga lietuvių spaudos draudimo istorijai. Martyno Jankaus archyvas” (b. m., 1926?).

Korespondencija (1936-1940). Siuntėjai: B. Andriuška (1939), K. Boruta (1936), J. Kriščiūnas (1932), A. Mažiulis (1940), J. Minius (1933), K. Lerkis (1933), A. Regelskis (1933).

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), K. Bizausko (F 61), F. Bortkevičienės (F68), K. Borutos (F 10), L. Giros (F 7), J. Kirlio (F 46), J. Rimanto (F 47), J. Šliūpo (F 1), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14), J. Urbšio (F 15), E. Volterio (F 17).

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 33 Sruoga Balys

F 33, 19 s. vien., 1922(?)-1946. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Balys Sruoga (1896-1947), rašytojas, literatūros tyrėjas.
Priimta apie 1948-1949 m. per M. Čilvinaitę; 1981 m. – iš Z. Povilonio.

Asmens dokumentai (3, 1945-1946).

Kūryba (1922?-1946). “Apyaušrio dalia”, 3 v., 5 pav. pjesė ir pratarmė (b. m., mašinr.), “Dievų miškas” (1946, mašinr.), “Kazimieras Sapiega”, 4 v., 9 pav. ist. drama (b. m., įv. asm. rankr. nuorašas), “Žemės dainuotė. (Jurūnas). Marių legenda”, poema (b. m., apie 1942-1943, autogr.); staripsniai, paskaitos: “Apsiautalo poezija” (b. m., apie 1942-1943, autogr.) – apie S. Benelio kūrybą ir poemą "Apsiaustalas”, “Rašytojas ir gramatika” (b. m., apie 1937, mašinr.), “Teatro pasileidimas” (b. m., apie 1924-1925, autogr.), “Viduramžių teatras (Europoje)” (b. m., mašinr. nuorašas), “Teatrališkieji pradai laukinių žmonių gyvenime” (b. m., mašinr. nuorašas, be pab.); S. Benelio “Apsiaustalo” poemos vert. iš italų k. (b. m., apie 1942).
B. Sruogos laiškai V. Drazdauskui (2, 1946); K. Balmonto (1929), P. Vaičiūno raštelis B. Sruogai (b. m., apie 1924-1925).
Red. V. Drazdausko pastabos redaguojant B. Sruogos “Dievų mišką” (1946 m. red.)”, V. Sruogienės-Daugirdaitės dipl. darbas “Žemaičių bajoro ūkis pirmoj pusėj XIX šimtmečio” (b. m., apie 1929, mašinr.).

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), V. Krėvės (F 9), V. Steponaičio (F 25), J. Urbšio (F 15).

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Rankraščių skyrius; Maironio lietuvių literatūros muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

F 34 Vienuolis Antanas /tikr. Žukauskas/

F 34, 18 s. vien., 1905-1972. Mašinraščiai, jų nuorašai su patais. Lietuvių k.

Antanas Vienuolis [tikr. Žukauskas] (1882-1957) rašytojas, meno veikėjas.
Fondo sudaryt.: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius; priimtos nuotraukos po A. Vienuolio 1972 m. parodos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje; ankstesnio priėmimo dok. nėra.

Kūryba (1905-1945, mašinr. nuorašai su aut. pastabomis, be datų). “Amžinasis smuikininkas” [1905], “Ąžuolas” [1919], “Grįžo” [1909], “Išdukterė” [1945], “Jurginės” [1945], “Jurginės” [1909], “Kūčių naktį” [1912], “Paskenduolė” [1909], “Užkeiktieji vienuoliai” [1906], “Užžėlusiu taku” [1911], “Vėžys” [1920], “Krymo įspudžiai” [1912]. A. Kairytė Bajorienė “Prisiminus Vienuolį” (1972, autogr.).

Keletas 1924-1956 ir nedatuotų A. Vienuolio nuotraukų.

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), V. Biržiškos (F 32), M. Dobužinskio (F 30), J. Keliuočio (F 31), J. Kirlio (F 46), “Literatūros naujienų” (F 6), J. Rimanto (F 47), Z. Toliušio (F 66).

Kituose arcyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas, Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 35 Kirša Faustas

F 35, 53 s. vien., 1917-1944. Autografai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Faustas Kirša (1891-1964), poetas.
Priimta apie 1944-1945 m.

Asmens dokumentai (1921-1943), buities užrašai, sąskaitos, kvitai (1934-1939).
“Dieninis Nr. 4” – eilėraščiai (1917-1938), fragm. dienoraštiniai užrašai (1917-1918, 1942).

Kūryba, užrašai su poezijos įrašais (1917-1944). Eil. ciklas “Bedugnės” (1918-1936); “Eilės. Spausdintos periodinėj spaudoj” (1919-1933); eil. rink. “Paruošiamosios eilės” (1925-1935); eil. ciklai “Piligrimai” (1938 ir b. m., autogr. ir mašinr.); eil. ciklas “Pilnos valandos” (1944); eil. ciklas “Tėvų pėdomis” (1930-1938); eil. rink. “Vilniun!” (1920-1939); eilėraščių blokn., prad. eil. “Dzig, dzig laputė miškelin…” (1940-1941); eil. blokn., prad. eil. “Varpai pasibeldė” (1942); eil. blokn., prad. eil. “Ne ašaros…” su dienoraščio įrašais (1942-1943); eil. blokn., prad. eil. “Dienų našta…” (1938); eil. sąs., prad. eil. “Esi tu pasaka, svajonė…”, tarp eilėraščių pasaka “Dangutė ir Dangvylius” (1944); eil. , užrašai “Mintys, užrašai, bandymai” (1943-1944); mintys kultūros. literatūros klausimais “Virpėjimai” (b. m.), 4 pluoštai pavienių eilėraščių, jų fragm. (1917-1938), lietuvių liaudies dainų išrašai ir kt. Trumpi atsiminimai, straipsniai apie Vladą Kuzmą, ekomomistą V. Petrulį, dail. V. Didžioką, K. Binkį, J. Vileišį, vysk. J. Kutką, S. Šimkų (“Pagirėnų” pastatymo proga) (1942) ir kt.

Korespondencija (1941-1942). K. Binkio (1942), J. Grušo (3, 1942), V. Mykolaičio (Putino) (1942), A. Namiko (7, 1941-1942) ir kt. laiškai.

F. Kiršos portretinės, grupinės nuotraukos (yra perfotogr.) (1920-1943).

Kituose fonduoseL. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), J. Rimanto (F 47), J. Urbšio (F 15).

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 36 Miškinis Antanas

 F 36, 41 s. vien., 1921-1947. Autografai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Antanas Miškinis (1905-1983), poetas, rašytojas.
Priimta apie 1950 m.

Curriculum vitae (b. m., autogr.).

Kūryba (1930-1947). Poema “Dirbtinės gėlės” ir kt. eilėraščiai (1932-1933, autogr. juodr.), iš eil. ciklų “Prie lietuviškų knygų vitrinos” (b. m., autogr.), “Žiemos pagalba” (b. m., mašinr.), eil. “Malūnas Viliūnuose” (b. m., autogr. juodr.), poema-pasaka ir pjesė be pavadinimo (b. m., juodr. variantai), įvairūs eilėraščiai, jų fragm. (1930-1947); straipsniai, kalbos, pasisakymai apie A. Jakštą-Dambrauską, Maironį, Antaną Jušką, Kazį Binkį, Juozą Paukštelį (“Kaimynų” recenzija), Antaną Strazdą, Silvestrą Gimžauską, keletas straipsnių iš lietuvių literatūros ir kt. (1921-1941 ir b. m.).

Korespondencija (1936-1944). Siuntėjai (1936-1944): A. Jakštas-Dambrauskas (1938), J. Grušas (1944), F. Kirša (1936), S. Nėris (1936), K. Račkauskas (Vairas) (3, 1936), M. Vaitkus (1944).

Kituose fonduose: L. Giros (F 7), “Literatūros naujienų” red. (F 6), J. Rimanto (F 47).

Kituose archyvuose: Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.

F 37 Baltrušaitis Jurgis

F 37, 79 s. vien., 1900-1972. Autografai, mašinraščiai, kopijos, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų k.

Jurgis Baltrušaitis (1873-1944), poetas.

Fondas sudarytas MBR. 1970 m. keletas nuotraukų priimta iš V. Daujotytės, 1972 m.- rankr. iš N. Bruni-Balmont, laiškų kopijos per J. Tumelį iš TSRS valstybinės V. Lenino b-kos rankraščių skyriaus fondų.

Kūryba (1910-1944). Eilėraščių rinkinys "Ašarų vainikas". D. 1-2. (1943-1944, spaud. laužt. ir skilt. korekt., 2-osios d. mašinr.), užrašų knygelė su 1912-1923 m. eilėraščiais (J. Urbšio nuorašas), pavieniai eilėraščiai (1910-1944, autogr., mašinr., kopijos).

Korespondencija (1900-1923). A d r e s a t a i (laiškų kopijos): A. Blokas (1912), V. Briusovas (1900-1912 ir b.m.), A. Djakonovas (1903-1911), V. Ivanovas (1904-1916 ir b.m.), Vilniaus un-to kūrimo komisijos raštas-kvietimas J. Baltrušaičiui dirbti un-te (1919)

M. Baltrušaitienės laiškai A. Djakonovui (1903-1911) ir jo seseriai M. Zablockai (1947-1948, kopijos); J. Baltrušaičio (sūnaus) laiškas A. Miškiniui ? (1944).

Juozo Avižonio (1968), M. Baltrušaitienės (b.m., nuorašas), N. Bruni-Balmont (1972), A. Djakonovo (b.m., kopija), R. Štilmarko (1972) straipsniai, atsiminimai apie J. Baltrušaitį.

J. Baltrušaičio ir jo žmonos M. Baltrušaitienės 1910-1944 m. nuotraukos (dauguma perfotogr.).

Kituose fonduose: M. Dobužinskio (F 30), J. Keliuočio (F 31), A. Lisausko (F 88), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14), J. Urbšio (F 15).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 38 Šinkūnas Peliksas

F38, 104 saug.vnt. (1902-1970), autografai, rankraščiai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudiniai, nuotraukos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.
Fondo sudarytojas -  geografas, Vilniaus universiteto dėstytojas Peliksas Šinkūnas (1891 – 1970). Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus įsigijo 1971 m. iš G. Šinkūnienės.
Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.
1.Biografiniai dokumentai (1918 – 1950).
Pelikso Šinkūno autobiografijos, biografija, įvairios anketos, pažymėjimai.
2. Kūryba (1936 – 1969).
Pelikso Šinkūno geografinių darbų „Lietuvos geografija“(1936), „Didžiosios kelionės ir atradimai“ (1963) rankraščiai, užrašai apie Lietuvos vietoves, geografijos istoriją, straipsniai; atsiminimai apie Liudą Girą, sudaryti straipsnių rinkiniai „Europa“, „Užeuropiai“, „Lietuvos geografija“ ir kt.

3.Tarnybinė – visuomeninė veikla (1954 – 1960).
Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus įsakymo išrašas  apie Pelikso Šinkūno patvirtinimą Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vyr. dėstytoju (1958), Lietuvos TSR švietimo ministerijos, Valstybinės pedagoginės literatūros leidyklos, Lietuvos TSR knygų rūmų raštai Peliksui Šinkūnui.

4. Korespondencija (1927 – 1970).
Pelikso Šinkūno laiškas leidyklai (1958). Laiškai Peliksui Šinkūnui. Siuntėjai: Stasė Augūnaitė (4, 1963), Jurgis Bukėnas (1964), Regina Čepaitytė (3, 1962 – 1963), J. Galvydis (1961), Marytė Gaušienė (2, 1966 – 1970), Stefanija Glemžaitė (2, 1965), Ona Januškevičiūtė (1970), E. Karo (2, 1931), Anna Krull (1931), Edvardas Levinskas(4, 1964 – 1969), N. Logminienė (1967), A. Mušiūnas(1967), Klara Nurm (2, 1931 – 1932), Juozas Petrulis (1965), Mikalina Pošuto (1963), Regina Stančikienė (6, 1967), Jonas Šinkūnas (1967), Šinkūnienė (10, 1927 – 1930), Adelė Valeckienė (1969), A. Vassiljeva (1931), Onutė Žentelytė (5, 1963 – 1964), Leonas Žąsinas (1970), Vladas Žukas (1958) ir kt.

5. Finansiniai, ūkio dokumentai (1956 – 1963).
Sutartys su leidyklomis dėl geografijos darbų išleidimo, buities dokumentai.

6. Ikonografija (1923 -1931).
Pelikso Šinkūno, nenustatytų asmenų portretinės ir grupinės nuotraukos, iliustracijos Pelikso Šinkūno knygai „Didžiosios kelionės ir atradimai“ ir kt.

7. Kitų asmenų rankraščiai (1931 – 1964).
S. Budzinauskaitės, Genovaitės Buzaitės diplominiai darbai, Stasio Elsbergo straipsnis, Martyno Grigato tyrinėjimas, Pelikso Šinkūno veikalų recenzijos, nenustatytų asmenų laiškai, pranešimas ir kt.

8. Kiti dokumentai (1902 – 1965).
Pelikso Šinkūno smulkūs užrašai, su geografija susijusios spaudos iškarpos  iš laikraščių „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Lietuva“ ir kitų. Pelikso Šinkūno surinkti atskiri žemėlapiai iš serijų „Ubersichtskarte von Mitteleuropa“, „Karte des Deutschen Reiches“, „Karte des westlichen Russlands“, Pirmojo pasaulinio karo metais išleistas Lietuvos generalinės srities administracinis žemėlapis („Verwaltungskarte des Generalbezirks Litauen“), Tarpukaryje išleisti Kauno, Vilniaus miestų ir kiti planai; morfologiniai, geologiniai Lietuvos žemėlapiai, Armėnijos TSR ekonominis žemėlapis ir kt.                                                                                                                                                                 

F 39 Graičiūnas Jonas

F 39, 76 s. vien., 1925-1988. Autografai, autografuoti spaudiniai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt. Jonas Gračiūnas (1903 06 10-1994 08 01), poetas, vertėjas.

J. Gračiūno rankraščiai įsigyti 1979 metų sausio mėn. dokumentų vertinimo-pirkimo aktu Nr.1. 1989 metų vasario 15 d. aktu iš Pavienių rankraščių fondo į J. Gračiūno fondą perkeltas J. Graičiūno išverstas A. Puškino “Boriso Godunovo” rankraštis.

Kūrybinė veikla (1926-1978): J. Graičiūno autobiografija “Aš savojo tėvų kelmo atžala” leidiniui “Tarybinių rašytojų autobiografijos” (1976);
Fragmentiški užrašai apie lietuvių literatūrą, poezijos rinkinį “Akių ganyklose”, paskaita apie rusų rašytoją I. Krylovą. Eilėraščiai, baladės (1926-1978). Poezijos rinktinė “Prie Hipokrenės versmės” (1977-1978); vertimai: Aleksandro Grigojedovo “Vargas dėl proto” (1960), Aleksandro Puškino “Borisas Godunovas” (1946), Važa Pšavela “Giglija” (1977). Surinktos įvairių laikraščių, žurnalų iškarpos su J. Graičiūno eilėraščiais, straipsniais apie jį ir kt. (1937-1978).

Kitų asmenų medžiaga apie J. Gračiūno kūrybą: Vytauto Skripkos recenzija apie poezijos rinkinį “Vilniaus kontraforsai” (1976), Lygijos Jasadavičiūtės diplominis darbas “Poetas J. Graičiūnas” (1975).

Korespondencija (1957-1978): J. Gračiūno laiškai: Irenai Adomavičienei (1978), žmonai Kamilei Gračiūnienei (1959), laiškų juodraščiai Juozui Rimantui (1964), Liudui Truikiui (1978), susirašinėjimas su Gruzijos valstybinio Tautų draugystės muziejaus direktoriumi Teimurazu Badurašviliu (1977-1978), šio muziejaus darbuotoju Igoriu Bogomolovu (1976-1978), kitais asmenimis: Semionu Botviniku (1978), Karlo Ckitišviliu (1977-1978). Laiškai J. Gračiūnui: Adomo Lasto (1957), Eugenijaus Matuzevičiaus (1978), įvairių asmenų sveikinimai J. Gračiūnui 75-ojo jubiliejaus proga (1978).

Ikonografija (1925-1988): J. Graičiūno portretinės (1925-1978), pavienės (1939-1978), grupinės nuotraukos: su Antanu Miškiniu (1976), Kaziu Šimoniu (1973-1975), Eugenijumi Matuzevičiumi (1973-1975), Robertu Antiniu (1973), Juozu Paukšteliu (1976), Teofilija Vaičiūniene (b. m.) ir kt., Kauno studentų Humanitarų dragijos literatų sekcijos valdyba (1927), J. Graičiūnas su grupe asmenų 1938 m. Kauno saloje išlydi Vydūną, J. Graičiūnas su šeimos nariais (1962-1978), J. Graičiūnas “Poezijos pavasario” renginiuose (1970-1976), įvairių susitikimų, suvažiavimų, plenumų, autorinių vakarų nuotraukos (1970-1976), J. Gračiūno 70-čio minėjimas Rašytojų sąjungoje ir kt. Yra dailininkų Igno Budrio, Vytauto Mačiukos, Juozo Kėdainio, Broniaus Uoginto tapytų portretų, bareljefų ir kt. nuotraukos (1964-1975).

Kitų asmenų ikonografinė medžiaga: J. Graičiūno žmonos Kamilės portretinės nuotraukos (1936-1938), dailininko Igno Piščiko autoportretas (1957), Mikalinos Glemžaitės grupinė (1978), Unės Babickaitės ir Vytauto Graičiūno grupinės nuotraukos (b. m.), Juozo Keliuočio portretinė nuotrauka (1988).

F 40 Burkevičius Vilhelmas

 F 40, 23 s. vien., 1934-1963. Autografai, mašinraščiai, spaud. iškarpos. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt. Vilhelmas Burkevičius (1885-1971), teisininkas, pedagogas.
Priimta apie 1963 m. iš V. Burkevičiaus.

Straipsniai iš knygotyros, bibliotekų, mokyklų istorijos (1934-1963). “Daraktorius. 1905-1906”, “Cerkvių parapijinės ir raštingumo mokyklos 1880-1917”, “Miesto mokykla” pagal 1872 m. gegužės 31 d. statutą” ir kt.; buv. bibliotekos fragm. knygų sąrašas.
D. Gėso, B. Keturausko, J. Liutkaus, S. Šalkauskio, A. Vokietaičio laiškai (1938-1939) dėl V. Burkevičiaus išleistų knygų apie lietuvos mokyklas ir kt.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), V. Biržiškos (F 32), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14), J. Urbšio (F 15).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 41 Petkevičaitė-Bitė Gabrielė

F 41, 9 s. vien., 1905-1933. Autografai. Lietuvių, lenkų k.

Fondo sudaryt. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943), rašytoja, kultūros ir visuomenės veikėja.
Priimta apie 1947-1949 m. iš V. Steponaičio.

Kūryba (1905-apie 1924). Straipsnių, prozos vaizdelių rinkinys (1909-1910 ir b. m.), kuriame yra “Liepos mėnesio rytas…”, “Rasotas, kvapus, giedras…”, “Rugpjūčio mėnesio rytas…”, “Rausva aušra” (fragm.), “Kalėdos! Kalėdos!?”, “Dzisiejsze prawa, religia, polityka, moralnosc…”, “Žinome, jog mokyklų daugybėje…”, “Krislas. Kalėdos! Kalėdos!”, “Vėl atsidūrėme ties Naujųjų Metų slenksčiu!” ir kt., rašinio “Krislai. Kalėdos-Kalėdos! Kokio didesnio miesto…” fragm., atsiliepimas į J. Biliūno straipsnį “Pasikalbėjimas. Tiesiog esu susirūpinusi…” (1905), “Ekskursantėms” (b. m.).

Korespondencija (1910-1933). G. Petkevičaitės-Bitės laiškas anon. adresatui (1928). Siuntėjai: P. Labanauskas (1933), P. Meištavičienė (2, 1910-1912), M. Šlapelienė (3, 1909-1910).

Kituose fonduose: F. Bortkevičienės (F 68), S. Nėries (F 4), V. Steponaičio (F 25), Žemaitės (F 2).

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Rankraščių skyrius; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 42 Valančius Motiejus

F 42, 49 s. vien., 1686-1977. Dok. originalai, autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, lotynų, hebrajų k.

Fondo sudaryt. Motiejus Valančius (1801-1875), rašytojas, visuomenės ir katalikų bažnyčios veikėjas.

Priimta 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos, 1977 m. - iš pil. J. Valančiaus.

M. Valančiaus rankraščiai (1843-1870): "Rozmaite Wiadomosci..." - dienoraštiniai užrašai, pastabos, pažymėjimai, išrašai (1843-1858, 1858-1859, 2 autogr. rink.), lietuviškų pamokslų rinkinys (b.m., apie 1845-1859), "Sinna ka no wissas..." - M. Valančiaus knygos "Žine kaip reik atlikti spawiednę..." (b.m., apie 1852) vertimas į latvių k., :Katechizm Początkowy..." pradinis katekizmas pirmai komunijai priimti (1870), kreipimasis į valstiečius dėl paklusnumo dvarams (1861, spaud.), ganytojiškasis raštas tikintiesiems nedalyvauti 1863 m. sukilime (1863, spaud.), raštas Žemaičių seminarijos dvasininkams dėl vysk. J. Lopacinskio seminarijos auklėtiniams parengtų elgesio taisyklių (1861).

Korespondencija (1850-1872). A d r e s a t a i: Kovarsko klebonas Jacevičius (1864), kun. Jastžembskis (1872), A. Kašarauskas, Kosaževskis (3, 1858-1864), Krinčino parap. kun. Kobilinskis (1859), A. Moras (1867), Narkevičius (1865), J.? Tiškevičius (1850), pora anon. adresatų (1861, 1866), 16 Žemaičių vyskupijos raštų (pasirašė M. Valančius) Šimonių, Troškūnų, Kėdainių, Viduklės ir kt. parapijų dvasiškiams ir laiškų A. Kašarauskui, A. Teišerskiui, G. Tomkevičiui, A. Mackevičiui, Macevičiui, Petroševičiui, Stšelinskiui rinkinys (1854-1872), Romos popiežių leidimų Žemaičių kunigams ir Valančiaus raštų popiežiams konfesiniais reikalais rinkinys (1775-1868); Vilkijos žydų bendruomenės laiškas M. Valančiui (1872).

M. Valančiaus paminklui statyti komiteto (sekr. Vaižgantas -J. Tumas) medžiaga (1925-1933): Komiteto 1925-1933 m. protokolų sąsiuvinis, paminklo projekto konkurso sąlygos, B. Bučo, K. Urbo, B. Elsbergo, V. Grybo, M. Menčinsko pasiūlymai paminklo projektui, V. Grybo projekto nuotraukos. Kun. A. Juozapavičiaus surinkti prisiminimai apie M. Valančių (1910-1912), Jurgio Valančiaus M. Valančiaus biografijos papildymai (1976) ir kt.

Kiti rankraščiai (1686-1862). Romos popiežių ir Vilniaus, Mogiliovo, Minsko vyskupų laiškų, pamokslų rinkinys (1686-1862), Livonijos vysk. Juozapo Kazimiero Kosakovskio rankraštis apie Livonijos diecezijų būklę (1780), M. Petkevičiaus religinio turinio eiliuoti kūriniai (1859).

M. Valančiaus portretinės ir grupinės, dauguma perfotografuotos, nedatuotos nuotraukos.

Kituose fonduose: F. Bortkevičienės (F 68), J. Gintilos (F 150), Kaltinėnų bažnyčios (F 20), Žemaičių (Telšių) vyskupijos seminarijos (F 90).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune, Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 43 Basanavičius Jonas

F 43, 54 s.vien., 1888-1937. Autografai, jų kopijos, spaudiniai, nuotr. kopijos. Lietuvių, rusų, bulgarų k.

Jonas Basanavičius (1851-1927), visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.

Fondo sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius; apie 1948 m., surinkus medžiagą iš netvarkytų nefonduotų rankraščių; 1977 m. papildytas bibliotekoje vykusios parodos J. Basanavičiui medžiaga. Fonde dauguma rankraščių ir jų fragm. kopijuoti, nuotraukos – perfotografuotos.

Asmens dokumentai (1906-1908, fotokopijos). Vilniaus gubernatoriaus raštai Vilniaus spaudos reikalų inspektoriui ir kt. dėl leidimų J. Basanavičiui leisti “Lietuvių tautos” žurnalą ir “Lietuvio” laikraštį, leidimas grįžti iš Bulgarijos į Rusiją ir kt.

Iš visuomeninės veiklos. J. Basanavičiaus sudaryti “Lietuvos ir Gudijos Centrinio Istorinio archyvo įstatai” (1919), Lietuvių mokslo d-jos VIII visuotinio susirinkimo Vilniuje 1914 birželio 11-14 d. programa, aukų Tautos namams statyti Vilniuje sąrašas; įvairių straipsnių fragm. kopijos.

Laiškų (autogr. ir kopijos) adresatai (1908-1925): M. Brenšteinas (1908, kopija), J. Yčas (3, 1912, kopijos), M. Marcišauskaitė (1919), I. Šišmanovas (1925, kopija), “Vilniaus žinių” red. ir J. Vileišis (3, 1908-1912), E. Volteris (1908).
“Lietuvos Atgimimo Patriarcho Daktaro Jono Basanavičiaus gyvenimo vaizdų albumas su biografija. 1851-1927” (1937, spaud. korekt. su įrašais).

Portretinės ir grupinės J. Basanavičiaus nuotraukos (1888-1927?, perfotogr.).

Kituose fonduose: J. Bukėno (F 123), A. Račkaus (F 63), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), E. Volterio (F 17).

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 44 Narbutas Justinas

F 44, 19 s. vien., 1584-1890. Autografai, dok. originalai, išrašai. Lenkų, prancūzų k.
Fondo sudaryt. Justinas Narbutas (1776-1845), istorikas.
Manytina, kad archyvo likučiai priimti pokario metais.

J. Narbuto Lietuvos istorijos 1590-1702 m. fragm., be pradžios (b. m., apie 1818), istorinės studijos “Dzieje historiczne wewnętrzne narodu Littewskiego…” fragm. (b. m., apie 1842), šiek tiek išrašų, laiško broliui fragm. (b. m.). J. Narbuto ir jo giminės pavieniai dokumentai, aktai dėl Marcinkiškių palivarko Lydos pav. ir kitų žemių priklausomybės, pardavimo, skolų (1584-1890).

F 45 Stakelė Stanislovas

F 45, 29 s. vien., XVII a. pab. (?) – 1929. Dok. originalai, nuorašai, išrašai. Lietuvių, lenkų, lotynų, rusų k.

Fondo sudaryt. Stanislovas Stakelė (1862-1930), visuomenės veikėjas, teologas.
Priimta 1944 m. iš B. Ratkūno, įgijusio rankraščius iš K. Stakelienės.

S. Stakelės asmens ir buities dokumentai (1896-1926). Stakelių giminės tarpusavio teismų bylos dėl žemės priklausomybės atskiri dokumentai (1870-1920), mažamečių Stakelių vaikų globos dokumentai (1911-1912); Pasvalio apskr. Pumpėnų skolinamosios d-jos 1877-1913 m. dokumentų byla; XVII a. pab. (?) anon. autoriaus rankraštis apie Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos-Lenkijos valstybės didikų herbus, herbų sąrašai ir išrašai iš antikos ir vėlesnių autorių.

F 46 Kirlys Jonas

F 46, 335 s. vien., 1894-1981. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Jonas Kirklys (1891-1985), pedagogas, spaudos kolekcionierius, kultūros veikėjas.
Keletas rankraščių apie 1950 m. surinkti į atskirą fondelį iš J.Kirlio 1940 m. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekai padovanotos periodinių leidinių kolekcijos; iš J. Kirlio priimta 1969-1978 m.

Biografinė medžiaga (1921-1981). Autobiografijos, įvairūs asmens pažymejimai, sveikinimai Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo v. suteikimo proga (1966); šiek tiek atsiminimų apie Vydūną, J. Janonį, Žemaitę bei iš spaudos rinkimo istorijos (1965-1981).

Darbai iš mokyklų, spaudos istorijos, pedagoginė ir visuomeninė veikla (1922-1979). Apybraiža “Šimtas metų Kapsuko J. Jablonskio vidurinei mokyklai (1867-1967)” (1962-1967, mašinr.) ir šios temos atskiri straipsniai, straipsniai apie Prūsų lietuviškas, Sūduvos pradines mokyklas, Veiverių mokytojų seminariją (1956-1977), apybraižos, studijiniai darbai “Iš lietuvių periodinės spaudos istorijos” (1969, mašinr.), “Lietuvių komunistinė periodinė spauda” (1963-1976, mašinr.), “Lietuviškos spaudos pavyzdžių katalogas” (1953, mašinr.), straipsniai apie Antrojo pasaulinio karo metų, komjaunimo, 1918-1919 m. kalinių spaudą, pirmuosius lietuviškus laikraščius, jaunimo auklėjimą ir pan. (dauguma išsp. Marijampolės raj. laikraštyje); J. Kirlio Žagarėje įkurto spaudos muziejaus lankytojų knyga (1935-1940), buv. periodinių leidinių kolekcijos sąrašai (1938), XIX-XX a. lietuviškų ir lituanistinių periodinių leidinių parodos Šiauliuose vardinis teminis katalogas (1929), Žemaičių Naumiesčio gimn. lietuvių k. ir lit. kabineto, organizuoto J. Kirlio, lankytojų knyga (1928-1938), lakūno F. Vaitkaus sutikimo Žagarėje 1935 m. byla, Žagarės “Saulės” d-jos mokytojų kursų sporto lavinimosi “Aido” kuopelės (vad. V. Kirlys) įstatai, kuopelės valdybos ir susirinkimų protokolai, narių sąrašai ir kt. (1922-1927).

Korespondencija (1909-1978). Bemaž visa korespondencija (apie 110 siuntėjų) dėl spaudos kolekcionavimo ir J. Kirlio straipsnių spaudoje. Siuntėjai (1909-1978): J. Balys (3, 1928 ir b. m.), V. Biržiška (2, 1924, 1928), P. Bugailiškis (1922), J. Būtėnas (5, 1966-1967), P. Dailidė (3, 1930), A. Gricius (2, 1932, 1971), A. Iešmanta (1971), E. Jagomastas (1928), A. Kazanavičienė-Didžiulytė (2, 1949, 1967), V. Kemežys (1929), Z. Kuzmickis (8, 1929-1974), Č. Liutikas (1929), P. Mantvydas (2, 1930), J. Mašiotas (2, 1912), O. Mašiotienė (1930), E. Medišauskas (1930), V. Nausėdas (3, 1968-1971), A. Olšauskas (1909), B. Orentas (1966), M. Račkauskas (1930), A. Račkus (2, 1925 ir b. m.), J. Rimantas (4, 1966-1970), P. Ruseckas (4, 1929 ir b. m.), V. Ruzgas (8, 1958-1966), K. Stiklius (2, 1928, 1930), S. Sužiedėlis (2, 1929), S. Šalkauskis (2, 1928, 1929), R. Šarmaitis (3, 1967-1978), M. Šlapelienė (5, 1929-1974), S. Tomarienė-Pipiraitė (47, 1925-1969), A. Valaitis (2, 1946), J. Vencius (3, 1924-1933), A. Venclova (23, 1963-1971, laiškai ir sveikinimai), Vydūnas (6, 1925-1930), A. Vienuolis (1934), J. Vilkaitis (2, 1913, 1925) ir kt.

Šeimos ir kitų asmenų rankraščiai (1894-1972). M. Kirlienės-Venciūtės atsiminimai apie Vilkaviškio apskr. Keturvalakių pradinę mokyklą (1972-1974, autogr.), pedagoginių kursų psichologijos, pedagogikos, pedagogikos istorijos ir kitų paskaitų užrašai (1927); V. Bičiūno (2, 1921, 1930), A. Jakučionio (1921), L. Vailionio (1928) ir kitų siuntėjų laiškai M. Kirlienei; S. Tomarienės-Pipiraitės laiškai (5, 1960-1969) Laimai Barauskienei-Kirlytei; Vilkaviškio apskr. Keturvalakių pradinės mokyklos mokyt. J. Venciaus geografijos dėstymo užrašai (1915, autogr.). Atskiri rankraščiai: “Aeierawone szeszeriu poteriu” (1894, rankr. nuorašas?), “Agitpropo biuletenis” (1929?) ir kt.
J. Kirlio pavienės buv. spaudos muziejaus Žagarėje tematinių ekspozicijų, kai kurių kultūros spaudos darbuotojų, rašytojų, visuomeninių įvykių nuotraukos (1920-1973 ir b. m.)

Kituose fonduose: M. Čilvinaitės (F 64), V. Gaigalaičio (F 50), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), J. Petrulio (F 127), J. Rimanto (F 47).

Kituose archyvuose: Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 47 Rimantas Juozas /iki 1940 m. Slapšinskas/

F 47, 2721 s. vien., 1836-1972. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos, spaudiniai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Juozas Rimantas (iki 1940 m. Slapšinskas) (1908-1973), bibliotekininkas, bibliografas, literatas.

Priimta 1950 m. ir Rimanto, 1974 ir 1982 m. - iš R. Rimantienės.

Biografinė medžiaga (1921-1970). Autobiografijos, mokslo ir darbo, įvairių draugijų nario pažymėjimai. Dienoraštis (1948-1957).

Mokslinė veikla (1926-1966). "Bibliotheca Lituana" metraščio (1944) fragm medžiaga ir susirašinėjimas su M. Biržiška, P. Bugailiškiu, P. Juodeliu, J. Maceina, J. Stakausku, Z. Toliušiu, P. Vaičiūnu dėl metraščio reikalų.

Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos surengtos mokslinės ekspedicijos (vad. J. Rimantas) ŽEMAITĖS biografiniams duomenims tirti (1946.VIII.26-IX.2) ir albumo "Žemaitė gyvenime ir kūryboje" (V., 1956) archyvas (1946-1957). Ekspedicijos darbų apžvalga (1947), "Žemaitė gyvenime ir kūryboje " albumas (1948, autogr. ir mašinr.), J. Rimanto susirašinėjimas su asmenimis, įstaigomis dėl albumo išleidimo, honoraro. Albumo apie Žemaitę parengiamoji medžiaga: Žemaitės asmens dokumentai (kopijos), artimųjų, giminių, pažįstamų laiškai (dauguma kopijos), atmintinų vietų, analogiškų Žemaitės meto etnografinių sodybų nuotraukos, veikalų inscenizacijos medžiaga, R. Kalpoko piešiniai; autentiški B. Dvarionaitės (1913), L. Juozapavičiaus (1912), P. Kairiaus (1910) laiškai Žemaitei; keletas įvairių asmenų laiškų Žemaitės artimiesiems: E. Veikšaitei, J. Veikšienei-Petrauskienei, A. Žymantui ir jų laiškai.

J. Rimanto knygos "Petras Rimša pasakoja" archyvas (1954-1966 dok. orig., nuorašai). P. RIMŠOS biografinė medžiaga (1907-1958), jo fragm. pasisakymai apie savo darbą, dailininkus, dailę apskritai; J. Rimanto susitikimų su P. Rimša dienoraštiniai užrašai (1952-1966); P. Rimšos straipsniai meno klausimais (daugiausia nuorašai). P. Rimšos korespondencija (1903-1966). A d r e s a t a i (1903-1957): J. Basanavičius (4, 1904-1912, nuorašai), J. J. Bielskis (1924), P. P. Daudžvardis (1936), P. Galaunė (20, 1912-1924, nuorašai), V. Grybas (14, 1927-1941), A. Varnas (2, 1957), P. Žadeikis (1957), Antanas ir Marija Žmuidzinavičiai (114, 1904-1939, autogr. ir J. Rimanto nuorašai). S i u n t ė j a i (1923-1972): J. Banaitis (1949), J. Basanavičius (1912), V. Biržiška (1939), J.? Bliūdžius (1917), P. Bugailiškis (1920), A. Bulotienė (1926), J. Burba (4, 1946-1950), P. Gerulis (Kragas) (2, 1946), V. Grybas, skulpt. (34, 1926-1939, nuorašai), A. Iešmanta (1912), A. Kalvaitis (1936), M. Menčinskas (1922), V. Mykolaitis-Putinas (apie 1924), A. Moravskis (3, 1912), K. Oželis (2, 1915-1916), A. Paliukaitis (1909), L. Prūseika (1959, nuorašas), A. Račkus (2, 1931, 1936), Jonas Rimša (1960), Juozas Rimša (34, 1907-1936), Jurgis Rimša (4, 1933-1937), Klemensas Skabeika (2, 1917), M. Šalčius (1938), J. Šileika (1938), J. Valaitis (1916), Vydūnas (2, 1912, 1924, autogr. ir nuorašai), A. Vivulskis (13, 1904-1906, J.R. vert. į liet.k.), J. Zikaras (1928), V. Žičkauskas (4, 1908-1940), A. Žmuidzinavičius (4, 1910-1911, autogr. ir J.R. nuorašai) P. Rimšos portretinės, buitinės ir kitos nuotraukos (1900-1937). Šiek tiek medžiagos apie I-VIII lietuvių dailės parodas (1906-1914), apie dail. Joną Rimšą.

Parengiamoji medžiaga (1958-1968) knygai "Ties istorijos veidrodžiu" apie spaudos kolekcionierių, pedagogą Joną Kirlį (1891-1985), keletas J. Kirlio straipsnių (žr. ir F 46, Jonas Kirlys). Parengiamoji medžiaga apie archeologą Tadą Daugirdą (1852-1919), T. Daugirdo darbų bibliografija, jo įpėdinių byla su Kauno m. savivaldybe dėl archeologinių rinkinių, perduotų Kauno muziejui, apmokėjimo (1925-1932), T. Daugirdo laiškai A. Žirkevičiui (3, 1909-1926), Petrui Rimšai (1909), B. Šaliamorui (2, 1919); Mykolo Daugirdo laiškas (1909); portretinės, buitinės T. Daugirdo nuot-raukos; trys M. Kasperavičiūtės dailės darbai T. Daugirdo tematika A. Aleksandravičiaus. B. Budrio, J. Daugirdienės ir kitų asmenų fragm. atsiminimai apie T. Daugirdą.

J. Rimanto straipsniai, jų apmatai, radijo paskaitos Valstybės radiofone, paskaitų konspektai iš lietuvių literatūros, radijo istorijos Lietuvoje, bibliografijos, ypatingai nacionalinės, bibliotekų istorijos, jų darbo, ypač M. Mažvydo bibliotekos, bibliotekininkystės klausimais apskritai; instruktyvinių dokumentų projektai, pranešimai, pasisakymai bei susirašinėjimas M. Mažvydo bibliotekos Kaune ir Lietuvos TSR knygų rūmų nacionalinės bibliografijos reikalais (1927-1963).

Šiek tiek medžiagos iš darbo Valstybės radiofone Kaune (žr. ir Valstybės radiofono archyvą MBR F 157), iš darbo M. Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos TSR knybų rūmuose (1939-1936), Kauno VI vid. mokykloje (1951-1958) bei rengiant leidinį "Laimės kalendorius 1930 metams", redaguojant "Sargybos" žurnalą ir kt.

Korespondencija (1923-1972). A d r e s a t a i (1927-1969): M. Biržiška (1942), V. Burkevičius (3, 1960-1965), L. Dambriūnas (24, 1957-1969), O. Doveikienė (2, 1951, 1968), P. Galaunė (1965), A. Gricius (1955), Z. Grigoraitis (2, 1957-1958), K. Inčiūra (2, 1968), K. Jablonskis (1956), P. Juodelis (2, 1959), M. Kasperavičiūtė (3, 1965), V. Katilius (1964), J. Kirlys (16, 1957-1968), F. Kirša (1942), R. Mizara (1964), P. Pakarklis (1955), A. Petrika (3, 1964-1965), K. Račkauskas (Vairas) (6, 1968-1969), J. Reitelaitis (3, 1965), Juozas Rimša (3, 1958-1959), Petras Rimša (2, 1957-1958), R. Šarmaitis (2, 1948, 1958), Jonas Šimkus, rašyt. (2, 1951, 1953), A. Ulpis (6, 1947-1959), J. Urbšys (1964), A. Varnas (1965), A. Venclova (1957), V. Vildžiūnas (1965), A. Žirgulis (3, 1964-1965) ir kt. S i u n t ė j a i (1923-1972):V. Abramavičius (10, 1946-1959 ir b.m.), I. Aleksienė (4, 1949-1966), A. Baltrūnas (1956), K. Bajerčius (1928), M. Biržiška (1942), A. Bliūdžius (1931), V. Burkevičius (39, 1947-1970), J. Būtėnas (2, 1954, 1968) Butkų Juzė (3, 1940-1947), E. Čepauskienė, Žemaitės giminė (7, 1946-1949), L. Dambriūnas (52, 1957-1972), K. Dineika (2, 1931, 1948), K. Doveika ir O. Doveikienė (7, 1952-1969), E. Draugelis (1933), B. Dundulis (3, 1933-1934), B. Dvarionas (3, 1937), J. Eretas (2, 1940), P. Galaunė ir K. Galaunienė (12, 1944-1970), J. Graičiūnas (1965), J. Gučas (4, 1927-1939), A. Gudaitis (1945), J.A. Herbačiauskas (apie 1932), K. Inčiūra (43, 1937-1972), Z. Ivinskis (3, 1929), K. Jablonskis (1956), K. Jankauskas, rašyt. (1946), R. Januškevičienė (4, 1946-1947), J. Jurginis (3, 1946-1949), J. Karosas, komp. (12, 1937-1940), V. Karužienė-Čiurlionytė (2, 1966-1967), M. Kasperavičiūtė (9, 1965-1971),V. Katilius (1964), J. Keliuotis (1936), J. Kirlys (112, 1940-1972), F. Kirša (19, 1942-1944), I. Kisinas (5, 1946-1947), A. Kriščiukaitis (1932), V. Kulikauskas, red. (4, 1926-1927), E. Laucevičius (2, 1959), K. Laukaitienė-Matuzaitė (Manė Dauba) (14, 1930-1940), Juozas Lingys (5, 1930-1965), V. Maciūnas (2, 1944), J. Matusas (3, 1931-1936), O. Maciūtė (2, 1947-1948), V. Mykolaitis (Putinas) (2, 1946, 1949), A. Miškinis (3, 1937-1968), R. Mizara (1964), V. Nausėdas (3, 1947-1967), A. Pavalkis ir E. Pavalkienė (11, 1953-1972), P. Penkauskas (2, 1936), A. Petrika (5, 1964-1965), M. Pukitsas (Pukits) (1949), K. Račkauskas (Vairas) (15, 1943-1968), A. Ranitas (Rannit) (7, 1942-1943), J. Reitelaitis (8, 1962-1966), R. Rimantienė (15, 1954-1968), Jonas Rimša, dail. (4, 1958-1966), Juozas Rimša (7, 1959-1961), Petras Rimša (2, 1957-1958), E. Rimšienė (10, 1962-1969), A. Rukša (3, 1944), A. Ružancovas (12, 1939-1944), P. Samulionis (5, 1929-1931), V. Steponaitis (3, 1937-1948), J. Stonys (1939), J. Strazdas (4, 1966-1967), S. Šalkauskis (2, 1940), R. Šarmaitis (4, 1947-\958), J. Šimkkus (1953), J. Šliūpas (1944), L. Tamašauskas (3, 1929-1940), Z. Toliušis (6, 1948-1967), J. Tornau (6, 1957-1959), A. Ulpis (6, 1948-1959), J. Urbšys (13, 1959-1967), P. Vaičiūnas (2, 1944), J. Vaidelys (4, 1936-1941), A. Venclova (4, 1946-1968), Vydūnas (6, 1929-1933), J. Vienožinskis (4, 1945-1946), A. Vienuolis (1953), M. Zujus (1928), A. Žirgulis (12, 1930-1968), J. Žiugžda (1944), A. Žukauskas (1949), šeimos, Slapšinskų ir kitų giminių laiškai, įv. sveikinimai.

Kitų asmenų, organizacijų rankraščiai (1836-1968). "Auszra", 1880, Nr.1, Maskvos lietuvių šapirogr. laikr., V. Abramavičiaus, V. Burkevičiaus (straipsniai iš bibliotekų ir knygos istorijos), J.A. Herbačiausko, K. Lerkio (iš jėzuitų istorijos Lietuvoje), P. Pakarklio, J. Reitelaičio, P. Tarasenkos, Vaižganto ("Vapsva vabzdžių karalaitė") pavieniai rašiniai, straipsniai iš knygų, kultūros istorijos apskritai; Pažaislio kamaldulių vienuolyno b-kos knygų, perduotų Polocko dvasinei konsistorijai, sąrašas, raštai (1836); įvairių asmenų laiškai (1856-1968), tarp jų Lauryno Ivinskio - Karoliui Zabielai (1856), J. Jablonskio - Jonui Ragaišiui (2, 1908), V. Mykolaičio (Putino) - Jonui Reitelaičiui (1961). Studentų atsišaukimų rinkinėlis (55 vien., 1926-1933), literatūrinės ir kitos tematikos spaudos iškarpos.

Ikonografija (1923-1966). J. Rimanto portretinės, buitinės, kitų asmenų nuotraukos, keletas įvairių asmenų ekslibrisų, piešinių ir kt.

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), M. Čilvinaitės (F 64).

Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 48 Yčas Jonas

F 48, 115 s. vien., 1792-1943. Autografai, nuorašai, multipl. mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Jonas Yčas (1880-1931), istorikas, visuomenės veikėjas.
Priimta 1949 m. per J. Rimantą

J. Yčo skaitytojo bilietas Paryžiaus nacionalinėje b-koje (1931).

Istorijos darbai (rotator. spaud., mašinr.): “Biržai. (Tvirtovė, miestas, kunigaikštystė)” (1931, mašinr. ir darbo fragm.), paskaitos “Lietuvos istorija” D. 1-3 (1926-1929), “Prūsų žemės istorija” (1926), “Vokiečių tautos istorijos paskaitos” (1927).

Korespondencija (1907-1931). Adresatai (1907-1931): žmona O. Yčienė-Neimantaitė (8, 1907-1931), dukra D. Yčaitė (10, 1929-1931), sūnus J. Yčas (1931), brolis M. Yčas (1927). Siuntėjai (1909-1930): M. Yčas (5, 1912-1930), O. Yčienė-Neimantaitė (1926), J. Pficneris (Pfitzner) (1930) ir kt.

Šeimos rankraščiai (1922-1940). O. Yčienės-Neimantaitės, dukterų D. Yčaitės-Kregždienės, B. -Yčaitės-Barnelienės, sūnaus J. Yčo negausi korespondencija asmeniškais reikalais.

Keletas istorinių aktų nuorašų, nuotraukų Biržų m. istorijai (1792-1931).

J. Yčo ir šeimos nuotraukos (1906-1943).

Kituose fonduose: K. Bizausko (F 61), K. Būgos (F 22), V. Steponaičio (F 25), E. Volterio (F 17).
Kituose archyvuose: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 49 Endzinas Arnoldas /slapyv. J.Vindikas/

F 49, 369 saug. vnt. (1913-1984), autogr., autogr.juodr., mašinr.nuorašai, nuotr., spaud.iškarpos. Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių k.

Fondo sudarytojas Arnoldas Endzinas (1906-1984 ?) pedagogas, istorikas.

Į LNMMB priimta 1985.12.29 iš sūnaus Armino Endzino. Į Rankraščių gavimo knygą įrašyta 1985.12.29 d. Nr.13

Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.
Biografinė medžiaga (1933-1972). Kauno miesto adresų biuro, Kauno žemės ūkio technikumo ir kt. įstaigų pažymėjimai, darbo charakteristikos, gyvenimo aprašymas; buities dokumentai: ūkinių prekių parduotuvių, dirbtuvių sąskaitos, lydraščiai, kvitai už gautas prekes ir patarnavimus (1933-1940), dokumentai susiję su darbu Kalnaberžės auklėjimo įstaigoje (1935-1940), Kauno miesto švietimo skyriuje (1944-1951), kolūkyje "Saulėtekis" (1958-1960); sutartys su Valstybine pedagoginės literatūros leidykla dėl knygų redagavimo (1952-1954) ir kt.

Kūrybinio proceso rankraščiai (/1926/-1983). Keletas rankraščių iš vaikystės prisiminimų (/1926/), literatūriniai bandymai "Raudona žara nuspalvino" (/1932/).

Didžiausią A.Endzino fondo dalį sudaro darbai iš Lietuvos švietimo istorijos (/1931/-1983): studija "Švietiminė veikla Lietuvoje pirmojo pasaulinio karo metu" (1914-1918), straipsniai: "Pradžios mokyklos šių metų pradžioj" (/1935/), "Kai kas iš Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklos 1918-1920 metais" (1957), "Švietimo politika Lietuvoje XIX amžiaus pirmajame ketvirtyje" (1958), "Tepliavos varguomenės instituto metinių apyskaitų santraukos lietuvių kalba" (1963), "Lietuvių mokyklos evakuotų iš Lietuvos gyventojų vaikams" (1965), "Pirmoji lituanistų kalvė Voroneže" (1975) ir kt.

Darbai iš Vilniaus universiteto istorijos (1971-1982). Studijos: "Vilniaus universiteto 400 metų raidos klausimu" (1978), "Vilniaus universitetas XIX amžiuje. Medžiaga kai kuriems Vilniaus universiteto raidos XIX amžiuje klausimams nušviesti" (1981); straipsniai: "Pirmieji agronomijos katedros vadovai senajame Vilniaus universitete" (1971), "V.Pelikano vaidmuo Vilniaus universiteto raidoje XIX a. pirmoje pusėje" (1978), "Vilniaus imperatoriškos medicinos-chirurgijos akademijos bibliotekos likimas" (1981) ir kt.

Taip pat straipsniai iš Lietuvos žemės ūkio draugijų ir žemės ūkio mokyklų istorijos (/1968/-1976): "Valstiečių žemės ūkio draugijos Lietuvoje" (1969), "Žemės ūkio draugijos Lietuvoje iki XX a." (1969), "Marijampolės ūkininkų draugovė ir Jonas Kriščiūnas" (1976), "Joniškėlio žemės ūkio mokykla XIX a. pirmoje pusėje" (1967), "A.Baranauskas ir Gorygoreckio žemės ūkio mokyklos" (/1967/), "Rietavo agronomijos mokykla" (1972), "Apie specialųjį žemės ūkio mokymą Lietuvoje ir Vakarinėje Baltarusijoje XVIII a. antr.pusėje" (/1977/) ir kt.

Darbai specialųjį mokymą Lietuvoje (1964-1983): "Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai" (1972), "Valstybinių turtų žinybų mokyklos Vilniaus gubernijoje XIX a." (1964), "Specialiojo mergaičių mokymo Lietuvoje XIX a. antroje pusėje klausimu" (1965), "Specialusis mokymas Lietuvoje" (1980)"Karališkoji medicinos mokykla Gardine" (/1976/) ir kt.; apie amatus: "Amatų mokymo klausimai Lietuvoje XIX a. viduryje", "Amatų vystymosi Lietuvoje ir amatininkų kvietimo iš svetur Gedimino laikais klausimu" (/1965/) ir kt.

Straipsniai apie švietimą Rytų Prūsijoje: " Švietimo raidos Prūsijoje XVII amžiuje klausimu" (/1963/), " Mokykla Rytų Prūsijoje XVIII-XIX amžiuje" (/1964/), "Žemininkų mokyklos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte XVIIIa. pab. ir XIX a. pradžioje" (1965), "Mokykla ir pedagoginė mintis Rytų Prūsijoje iki XVIII amžiaus" (/1966/) ir kt.

Iš geležies rūdos Lietuvoje gavybos istorijos (/1963/-1976): "Paplinijys- žymus geležies gavybos centras Žemaičių aukštumoje" (1963), "Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu" (1964), "Geležies lydymo raidos ir jos geografijos Lietuvoje klausimu. (Archeologinės medžiagos, liečiančios geležies gavybą, analizė)" (1964), "Lavoriškės apylinkė- intensyvios geležies gavybos centras" (1967), "Geležies iš pelkių rūdos gavyba Sūduvoje XVI-XIX amž/iuje/" (/1967)/, "Geležies kultūros įsigalėjimo Lietuvoje klausimu" (/1971/).

Kitos tematikos įvairūs straipsniai ir kiti darbai (1926-1981): "Žirgelis mūsų tautosakoj" (1934), "Vilniaus kraštas ir Lietuva statistikos šviesoj" (1939), "Veiskime sodus šlaituose" (1960), "Iš "Anykščių šilelio" kūrėjo Antano Baranausko gyvenimo" (/1963/)," Nuostabus Pietryčių Lietuvos kraštas" (/1965/), "Pagrindinis ilgio mato vienetas pavadintas Vilniuje "metru" (1967)," Ūlos užtvanka ir jos reikšmė šiaur-rytinės Čepkelių pelkės ir apypelkio dalies hidrologiniam režimui" (1975), "Iš medicinos istorijos (Johano Pėterio Franko ir Jozefo Franko veikla Vilniuje ir Peterburge)" (1981) ir kt.

Taip pat nemažai yra paruošiamosios medžiagos jo darbams.

Pranešimai (1932-1982): "Cukraus pramonės Lietuvoje raida" (1972), "Geležies gavybos Lietuvos teritorijoje senaisiais laikais klausimu" (1970), kartu su bendraautoriais V.Kuzminskiu, A.Kaikariu, V.Siudiku, V.Kutorga parengtas pranešimas "Apie Tartu universiteto medicinos fakulteto ryšius su Vilniaus universiteto medicinos- chirurgijos akademija" (1982) ir kt.

Paskaitos (1954-1960): "Lietuvių kultūra XIV- XVI amžiuje"(/1957/), "Temperamentų rūšys" (/1961/), "Pradžios mokyklos istorijos programos analizė" (1954) ir kt.

A.Endzino straipsnių, paskaitų recenzijos (1955-1980). Recenzentai: Alfonsas Bacys, Vytautas Daugudis, Mečislovas Jučas, Meilė Lukšienė, Vytautas Merkys, Vacys Milius, Kazimieras Simaška, Adolfas Tautavičius.

Korespondencija (1930-1983). Kai kurie A.Endzino laiškų adresatai (1939-1979): A.Antein (2, 1971), Antanina Endzinienė (7, 1939-1979), P.Kušner (1, 1965), Mečislavas Radvanas (1, 1965), K.Velmers (1, 1976) ir kt. Siuntėjai (1930-1983): J.Anisimov (7, 1971-1979), J.Antonevičius (5, 1965-1966), Romas Batūra (1, 1972), V.Čižiūnas (1, 1938), Vytautas Daugudis (6, 1964-1980), Albinas Kazlauskas (4, 1974-1976), Meilė Lukšienė (14, 1963-1982), Jonas Mardosa (1, 1971), A.Nepokupnyj (1, 1983), Vladas Rajeckas (1, 1963), Rimutė Rimantienė (1, 1964), Irena Skuodienė (2, 1964-1965), Šal Herman (2, 1966), Adolfas Tautavičius (2, 1964, 1965); TSRS psichologų draugijos Lietuvos skyriaus, Biržų, Telšių, Utenos kraštotyros muziejų raštai A.Endzinui.

Kitų asmenų medžiaga (1913, 1938-1966). Žmonos Antaninos Endzinienės keletas asmens dokumentų, sūnaus Armino Endzino (1, 1953), Lidijos Endzinienės (1, 1971) laiškai Antaninai Endzinienei, V.Čižiūno laiškas Juozui Lazauskui (1, 1943), Juozo Lazausko straipsniai: "Dėl dviskaitos liekanų ir kalbos estetikos", "Dėl daiktavardžių kirčiuočių tvarkos", "Donelaitis ir baudžiava", Alfonso Bielinio straipsnis "Mokymas, auklėjimas ir pedagoginė mintis Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki XVII amž/iaus/ imtinai" (1959), Vlado Nausėdos straipsnis "mokykla ir švietimas Prūsų Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus imtinai" (1960), Petro Tarasenkos Kauno srities piliakalnių žvalgymo 1951 m. duomenys ir Vilkijos rajono piliakalnių žvalgomojo tyrinėjimo (1951 m.) ataskaita ir kt.

Nuotraukos: Lietuvos, Latvijos, Estijos profesinės mokytojų sąjungos suvažiavimo Kaune (1937), Pedagoginių kursų Kaune dalyvių grupinės nuotraukos (1938), Lavoriškių piliakalnio archeologinių kasinėjimų nuotraukos (1965).

Redaktorė Dalia Tarailienė

F 50 Gaigalaitis Vilius

F 50, 187 s. vien., 1888-1940. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, vokiečių, anglų k.

Fondo sudaryt. Vilius Gaigalaitis (1870-1945), Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, raštijos darbuotojas.
Priimta apie 1940 m.

Keletas V. Gaigalaičio straipsnių (ir fragm.), išrašų, užrašai Klaipėdos krašto istorijos, kultūros, visuomeninio gyvenimo reikalais (1916?-1939).

Korespondencija (1892-1940). Siuntėjai (1892-1940): P.(?) Altenbergas (1917), P. Andriuškevičius (3, 1917-1918), M. Ašmys (10, 1916-1918), A. Baltris (16, 1916-1934), A. Becenbergeris (3, 1897-1917), I. Birškus (1906), O. Blankas (4, 1915-1918), J. Brožaitis (19, 1917-1919), A. Bruožis (4, 1905-1919), A. Brustas (1917), P. Bugailiškis (2, laiškai-informacijos, 1916), H. Canas (Zahn) (1914), Cimermanas (Zimermann) (2, 1917), Ch. Delingatas (Delingat) (1918), Ekartas (Eckardt) (1918), V. Emeris (1918), V. Endrikaitis (2, 1919, 1923), M. Ercbergeris (4, 1916-1917), J. Gabrys-Paršaitis (1915), J. Gegužis (b. m., apie 1916), J. Gerulis (2, 1919), A. Gylys (1918), E. Jagomastas (1923), M. Jankus (1893), J. Kirlys (1932), J. Kriaučiūnas (18, 1892-1919), J. Margis (1936), G. Matisonas (3, 1910), F. Megnis (1911), J. Mikšas (1892), K. Olšauskas (4, 1918 ir b. m.), M. Oželis (1919), M. Pozingis (8, 1916-1918), J. Preikšas (b. m.), J. Purickis (2, 1918), K. Redmeris (1918), A. Steponaitis (2, 1917), V. Steputaitis (4, 1916-1917), J. Strangalis (2, 1919), J. Strėkys (5, 1910-1919), A. Stubra (1933), J. Šaulys (4, 1915-1917), I. Šeinius (1917), J. Vanagaitis (1918), A. Vilimavičius (1917), O. Vėrlė (Wöhrle) (1917), D. Zaunius (1918), anon. siuntėjai ir kt.

Pavieniai dokumentai, kitų asmenų rankraščiai (1888-1940). Per 20 rankraščių, susijusių su V. Gaigalaičio visuomenine veikla Klaipėdos krašte bei Rytprūsiuose, Lietuvos politiniu, visuomeniniu gyvenimu, ypatingai 1915-1919 m.; Klaipėdos krašto draugijų pavieniai dokumentai: Lietuviškųjų organizacijų komiteto pranešimai (1935), statutas (1938), Klaipėdos “Sandoros” d-jos moterų globos sk. 1923-1925 m. veiklos kronika, Priekulės ūkininkų d-jos įstatai (1914) ir kt.; pora A. Baltrio raštų, straipsnis (1930-1940), A. Šleicherio “Briefe über die Erfolge einer wissentschaftlichen Reise nach Litauen…” (1852, H. Reinholdo 1888? m. nuorašas), teisininko H. Tumo, J. Žiliaus (Jonilo) pavieniai straipsniai, Kauno “Aušros” gimn. moksl aušrininkų meno d-jos laikr. “Alfa et Omega”, 1925, Nr. 2-3, L.S.M. aušrininkų org. centro k-to biuletenis, 1927, Nr. 1; 1928, Nr. 2, smulkūs spausdiniai ir kt.

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32), J. Kirlio (F 46), H. Scheu (F 51), E. Volterio (F 17).

F 51 Scheu Hugo

F 51, 334 s. vien., 1787-1939. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, brėžiniai, nuotraukos. Vokiečių, lietuvių k.

Fondo sudaryt. Hugo Scheu (1845-1937), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas, Šilutės dvarininkas.
Priimta 1949 m. iš A. Endzino.

Vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (1857-1928) rankraščiai H. Scheu fonde. Krikšto liudijimas (1857), įvairių jubiliejų ir straipsnių apie jo kūrybą spaudoje iškarpos, keletas eilėraščių nuorašų ir nebaigtas romanas “Wo der Storm stiller wird” (apie 1928, mašinr.). H. Zudermano ir jo giminių korespondencija (1888-1937). H. Zudermano laiškai motinai Dorotėjai Zuderman (6, 1903-1904, nuorašai), Hugo Scheu (89, 1888-1928). H. Scheu laiškai H. Zudermanui (17, 1889-1928); Dorotėja Zuderman (3, 1903-1904), H. Zudermano žmona Klara Laukner – H. Scheu (16, 1902-1923), Hedės Franc-Zuderman ir H. Scheu laiškai (2, 1918-1929), Hanso Franc-Zudermano ir H. Scheu laiškai (2, 1928). H. Zudermano pusseserių Elizės ir Rozos Bruder ir H. Scheu laiškai (39, 1926-1937).

H. Scheu susirašinėjimas su Kuno Felchneriu, Irmgard Lauks (Leux), P. Navardaičiu, P. Vašku, H. Vyzenbachu ir kitais asmenimis dėl H. Zudermano kūrybos ištakų, lietuviškos veikalų tematikos (34, 1916-1936). H. Zudermano paminklo Šilutėje pastatymo dokumentai (1929-1930): komiteto paminklui pastatyti protokolai, išlaidų sąskaitos. H. Scheu susirašinėjimas su Rolfu Laukneriu, Maksu George, Richardu Mejeriu, skulpt. Erichu Šmitu-Kestneriu, E. Kristoleičiu dėl paminklo H. Zudermanui projekto ir jo įgyvendinimo, atidengimo iškilmių; Felikso Borcharto, R. Mejerio, Liudviko Fuldos, Rudolfo Preberio, E. Šmito-Kestnerio ir kitų asmenų susirašinėjimas su paminklo H. Zudermanui pastatymo komitetu; H. Scheu susirašinėjimas su Rolfu Laukneriu, F. Franc-Zudermanu dėl H. Zudermano motinos ir giminių kapaviečių sutvarkymo Šilutės kapinėse (1932-1933).

H. Zudermano portretinė, jo ir žmonos kapų, dvaro Blankenzėje ir vilos Griunevalde nuotraukos, atvirukai (1924-1929).

Visuomeninė H. Scheu veikla. 1901 m. Prūsijos seimo ir 1912 m. Vokietijos reichstago kandidatų nuo Klaipėdos-Šilutės apskr. rinkimų medžiaga: rinkimų atsišaukimų rinkinėlis ir J. Albušio, V. Gaigalaičio (?), R. Mejerio, J. Strekio ir kitų asmenų laiškai H. Scheu; Rytų Prūsijos vidaus kolonizacijos, valstybinių dvarų perdalinimo ir H. Scheu šios veiklos medžiaga (1922-1923); valiutos perkainavimo litais Klaipėdos krašte atskiri dokumentai (1922-1930); Šilutės istorijos ir vokiečių šeimų geneologijos medžiaga (1787-1936); keletas H. Scheu straipsnių iš Šilutės istorijos, Šilutės 1881-1924 m. biudžeto apyskaitos, Pirmojo pasaulinio karo atgarsių Šilutėje byla (1914-1916), Šilutės apskr. ekonominė-geografinė apybraža (1859), Jociškių dvaro ir apylinkių įvairių vokiečių šeimų geneologinės žinios, šiek tiek H. Scheu susirašinėjimo šiuo reikalu; V. Berbomo “Einige Nachrichten von Jacischken…” (1932), A. Becenbergerio kalba perduodant Karaliaučiaus un-to rektoratą (1921), J. Zembrickio surinkta medžiaga Šilutės istorijai (2 bylos ir tematiniai išrašai), pora nuotraukų (1898, 1902).
H. Scheu susirašinėjimas su skulpt. E. Šmitu-Kestneriu ir kt. asmenimis dėl savo bareljefo Šilutės vidurinei mokyklai.

H. Scheu turto, buities atskiri dokumentai, situaciniai žemėlapių planai (1815-1928 ir b. m.)

Kituose fonduose: H Miulerio (F 53)
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 52 Puzinas Jonas

F 52, 174 s. vien., 1925-1944. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, vokiečių, latvių, prancūzų k.

Fondo sudaryt. Jonas Puzinas (1905-1978), istorikas archeologas.
Priimta apie 1946 m.

Mokslinis darbas (1927-1944). J. Puzino darbų bibliografija (1927-1944), disertacija “Vorgeschichtforschung und Nationalbewusstsein in Litauen” (b. m., apie 1934), straipsniai, paskaitos Vytauto Didžiojo un-te ir parengiamoji medžiaga apie Lietuvos, Pabaltijo, iš dalies germanų paleolitą, šiek tiek mezolitą, Lietuvos istoriją, kultūrą, apie Impilties, Laivių, Linkūnų piliakalnių archeologinius kasinėjimus, laidoseną, muziejininkystę, numizmatiką; archeologijos ir jos saitų su kitais mokslais bibliografija (2 dėž.); šiek tiek medžiagos iš Tarptautinio archeologų kongreso Osle ir I Pabaltijo istorikų kongreso Rygoje (1935-1936), apie Lituanistikos in-to steigimą (1937), Kauno m. muziejų (1928, 1935); Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune priešistorinio skyriaus 1938, 1939 m. darbo ataskaitos ir kt. Studijų ir mokykliniai lietuvių, latvių kalbų lyginamosios kalbotyros, indų filosofijos ir kt. užrašai (1925-1933).

Korespondencija (1928-1944). Adresatai (1930-1942): S. Kairys (3, 1932 ir b. m.), žmona K. Puzinienė (38, 1930-1942), dukra A. Puzinaitė (4, 1932 ir b. m.) ir kt. Siuntėjai (1928-1944): J. Balys (b. m., 1933?), K. Būga ir J. Būgienė (3, 1942-1943 ir b. m.), P. Čepėnas (1943), F. Drąsutis (1932), J. Dumčius (1944), K. Engelis (1943), M. Ervingas (Ehrwing) (1942), P. Galaunė (1943), M. Gimbutienė (1943), V. Gronau (1944), V. Gudelis (1942), J. Jakštas (1944), G. Kikerichas (Kickerich) (2, 1942), V. Krėvė (1943), S. Kurmanas (Curmann) (1936), V. Maciūnas (1941), V. Mykolaitis-Putinas (2, 1942), A. Nezabitauskis (1944), P. Paulzenas (Paulsen) (1937), K. Paunksnis (1943), G. Printas (Prient) (1944), H. Reinertas (Reinerth) (2, 1943), R. Rimantienė-Jablonskytė (1943), A. Salys (1941), V. Steponaitis (1943), V. Šėferis (Schäfer) (2, 1943-1944), E. Šturmas (1943), D. Urbas (1943), E. Valė (Wahle) (2, 1943-1944) ir kt.

Kitų asmenų rankraščiai (1920-1947). F. Baluodžio, K. Engelio, M. Gimbutienės, F. Jakobsono, E. Šturmo, V. Nagevičiaus atskiri straipsniai archeologijos tematika, Prūsijos d-jos “Prussia”muziejaus archeologinių rinkinių apyrašas (b. m.) ir kt.

Ikonografija (1927-1940). Puzinų šeimos albumas, archeologinių radinių, paminklų nuotraukos, atvirukai.

Kituose fonduose: Z. Ivinskio (F 29), J. Keliuočio (F 31), V. Krėvės (F 9), E. Volterio (F 17).

F 53 Miuleris (Muller) Henrikas Pilypas

F 53, 27 s. vien., 1830-1909. Autografai, spaudos iškarpos, nuotraukos. Lietuvių, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Henrikas Pilypas Miuleris (Müller) (1849-1909), literatas, kraštotyrininkas, Klaipėdos krašto vokiečių visuomenės veikėjas.
Priimta apie 1945-1946 m.

Henriko Pilypo Miulerio, jo tėvo Johano Pilypo Miulerio ir kitų šeimos narių asmens, buities dokumentai (1863-1903), Henriko Miulerio dienoraščio pobūdžio užrašai, šeimos kronika geneologinės žinios. Straipsniai iš Klaipėdos krašto ir miesto praeities, Dovilus ir Kisinus, apie 1831 ir 1863 m. sukilimus Lietuvoje, A. Gelgaudą, 1830-1831 m. sukilimo dalyvį (autogr., iškarpos iš kai kurių Klaipėdos krašto ir Vokietijos laikraščių), 1830 m. atsišaukimas. Šeimos kronikoje, užrašuose užuominos apie L. Rėzą, E. Gizevijų, V. Berbomą, J. Zembrickį ir kt. Šiek tiek  H. Miulerio susirašinėjimo su Klaipėdos krašto Taryba dėl Mac-Nauda-Baltrum apylinkės administravimo reikalų, su Karaliaučiaus karališkojo pulko vadu dėl svetimšalių kariuomenės likimo XVIII a. pr. Klaipėdoje; H. Scheu ir kt. laiškai.

Miulerių šeimos ir K. Endriulaičio (1) nuotraukos.

F 54 Milašius Oskaras

F 54, 27 s. vien., 1913-1939. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, iškarpos, nuotraukos. Prancūzų, lietuvių k.

Oskaras Milašius (1877-1939), poetas.

Fondo sudaryt. MBR. Manoma, kad priimta 1949 m. iš C. Griniuvienės kartu su J. Griniaus, Z. Ivinskio archyvu; apie 1950 m. sudarytas atskiras fondelis.

O. Milašiaus autobiografija (1928), autogr.

Kalba ar pranešimas prancūzams apie Lietuvą ir lietuvius (b.m., apie 1919, autogr. ir spaud.), "Deux messianismes politique" (b.m., apie 1919, mašinr.), "Dainos", lietuvių liaudies dainos O. Milašiaus išverstos į pran. k., su įžanga apie lietuvių liaudies dainas kaip indoeuropiečių kultūros reliktą (b.m., apie 1927-1928, autogr. ir mašinr.), K. Balmonto straipsnio "Lietuva ir daina" O. Milašiaus vert. į pranc. k. (1929, spaud.), A. Mickevičiaus baladės "Svitezis" vert. į pranc. k. (b.m., apie 1929, autogr. ir mašinr.).

Korespondencija (1913-1933). Laiškai J. Griniui (2, 1930 ir b.m.); H. Renjė (Regnier) laiškai O. Milašiui (2, 1913 ir b.m.); įvairių asmenų laiškai-atsiliepimai ir spaudos iškarpos apie O. Milašiaus knygas "Dainos" (1928), "Pasakos ir pasakėčios" (1930), "Lietuvių pasakos" (1933) - du O. Milašiaus sudaryti rinkiniai (1928-1933).

H. Bžostovskos pratarmė "O. Milosz. Wybor poezyi" (Poznanė) apie O. Milašių (b.m., apie 1919, J. Griniaus nuorašas), P. Klimo "Iš prisiminimų apie O. Milašių" (b.m., po 1939, mašinr.).

Nuotraukos (1914-1939). O. Milašiaus portretinės, pašarvoto, jo kapo Fontenblo ir tėvo Vladislovo Milašiaus nuotraukos.

Kituose fonduoseJ. Griniaus (F 58), J. Urbšio (F 15).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune.

F 55 Prioult Albert

F 55, 502 s. vien., 1636-1942. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, spaudiniai, nuotraukos. Prancūzų, lietuvių, lotynų k.

Fondo sudaryt. Albertas Priultas (Prioult) (g. 1886), prancūzų lit. ir kalbos prof. Kauno ir Vilniaus universitetuose.
Priimta 1948 m. per N. Markovičienę iš Vilniaus universiteto (?).

Biografinė medžiaga (1886-1942). Gimimo (1886), santuokos (1914) liudijimai, filologijos m. daktaro diplomas, karinis ir studento bilietai, darbo charakteristikos ir sutartys, buities dokumentai (1916-1942).

Mokslinis darbas (1927-1942). Studijos, straipsniai, jų parengiamoji medžiaga apie prancūzų klasicizmo, romantizmo poeziją, rašytojus H. de Balzaką, D. Didro, Ž. de Lafonteną, A. Fransą, Volterą ir kt.; filosofijos vadovėlis – traktatas Prancūzijos gimnazijų moksleiviams, straipsniai apie katalicizmo, pragmatizmo sroves prancūzų filosofijoje; kalbotyros studija apie prancūzų k. istorinės gramatikos sąsają su šiuolaikine sintakse; lituanistiniai darbai apie lietuvių tautą ir kalbą pagal Klodo Diurė (Duret) knygą “Thresor des langues”, “Au sujet de la double origine des mots francais “Lithuanie” et “lithuanien”,  K. Bogušo studijos “Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę” Ž.P. Gasko (Gasc) vertimo (1809?) į pranc. k. komentaras, parengiamoji medžiaga apie prancūzų botaniką Ž.E. Žiliberą ir keliautoją Giliberą de Lanua, prof. Pavelą Kukoliką, dėl prancūzų k. instituto įkūrimo Lietuvoje; prancūzų literatūros istorijos paskaitų Kauno ir Vilniaus universitetuose 1928-1942 m. konspektai; studentų (F. Kasputytės, I. Kersnauskaitės, Z. Ožinskytės, U. Skinulytės, E. Venslovaitės ir kt.) diplominiai darbai (vad. A. Priultas) bei paskaitų užrašai. Apysaka “Retour sur un passe recent” ir kt.

Korespondencija (1908-1942). Bemaž visi korespondentai (virš 200) – Prancūzijos valstybės piliečiai, rašantys A. Priultui prancūzų literatūros istorijos bei kitų darbų tematika ir asmeniškais reikalais; tarp siuntėjų menot. J. Baltrušaitis (2, 1938-1939), S. Čiurlionienė-Kymantaitė (1940), L. Karsavinas (1942); A. Priulto fragm. susirašinėjimas su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, Paryžiaus, Vytauto Didžiojo universitetais dėl paskaitų skaitymo, finansiniais ir kt. reikalais.

Šeimos korespondencija (1908-1939). Žmonos Andrė Priultienės, dukters Hiugetos Priultaitės asmeninė korespondencija.

Kitų asmenų rankraščiai (1636-1939?) Prancūzų advokato Žiulio Perseno (Persin) (gyv. XIX a.) surinkta 1636-1825 m. medžiaga leidiniui “Prancūzijos advokatūros laisvalaikis” – apie prancūzų XVII-XIX a. advokatus, turėjusius literatūrinių gabumų; Pjero Lefero (Lefevre) filosofinis traktatas (1936?) ir kt.

Nuotraukos (1908-1936). A. Priulto, jo šeimos, artimųjų bei pažįstamų nuotraukos (yra neidentifikuotų).

F 56 Karsavinas Levas

F 56, 17 s. vien., 1923-1949. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Levas Karsavinas (1882-1952), istorikas, filosofas.

Priimta 1949 m. per N. Markovičienę.

Kultūros istorijos ir filosofijos darbai (1925-1949). "Apie pradmenis" (1925), "Europos kultūros istorija. D.2. Bažnyčia, imperija ir feodalizmas" (b.m., apie 1932-1933), traktatas apie istorijos ir krikščionybės mokslus (b.m., be pavad.), studija filosofijos klausimais (1947-1949), straipsnis "Ob opasnostiach i preodolenii otvlečionogo christijanstva" (b.m.), literatūros apie F. Dostojevskį apžvalga (b.m., po 1925); įvairūs užrašai.

V. Krėvės raštai L. Karsavinui (2, 1927).

Kituose archyvuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 57 Pryšmantas Vladas

F 57, 183 s. vien., 1881-1944. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Vladas Pryšmantas (1895-1960), istorikas, muziejininkas.
Priimta apie 1945 m.

Asmens ir buities dokumentai (1920-1944). Asmens anketos, autobiografija, mokslo ir darbo pažymėjimai, susirašinėjimas su Lietuvos švietimo ministerija dėl stipendijos, byla su žmona dėl skyrybų, atskiri bylų aktai dėl skolų; sąskaitos, sutartys, mokesčių kvitai ir kt.

Straipsniai, studijos (1924-1940?) apie Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostus, laivybą, prekybos laivyną, kultūros paminklus ir jų apsaugą, kartografiją, Prūsų Lietuvą, instruktyviniai dokumentai nekilnojamiems senovės paminklams inventorinti, nuotraukoms daryti, kultūros paminklų apsaugos ir Vilniaus miesto kultūros paminklų apsaugos įstatymų ir Karo muziejaus bei Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune statutų projektai, išrašai iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų apie vietovardžius, Lietuvos sienas su kaimynais ir kt.

Korespondencija (1922-1942). Adresatai: J. Avižonis (1935), A. Šiukas (Schück) (3, 1932-1933) ir kt. asmeniško pobūdžio laiškai. Siuntėjai: N. Bušas (1933), J. Dobkevičius (1927), L. Janušytė (1930), S. Kurmanas (Curman) (5, 1934-1935), K. Olafas (26, 1932-1935), A. Rūkštelė (1934), A. Šapoka (1932), A. Šiukas (Schück) (11, 1932-1935), A. Valaitis (1932), E. Volteris (1932), M. Žilinskis (1922) ir kt.

Kiti rankraščiai (1881-1939). Valstybės archeologijos komisijos 1925-1937 m. protokolai, 1935-1936 m. veiklos apžvalga, 1920-1939 m. susirašinėjimo su asmenimis, įstaigomis archeologinių paminklų apsaugos reikalais byla, paminklų sąrašai, aprašymai (b. m.), P. Tarasenkos, P. Navardaičio ir kitų asmenų straipsniai; atskiri dokumentai apie “Jūros” d-ją Klaipėdoje, Lietuvos jūreivystę ir prekybos bendrovės steigimą ir kt.

Kituose fonduose: J. Avižonio (F 114), K. Būgos (F 22), L. Giros (F 7).

F 58 Grinius Jonas

F 58, 193 s. vien., 1903-1944. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, prancūzų k.

Fondo sudaryt. Jonas Grinius (1902-1980), literatūros tyrinėtojas, menotyrininkas.
Spėtina, kad priimta 1949 m. iš C. Griniuvienės kartu su Z. Ivinskio archyvu.

Asmens ir buities dokumentai (1922-1932). Vytauto Didžiojo ir Grenoblio universitetų studijų knygelės (1922, 1927), banko sąskaitos ir kt.

Mokslinė kūrybinė veikla (1923-1942?). Estetikos bibliografija, paskaitos-studijos “Įvadas į estetikos kursą’, “Metodai ir teorijos”, “Gėrėjimasis menu”, “Grožis ir menas”, straipsniai, jų fragm.; straipsniai ir paskaitos iš meno istorijos (Egipto, Graikijos, romėnų menas), studija “Vilniaus meno paminklai”, lietuvių ir pasaulinės literatūros paskaitos, straipsniai apie L.Girą, V. Mykolaitį (Putiną), Maironį, V. Pietarį, A. Vienažindį, O. Milašių.

Grožinė kūryba (1923-1933 ir b.m.): “Ramūna arba Užgrobtajam Vilniuj”, 5 v. dramos įvairūs variantai(1923-1925), “Prokuroras ir pardavėja”, 3 v. komedija (b. m.), keletas literatūrinių vaizdelių, eilėraščių, kūrybos fragm. Šiek tiek rankraščių iš darbo Vytauto Didžiojo universitete. O. Milašiaus, Maironio “Jaunoji Lietuva” autogr. knygos su J. Griniaus pastabomis.

J. Griniaus laiškai “Dienos” red. (1929), C. Griniuvienei (1934), A. Miliušytės-Griniuvienės laiškas J. Griniui (1940) ir kt.

Nuotraukos (1903-1935).

Kituose fonduose: Lietuvių emigrantų rankraščių fonde (F 28), L. Giros (F 7), Z. Ivinskio (F 29), J. Keliuočio (F 31), O. Milašiaus (F 54), S. Nėries (F 4).

F 59 Jankauskas Kazys
F 60 Račkauskas Karolis /slapyv. Vairas/

F 60, 192 s. vien., 1918-1948. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, rusų, vokiečių, lenkų, anglų k.

Fondo sudaryt. Karolis Račkauskas (slapyv. Vairas) (1882-1970), literatas, vertėjas, kultūros veikėjas.
Priimta 1942 ir apie 1946-1947 m. iš K. Račkausko, 1976 m. – iš N. Račkauskienės.

Asmens dokumentai (1932-1948). Kadrų įskaitos asmens lapai, pažymėjimai, pareiškimai, tarp jų ir susiję su darbu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Žmonos N. Račkauskienės asmens dokumentai (1945-1948).

Dienoraštis “Iš atsiminimų ir užrašų” (1939-1944).

Kūryba (1921-1947). Straipsniai (1921-1944 ir b. m., per 70). Įvairūs mokslo populiarizacijos straipsniai, straipsniai apie įžymius pasaulio žmones, lietuvių rašytojus A. Fromą-Gužutį, Jovarą-J. Krikščiūną, J. Mačį (Kėkštą) ir kt. Vertimai (1926-1947 ir b. m.). Perlės Bak “Patriotas (b. m.), E. Hemingvėjaus “Atsisveikinimas su ginklais” (1945), V. Klakstono “Pusvalandžiai su didžiais mokslininkais” (1939-1940), H. Longfelo “Havajatos giesmė” (apie 1944), D. Lorenco “Tėvynės sūnūs svetur” (b. m.), Dž. Miltono “Prarastas rojus” (b. m.), A. Strongo “Penktoji žmonijos dalis” (1940), V. Šekspyro “Atkakliosios ramdymas” (1940), R. Tagorės “Vaisioskinis” (b. m.), Dž. Stainbeko “Rūstybės kekės” (1947), “Kaip apsivalė pasaulis” (1936?), Van Luno “Žmonijos istorija” (1926) ir kt.

Korespondencija (1933-1943). Adresatai (1933-1943?): K. Gineitis (b. m., apie 1943), J. Girdvainis (8, 1933-1934). Siuntėjai (1940-1943): K. Gineitis (1943), V. Gusiatničenka (1941), A. Macys (1941), J. Vaidelys (1940) ir kt.

Redakcijų medžiaga, kitų asmenų rankraščiai. Savaitraščių “Iliustruoto pasaulio”, “Naujo pasaulio”, žurnalo “Krivulė” redakcijų rankraščiai. J. Cimbolaičio, P. Jastržemsko, Jovaro-J. Krikščiūno, V. Labūnaičio, K. Puidos (vertimai ir kt.), P. Vaičiūno (“Giedrėjanti sąžinė”, drama), A. Valavičiaus (romanas “Juodasis raitelis”), S. Žebrausko atskiri straipsniai, kūrybos tekstai; užsienio rašytojų (B. Kelermano “Švedenklėjaus pergyvenimas”, Ž. Keselio “Bella Dona”, V. Kryžanovskajos “Du sfinksai”, O. Vaildo “Lordo Savilio nusikaltimas” ir kt.) vertimai; “Iliustruoto pasaulio” korespondentų kursų 25 paskaitos.

Užsienio rašytojų kūrinių įvairių asmenų vertimai (1918-1944 ir b. m.). S. Bielskio “Paskutinės pasaulio dienos”, T. Maino Rydo “Dingusi Leonora” ir Uolų šliaužėjai”, H. Mnišek “Atsiskyrėlis” (1918), A. Sinklerio “Metropolis” ir kt.

K. Račkaus portreto klišė (b. m.).

Kituose fonduose: U. Babickaitė (F 12), “Literatūros naujienų” (F 6), Mikrofilmų (F 102), A. Miškinio (F 36), S. Nėries (F 4), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), J. Šliūpo (F 1).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 61 Bizauskas Kazys

F 61, 536 s. vien., 1910-1940. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, latvių, lenkų, anglų, prancūzų k.

Fondo sudaryt. Kazys Bizauskas (1892-1941), Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas.

Priimta apie 1945 m.

Asmens ir buities dokumentai (1914-1940). Taupomoji knygelė (1914), Maskvos un-to studento bilietas (1915), Lietuvos užsienio reikalų m-jos raštai dėl paskyrimo įvairioms pareigoms, užsienio vizos, asmeninės ir pasiuntinybių reikalų sąskaitos, kvitai (1928-1940).

Medžiaga apie veiklą Lietuvos Respublikos vyriausybės pasiuntinybėse (1927-1940). Lietuvos pasiuntinybės įgaliotinio K. Bizausko 1927-1939 m. tarnybiniai pranešimai iš Rygos, Londono Lietuvos užsienio reikalų m-jai apie Lietuvos užsienio padėtį, santykius su Pabaltijo ir kitomis V. Europos valstybėmis. Pavieniai kitų įgaliotinių Berlyne, Vašingtone, Maskvoje 1925-1936 m. dokumentai, keletas 1928-1932 m. pasiuntinybių darbą organizuojančių dokumentų K. Bizausko straipsniai apie žurn. :Naujoji vaidilutė", "Ateitis" (1933), vertimai, tarp jų V. Sirokomlės "Kelionė Nemunu" vert. fragm.

Korespondencija (1918-1940). A d r e s a t a i (1930-1939): J. Aukštuolis (1930), V. Juodeika (1935), J. Kajeckas (1932), J. Savickis (1937), D. Zaunius (1929), laiškai žmonai P. Bizauskienei, dukroms ir kt. S i u n t ė j a i (1918-1940): J. Aukštuolis (12, 1931-1939), M. Avietėnaitė (7, 1934-1939), S. Bačkis (11, 1931-1939), F. Baluodis (2, 1929), B. Balutis (38, 1932-1939), V. Bartuška (2, 1932-1936), V. Bičiūnas (1934), J. Birzniekas (1939), M. Biržiška (5, 1934, 1938-1939), V. Biržiška (1935), J. Budrys (3, 1933-1935, 1939), B. Bumšas (3, 1933-1935), V. Čarneckis (2, 1933-1935), V. Čečeta (3, 1933-1934), S. Čiurlionienė (1936), S. Dabušis (1939), P. Dailidė (2, 1933, 1939), P. Dogelis (4, 1934-1935, 1938-1939), E. Galvanauskas (2, 1931-1932), P. Gaučys (1935), V. Gylys (25, 1931-1938), S. Girdvainis (2, 1934, 1936), M. Grahamas (Graham) (5, 1932, 1935), K. Graužinis (17, 1932-1939), E. Harisonas (13, 1931-1937), M. Yasaka (1935), A. Janulaitis (1931), J. Janulionis (2, 1932-1933), E. Jatulis (1932) J. Kajeckas (19, 1931-1939), K. Karečka (2, 1936), F. Kemešis (7, 1934-1939), P. Kilmas (20, 1933-1939), V. Krėvė-Mickevičius (1938) M. Krupavičius (2, 1939), S. Kuzminskis (6, b.m., apie 1933-1939), E. Laucevičius (3, 1939 ir b.m.), M. Lipčius (1935), S. Lozoraitis ir V. Lozoraitienė (6, 1933-1939), A. Maceina (1936), J. Maciejauskas (2, 1938-1939), M. Macuda, japonų pasiunt. (1934), P. Mačiulis (9, 1931-1939), P. Mantvydas, red. (1933), K. Matulaitis (16, 1939-1939), S. Maziliauskas (1935), J. Montvila (1937), L. Natkevičius (2, 1939 ir b.m.), K. Poškus (1934), J. Purickis (1918), H. Rabinavičius (14, 1932-1939), M. Remeris (1936), J. Savickis (66, 1931-1939), V. Sidzikauskas (2, 1931), J. Skvireckas (1940), J. Sruoga (2, 1935-1936), J. Staugaitis (1936), A. Steponaitis (1939), V. Steponaitis (1939), J. Strazdas (1936), A. Stulginskis (2, 1934, 1939), J. Šaulys (28, 1931-1939), I. Šeinius (Jurkūnas) (1934), K. Škirpa (3, 1933-1937), E. Turauskas (38, 1931-1938), M. Urbšienė-Mašiotaitė (2, 1933 ir b.m.), J. Urbšys (11, 1934-1939), A. Vasiliauskas (1935), J. Vileišis (1938), D. Zovas ir V. Zovienė (4, 1932-1939) bei kt. siuntėjai; žmonos P. Bizauskienės ir dukterų laiškai; Vakarų Europos valstybių pasiuntinybių, įv. Lietuvos organizacijų, d-jų raštai, kvietimai.

Šeimos rankraščiai (1910-1940). Žmonos Paulinos Bizauskienės pora asmens dokumentų ir asmeniška korespondencija (1915-1940), dukterų Algės ir Primos Bizauskaičių keletas asmens dokumentų ir laiškai asmeniškais reikalais (1928-1940); motinos Agotos Bizauskienės pora dokumentų (1910-1912).

Pavieniai Lietuvos Tarybos 1918 m. dokumentai dėl kaizerinės vokiečių valdžios rekvizicijų, Lietuvos sienų, teismų organizavimo.

Nuotraukos (1919-1939). K. Bizausko portretinės, grupinės šeimos, diplomatinės veiklos bei kitos nuotraukos (yra neidentifikuotų).

Kituose fonduoseT. Balandos (F 115), K. Būgos (F 22), V. Steponaičio (F 25), J. Urbšio (F 15).

F 62 Dirmantas Stasys

F 62, 226 s. vien., 1899-1944. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, latvių k.

Fondo sudaryt. Stasys Dirmantas (1887-1975), geodezininkas, Lietuvos Respublikos kariuomenės veikėjas.

Priimta apie 1944-1945 m., RGK įrašyta 1950 m.

Asmens, buities dokumentai (1903-1940). Peterburgo Labdariškosios Lietuvių ir Žemaičių d-jos kvietimas į vakarą (1903), Lietuvos krašto apsaugos ministerijos įvairių metų atestacijos, šeimos išlaidos, sąskaitos.

Iš tarnybinės ir visuomeninės veiklos (1920-1944). Matematiniai apskaičiavimai ir brėžiniai rengiant Šniukštų apyl. topografinį žemėlapį (1920), Lietuvos-Rusijos tam tikrų vietovardžių kartoteka (apie 1927-1929), studentų išvykos po Merkinės apyl. kraštotyrinė apybraiža (apie 1911), kalbos Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų kursų kursantams ir kt.
Korespondencija (1906-1944). Susirašinėjimas su Lietuvos karo mokyklos valdyba, Aukštesniąja technikos mokykla (1923-1927), su Vytauto Didžiojo universitetu (1924-1944) tarnybiniais reikalais. Adresatai (1907-1941): H. Bonsdorfas (Bonnsdorf) (1941), D. Dirmantienė-Olšauskaitė (87, 1907-1935 ir b. m.). Siuntėjai (1906-1944): A. Banėnas (2, 1930-1931), A. Bucholcas (Buchholtz) (2, 1927, 1931), J. Deksnys (2, 1924, 1940), D. Dirmantienė-Olšauskaitė (73, 1907-1940), E. Kolšiuteris (Kohlschüter) (1932), K. Laugalys (1910), A. Merkys (1932), K. Olšauskas (3, 1912-1920), A. Salys (1932), A. Uspenskis (1932), anon. siuntėjų laiškai; sveikinimai vizit. kortelėse, kvietimai.

Šeimos ir giminių rankraščiai (1899-1944). Žmonos D. Dirmantienės-Olšauskaitės asmens dokumentai (1935-1938), asmeninė korespondencija (1899-1944), joje K. Olšausko (4, 1900-1931), A, Salio (12, 1926-1943) laiškai. Dukters A. Dirmantaitės asmens dokumentai (1925-1943), paskaitų konspektai, rašiniai, eilėraščiai (1933-1937), asmeninė korespondencija (1922-1944). Siuntėjai (1922-1944): J. Aleksandriškis (Aistis) (1938), E. Damijonaitienė (13, 1934-1940), G. Juodvalkytė (21, 1931-1938 ir b. m.), J. Lingis (57, 1933-1942), J. Senkus (2, 1937-1940), V. Šimaitis (41, 1934-1940) ir kt.

K. Olšausko, D. Dirmantienės brolio rankraščiai (1910-1933). K. Olšausko bylos dėl S. Ustjanauskienės mirties pora dokumentų (1930-1933), laiškas A. Saliui (1931); N. Butkevičiaus (1914), P. Dvaranausko (1928), M. Miežinio (1914), P. Žadeikio (1914) ir kt. laiškai; keletas nuotraukų.

S. Dirmanto portretinės su šeima, giminaičiais nuotraukos, stiklo negatyvai (1908?-1936).

F 63 Račkus Aleksandras

F 63, 846 s. vien., 1889-1940. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos, spaud. iškarpos. Lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių, prancūzų ir kt.k.

Fondo sudaryt. Aleksandras Račkus (1893-1965),gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių kultūros veikėjas, muziejininkas ir mėgėjas numizmatas.

Priimta 1940 m. iš Kauno Dailės muziejaus.

Asmens ir buities dokumentai (1912-1940). Autobiografija, mokslo Sen Lorano koledže, Lojolos un-te, Čikagos medicinos m-kloje pažymėjimai, JAV numizmatų susivienijimų narystės liudijimai; buities sąskaitos ir sutartys. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos ir Tautos fondo Kultūros Vajaus Atminties Ženklai išduoti Aleksandrui Račkui ir jo žmonai K. Račkienei. Aleksandro Račkaus raštų Lietuvos švietimo ir finansų mininstrams nuorašai.

Darbas ir visuomeninė veikla (1914-1940). Studija "Lietuvos numizmatika" su gausia parengiamąja medžiaga (apie 1932-1935), numizmatikos bibliografija (apie 1932-1935), lietuviškų ir kitų monetų sąrašai, A. Račkaus muziejaus JAV inventoriaus konspektas (apie 1932-1935), JAV lietuvių kolonijų parapijų, mokyklų, verslų ir pramonės įmonių įvairios statistinės lentelės, JAV lietuvių draugijų, klubų visuomeninės kultūrinės veiklos dokumentai, lietuviškų, lituanistinių knygų ir periodikos sąrašai (1930-1935); A. Račkaus užrašyti knygnešių prisiminimai; išrašai heraldikos, stragistikos tyrinėjimams, knygai "Gudonai (gotai) lietuvių tautos giminaičiai", spaudos iškarpos apie šią knygą; A. Račkaus straipsnių iškarpos apie lietuviškas monetas, knygnešius, medicinos praktiką ir jo sudaryti 1918-1936 m. straipsnių iškarpų rinkiniai apie JAV lietuvių visuomeninį gyvenimą. Bendradarbiavimo ir darbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune paskiri dokumentai (1935-1938), tarp jų A. Račkaus, istorinio skyriaus vedėjo, 1937 m. darbų apyskaita, monetų bei etninių reliktų įsigijimo sąrašas, pastabos apie darbą ir kt.; yra Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune statuto 1936? m. projektas, tarybos posėdžių 1936-1937 m. protokolai.

Korespondencija (1912-1940). Be asmeninės korespondencijos, platus susirašinėjimas su JAV, Europos ir kitų pasaulio šalių numizmatų asociacijomis, numizmatais (F. Zerbe), JAV lietuvių ir Lietuvos veikėjais, redakcijomis, organizacijomis dėl monetų ir etninių reliktų kolekcionavimo, bendradarbiavimo JAV lietuvių spaudoje ("Vytyje" ir kt.), paskaitų skaitymo JAV lietuvių kolonijose. A d r e s a t a s: M. Biržiška (1924). Kai kurie s i u n t ė j a i (1912-1940): F. Bagočius (2, 1917, 1936), J. Basanavičius (1925), P. Būčys (1917), D. Budmenas (Boudeman) (5, 1931-1935), B. Bumšas (1923), J. Čaplikas (1915), F. Dafyldas (Duffield) (6, 1920-1929), J. Dagilis (1938), Simonas Jonas Draugelis (4, 1930-1931), H. Gibsas (Gibbs) (21, 1931-1934 ir b.m.), J. Girdvainis (2, 1932, 1937), A. Graičiūnas (4, 1921-1930), Z. Ivinskis (1937), A. Kalvaitis (3, 1934 ir b.m.), F. Kapočius (7, 1936-1939), A. Karalius (2, 1922 ir b.m.), J. Karosas (5, 1915-1920), F. Kemešis (15, 1914-1937), V. Matulaitis (3, 1918-1919), P. Mikolainis (1929), A. Milukas (3, 1934), K. Pakštas (2, 1915-1937), D. Raimondas (Raymond) (7, 1931-1932), P. Rimša (17, 1927-1928), R. Robertsonas (12, 1922-1926), P. Ruseckas (6, 1925-1929), K. Sakalauskas (Vanagėlis) (1931), I. Skrupskelis (3, 1936-1938), F. Stefanas (7, 1930-1933), L. Šimutis (6, 1917-1918), J.O. Širvydas (3, 1920-1928), A. Vanagaitis (1933), P. Virakas (3, 1915 ir b.m.), P. Virmauskis (5, 1914-1918), E. Volteris (5, 1922-1935), M. Zujus (7, 1917-1923), P. Žadeikis (5, 1930-1938), J. Žilevičius (4, 1935-1936), K. Žitkus (4, 1938-1940), A. Žmuidzinavičius (3, 1922-1938) ir kt.

Šeimos rankraščiai (1905-1940). Žmonos Katrės Račkienės-Ambrozaitės 1934-1935 m. straipsnių apie Lietuvą JAV lietuvių spaudoje iškarpos ir asmeninė korespondencija (1919, 1930-1940). Tautos fondo Lietuvos gelbėtojo knygelė išduota Katarinai Ambrozaitei Račkienei. Tėvo Mykolo Račkaus knygų ir galanterijos parduotuvės Kaune 1920-1934 m. susirašinėjimų dėl prekybos knygomis, galanterija, devoliucionalijomis ir sąskaitų bylos, asmeninė korespondencija (1913-1936).

Kitų asmenų ir organizacijų rankraščiai (1889-1940). J. Basanavičiaus straipsnis apie Mindaugo laikų monetą; Lietuvių politikos ir pašalpos klubo, Lietuvių tautiškos d-jos Čikagoje narių mokesčių knygelės su įstatais; J. Šlapelio lšk. Ignui Sakalui (1918) Čapskių ir kitų XIX a. Lietuvos-Lenkijos didikų parašų-autografų ir piešinėlių albumas.

Ikonografija (1890-1940). A. Račkaus ir K. Račkienės-Ambrozaitės portretinės ir buitinės (1917-1939), JAV lietuvių ir jų visuomeninių kultūrinių įvykių (1890-1939) fotografijos, Lietuvos katalikų kulto pastatų, koplytstulpių, visuomeninių kultūrinių įvykių, įžymių žmonių ir kt. nuotraukų albumas bei pavienės fotografijos, A. Račkaus XVIII-XIX a. graviūrų ir kt. iliustracijų spaudinių iškarpų rinkinėlis.

Įvairių JAV lietuvių draugijų dokumentai (1891-1939). Draugijų (Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos, šv. Dominyko, šv Juozapo, šv. Jurgio riterio ir kankinio, šv. Kazimiero karalaičio savišalpos, Meilės lietuvių Amerikoj draugijų, Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje, Leb-Gvardijos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo, Darbininkų lietuvių sąjungos, Simano Daukanto lietuviško teatrališko klubo, Draugystės sūnų Lietuvos vakaruose, Tautos fondo ir kt.) ir jų skyrių susirinkimų protokolų knygos, įvairių dokumentų blankai, čekių ir jų šaknelių knygelės, pavienė korespondencija ir kt. dokumentai. Yra keletos draugijų (Draugystės broliškos pašelpos po vardu šv. Mykolo arkangelo, Ansonia Lithuanian Political Club, Ansonia Lodge Lithuanian Society of St. Anthony, Sūnų Lietuvos draugystės Vakaruose, Darbininkų lietuvių sąjungos, Lietuviško teatrališko kliubo po vardu Simono Daukanto, Draugystės meilės lietuvių Amerikoj, Lietuviškos tautiškos Lietuvos mylėtojų draugystės, Draugystės po vardu šv. Dominyko, Čikagos lietuvių draugijų Sąjungos, Lietuviško politiško ir pašelpos klubo, Vyskupo Valančiaus pašelpos draugystės, Panų ir moterų draugijos Razancavos Panelės Švenčiausios, Lietuvių katalikų švento Kazimiero brolių ir seserų draugijos ir kt.) įsteigimo dokumentai.
JAV lietuvių leistų "Draugo" ir "Moterų dirvos" laikraščių korespondencija, taip pat "Draugo" laikraščio redaktorių Igno Sakalo (1892-1976) bei Leonardo Šimučio (1892-1975) asmeninė ir su darbu laikraštyje susijusi korespondencija.

F 64 Čilvinaitė Marijona

F 64, 264 s. vien., 1900-1985. Autografai, mašinraščiai, spaud. iškarpos, nuotraukos. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt.  Marijona Čilvinaitė (1900-1995), etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė.
Priimta 1949 ir 1985 m. iš M. Čilvinaitės.

Biografinė medžiaga (1900-1985). Gimimo, mokslo, studijų, įvairūs pažymėjimai (1900-1956), savo 1928-1963 m. darbo ir visuomeninės veiklos apžvalga, darbo Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekose, M. Mažvydo bibliotekoje dokumentai (1938-1961), spaudos iškarpos apie M. Čilvinaitę (1956-1985); tėvų pasai (1920-1922).

Kraštotyrinė ir kita veikla (1925-1983). Etnografinio pobūdžio rašiniai, pateikėjų užrašymai (1936-1960): “Iš Gedruikių sodžiaus (Užvenčio valsč.) buities” (1937), “Iš Išdagiečių sodžiaus (Šiaulių apskr.) praeities” (1937), “Įžymūs vietovardžiai Riogliškių sodžiuje ir jų apylinkėse” (1936) ir kt.; straipsniai-apžvalgos pagal P. Veriovkino, Lazdynų Pelėdos ir kitus – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondus (1954-1963, autogr. juodr.), atsiminimai apie S. Nėrį, keletas beletristinių vaizdelių (1954?-1958).

Korespondencija (1929-1985). Giminaičių, artimai pažįstamų korespondencija asmeniškais ir kt. reikalais. Siuntėjai: K. Boruta (13, 1943-1962), P. Bugailiškis (20, 1937-1962), R. Geniušas (10, 1949-1957 ir b. m.), krašt. J. Petrulis (19, 1939-1972), A. Raulinaitis 2, 1962-1974), O. Šimaitė (37, 1942?-1962), D. Šolomskas (3, 1963-1964), J. Ragauskienė-Tamašauskaitė (14, 1958-1961), S. Tomarienė-Pipiraitė (4, 1972-1975), V. Vaitekūnas (29, 1939-1978) ir kt.

Kitų asmenų rankraščiai (1908?-1961). A. Godlevskio (Godliausko) 1908-1928 m. ūkio užrašai, J. Ragauskienės-Tamašauskaitės eilėraščiai (1939 ir b. m.), Upynos m. knygynui steigti jaunimo kuopelės pora protokolų ir knygų sąrašai (1921, 1932).

Nuotraukos (1930?-1985). M. Čilvinaitės portretinės, buitinės, ir kitų asmenų nuotraukos.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), U. Babickaitės (F 12), K. Borutos (F 10), S. Dariaus ir S. Girėno (F 151), J. Mickevičiaus (F 165), J. Petrulio (F 127), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14).

Kituose archyvuose: Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius; Kauno apskrities pedagoginis muziejus; Šiaulių “Aušros“ muziejus.

F 65 Stoukus Juozas

F 65, 136 s. vien.,1882-1946. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt. Juozas Stoukus (1886-1946), pedagogas, matematikas, vadovėlių autorius.
Priimta 1947 m. po J. Stoukaus mirties.

Asmens, buities dokumentai (1898-1946). Pasas, mokslo pažymejimas, diplomai, tarnybos Venspilio gimnazijoje, veiklos Rybinsko lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti dokumentai, buities išlaidų, pajamų užrašai ir kt.

Darbai (1911?-1938). “Aritmetikos uždavinynas”, D. 1 (1931, autogr. ir fragm. lauž. lap.), “Geometrijos uždavinynas. Aukštesn. ir vid. mokykloms”, D. 2 (1927-1928, autogr. ir fragm. lauž. lap.), matematikos vadovėlių (A. Busilo, A. Jakšto, M. Šikšnio, P. Mašioto ir kt.) recenzijos straipsniai ir kt.

Korespondencija (1902-1940). Siuntėjai: J. Balčikonis (1919), F. Bankeris (24, 1914-1917), A. Borovskis ir F. Borovskaja (5, 1907-1916), P. Bugailiškis (1929), S. Dabušis (1938), A. Dambrauskas (2, 1920), J. Grybas (2, 1907), A. Gelgauda (2, 1903-1904), S. Gedrimas (45, 1902-1917 ir b. m.), A. Glodenis (7, 1908-1916), K. Gurauskis (1913), P. Gvalda (3, 1904-1906), V. Janulaitis (3, 1904-1908), K. Kizielevičius (5, 1913-1914), I. Martsonas (4, 1916-1917), P. Mašiotas (1917), J. Montrimas (1938), L. Samulionis (1917), A. Stočkus (5, 1904-1906), K. Šaulys (1907), F.(?) Tiškevičius (b. m.), B. Untulis (25, 1911-1940), M. Untulis (9, 1919-1940), A. Varnas (1915), P. Vilimas (11, 1919-1936), anon. ir kiti siuntėjai.

Giminių, kitų asmenų, organizacijų rankraščiai (1882-1915). Tėvo Juozo Stoukaus, kitų Stoukų asmens dokumentai, kvitai (1892-1914); Jurgio Galdiko užrašytos K. Jauniaus paskaitos “Lietuviškas kalbamokslis” (1902, autogr.), Palangos m. policijos 1908-1919m. bylos (4 vien.), F. Tiškevičiaus vasarnamio Palangoje 1913 m. inventorius.

Nuotraukos (1907-1944). J. Stoukaus nuotraukos ir jo albumai (nuotr. dauguma neidentifikuotos).

F 66 Toliušis Zigmas /slapyv. Rigutis/

F 66, 360 s. vien., XIX a. vid. - 1960. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, grafikos darbų atspaudai. Lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų k.

Fondo sudaryt. Zigmas Toliušis (slapyv. Rigutis) (1889-1971), teisininkas.
Priimta 1945, 1949, ir 1969 m. iš Z. Toliušio.

Pora asmens dokumentų (1941, 1960).

Atsiminimai, apybraižos, straipsniai ir kt. (1939-1959). “Atsiminimai ir apybraižos”, T. 1-5, (1943-1959, autogr. ir mašinr.), “Mano gyvenimo kelias” (1948), “Mano amžininkai” (1953), “Mykolas Krupavičius” (1953), “Atsiminimai apie advokatus” (1949), “Apie Vienuolį” (1957), straipsniai, apybraižos apie M. Andriolį, F. Bortkevičienę, V. Krėvę, P. Klimą, Maironį, Napaleoną Ordą, B. Sruogą, Joną Vileišį, A. Voldemarą, M. Zauniūtę, Kražių bylą, žymesnius Lietuvos teisininkus; eilėraščių rinkinėliai.

Korespondencija (1939-1956). Tarp siuntėjų F. Bortkevičienė (b. m.), P. Bugailiškis (3, 1939-1944), A. Gricius (1955), O. Jonuškienė (1951), P. Juodelis (2, 1955), V. Karužienė-Čiurlionytė (1955), K. Korsakas (6, 1949-1955), J. Rimantas (1948), A. Vienuolis (9, 1949-1956) ir kt.

Kiti rankraščiai (1856-1940). Atsiminimų-poezijos albumėlis (1856), Lietuvos teisininkų draugijos 1920-1940 m. pajamų-išlaidų žiniaraštis, Šiaurės Lietuvai šelpti komiteto 1929 m. pajamų-išlaidų knyga, Vilniaus krašto badaujantiems šelpti vyriausiojo komiteto 1934-1940 m. byla, Kauno gub. kanceliarijos ir žandarmerijos bylos ir atskiri raštai dėl lietuviškosios spaudos platintojų spaudos draudimo metu (59 vien., 1868-1906) ir kt.

Ikonografija (XIX a. vid. -1960). Grafikos (litogr., medžio raižinių) darbų rinkinys (arti 200 vien.), kuriame Lietuvos visuomenės veikėjų, rašytojų, istorinių asmenybių portretai, istorinių vietovių, pastatų vaizdai; M. Andriolio, A. Galdiko, J. Zikaro ir kt. dailininkų grafikos, tapybos darbų reprodukcijų rinkinėlis, LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdų albumas.

Kituose fonduose: F. Bortkevičienės (F 68), J. Bukėno (F 123), J. Mickevičiaus (F 165), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25).

Kituose archyvuose: Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 67 Abelio Balošerio bibliotekos katalogai

F 67, 66 saug.vnt. [1910-1940]. Mašinraščiai, mašinraščiai su rankraštiniais įrašais, mašinraščių nuorašai, rankraščiai, hektografuoti rankraščiai. Lietuvių, rusų, anglų, vokiečių,lenkų, hebrajų kalbomis.

Fondo sudarytojas A. Balošerio biblioteka. Manoma, kad katalogai priimti 1941 m. kartu su A. Balošerio bibliotekos knygomis.

I. A. Balošerio bibliotekos katalogai [1920-1940]: lietuviškų knygų ir lituanikos,lietuviškų knygų vaikams, rusiškų, angliškų, lenkiškų, prancūziškų, vokiškų knygų katalogai, sisteminiai katalogai, lietuviškų, rusiškų periodinių leidinių katalogai, bibliotekos dalykinės rodyklės rusų ir hebrajų kalba.

II. A. Balošerio bibliotekos dokumentai ir knygų sąrašai[1920-1940].
Pažymėjimai - leidimai A. Balošeriui atidaryti biblioteką ir knygyną, užsisakyti žurnalus iš Sovietų Rusijos ir kt.; leidyklos "Daile un Darbs" įgaliotinio pranešimas A. Balošeriui apie siunčiamas knygas ir leidyklos knygų sąrašai; bibliotekos knygų sąrašai, išduotų prancūziškų knygų registracijos knyga, naujų knygų, gautų per 1934-1940 m. sąrašai.

III. Rankraštinės knygos iš A. Balošerio bibliotekos: dramos kūriniai (1910-1918), slavų bažnytinės kalbos morfologija (1910).

F 68 Bortkevičienė Felicija

F 68, 592 s. vien., 1799-1945. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, rusų, anglų k.

Fondo sudaryt. Felicija Bortkevičienė (1873-1945), visuomenės veikėja.
Priimta apie 1945 m. iš F. Bortkevičienės buto per V. Steponaitį.

Asmens, buities dokumentai (apie 1890-1945). Autobiografija (1945), nepatvirtintas namų testamentas (1941), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovo bilietas (1935), pensijos knygelė (1940) ir kortelė (1943), sąskaitos už butą (1941-1945), mokesčių knygelės (1935-1939) ir kt.; mokykliniai užrašai (1890?).

Straipsniai, jų fragmentai (XIX a. pab. - apie 1945), apie spaudos draudimą, “Globos” draugiją, Lietuvos kooperaciją, ekonomiką ir kt.

Darbas “Varpo” akcinėje bendrovėje, visuomeninė veikla “Žiburėlio” draugijoje ir pavieniai kiti dokumentai (1856-1945). “Varpo” akcinės bendrovės pažymejimai F. Bortkevičienei, jos pranešimai visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apie 1936, 1938 m. “Varpo” veiklą, 1932-1940 m. akcininkų susirinkimų protokolų knyga, “Varpo” bendrovės valdymo, finansų, ūkio dokumentai (1856-1940, su protarpiais); “Žiburėlio” draugijos dokumentai (1907-1945): pajamų-išlaidų apyskaitos, kasos knygos, aukotojų sąrašai, stipendijatų ir negavusių pašalpos asmenų sąrašai, pakvitavimai, “Žiburėlio” draugijos bendrabučio gyventojų - mokinių mokesčių lapai, sąrašai (1927-1943), turto inventoriaus knyga, asmenų laiškai, prašymai draugijai. Siuntėjai: V. Ambrazevičius, M. Biržiška, J. Čiurlionytė, V. Karūžienė-Čiurlionytė, P. Kriukelis, J. Leonas, J. Matjošaitienė-Biliūnienė, B. Mikulskis, V. Ruzgas, B. Untulis, S. Vaineikienė, V. Žemaitis ir kt.; nukentėjusiems nuo karo šelpti, Lietuvos Petrapilio studentų draugijų atskiri dokumentai (1902-1939).

Korespondencija (1882-1945). Adresatai (1882-1945): tėvai ir seneliai Povickai (48, 1882-1890), M. Tamašauskas (1945), M. Sleževičius? (12, 1915-1918) ir kt. Siuntėjai (1899-1945): D. Alseika (2, 1924, 1931), F. Bagočius (3, 1937 ir b. m.), J. Elisonas (2, 1942), P. Galaunė (2, 1938, 1941), F. Grincevičaitė (17, 1940-1944), K. Grinius (6, 1936-1944), K. Jakštas (3, 1899), P. Kežinaitis (1934), Z. Liudkevičius (6, 1938-1940), J. Margevičius (1905), F. Matulaitis (1927), V. Mickus (3, 1932-1944), A. Mika (Adomas iš Rojaus) (1924), Marija, Jonas, Stefanija Okuličiai (16, 1910-1945), P. Paramskas (4, 1936-1939), G. Petkevičaitė-Bitė (3, 1928-1935), M. Petrauskas (1923), K. Ralys (6, 1943-1944), P. Rimša (1937), P. Ruseckas (12, 1941-1943), M. Sleževičius (4, 1937-1938), Ž. Smolskienė (6, 1938-1941), J. Šaulys (4, 1906-1925), prof. J. Šimkus (3, 1943 ir b. m.), Z. Toliušis (3, 1926-1944), M. Untulis (26, 1940-1945), M. Vinikas (1937), L. Žemaitis (2, 1942-1943); giminių, pažįstamų laiškai asmeniškais reikalais; pakvietimai.

Giminių (vyro Jono Bortkevičiaus, tėvų, giminių Okuličių) asmens dokumentai, užrašai, laiškai (1799-1944).

Kitų asmenų be aiškesnės vieningos tematikos rankraščiai, dokumentai (1863-1944), tarp jų keletas V. Kudirkos eilėraščių ir “Lietuvos tilto atsiminimai” (mašinr.), jo daiktų ir knygų sąrašas; Igno Šeiniaus 1917-1918? m. kelionės iš Peterburgo į Stokholmą išlaidų bei pastabų užrašai.

Ikonografija (apie 1863-1944). F. Bortkevičienės, jos šeimos, giminių, visuomenės ir kultūros veikėjų, kultūrinių įvykių gausios nuotraukos (virš 100), nuotraukų albumai, nedidelis litografijų rinkinėlis, kuriame M. Valančiaus “Vaikų knygelės” (1867) iliustracijų litografijos; didelė dalis nuotraukų neindentifikuotos.

Kituose fonduose: J. Bukėno (F 123), K. Bielinio (F 5), U. Babickaitės (F 12), L. Giros (F 7), J. Kirlio (F 46), Z. Toliušio (F 66), J. Šliūpo (F 1), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14).
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius; Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 69 "Ateities aidų" redakcija

F 69, 27 saug.vnt., [1921]-1929. Autografai su redakcijos pataisymais ir pastabomis. Lietuvių kalba.
Fondo sudarytojas "Ateities aidų", neperiodinio Marijampolės ateitininkų laikraštėlio, leisto 1921-1929 m., redakcija.
Manoma,kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro publikuota ir nepublikuota medžiaga ([1921]-1929): rašiniai, eilėraščiai, vaizdeliai, apsakymai ir kt. beletristika. Keleto laikraštėlio numerių medžiaga surinkta pagal šapirografuotus "Ateities aidų" numerius.

F 70 "Ateities spindulių" redakcija

F 70, 32 saug.vnt., 1916-1918. Autografai su redakcijos pataisymais, prierašais, rankraštiniai originalai. Lietuvių k.
Fondo sudarytojas "Ateities spindulių", mėnesinio ateitininkų žurnalo moksleiviams, leisto Peterburge (1916-1917) ir Voroneže (1917-1918), redakcija.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo  apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro publikuota ir nepublikuota medžiaga (1916-1918): straipsniai iš lietuvių moksleivių gyvenimo evakuacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, du atsišaukimai - kreipimaisi, rašiniai, eilėraščiai, apsakymai. Yra keleto siuntėjų laiškai "Ateities spindulių" redakcijai (1917-1918), "Ateities spindulių" redakcijos dokumentai (1916-1918).

F 71 "Chata Rodzinna" redakcija

F 71, 84 saug.vnt., 1923-1940. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, ikonografija. Lietuvių, lenkų kalbomis.
Fondo sudarytojas "Chata Rodzinna" savaitraščio redakcija. Savaitraštis buvo leidžiamas 1922-1940 m. Kaune lenkų kalba.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1941 m.; priėmimo akto nėra, rankraščių gavimo knygoje įrašyta 1950.VI.7, Nr.68.
1. "Chata Rodzinna" savaitraščio redakcijos publikuota ir nepublikuota medžiaga (1926-1940).Negausi publicistika, beletristika, vietinės žinutės. Autoriai: V. Budzinskis, M. Dakinevičius, J. Jagminas, L.R. Venckovičiūtė ir kt.
2. Kitų laikraščių ir organizacijų medžiaga, siųsta "Chata Rodzinna" redakcijai (1926-1940). Lenkų radijo agentūros 1940 m. pranešimai apie Lenkijos padėtį, 1938-1939 m. "Biuletyn Prasowy", informacinė medžiaga apie Klaipėdos padėtį po 1924 m. Paryžiaus konvencijos ir kt.
3. "Chata Rodzinna" savaitraščio redakcijos 1924-1940 m. susirašinėjimas su organizacijomis, įstaigomis, spaudos platintojais dėl laikraščio platinimo, prenumeratos, spausdinimo ir kt.; pavienių asmenų (A. Chromanskio, A. Čapskos, E. Riomerio, J. Tendzegolskio ir kt.), internuotų lenkų Birštono, Kalvarijos, Palangos, Rokiškio stovyklose laiškai redaktoriui Zigmantui Ugianskiui ir redakcijos administracijai laikraščio ir asmeniškais reikalais.
4. "Chata Rodzinna"savaitraščio platinimo ir prenumeratos dokumentai (1923-1940): suvestinės platinimo, prenumeratos žinios, sąskaitos, kvitai ir kt.
5. Redakcijos narių - A.Boikos ir Z. Ugianskio asmens dokumentai (1935-1936).

F 72 "Dzien Polski" redakcija

F 72, 77 saug. vnt., 1925-1940. Dokumentų  originalai, autografai, mašinraščių nuorašai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų kalbomis.
Fondo sudarytojas "Dzien Polski" dienraščio, leisto 1921-1940 m., redakcija. 1921-1935 m. dienraštis ėjo "Dzien Kowenski" pavadinimu.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo 1940 m. ar 1941 m. pradžioje.
1. "Dzien Polski" dienraščio išspausdinta ir neišspausdinta medžiaga (1925-1939), kurią beveik visą sudaro beletristika, siųsta dienraščio novelių konkursui. Yra vienas "Dzien Kowenski" neišleistas ir perfotografuotas 1925 m. 222 numeris. Šiek tiek ikonografinės dienraščio medžiagos.
2. Dienraščio redakcijos susirašinėjimas su Kauno centriniu paštu ir kt. įstaigomis dėl dienraščio prenumeratos, platinimo ir kitų reikalų (1929-1940).
3. Dienraščio platinimo, prenumeratos ir pajamų dokumentai (1926-1940).
4. Redakcijos administracijos teiktos žinios Lietuvos banko Kauno skyriui apie redakcijos darbuotojų algas ir pajamų mokesčius, ir kiti pavieniai asmens dokumentai (1932-1938).

F 73 "Ganytojo" redakcija

F 73, 2 saug. vnt., 1921,1924. Rankraštiniai originalai.
Fondo sudarytojas "Ganytojo",Žemaičių ir Seinų vyskupijų oficialaus laikraščio, leisto 1919-1924 m. Kaune, redakcija. Nuo 1922 m. "Ganytojas" buvo sujungtas su "Žemaičių vyskupijos kronika".
Priėmimo į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrių dokumentų nėra; gavimo knygoje neįrašyta.
Dvi redakcijos kasos žiniaraščių knygos (1921, 1924). Į 1924 m. "Ganytojo" kasos žiniaraščių knygą įrašyti ir "Garnio", "Žvaigždės", "Lietuvos mokyklos" kasų žiniaraščiai.

F 74 "Jaunimo" redakcija

F 74, 43 saug. vnt., 1924-1930. Autografai, rankraščiai, autografuoti mašinraščiai, spaudinių korektūra.
Fondo sudarytojas "Jaunimo" žurnalo,leisto 1911-1914 m. Vilniuje ir 1921-1936 m. Kaune, redakcija.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro fragmentiška publikuota medžiaga (1927-1930), žurnalo prenumeratorių sąrašai, redakcijos susirašinėjimas su Lietuvos jaunimo sąjungos skyriais, Lietuvos žurnalų ir laikraščių redakcijomis, knygynais, skaityklomis,pavieniais asmenimis (1924-1930); Lietuvos jaunimo sąjungos apskričių skyrių (Joniškio, Šilalės, Konteikių ir kt.) 1924-1929 m. narių sąrašai.

F 75 "Kardo" redakcija

F 75, 86 saug. vnt., 1917-1940. Nuotraukos, piešiniai tušu ir pieštuku, rankraštiniai brėžiniai ir kt.Lietuvių, anglų kalbomis.

Fondo sudarytojas "Kardo", dvisavaitinio Lietuvos Respublikos karininkų žurnalo, leisto 1925-1940 m. Kaune,redakcija.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m. Fondo stovis geras.

Beveik visą fondą sudaro ikonografija (1917-1940).Publikuotos ir nepublikuotos nuotraukos (1917-1940). Daugelis iš jų buvo nemetrikuotos; datos ir įvykių vietos nustatytos pagal išspausdintą "Kardo" žurnalo medžiagą. Keliolika "Kardo" žurnalo iliustracijų ir trys straipsniai (1924-[1940]).

F 76 "Kario" redakcija

F 76, 82 saug.vnt., 1923-1939. Autografai, rankraščiai, mašinraščių nuorašai su pataisymais ir pastabomis.Lietuvių kalba.
Fondo sudarytojas "Kario" žurnalo, leisto 1919-1940m. Kaune ir 1941-1944 m.Vilniuje, redakcija.
Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941m. Fondo stovis geras.

Fondą sudaro fragmentiška publikuota ir nepublikuota medžiaga (1923-1939): eilėraščiai, vaizdeliai, straipsniai, informacijos- žinutės iš Lietuvos Respublikos kariuomenės gyvenimo, redakcijos susirašinėjimas su Lietuvos generalinio štabo valdyba ir pavieniais asmenimis (1934-1939).

F 77 "Laisvės" redakcija

F 77, 78 saug. vnt. 1921-1923. Autografai, rankraščiai, mašinraščio nuorašai. Lietuvių, rusų kalbomis.
Fondo sudarytojas "Laisvės" dienraščio, leisto 1919-1923 m. Kaune, redakcija.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro fragmentiška publikuota ir nepublikuota medžiaga (1921-1923): eilėraščiai, feljetonai, straipsniai, informacinės žinutės, redakcijos susirašinėjimas su Didžiosios Britanijos konsulatu Lietuvoje, Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komitetu ir kt. įstaigomis, asmenimis (1921-1923).

F 78 "Inkaro" redakcija

F 78, 26 saug. vnt., 1914-1917. Įvairių asmenų autografai.
Fondo sudarytojas "Inkaro", Voronežo lietuvių ateitininkų laikraštėlio, leisto 1915-1917 m., redakcija.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940 m.
1988 m. peržiūrint buvusį "Lietuvių balso" redakcijos archyvą (F78), jame rasta "Inkaro" laikraštėlio redakcijos medžiagos, keletas "Ateities spindulių" redakcijos rankraščių, ateitininkų federacijos archyvo medžiagos. "Lietuvių balso" laikraščio redakcijos medžiagos nebuvo. "Inkaro" redakcijos rankraščių taip pat rasta  1988 m. sausio mėn. pradėtame tvarkyti Laikraštėlių rinkinyje (F135), prie "Inkaro" laikraštėlio.
Pagal Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriaus 1988 02 15 aktą Nr. 3 nutarta "Inkaro" laikraštėlio medžiagą įvardinti "Inkaro" laikraštėlio redakcijos archyvu ir numeruoti Nr. 78, kurį turėjo "Lietuvių balso" redakcija. Į F78 perkelta ir Laikraštėlių kolekcijoje (F135) rasta "Inkaro" laikraštėlio redakcijos medžiaga.
Beveik visą fondą sudaro publicistika ir beletristika,išspausdinta ir nespausdinta laikraštėlyje (1914-1917). Keletas laiškų "Inkaro" laikraštėlio redakcijai [1915-1917]. Keleto laikraštėlio numerių rankraštinė medžiaga identifikuota pagal šapirografuotus ir rankraštinius "Inkaro" laikraštėlio numerius.

F 79 "Lietuvos mokyklos" redakcija

F 79, 37 saug. vnt., 1925-1940. Dokumentų originalai, autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių kalba.
Fondo sudarytojas pedagoginio žurnalo "Lietuvos mokykla" redakcija. Žurnalas buvo leidžiamas kas mėnesį 1918-1940 m. Kaune.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo 1941 m. pradžioje.
1. "Lietuvos mokyklos" žurnalo redakcijos susirašinėjimas su "Šaltinio" ir kt. redakcijomis, asmenimis dėl žurnalo prenumeratos, platinimo, bendradarbiavimo "Lietuvos mokykloje" ir kt. reikalais (1925-1940). Tarp siuntėjų šių asmenų laiškai: K. Andruškos (2, 1936-1939), J. Bogušo (1939), V. Burkevičiaus (1939), J. Cimbolaičio (1935-1939), P. Gurevičiaus (12, 1938-1940), V. Mažono (1937), L. Vitkausko (4, 1938 ir b.m.) ir kt. Laiškai adresuoti žurnalo redakcijai ir redaktoriui Ignui Malinauskui.
2. "Lietuvos mokyklos" žurnalo prenumeratos, platinimo bei pajamų pavieniai dokumentai (1926-1940).

F 80 "Lietuvos ūkininko" redakcija

F 80, 103 saug. vnt., 1928-1938. Autografai, rankraščiai, autografuoti mašinraščiai, spaudinys.
Fondo sudarytojas "Lietuvos ūkininko" savaitraščio, leisto 1905-1915 ir 1918 Vilniuje, 1919-1940 Kaune, redakcija.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro fragmentiška publikuota ir nepublikuota publicistinė medžiaga (1929, 1930): straipsniai, informacijos-žinutės iš įvairių Lietuvos vietovių; redakcijos administracijos dokumentai (1928-1938): prenumeratos knygos, prenumeratorių sąrašai, kvitai ir sąskaitos už prenumeratą; redakcijos raštai spaudos platintojams, Žemės ūkio kooperatyvo "Laisvė", Žmogaus globos draugijos Telšių skyriaus ir kt. įstaigų, knygynų,asmenų laiškai, raštai redakcijai (1930-1937).

F 81 "Lietuvos žinių" redakcija

F 81, 705 saug. vnt., 1909-1938. Autografai, rankraščiai, autografuoti mašinraščiai, spaudinys.
Fondo sudarytojas "Lietuvos žinių" dienraščio, leisto 1909-1915 m. Vilniuje, 1922-1940 m. Kaune, redakcija.
Manoma, kad Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka dokumentus gavo apie 1940-1941 m.
Fondą sudaro fragmentiška publikuota ir nepublikuota publicistinė medžiaga (1922-1938): straipsniai, informacijos-žinutės iš įvairių Lietuvos vietovių; redakcijos administracijos dokumentai (1909-1928): prenumeratorių sąrašai, redakcijos susirašinėjimas su asmenimis, organizacijomis ir redakcijomis, redakcijos išlaidų knygos, korespondentų sąrašai; pavienių asmenų laiškai, raštai redakcijai (1924-1928), "Lietuvos žinių" korespondentų susirašinėjimas dėl bendradarbiavimo su redakcija (1924-1927).

F 82 "Ryto" redakcija
F 83 "Šaltinio" redakcija

F 83, 53 s. vien., 1905-1937. Autografai, mašinraščiai, mašinr. nuorašai, spaudiniai su įrašais, nuotraukos. Lietuvių, vokiečių k.

Fondo sudaryt. - klerikalinio "Šaltinio" savaitraščio redakcija (ėjo 1906-1914 m. Seinuose, 1915 m. Vilniuje ir 1926-1940 m. Marijampolėje; leido krikščionys demokratai ir vienuoliai marijonai).

Spėtina, kad priimta 1941 m. pradžioje.

1. Redakcijos medžiaga (1905-1937): redakcijos fragm. finansiniai dokumentai (1926-1931) ir susirašinėjimas su kitomis redakcijomis, "Šaltinio" laikraščio platintojais bei prenumeratoriais dėl skelbimų, straipsnių išspausdinimo, prenumeratos ir kt. (1905-1932). Siuntėjai: B. Brazdžionis (1927), P.P.Būčys (2, 1905, 1930), S. Būdavas (1927), J. Cicėnas (1927), J.P.Grajauskas (1909), B. Matulaitis (1931), K.A.Matulaitis (2, 1928 ir b.m.) ir kt.

2. "Šaltinio" savaitraščio medžiaga (1918-1933): publicistiniai straipsniai, beletristika, žinutės, nuotraukos.

F 84 "Tiesos" redakcija

F 84, 129 s. vien., 1940-1941. Dok. orig., autogr., mašinr. su red. patais. Lietuvių, rusų, žydų k.

Fondo sudaryt. - Lietuvos KP CK, Lietuvos TSR AT, Lietuvos TSR MT dienraščio, einančio nuo 1917 m., redakcija.

Spėtina, kad priimta apie 1941 m.

Fondą sudaro fragmentiška 1941 m. I-ojo pusmečio atskirų "Tiesos" laikr. numerių publikuota ir nepublikuota medžiaga, t.p. dalis 1940(?)-1941(?) m. informacinių žinučių, straipsnių, pro-zos, poezijos ir kt. kūrinių "Tiesai". Redakcijos administracijos dokumentai ir korespondencija (1940-1941): darbuotojų pažymėjimai, darbo planai, sutartys su ELTA ir kt. organizacijomis, publikacijų kontrolinės kortelės, susirašinėjimas su įstaigomis ir asmenimis dėl straipsnių, žinučių ir kitos medžiagos spausdinimo, dėl admi-nistracijos ūkio reikalų ir kt.

Kituose fonduose: J. Avižonio (F 114), J.J.Gocento (F 140).

F 85 "Vienybės" redakcija

F 85, 122 s. vien., 1907-1928. Rankr. dok. orig., nuorašai, autogr., rankr., mašinr. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. - "Vienybės" savaitraščio, ėjusio 1907-1914, 1918-1933 m. Kaune ir 1915 m. Vilniuje, redakcija.

Spėtina, kad priimta apie 1940-1941 m.

Fondą sudaro fragmentiška publikuota ir nepublikuota medžiaga (1910-1926): eilėraščiai, straipsniai, informacijos-žinutės iš įvairių Lietuvos vietovių; redakcijos administracijos dokumentai: 1910-1913 m. pajamų ir išlaidų apyskaitos, 1922-1925 m. prenumeratorių sąrašai, 1908-1911 m. sąrašai ir perlaidos asmenų ir bažnyčių, aukojusių pinigus kun.A. Dambrausko mokyklai įsteigti, savaitraščio redaktoriaus A. Aleknos bylų su A. Smilga, J. Chlevickiu dokumentai (1911-1913); redakcijos susirašinėjimas su Lietuvių katalikų blaivybės draugijos centro valdyba, Lietuvos katalikų veikimo centru, Sankt Peterburgo literatų draugija, pavieniais asmenimis ir kt. (1907-1928).

Kituose fonduose: F 1 (J. Šliūpo).

F 86 Jungtinis redakcijų fondas
F 87 Katilius Viktoras
F 88 Lisauskas Andrius

F 88, 60 s. vien., 1921-1941. Autografai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Andrius Lisauskas (1879-1949), teisininkas.
Priimta pokario metais.

Rankraščius, be mažų išimčių, sudaro A. Lisausko korespondencija (1921-1941). Adresatai (1932-1937): A. Gorlauskas Šaukoto klebonas (14, 1936-1938), S. Jurevičius (2, 1934 ir b. m.), P. Lapelis (apie 1932), E. Stašys (1933) ir kt. Siuntėjai (1921-1941) J. Avižonis (38, 1921-1922 ir b. m.), poetas J. Baltrušaitis (3, 1922), P. Česenka (1932), A. Dubinskas (1922), K. Gabrėnas (23, 1933-1938), A. Gorlauskas (23, 1936-1938, dauguma laiškų nuotraukose su Šaukoto katalikiškojo jaunimo gyvenimo vaizdais), S. Jurevičius (23, 1932-1935), J. Matukas (45, 1933-1941 ir b. m.), A. Smailys (19, 1931-1938), A. Varnas, dail. (5, 1927-1935) ir kt.

A. Lisausko sąskaitos, pakvitavimai (1923-1938).

Keliolika įvairių asmenų laiškų Juozui Matukui, A. Lisausko giminaičiui, dirbusiam Lietuvos užsienio reikalų m-joje (1931-1939).

F 89 Pamokslų kolekcija
F 90 Žemaičių (Telšių) vyskupijos seminarija

F 90, 525 saug. vien., 1500-1943 m. Rankr. dok. orig., hektogr. rankr., autografai, spaudiniai, mašinraščiai, rankr. archyv. byla, litogr. leidinys. Lietuvių, rusų, lenkų, lotynų, latvių k.

LNB Rankraščių skyriuje esančios Žemaičių seminarijos archyvo bylos ir rankraštinės knygos tėra dalis buv. Žemaičių seminarijos archyvo ir bibliotekos. Į biblioteką pateko 1978 m. iš Kauno Metropolijos kunigų seminarijos. Atskiros knygos ir rankraščiai išskirti į atskirus fondus; buv. seminarijos archyvas surinktas į atskirą fondą (F 90) ir pavadintas Telšių seminarijos fondu (Telševskaja seminarija). 1979 m. pakeistas pavadinimas - Žemaičių (Telšių) vyskupijos seminarijos fondas.

I. Seminarijos valdybos ir rektoriaus įsakai (1846-1904). Su M. Valančiaus, J. Račkausko, A. Baranausko parašais, prierašais.

II. Seminarijos taisyklės, nuostatai (1775-1895). Vysk. J.Lopacinskio, L. Paliulionio sudarytos taisyklės.

III. Seminarijos valdybos protokolų knygos (1845-1906). Protokolai mokslo, ūkiniais ir administraciniais reikalais. Su rekt. M. Valančiaus, Jeronimo Račkausko, A. Beresnevičiaus parašais, prierašais.

IV. Mokymo proceso dokumentai (1822-1939). Programa. Seminaristų ir klierikų pareigybės. Klierikų paskirstymas bažnytinėms pareigoms. Seminaristų sąrašai su įstojimo į seminariją datomis, gimimo metais, socialinės kilmės žiniomis. 1846-1858 m. sąraše paminėtas kun. A. Mackevičius. Žiniaraščiai apie seminaristų mokslo pažangumą, elgesį. Sąrašuose yra A. Mackevičiaus, A. Baranausko, Klemenso Kairio, Vl. Dembskio, A. Vienažindžio pavardės. Su M. Valančiaus, insp. A. Baranausko, J. Račkausko parašais.

Dėstytojų ir seminaristų paskaitų konspektai, užrašai. (Kai kurių užrašų, konspektų priklausomybė ŽS nėra nustatyta). Užrašai idealistinės filosofijos, teologijos klausimais.

V. Seminarijos buhalterijos dokumentai (1842-1912). Sąmatos, balansai. Didžiosios buhalterinės knygos. Pajamų-išlaidų knygos. Kasos knygos. Algų išmokėjimo žiniaraščiai.

VI. Raštvedybos dokumentai (1832-1928). Siunčiamųjų raštų registracijos knygos. Gaunamųjų raštų registracijos knygos. Kiti dokumentai.

VII. Asmenų dokumentai (pagal pavardžių abėcėlę). Dėstytojų asmens bylos, Asmenų, stojusių į seminariją, asmens dokumentai. Įvairūs paskiri pažymėjimai, liudijimai.

VIII. Susirašinėjimas su asmenimis, įstaigomis. Arnulfo Giedraičio išsiųstų raštų nuorašai. (Yra ir Pavienių rankraščių fonde - F 130).

IX. Ūkio dokumentai (1844-1871). Maisto produktų, gautų seminarijos reikalams, registracijos knyga ir seminarijos (Kaune) turto sąrašas.

X, XI. Varia.

XII. Seminarijos rankraštinių knygų, atskirų rankraščių kolekcija (likutis). Šios kolekcijos pirmąją grupę sudaro bibliotekos katalogai, parengti 1812-1939 metais (7 saug. vien.). Tai buv. ŽS bibliotekos generaliniai abėcėliniai ir sisteminiai katalogai.

Rankraštinių knygų ir rankraščių rinkinį sudaro 1500-1943 metų įvairūs rankraščiai, rankraštinės knygos idealistinės filosofijos, religinės moralės, metafizikos, logikos, retorikos, bažnytinės teisės ir bažnytinės istorijos klausimais. Tarp jų J. Henrichsono filosofijos dvimetis kursas, užrašytas Jurgio Oginskio (1700), Kajetono Aleknos-Aleknavičiaus rankr. "Apie mokyką skaityti...:", suredaguotas Juozo Tumo-Vaižganto, Graikų kalbos gramatika (XVIII a.), horografija arba laiko skaičiavimo užrašai (XVIII a.), B. Smigelskio rankraščiai ir kt.

Kituose fonduose:F 29 (Z. Ivinskio)F 42 (M. Valančiaus), F 105 (Natų rinkinys), F 130 (Pavienių rankraščių rinkinys), F 145 (Fotonuotraukų rinkinys), F 150 (J.K. Gintila).

Kituose archyvuose: LCVA.

F 91 Gruževskių giminės archyvas

F 91, 760 s. vien., 1562-1891. Dok. originalai, nuorašai, išrašai, autografai, spaudiniai. Lenkų, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Gruževskių giminės šaka - Kelmės Gruževskiai.

Apie priėmimą dokumentų nėra, RGK įrašyta 1949 m.

KELMĖS dvaro įvairių Gruževskių ūkių žemės paveldėjimo ir genealoginės schemos, sud. XVIII a. pab.-XIX a.pr.

Jurgio, Jokūbo ir kitų Gruževskių Kelmės dvaro žemės ribų dokumentai (1583-1842). Žemės ribų aprašymai, planai, dokumentų sąrašai. Gruževskių teismų bylos dėl Kelmėn dvaro žemės ribų su kaimyninių dvarų savininkais Burbomis (1802-1819), M. Daujotu (1818-1819), Golenevskiais (1801-1825), Ivanavičiais (1818-1829), Ivaškevičiais (1802-1821), Jonavičiais (1817-1825), Kiaunarskiais (1817-1818), Pšeciševskiais (1751-1809), Strypeikomis (1802-1828), Urbonavičiais (1810-1838), Čekiškės klebonu ir kitais asmenimis dėl Šedvydžių k. (1625-1886), su įvairiais kitais asmenimis (1791-1836), su Kelmės katalikų bažnyčios vyresnybe (1802-1819), su Žemaičių (Varnių) dvasine seminarija (1810-1838); byla dėl Kozangrudko palivarko Naugarduko paviete.

Kelmės dvaro ir kitų valdų valdymo ir ūkio dokumentai (1568-1891). 1798-1807 m. valdų administravimo instrukcijų rinkinys, žemės ūkio produkcijos, pajamų-išlaidų žiniaraščiai, statistinės žinios, mokesčių sąrašai, mokesčiai už rekrūtus, skolų pakvitavimai, įvairios sąskaitos, keletas inventorių, revizijų aktų, valstiečių sąrašai, instrukcijos gyventojams surašyti ir kt. Po keletą, kartais po vieną-antrą šių vietovių dokumentų: Aukštpamedžiai, Burbaičiai, Daustoriai, Dimgailiai, Ganyprova, Gerdžiogala, Gėluva, Graužiai, Graužikai, Gruzdžiai arba Kiaunoriai, Jogeliškė, Johampolis, Kambariai, Kuršėnai, Kuršai, Laukoduma, Laukuva, Leonardpolis, Mikaičiai, Padubysys (21 vien, 1748-1869), Pakėvis, Pakražantis arba Žvilgiai, Paverpenis (21 vien., 1757-1889), Pikaičiai, Suvartuva, Šlyžiškė, Vaiguva, Verpena, Vėžaičiai, Žylakiai.

Kelmės dvaras 1807 m. ir 1812 m. karo metu ir dvaro sekvestravimas po 1830-1831 m. sukilimo.

Gruževskių ūkio ir kiti užrašai (1808-1831). Gruževskių ir kitų asmenų korespondencija ūkio ir asmeniškais reikalais (1809-1849). Keletas natų sąsiuvinių, liutnės tabulatūra (1767); negausi archivalija (1814-1832).

Kituose fonduose:J. Daugirdo (F 94), V. Ivanavičiaus (F 98), Kosakovskių (F 99)Lietuvos evangelikų reformatų (F 93), M. Valančiaus (F 42).

Kituose archyvuose : Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (F 37, Žemaitijos dv. dok.).

F 92 Nagurskių giminės archyvas
F 93 Lietuvos evangelikų reformatų sinodas

F 93, 2021 saug.vnt. 1413-1938 m. rankraštiniai dokumentų originalai, rankraštiniai nuorašai. Kanceliarinė slavų, lenkų, lotynų, vokiečių, rusų k.

Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvą sudarė šis sinodas, gyvavęs XVI-XX a, Vilniuje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke. Rankraštinį istorinių aktų ir dokumentų rinkinį Lietuvos nacionalinė biblioteka gavo apie 1946 m. ir sudarė atskirą fondą. Fondas nenuoseklus, neišsamus. Archyvo medžiaga susijusi su daugiau kaip šimtu Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos vietovių.

PRIVILEGIJOS, FUNDACIJOS LIETUVOS EVANGELIKŲ REFORMATŲ BENDRUOMENĖMS (1557-1766)

Žygimanto Augusto (1557), Vladislavo IV (1633), Jono Kazimiero (1649), Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669), Jono Sobieskio (1674) Augusto II (1699), Augusto III (1739), Stanislovo Augusto (1766) privilegijų dėl tikėjimo laisvės, tolerancijos, LDK didikų ir bajorų funkcijų Vilniaus, Žemaitijos, Užnerio, Baltarusijos distriktų evangelikų bendruomenėms nuorašų, išrašų iš Vyr. tribunolo, įvairių teismų, pilies aktų knygų rinkiniai. Radvilų fundacijos ir kuraciniai raštai Užnerio, Baltarusijos, Žemaitijos distriktų ER bendruomenėms (1631-1743). (Fundacijas atskiroms Lietuvos ir Baltarusijos reformatų bendruomenėms žr. pagal vietoves).

LER VEIKLOS NUOSTATAI, INSTRUKCIJOS (1638 m.-XX a.)

LER PROVINCIJOS SINODO IR DISTRIKTŲ SINODŲ SESIJŲ AKTAI, PROTOKOLAI (1640-1862). 1676-1709, 1766-1785, 1786-1800, 1801-1811, 1813-1823, 1824-1862 m. provincijos sinodo unikalūs rinkiniai ir jų nuorašai. Distriktų sinodų sesijų aktai (1640-1744). Žemaitijos distrikto sinodo 1640-1692 m. sesijų, įvykusių Šiluvoje, Kelmėje, Kėdainiuose, ir 1719-1744 m. sesijų, įvykusių Kėdainiuose, aktų unikalūs rinkiniai. Baltarusijos distrikto sinodo sesijų, įvykusių Minske ir Žiupronyse, pavieniai aktai (1668-1670). Naugarduko distrikto sinodo sesijų atskirų memorialų nuorašai (1705-1774). Kiti pavieniai aktai (1691-1799).

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BAŽNYČIŲ VIZITACIJŲ AKTAI (1667-1835). Aktų rinkiniai ir pavieniai aktai. (Atskirų vietovių bažnyčių vizitacijų aktus žr. pagal vietoves).

ŠVIETIMAS MOKYKLOS. Bendrieji klausimai (1682-1829). Liudvikos Karolinos Radvilaitės nurodymai Užnerio distrikto superintendentui Mikalojui (Samueliui) Minvydui dėl reformatų tikėjimo skleidimo mokyklose, bažnyčiose, lietuviško katekizmo panaudojimo (1682); Augustos Radvilaitės raštas dėl algų nustatymo Užnerio distrikto mokyklų tarnautojams ir Augsburgo konfesijos Užnerio ir Žemaitijos distrikto kunigams (1736). Reformatų mokyklų veiklos tvarka ir istorija XVII-XVIII a. (1775, fragm., be pabaigos). LER edukacinės komisijos pranešimas ir kiti dokumentai apie pajamas iš valdų ir išlaidas Kėdainių, Švobiškio, Biržų, Salamiesčio, Nemunėlio Radviliškio, Zabludovo mokykloms (1786-1788). Mokyklų nuostatų projektas (1788), mokyklų mokytojų sąrašas (1802). Vladislavo Kurnatovskio pranešimas sinodui apie mokyklų būklę (1804). Vilniaus universiteto potvarkiai ir raštai dėl reformatų mokyklų (1809-1818). (Atskirų vietovių mokyklų dokumentus žr. pagal vietoves).

VALDŲ ADMINISTRAVIMAS. PAJAMOS IR IŠLAIDOS (1690-1842). Lietuvos evangelikų reformatų pajamų ir išlaidų suvestinių rinkiniai ir pavieniai aktai (1731-1821). Žemės valdų administravimo, išnuomojimo nuostatai, projektai, pranešimai apie surinktus mokesčius (1691-1842).

Pagal vietoves:

BALBIERIŠKIS (1612-1644). Jaroslavo Rapalovskio Golovčinskio fundacija, pagal kurią Balbieriškio reformatams pastatydina bažnyčią ir mokyklą, užrašo žemes iš Balbieriškio dvaro (1612). ER atstovų byla su J.R.Golovčinskio įpėdiniais dėl evangelikų bažnyčios priklausomybės ir funduotų žemių; bylos su kalatlikų klebonu Stanislovu Vitkevičium dėl ER klebonijos žemių savinimosi atskiri aktai (1632-1644). Bažnyčios 1642 m. dokumentų sąrašas. Klebonijos ir Nešeikių, Obalkiškių k. inventorius (1612).

BIRŽAI (1589-1931). (Žr. taip pat fundacijas , valdų administravimo dokumentus). LDK lauko etmono Kristupo Radvilos privilegija, suteikianti Magdeburgo m. ir turgų teises Biržams (1589); fundacija, kuria Augsburgo konfesijos pamokslininkui Stanislovui Sudrovijui dovanoja Meilūnų ir Šalnakandžių k. žemes, pinigų sumas Biržų kalvinistų mokyklai, bažnyčiai, prieglaudos namams (1592). LDK etmono Kristupo II Radvilos raštas Biržų Augsburgo konfesijos tikintiesiems dėl teisės turėti savo bažnyčią, pamaldų tvarkos lietuvių, lenkų ir vokiečių k. (1636). Jonušo Radvilos potvarkis Biržų kunigaikštystės ir Biržų m. gyventojams ir Augsburgo konfesijos tikintiesiems dėl bažnyčios lankymo, prievolių ir duoklių bažnyčiai atidavimo (1650). Jonušo Radvilos ir Liudvikos Karolinos Radvilaitės kuraciniai raštai dėl mokyklos, prieglaudos, pamokslininko išlaikymo (1668, 1686, 1692); fundacija Biržų katalikų bažnyčiai (1692). Lukėnų dvaro laikytojo Kristupo Davidavičiaus (1653), Upytės raštininko Jono Vizgirdos (1683), Rygos pirklio Distono (1700, 1709) ir kitų asmenų fundacijos Biržų reformatams. Biržų, Pabiržės, Papilio reformatų bendruomenių atstovų raštai Radvilų ekonomui Jonui Jurgiui Chvalkovskiui, Noiburgo kunigaikščiui Karoliui Pilypui dėl Radvilų fundacijų nevykdymo, tikėjimo reikalų (1697-1718). Biržų reformatų santykiai su katalikais (1674-1801). Vilniaus vyskupo sufragano Mykolo Paco, Vilniaus vysk. Mykolo Zenkovičiaus ir Pabiržės klebono Andriaus Maciejevičiaus susirašinėjimas dėl katalikų bažnyčios teisėtumo Biržuose (1674-1675). Jono Jurgio Chvalkovskio raštas Vilniaus sinodui dėl Biržų ir Salamiesčio kalvinistų menko religinių teisių žinojimo (1687). Biržų kalvinistų atstovų, Radvilų laiškai Vilniaus sinodui, Vilniaus vysk. Mykolui Zenkovičiui dėl bažnyčios varpo, atiduoto restauruoti į Vilnių, ir katalikų mėginimo jį konfiskuoti (1732-1740). Bylos dėl 1749 m. katalikų pasisavintų dviejų kalvinistų bažnyčios varpų aktai (1750-1801). Biržų kalvinistų atstovų Jokūbo Felicijono Bukovskio, Nemunėlio Radviliškio pamokslininko Mykolo Čeravskio ir kitų asmenų byla su Papilio katalikų bažnyčios klebonu Andrium Omiecinskiu dėl Papilio kavinistų kun. Andriaus Močiulskio mirtino sumušimo (1751-1757). Paskiri aktai dėl katalikų ir evangelikų abipusių skriaudų, neteisėtų tikybinių paslaugų teikimo, evangelikų bažnyčios uždarymo, abipusė sutartis dėl tikėjimo statuso. (1692-1797). LDK kardininko Kkarolio Radvilos potvarkis Biržų seniūnui Pranciškui Komarovskiui dėl Augsburgo konfesijos , liuteronų ir kito tikėjimo Biržų kunigaikštystės ir miesto gyventojų dalyvavimo katalikų bažnyčios pamaldose, atvykus domininkonams (1762). Biržų reformatų prašymai Vilniaus sinodui dėl teisės išsispausdinti giesmyną, katekizmą, Senąjį ir Naująjį testamentą lietuvių kalba (1837, 1840). Mokykla, švietimas (1827-1853). Biržų parapinės mokyklos mokytojų pranešimai (1827-1846), mokinių sąrašai, jų žinių žiniaraščiai (1834-1853). Pajamos ir išlaidos, kiti ūkio dokumentai bažnyčioms, mokyklai, prieglaudoms, dvarų tarnautojams išlaikyti. Biržų ER bendruomenės 1809-1925 m. pajamų ir išlaidų, bažnyčios 1905-1914 m. pajamų ir išlaidų apskaitos knygos. Raštvedybos ir kiti dokumentai (1887-1907). Pamokslai (1862-1931). Bažnyčios, klebonijos ir žemės valdų inventoriai (1688-1821).

DAINIŲ k. Raseinių pav. (1583-1798). Raseinių reformatų valdos - Dainių k. žemės įkeitimo, pardavimo įvairiems lankytojams dokumentai (1586-1790). Daratos Šemetienės Dainių k. fundacija Raseinių kalvinistams (1601). Raseinių regento Dionyzo Mikuckio byla su evangelikų įgaliotiniu Adomu Zabiela dėl Dainių k. priklausymo evangelikams (1785-1798). Inventoriai (1583-1768), valdos planas (b.m., XVIII a.?).

DELTUVA (1615-1848). Merkelio Šemetos ir Kristinos Šemetienės dovanų aktas, kuriuo Deltuvos evangelikams užrašo Deltuvos dvarą (1615). Bresto maršalkos Jurgio Samsono Podbereskio (1629) ir jo žmonos Daratos Podbereskienės (1638) fundacijos, pagal kurias Deltuvos evangelikams pastatydino mūro bažnyčią, mokyklą, prieglaudos namus, pamokslininkui ir mokyklai išlaikyti užrašė Kermužės (Kermuž) kaimą Naugarduko paviete. Zacharijaus Rimvydo (1650), Jono Nezabitauskio (1720), Daratos Nezabitauskienės (1733), Jono Gruževskio (1756) ir kitų asmenų fundacijos. Fundacijų 1629-1836 m. Deltuvos bažnyčiai apyrašas (1839). Deltuvos evangelikų, jų globėjų raštai sinodui dėl bažnyčios priežiūros, remonto (1727-1848). Deltuvos bažnyčios, klebonijos, mokyklos ir žemės valdų inventoriai, pajamų apyskaitos (1650-1789).

DUBINGIAI (1650-1693). Boguslavo Radvilos ir Dubingių kalvinistų kunigo Motiejaus Krasnovskio laiškai pinigų ir ūkio reikalais (1650-1668). Evangelikų bažnyčios reikmenų sąrašas (1688). Vilniaus vysk. Konstantino Bžostovskio raštas (pagal Dubingių klebono Samuelio Adomavičiaus laišką), kuriuo diecezijos kunigams įsako trukdyti kalvinistams atlikinėti apeigas (1689). Liudvikos Karolinos Radvilaitės dovanų aktas Dubingių ir Svėdasų evangelikų bendruomenėms (1693). Bažnyčios inventorius (1684).

GĖLUVA (1620-1701). Gėluvos kalvinistų globėjos Kristinos Kenstortienės byla su Žemaičių vyskupu Stanislovu Kiška dėl Gėluvos reformatų bažnyčios sudeginimo (1620). ER raštai Vilniaus sinodui dėl bažnyčios užpuolimo, pamokslininko (1646). Byla su Eufrozija Kenstortiene dėl bažnyčios priklausymo kalvinistams, bažnyčiai padarytos žalos (1677-1701). Bažnyčios žemės ir klebonijos inventoriai (1634-1655).

GRUZDŽIAI (1624-1769). (Žr. taip pat Krasnagališkę-Paraudžius, Šiluvą.) Kristupo Gruzdžio ir jo žmonos Onos Kiaunorytės-Gruzdienės fundacija, pagal kurią pastatė Kiaunorio evangelikų bažnytėlę, užrašė 4 valakus Mižučių k. žemės ir bažnyčią paskyrė Gruzdžių evangelikų globai (1625). Jokūbo Jacevičiaus Kiaunorio Pašišmės žemių fundacija kalvinistams (1626). Gruzdžių ir Krasnagališkės-Paraudžių kalvinistų bažnyčių sudeginimo bylos paskiri aktai (1698-1700). Gruzdžių ir Šiluvos ER atstovų byla su Gruzdžių dvaro laikytojais Jonu Vaitiekum, Jonu ir Dominyku Bagdonavičiais dėl skolos Gruzdžių ir Šiluvos kalvinistams (1664-1731). Gruzdžių dvaro inventorius (1769).

KAREIVIŠKĖS arba KAPCIŠKĖS, Trakų pav. (1491-1840). (Žr. taip pat Šilėnus). Vilniaus ER valdos - Kareiviškių žemės - priklausymo Andrejui Aleksandravičiui, Jurgiui Chreptavičiui, Onai Chreptavičiūtei -Podcentskovskienei, Bogušiui Kapčiui dokumentai (1491-1581). Onos Petkevičiūtės-Kapčiuvienės Kareiviškių dvarelio fundacija Vilniaus evangelikams (1606). Kareiviškių dvarelio įteikimo pagal užstato teisę dokumentai, nuomos sutartys (1660-1806). Kapciškių palivarko, Šilėnų evangelikų valdos, nuomos sutartys, bylų dėl žemės ribų su Šilėnų dvaru, Žaslių seniūnija aktai, mokesčių kvitai (1776-1840). Kareiviškių-Kapciškių dvaro su Beičiūnų, Mančiūnų, Kapciškių kaimais inventoriai (1631-1811).

KĖDAINIAI (1596-1847). (Žr. taip pat fundacijų, privilegijų, sinodo sesijų rinkinius). Kėdainių evangelikų bendruomenės 1628-1663, 1664-1717 m. sesijų aktų unikalūs rinkiniai, 1729-1731 m. sesijų protokolų nuorašai, pavieniai 1695, 1731 m. sesijų aktai. LDK etmono, Vilniaus vaivados Kristupo Radvilos ir Vilniaus vysk. Eustacho Valavičiaus sutartis (1627), kuria Kėdainių katalikams grąžinama bažnyčia ir jos valdos, ir kiti dokumentai tuo reikalu (1627-1629). 1629 m. įrašo Kėdainių senosios evangelikų bažnyčios varpe ir virš bažnyčios durų apie fundatorių Kristupą Radvilą nuorašas. Boguslavo Radvilos raštai, patvarkymai evangelikų ir katalikų reikalais (1666-1668); Liudvikos Karolinos Radvilaitės fundacija vokiečių liuteronų bažnyčiai (1687). Jeronimo Karolio Liaudanskio 1731 m. fundacija Kėdainių, Svėdasų evangelikų ir Žeimių katalikų bažnyčioms iš Žeimeliškių-Pažeimių Palankesių dvaro, Kauno pav., ir Panemunio dvaro, Ukmergės pav., ir ER atstovų byla su Ona Liaudanskiene ir jos sūnumis dėl fundacijų (1745-1754). Evangelikų bažnyčios dviejų varpų įrašų apie Jurgį Radvilą, varpų išliejimą 1764 m. ir jų meistrą Mikelį Dortmanį nuorašai (XIX a. pab.?). Evangelikų ir katalikų santykiai (1701-1743). ER pastangos neleisti įsikuri karmelitams Kėdainiuose; Žemaičių vysk. Antano Tiškevičiaus raštas, kuriuo draudžiamas evangelikų tikėjimas; abipusiai smurto aktai ir kt. ER kasos išlaidų apyskaita (1792). Evangelikų bažnyčios švininių daiktų, paimtų karo reikalams, sąrašas ir sinodo aktas dėl bažnyčios varpo dovanojimo karo reikalams (1794). Švietimas, mokykla (1646-1847). Boguslavo Radvilos ir Žemaitijos distrikto superintendento Jono Božimovskio laiškai Kėdainių mokyklos reikalais (1660-1668). Kėdainių gimnazijai 1732-1736 m. išmokėtų pinigų revizijos aktas. Pranešimai apie mokyklų darbą, pamokų tvarkaraščiai, mokinių sąrašai ir jų žinių žiniaraščiai (1785-1846). Kėdainių pavieto mokyklos istorija nuo įkūrimo iki 1821 m., parašyta Rapolo Daunoro (po 1821 m.). Trumpa Kėdainių ir Slucko mokyklų istorijos apžvalga (fragm.,po 1824 m.). Atsiminimai apie Kėdainių pav. mokyklą (1803 ?). Įvairūs kiti aktai ir dokumentai (1596-1827). Kėdainių magistrato sprendimas plėšikavimo byloje (1596). Boguslavo Radvilos raštas Kėdainių magistrui dėl namo paskyrimo turgaus mokesčiams rinkti (1666). Kėdainių vaistinės įsteigimo privilegija (1691). Raštai Kėdainių stačiatikių cerkvės reikalais (1809,1827). Kėdainių miestiečių parodymai apie mūro name rastą lobį (1753). Aktas apie auksinių dukatų radimą Kristupo Radvilos karste evangelikų bažnyčioje (1827). Klebonijos inventorius (1623).

KELMĖ (1610-1843). Kelmės kalvinistų bažnyčios 1768-1797 m. sesijų ir 1738-1764 m. vizitacijų pavieniai aktai. Jurgio Gruževskio ir jo žmonos Sofijos Gruževskienės nuostatai valdų gyventojams dėl priverstinio kalvinistų bažnyčios ir mokyklos lankymo (1610); dovanų aktai, kuriais dovanoja du dvarus Laukuvoje (1615). Teodoros Gruževskienės-Oginskaitės, Uršulės Gruževskienės, Jokūbo, Jono, Marcijono Gruževskių, Stanislovo Progulbickio dovanų aktai (1695-1843). 1615-1754 m. fundacinių dokumentų sąrašas (1795). ER atstovų Sofijos Gruževskienės, Jurgio Jokūbo, Marcijono, Juliaus ir kitų Gruževskių raštai, laiškai Vilniaus sinodui Kelmės kalvinistų bažnyčios konfesiniais, kuraciniais, bažnyčios remonto reikalais (1624-1832). Bažnyčios pajamų aprašymas (1767), reikmenų sąrašas (1816), mokesčių kvitai (1802-1838). Bažnyčios, klebonijos, Kelmės dvaro ir jo palivarkų inventoriai (1622-1832).

KRASNAGALIŠKĖ arba PARAUDŽIAI (1584-1835). (Žr. taip pat Gruzdžius.) Stanislovo Šemetos fundacija, kuria Šaukėnų pamokslininkui užrašo 6 valakus žemės Krasnagališkėje (1584). Kotrynos Karpienės Rimučių k. (1631) ir Krasnagališkės palivarko (1639) fundacijos Krasnagališkės kalvinistams. Kotrynos Karpaitės-Šemetienės piniginė fundacija bažnyčiai, mokyklai, našlaičių namams (1649), Šilo Padubysio palivarko dovanų aktas (1655), Andriaus Pžistanovskio ir jo žmonos (1634, 1644, 1647), Jono Pžistanovskio (1694), Magdalenos Valatkevičienės (1710) dovanų aktai. Jono Šemetos, Krasnagališkės pamokslininko Kasparo Jonavičiaus, Danieliaus, Samuelio ir Gideono Goiskių Kasperavičių, Jono Serpskio ir kitų asmenų Krasnagališkės dvaro, jo ūkių pardavimo, įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai (1597-1642). ER byla dėl Krasnagališkės ir Gruzdžių reformatų bažnyčių sudeginimo (1697-1699). Bažnyčios 1584-1639 m. ir bylų dėl žemės valdų 1584-1826 m. dokumentų sąrašai (1644, 1834-1835). Pranešimai, raštai Vilniaus sinodui apie Krasnagališkės palivarko ūkinę padėtį, nuomos sutartys (1732-1821). Trumpa bažnyčios istorija (b.m., XIX a.?), Krasnagališkės palivarko su Rimučių, Čeprečiškės kaimais inventoriai, revizijų aktai (1631-1803), palivarko planai (1823-1828).

LINKUVA (1635-1716). Jeronimo Puzinos fundacija, kuria Linkuvos ir Plonėnų kalvinistų bažnyčioms užrašo kasmetinę duoklę iš Linkuvos dvaro, Jaciūnų ir Burniškių kaimų dovanų aktas Lietuvos evangelikams (1674). Upytės pav. pataurininkio Jeronimo Puzinos byla su ER atstovais dėl funduotų Jaciūnų ir Burniškių k. (1690-1697). Bažnyčios ir klebonijos inventorius (1663).

MANKIŠKIAI (1644-1706). Vilniaus, Šiluvos sinodų, Kelmės pamokslininko Jono Litomirskio raštai Mankiškių kalvinistų koplyčios fundatoriui Krizostomui Gorskiui dėl konfesinių ir ūkio reikalų (1644-1650). K.Gorskio fundacija, pagal kurią bažnyčiai užrašo Antininkų palivarką ir 500 zlotų (1649). Bažnyčios reikmenų 1665 m. apyrašas. Jono Gruževskio, Kazimiero Haslerio laiškai, raštai dėl Mankiškių bažnyčios tikybinių reikalų, ekonominės padėties, bažnyčios remonto (1706).

MINSKAS (1596-1838). Kunigaikščio Jarošo Žižemskio fundacija, kuria Minsko evangelikams užrašo namą, žemės sklypą Minske (1596). Aleksandro Masalskio, Jono Janovskio fundaciniai aktai (1637,1638). Stanislovo Augusto privilegija, kuria Minsko vaivadai Jonui Hilzenui dovanoja Tulenmuizės (Tulenmuyza) žemes Infliantuose (1768). Minsko evangelikų bažnyčios žemės sklypų, namų pardavimo, įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai (1606-1795). 1515-1836 m. jurisdikcijų žiniaraštis (1838). Bažnyčios žemės inventoriai (1785, 1789).

NAUJAMIESTIS (1583-1877). (Žr.taip pat Nociogalą, fundacijas). LDK kanclerio Eustacho Valančiaus potvarkis dėl privalomo kalvinistų bažnyčios lankymo, neturtingų mokinių šelpimo (1583), fundacija Naujamiesčio mokyklai steigti (1592). Kristupo Radvilos raštas dėl kalvinistų mokyklos ir klebonijos Naujamiestyje statybos (1604). Boguslavo Radvilos raštas dėl piliečių prievolių kalvinistų bažnyčiai (1640). Jono Sicinskio (Sisinskio) Nociogalos k. ir pinigų mokyklai, prieglaudos namams fundacija (1615). Jonušo Radvilos (1649), Jono Lukianskio (1702) ir kitų asmenų fundacijos kalvinistų mokyklai, bažnyčiai, senelių prieglaudai. LDK etmono Mikalojaus Kazimiero Paco universalas, draudžiantis karines rekvizicijas Naujamiesčio evangelikų valdose, raštas dėl Pamūšio ir Naujamiesčio bažnyčių turto globos (1677). Liudvikos Karolinos Radvilaitės kuraciniai raštai (1681, 1686) ir fundacija (1687). Evangelikų santykiai su katalikais (1681-1766). Skundas dėl tikybos apeigų pažeidimų, mišrių tikybos požiūriu vedybų, raštai dėl smurto veiksmų, draudimo remontuoti kalvinistų bažnyčią ir kt. Valdų nuomos sutartys, padūmės, rekrūtų mokesčiai (1807-1877). Mokyklos mokinių žinių žiniaraščiai (1843-1847). Bažnyčios reikmenų ir žemės valdų - Nociogalos k. - inventoriai, revizijų aktai (1670-1816), valdų planas (1857).

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS (1667-1899). (Žr. taip pat Biržus, Svėdasus, fundacijas). Boguslavo Radvilos raštas, nustatantis algą Nemunėlio Radviliškio kalvinistų bažnyčios pamokslininkui (1667). Liudvikos Karolinos Radvilaitės fundacija Biržų ir Nemunėlio Radviliškio evangelikams (1687). Evangelikų santykiai su katalikais (1690-1786). Katalikų smurto aktai kalvinistų bažnyčioje, tikybinių santykių pažeidimai, ER atstovų (Adomo Zabielos ir kt.) byla su Biržų katalikų bažnyčios klebonų Prancišku Rubavičium dėl evangelikų kapinių užėmimo ir priklausymo ir kt. Vilniaus sinodo kreipimasis į evangelikų bendruomenes dėl rinkliavos sudegusiai Nemunėlio Radviliškio bažnyčiai atstatyti (1790). Mokyklos mokinių žinių žiniaraščiai (1826-1853). Bažnyčios turto ir jos valdų inventoriai (1705-1844), planai (1785, 1834).

NOCIOGALA (1691-1886). (Žr.taip pat Naujamiestį.) Užnerio distrikto evangelikų prokuratoriaus Jurgio Kaminsko ir kitų evangelikų atstovų byla su LDK etmono Kazimiero Sapiegos Paškonių valdos valdytoju dėl Nociogalos palivarko žemės ribų (1691-1695). Rekrūtų ir kitų ūkio mokesčių kvitai, valdos nuomos sutartys (1797-1886). Nociogalos palivarko ir kaimo inventoriai, revizijos aktai (1777-1826).

PAMŪŠIS arba BALSIAI (1509-1826). Žemės laikytojų Mikalojaus ir Petro Butkevičių, Baltramiejaus Levono, Jurgio Jaugėlio ir kitų asmenų Pamūšio dvaro įkeitimo pagal užstato teisę, pardavimo dokumentai (1509-1688). Sebastijono Jaugėlio (1623), Jurgio Jaugėlio (1649) fundacijos Pamūšio ir Vilniaus reformatų bažnyčioms, prieglaudos namams. Kalvinistų bažnyčios, klebonijos inventorių, revizijos aktų, nuomos sutarčių rinkinys (1649-1826).

PANOTERIAI (1584-1700). Žemės laikytojų Povilo Liutkevičiaus, Simono Senkevičiaus, Mykolo Žvakelevičiaus Panoterių dvaro įkeitimo pagal užstato teisę, pardavimo dokumentai (1584-1596). Simono Senkevičiaus fundacija, kuria Panoterių dvare steigia kalvinistų bažnyčią ir užrašo dvaro žemių (1600, 1610). Byla su Zacharijum Senkevičium dėl fundacijų (1625-1643). Kiti pavieniai aktai (1639-1700).

PAPARČIAI (1564-1807). (Žr. taip pat Šilėnus.) Paparčių žemės laikytojų Kasparo Stanevičiaus, Aleksandro Radziminskio, Mykolo Zaleskio žemių pardavimo, įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai (1564-1787). Stanislovo Sorokos fundacija pinigais iš Paparčių dvaro Šilėnų evangelikų bažnyčiai (1645). Bylos su M.Zaleskiu ir kitais asmenimis dėl Paparčių dvaro žemės ribų aktai (1799-1800). Bažnyčios valdų inventorius (1693).

PAPILYS (1687-1880). (Žr.taip pat Biržus, Svėdasus, Nemunėlio Radviliškį.) Liudvikos Karolinos Radvilaitės fundacija Papilio ir Salamiesčio kalvinistams (1678). Kalvinistų santykiai su katalikais (1718-1782). Byla su Biržų katalikų bažnyčios klebonu Baltramiejum Antanu Rybinskiu ir kitais dėl katalikų pastangų atimti iš Kalvinistų bažnyčią (1718-1782), smurto aktai bažnyčioje (1766). Pamokslininko Petro Balceravičiaus pranešimai sinodui apie Papilio bažnyčios ūkinę padėtį (1722,1723). Parapinės kalvinistų mokyklos žiniaraščiai (1829-1853). Žemės sklypų pirkimo, įkeitimo pagal užstato teisę ir kiti ūkio dokumentai (1825-1880), klebonijos inventoriai (1696-1821). Papilio bažnyčios piešinys (b.m., XIX a. pr.?).

PAŠUŠVYS (1563-1704). Žemaičių tijūno Mykolo Šimkevičiaus fundacija Pašušvio reformatų bažnyčiai (1563). Sofijos Vnučkienės dovanų aktai, kuriais Pašušvio kalvinistams užrašomi Bagdoniškių palivarkas, Minaičių-Pagumerčių, Kaščiukiškių, Vedreikių kaimai, įvairios pinigų sumos (1573, 1589, 1593, 1602). Klebonijos su Vedreikių, Minaičių kaimais inventoriai (1622-1664).

PLONĖNAI arba NOREIKIAI (1568-1829). (Žr.taip pat Linkuvą.) Upytės pav. kompromisinio teismo dekretas Ploniauskų byloje dėl smurto akto Plonėnų dvare (1568). Upytės maršalkos Jeronimo Puzinos ir jo žmonos Esteros Puzinienės dovanų aktai, kuriais Plonėnų kalvinistų bažnyčiai užrašomos pinigų sumos iš Linkuvos dvaro, Noreikonių k. (1655, 1672). Infliantų pakamorio Jono Borcho, medžioklio Oto Grotaus bylos su Užnerio distrikto evangelikų bažnyčių kuratoriais dėl Plonėnų dvaro ir Noreikonių k., Noreikų palivarko žemės ribų (1743-1799). Noreikų palivarko - evangelikų valdos - nuomos sutartys (1797-1835). Bažnyčios, klebonijos ir Noreikų palivarko inventoriai (1682-1829).

RASEINIAI (1629-1798). (Žr. taip pat Dainius.) Raseinių ER sinodo 1616-1784 m. kanonų, memorialų sąrašas (XVIII a.?). Jono ir Jurgio Bilevičių, Mikalojaus Minvydo, Jono Zarembos ir kitų asmenų raštai, pranešimai Vilniaus sinodui apie konfesinius reikalus, bažnyčios ūkinę padėtį (1629-1747). Žemės sklypų, namų pardavimo, įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai (1630-1798). Klebonijos su Dainių, Žalpių k. inventorius (1700).

SALAMIESTIS (1650-1838). Jonušo Radvilos raštas dėl Salamiesčio reformatų pamokslininko Kasparo Lachnickio algos (1650). Liudvikos Karolinos Radvilaitės fundacija Papilio ir Salamiesčio evangelikams (1687). Žemių apmatavimo aktai, nuomos sutartys, mokesčių kvitai (1792-1838). Salamiesčio bažnyčios, klebonijos, dvaro inventoriai, revizijų aktai (1688-1810).

SEIRIJAI (1729-1799). Seirijų reformatų susirašinėjimas su Prūsijos valdžios atstovais dėl paramos, bažnyčios restauravimo ir naujos statymo, teisių į Pramiežių valdą (1729-1796). Frydricho Vilhelmo potvarkis dėl Seirijų evangelikų valdų - Šventažerio, Kardamakščių ir kitų žemių - prijungimo prie Prūsijos (1799).

SELCAI, Bresto pav. (1476-1803). Mišos Vištartovičiaus fuudacija, kuria steigiama Selcų katalikų bažnyčia (1476). Lucko vysk. Boguslavo Radošovskio, Boguslavo Radvilos laiškai, raštai dėl katalikų bažnyčios steigimo ir aprūpinimo turtais, dėl evangelikų bažnyčios globos (1635-1669). Kazimiero Sapiegos garantinis raštas dėl Selcų reformatų bažnyčios veiklos laisvės (1693). ER bendruomenės atstovų raštai Vilniaus sinodui dėl paramos bažnyčios ekonominės padėties (1754-1803).

SERVEČIUS, Ašmenos pav. (1622-1678). Minsko žemės teisėjo Levo Ragozos ir jo žmonos Katerinos dovanų aktas, palikimas testamentu Servečiaus bažnyčiai (1622-1624). ER atstovų byla su L.Ragozos įpėdiniu Miroslavu Ragoza ir kitais asmenimis dėl L.Ragozos fundacijų (1632-1678). Bažnyčios inventoriai (1653, 1654 ir b.m.).

SVĖDASAI (1664-1802). (Žr.taip pat fundacijas, Biržus). ER atstovų raštai Boguslavui Radvilai, Liudvikai Karolinai Radvilaitei konfesiniais ir ūkio reikalais (1664-1670). Svėdasų katalikų klebono Laurencijaus Jonavičiaus ir Radvilų dvarų ekonomo Stanislovo Nezabitauskio susitarimas dėl katalikų ir kalvinistų prievolių bažnyčioms, tarpusavio ginčų sprendimo, katalikų pretenzijų į kalvinistų bažnyčią (1670, 1673). Bažnyčios reikmenų sąrašas (1700) ir žemės aprašymas (1802).

SVIRONYS, Ašmenos pav. (1413-1642). Kunigaikščio Petro Pecko fundacija, kuria Svironių dvare steigiama katalikų altarija (1413). Povilo Progulbickio dovanų aktas, kuriuo kalvinistų mokyklai ir prieglaudos namams užrašo Ašmenos pav. Soročės palivarką, Jackūnų (Jackuny), Paškūnų (Paszkuny) ir Pigalės (Pigalie) kaimus. ER atstovų byla su katalikais dėl kalvinistų bažnyčios apiplėšimų, katalikų bažnyčios turtų, teisės į Jackūnų k. ir kt. (1564-1626).

SVISLOČĖ Ašmenos pav. (1636-1741). Dacigo miestiečių Rudolfo ir Danieliaus Vonder Rėnenų raštas, kuriuo Pajūrio seniūnui Krišpinui Kiršenšteinui pagal užstato teisę įkeičia Svislošės miestelį ir dvarą (1636). Plungės seniūno Kazimiero Krišpino Kiršenšteino Dobra Volios palivarko įkeitimo raštas (1707); jo ir jo žmonos bylos su Volkovysko pav. valdytojais dėl mokesčių už prekybą pilstomais gėrimais Svisločės miestelyje (1723-1741).

ŠILĖNAI (1574-1839). (Žr. taip pat Daumantiškius, Medinus, Kareiviškes, Mančiūnus.) Brolių Foltyno ir Mikalojaus Tolvaišų tarpusavio susitarimo raštas dėl Paparčių, Šilėnų, Dainavos žemių pasidalijimo (1574). Žemaičių kašteliono Adomo Tolvaišos ir jo žmonos Marijos fundacijos, kuriomis Šilėnų ir Vilniaus reformatams dovanoja Šilėnų dvarą su Paparčių, Daumantiškių, Gegužinės palivarkais, Petrušonių k. ir įpareigoja steigti evangelikų bažnyčią, išlaikyti mokytoją (1628,1629,1635). Marijos Tolvaišienės Šilėnų dvaro žemių sukeitimo su Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės Dritvos dvaro žeme Lydos pav. aktas (1629). ER bendruomenės atstovų bylos su Žaslių seniūnija, Gegužinės, Mančiūnų, Beičiūnų, Zubiškių dvarų valdytojais dėl Šilėnų dvaro žemės ribų (1683-1825), dėl pabėgusių valstiečių (1778). Byla su Joana Liackiene dėl teisių į Šiluvos dvarą ir jo palivarkus (1647). 1720-1734 m. išlaidų Šilėnams po maro atstatyti apskaita (1734 ?). Dvaro nuomos sutartys, činčo ir padūmės mokesčių kvitai (1741-1839). Dvaro 1519-1788, 1805 m. dokumentų sąrašai (1788, 1805). Petrušonių k. bityno sunaikinimo aktas (1796). Šilėnų dvaro ir jo palivarkų, kaimų inventoriai, rekvizicijos aktai (1629-1825).

ŠILUVA (1591-1722). (Žr. taip pat Griežę, Gruzdžius, sesijų aktus.) Merkelio Zavišos Šiluvos palivarko ir miestelio su bažnyčia pardavimo Sofijai Vnučkienei aktas dvarą, miestelį ir Pašakarnio palivarką, steigia parapinę mokyklą (1592). Lydos iždininko Kristupo Kenstorto fundacija, kuria užrašoma Minaičių k. (1698). Vilniaus sinodo raštai, įgaliojimai Henrikui Putkameriui dėl Griežės, Šiluvos ir Krasnagališkės reformatų bažnyčios globos (1712, 1722). ER santykiai su katalikais (1602-1706). Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio bylos su Sofija Vnučkiene aktas; Varnių kanauninko, Raseinių ir Šiluvos klebono Jono Kazakevičiaus byla su Šiluvos kalvinistais dėl užimtos katalikų bažnyčios ir jos turtų (1602-1625), keletas bylos dėl katalikų kryžiaus peršovimo aktų (1669). Šiluvos dvaro ir Pašakarnių palivarko inventoriai (1664, 1686).

ŠVENTONIŠKIS (1682-1839). Liudvikos Karolinos Radvilaitės dovanų aktas, kuriuo Kėdainių raštininkui Petrui Kochanskiui ir jo žmonai dovanoja 3 valakus žemės Šventoniškyje (1682). Šventoniškio palivarko nuomos sutartys, mokesčių kvitai (1705-1839), revizijos aktai (1705-1829).

ŠVOBIŠKIS (1579-1897). ER sinodo sesijos nutarimas dėl ūkio ir konfesijos (1737). Martyno Švobos ir jo sesers Elžbietos Kelpšienės Pamūšio, Paįstrio, Švobiškio, Rodų dvarų pasidalijimo aktas (1579). Martyno Švobos dovanų aktas, kuriuo Švobiškio dvarą užrašo Švobiškio kalvinistų mokyklai, bažnyčiai ir prieglaudos namams (1606). Jarošo ir Kasparo Švobų raštas, patvirtinantis Martyno Švobos fundaciją (1611). Užnerio distrikto atstovų Jono Puzinos ir kitų asmenų byla su Mikalojum Švoba, nepripažintu Martyno Švobos sūnumi dėl teisių į Švobiškį. Aktų rinkinys ir pavieniai aktai (1606-1612). Paskiri Jeronimo Puzinos bylos aktai su ER atstovais Simonu Zabiela, Samueliu Bitneriu dėl Švobiškio dvarui daromos materialinės žalos (1692-1696). Evangelikų persekiojimai dėl tikėjimo ir jo išpažinimo (1701-1762). Bylos aktai dėl Švobiškio valstiečių, pabėgusių pas Kražių jėzuitus (1712-1718). Švobiškio dvaro įkeitimo pagal užstato teisę, bylų dėl žemės ribų aktai, nuomos sutartys (1708-1881). Gabrieliaus Balčiausko ir kitų kalvinistų siūlymai Vilniaus sinodui valstiečių ekonominei padėčiai gerinti, dėl galimybės parapijos žmones gydyti Joniškėlio ligoninėje (1820, 1824, 1832). Parapinės mokyklos mokinių žinių žiniaraščiai (1826-1852). Pamokslai (1895-1897). Švobiškio dvaro, klebonijos, bažnyčios inventoriai ir rekvizicijos aktai (1606-1841), planai (1824,1827).

VENCAVAI (1633-1713). Jono ir Fabijono Švykovskių fundacija, kuria Vencavų reformatų bažnyčiai dovanoja žemę, ant kurios pastatyta bažnyčia, 4 valakus Kroviškių palivarke, 6 valakus Mužvilų k. (1633). Bylos dėl bažnyčios ir klebonijos užpuolimo aktai (1696-1713)). Klebonijos ir jos žemės valdų inventoriai (1664, 1693).

VILNIUS (1562-1875). Žygimanto Augusto raštas, kuriuo Vilniaus burmistrui Frydrichui Šulineskiui perduoda Šv.Trejybės vienuolyną su valdomis (1562). Reformatų santykiai su katalikais (1581-1739). Stepono Batoro raštas dėl tikybų tolerancijos (1581). Reformatų ir katalikų skundai Vilniaus vyskupui ir ER sinodui dėl tarpusavio tikybinių nesutarimų, persekiojimų, pamokslininkų užpuldinėjimų, trukdymų atlikti apeigas; Vilniaus akademijos rektorių Jono Gruževskio, Merkelio Šilingo, Vilniaus vysk. Abraomo Vainos raštai tais reikalais. Bylos dėl Vilniaus evangelikų bažnyčios 1591, 1611, 1682 m. sudeginimo (1591-1688). Žemės sklypų, namų pardavimo dokumentai (1562-1671). Vilniaus ER sinodo istorija, sąs. 2-4 (XIX a.?). Pamokslai (1872-1875). Bažnyčios inventorius (1716).

VITEBSKAS (1562-1673). Žygimanto Augusto raštas Vitebsko vaivadai Steponui Zbaravskiui dėl Vitebsko evangelikų prašymo pasistatyti evangelikų bažnyčią ir mokyti vaikus tikėjimo teisių (1562.) Vilniaus, Baltarusijos ER sinodų susirašinėjimas su Vitebsko ER atstovais dėl paramos evangelikų kunigams, bažnyčios padėties (1615-1644). Bažnyčios reikmenų (XVIII a.?) ir sinodo 1562-1643 m. bylų sąrašai ir kt.

ŽEIMELIAI, Kauno pav. (1595-1707). Daratos Zavišienės fundacija, kuria Žeimelių evangelikams užrašo Žeimelių dvaro Žebrių k. 7 valakus žemės (1595). Dovydo Naravkino Žeimelių dvaro dalies fundacija (1634). Vladislovo Komaro ir Onos Komarienės fundacija, kuria užrašo Žeimelių dvaro Žebrių k. ir kitas žemes (1667). Evangelikų bažnyčios ir parapijos 1634-1681 m. steigimo aprašymas. Bylos su katalikais dėl bažnyčios priklausymo evangelikams (1706-1707). Bažnyčios, klebonijos ir Nacevičių palivarko inventorius (1650).

ŽEMAITIŠKĖS arba NARKUŠKIAI, Lydos pav. (1690-1840). Evangelikų reformatų atstovo Simono Zabielos raštas, kuriuo Žemaitiškių arba Narkuškių palivarką ir kloninių k. įkeičia Steponui Taraškevičiui už 5000 timpų (1694). LDK etmono Liudviko Konstantino Pociejaus raštas dėl atlyginimo žalos, kariuomenės padarytos dvarui, ir potvarkis, atleidžiantis Žemaitiškes nuo prievolių kariuomenei (1713,1715). Stepono Taraškevičiaus ir Jono Vaidagos bylos aktai dėl Žemaitiškių ir Giniūnų žemių ribų (1714-1742). Antano ir Sofijos, Jurgio ir Ievos Chmieliauskų, Stepono Taraškevičiaus giminių, byla su ER atstovais dėl teisės į Žemaitiškių palivarką ir Klonių k. (1757-1766). Žemaitiškių palivarko įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai, nuomos sutartys (1768-1822), 1608-1827 m. dokumentų sąrašas (sud. 1834), mokesčių kvitai (1838-1840), inventoriai ir revizijų aktai (1768-1821).

ŽIUPRONYS, Ašmenos pav. (1640-1818). Samuelio Tšeceskio fundacija, kuria Žiupronių ER mokyklai ir bažnyčiai užrašo 2000 auksinų (1640). Boguslavo Radvilos raštas dėl namo pastatymo Žiupronių pamokslininkui (1661). Liudvikos Karolinos Radvilaitės fundacija Dubingių, Žiupronių ER bažnyčioms (1687). Žiupronių ER laiškai Radviloms dėl paramos (1668, 1684). Mykolo ir Onos Lanevskių Volkų fundacijos pinigais Žiupronių ir Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioms iš Žiupronių ir Narbutovščiznos dvarų Ašmenos pav. (1744, 1758). Vilniaus vysk. Kazimiero Bžostovskio raštas, draudžiantis įkurti Žiupronių ER parapiją (1693). LDK lauko etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio raštai, kuriais Žiupronys atleidžiami nuo karinių prievolių, rekvizicijų (1702). Bylos aktai dėl Žiupronių ir Naujakaimio palivarkų užpuolimo, turto sunaikinimo (1702-1708). Vilniaus vysk. Karolio Petro Pancežinskio raštas, kuriuo draudžiama statyti naują kalvinistų bažnyčią (1727); Vilniaus vysk. Mykolo Zenkovičiaus, Krėvos parapijos kunigo Kazimiero Vitkovskio protesto raštai dėl katalikų vertimo dirbti švenčių dienomis Žiupronių dvare, dėl neleistinų civilinių aktų (1732, 1733). Bažnyčios reikmenų sąrašas (1745). Žiupronių dvaro įkeitimo pagal užstato teisę dokumentai, nuomos sutartys (1688-1809), klebonijos mokesčių kvitai (1779-1814), inventoriai ir revizijos aktas (168(4)?- 1816), valdų planas (1818).

Be išvardytų vietovių, po keletą, kartais tiktai po vieną dokumentą ar aktą yra apie šias vietoves: Ašmeną, Bagdoniškius, Bartkūniškį, Beičiūnus, Beinoravą, Breslaują, Čadovą, Daumantiškius, Gardiną, Gerulius, Griežę, Gružius, Izabelinę, Kermužę (Naugarduko pav.), Kurtuvėnus, Labūnavą, Lečną, Lintupį (Ašmenos pav.) Mackiškius (Lydos pav.), Mančiūnus, Mantvydus, Medinus, Narbutovščizną (Ašmenos pav.), Naugarduką, Omelėnus (Ašmenos pav.), Palkiškius, Pasvalį, Paškonis, Pelėdnagius, Perkūniškę, Pikelius, Pikeliškes, Pramiežius, Proščicus (Naugarduko pav.), Raguvą, Rogačius (Bresto pav.), Rykantus, Rimučius, Sibitiškius, Slucką, Smurgainis, Sokolovą (Drogičino pav.), Stebulius, Stonus, Svyrius, Supraslį (Ašmenos pav.), Šeduvą (Magdeburgo teisių 1654 m. dok.), Šilus, Vienžindžius, Vižainius (Suvalkų pav.), Vyžuonas, Zabludovą (Slonimo pav.), Žalpius, Žebrių k., Žerebėnus (Lydos pav.), Žižmą (Lydos pav.) ir kt.

PAMOKSLAI (1843-XIX a.pr.).
RAŠTVEDYBOS DOKUMENTAI (1833-1938). Lietuvos evangelikų reformatų kolegijos gaunamųjų ir siunčiamųjų raštų knygos (1819-1922) ir kiti dokumentai.

Jono Cedrovskio, Radvilų dvariškio, 1617-1682 m. dienoraštinių užrašų apie Radvilas ("Pamiętnik Jana Cedrowskiego...") nuorašo fragmentas.

1948-1949 m. formuojant ER fondą, į jį pateko keletas aktų knygų, kurios nepriklausė sinodo archyvui, bet turi šio fondo šifrą (F 93). Tai Šiaulių ekonomijos 1636 m. pajamų knyga, apimanti Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo, Gruzdžių, Padubysio, Pamūšio Lygumų, Joniškio, Krikštėnų vietoves, ir Žemaičių vyskupo stalo valdų 1622 m. generalinis inventorius, kuriame aprašyti Varniai, Viržuvėnai, Alsėdžiai, Žemaičių Kalvarija, Mosėdis, Papilė, Luknės, Kaltinėnai, Krakės, Viduklė, Surviliškis, Girkalnis.

Keliolika dokumentų, rašytų ant pergamento ir buvusių LER sinodo archyve, yra saugoma pergamentų rinkinyje (F 101). Pažymėtina LDK etmono Kristupo Radvilos ir jo žmonos Onos Kiškaitės-Radvilienės fundacija Kėdainių ir Beinoravos evangelikams (1631); Žygimanto Augusto privilegija, patvirtinanti LDK kitatikiams (nekatalikams) lygias teises su katalikais užimti valstybinias tarnybas, valdyti žemes (1568), Breslaujos maršalkienės Daratos Podbereckienės fundacija Lietuvos evangelikams (1638), Jono III privilegija, transumuojanti ir patvirtinanti ankstesnes LDK kunigaikščių privilegijas dėl reformatų tikėjimo laisvės (1638) ir kt.

F 94 Daugirdas Juozas

F 94, 3247 s. vien., 1502-1911. Dok. originalai, nuorašai,išrašai, autografai, nuotraukos. Sen. slavų, lenkų, lotynų, rusų k.

Fondo sudaryt. Juozas Daugirdas (XIX a. pr.- 1899), Kauno apskr. ir Kauno gub. bajorų vadovas, Kėdainių apskr. Paliepių dvaro savininkas. Būdamas bajorų vadovu, surinko nemažą dokumentų ir istorinių aktų kolekciją, kurią po jo mirties globojo Stanislovas Daugirdas, paveldėjęs Paliepių dvarą, vėliau - jo dukra Kristina Daugirdaitė-Tomaševičienė. 1940 m. kolekcija buvo pervežta į Kampų kaimą, netoli Paliepių dvaro, pas buv. dvaro samdinį Edvardą Leonavičių. 1949 m. per S. Tomonį ir M. Čilvinaitę perduota (be akto) MB.

Istorinių aktų kolekciją sudaro Kauno, Ukmergės, Upytės ir šiek tiek kitų pavietų, apskričių įvairių dvarų savininkų turto paveldėjimo, perdavimo, įkeitimo dokumentai, mokesčių kvitai, teismų bylų aktai, savininkų autografai ir kt. Kolekcija daugiausia informacijos teikia vietovių istorijoms

Valstybės ir vietinių valdžios įstaigų atskiri aktai bei dokumentai be aiškesnės temos (1553-1871). Tarp jų Žygimanto Augusto raštas Mikalojui Radvilai, kuriam įsakoma atitaisyti skriaudą, padarytą matuojant ž emę bajorui kariui (15(5)3 ir dekretas dėl baudos bajorams, nedalyvavusiems karo žygyje (1568); LDK etmono Jonušo Radvilos potvarkis, kuriuo Jurgio Nemiros pėstininkų pulkui skiriama duoklė iš Merkinės, Onuškio ir kitų dvarų (1652); Žemaičių kunigaikštystės iždo teismo raštas dėl Baisogalos, Pašušvio ir kt. vietovių gyventojų, nemokančių valstybinių mokesčių (1699); Kauno pavieto senatorių ir pavieto seimelio nutarimai dėl atstovų į valstybės seimą (1778, 1786), Kauno pavieto vėliavininko išrinkimo (1784), dėl Teodoro Blinstrubo ir Aleksandro Lenkevičiaus paskyrimo administratoriais karo mokesčiams rinkti (1700), dėl gyventojų mokesčiais apdėjimo žmonėms iš nelaisvės išpirkti (1719); Kauno ir kitų pavietų bajorų seimelių sesijų protokolai, kalbos; Kuršo disidentų, dalyvavusių Panevėžio bajorų seimelyje, sąrašas (1735); Raseinių pavieto Žemės tvarkos komisijos potvarkis konfiskuoti nesančių žemvaldžių turtą, sumažinti dvarų tarnautojų skaičių, surašyti iždo skolininkus (1794); anoniminiai pranešimai iš Varšuvos apie Baro konfederacijos meto Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių politinius įvykius (1776-1779); valstybės seimo anon. atstovų kalbos, anon. pranešimas apie Rusijos (?) kariuomenės įžengimą į Poznanę, Žemaitiją ir neatnaujintas sutartis su Maskva; raštai dėl baudžiauninkų, rekrūtų ėmimo tvarkos, politinių tremtinių padėties ir kt. (1817-1881).

Kauno, Ukmergės, Upytės ir kitų pavietų atskiros vietovės (1502-1911).

APYTALAUKIS, Kauno pav. (1523-1892). Žygimanto I raštas, kuriuo Jurgiui Jonavičiui Iljiničiui įsakoma perduoti Gikovčinos ir kt. žemes Apytalaukyje Stančikui Butrimui (1523), Stančikų ir Šiukštų šeimų teismo bylų aktai dėl dalies Apytalaukio žemių (1568-1596); Apytalaukio bažnyčios su žemės sklypais perdavimo Vilniaus ir Kražių jėzuitams aktas (1642); Jeronimo Ivanausko (1683), Kauno pav. maršalkos Mikalojaus Z abielos (1739) testamentai dėl žemių Apytalaukyje, kilnojamojo turto paveldėjimo, atskiri Zabielų ir Karpių teismo bylų aktai dėl žemių ribų (1751-1804); pora Apytalaukio dvaro inventorių (1692, 1693).

ARISTAVA, Kauno pav. (1577-1875). Atskiri Šiukštų (1689-1695) Zabielų (1773-1808) dvaro valdymo aktai. Medekšos Aristavos dvare (1803-1875 ir b.m.): Juozapų Medekšų (1800-1874), Adomo Medekšos ir Adelaidės Medekšienės (1819-1873), Antaninos Medekšienės (1824-1838) laiškai dvaro valdymo, šeimos reikalais, tarp jų Adomo ir Klementinos Medekšų laiškai iš Sibiro tremties po 1863 m. sukilimo Adomo ir Adelaidės Medekšų dienoraščio fragmentai ir kt. Samuelio ir Teodoro Medekšų skolų, žemių įkeitimo aktai (1809-1823), Antaninos Jelenskytės-Medekšienės teismo bylų su Juozapu Zabiela, Kauno dominikonais aktai ir dokumentai (1824-1842). Aristavos dvaro (1803) ir gyvenamojo namo (1875) inventoriai.

AUKŠTADVARIS, Upytės pav. (1550-1883). Mikalojaus Rimvydo Mickevičiaus ir kitų Mickevičių žemės Aukštadvaryje valdymo, baudžiauninkų priklausomybės, smurto veiksmų pavieniai aktai (1593-1681); žemės laikytojų Jono, Stanislovo, Povilo, Ignoto Marcinkevičių palivarkų, ūkių (Juodžių, Kuršių ir kt.) įkeitimo, nuomos, teismo bylų pavieniai aktai, obligacijos (1593-1775); Emercijonos Marcinkevičiūtės sidabro taurės dovanų aktas Ramygalos bažnyčiai (1742), juvelyrinių daiktų sąrašas (1775) ir kt. Kozakauskų giminė Aukštadvaryje (1728-1830): Kauno pav. žemės teisėjo, žemės ribų pirmininko Adomo Kozakausko ir jo žmonos Teresės Marcinkevičiūtės-Kozakauskienės teismų bylos su Panevėžio pijorų vienuolynu, Pauslajo dvaro savininkais dėl žemės ribų, dvaro išlaidų ir pajamų apyskaitos, laiškai, Juškiškių palivarko žemių supirkimo aktai, karčemų būklės, gėrimų apyvartos aprašymas (1781); Adomo Kozakausko žemės sklypo ir 2000 auksinų fundacija Aukštadvario bažnyčiai pastatyti (1790) ir Vilniaus vyskupystės konsistorijos dekretas dėl bažnyčios pavadinimo parapijine (1791); keletas Pranciškaus Kozakausko dokumentų (1807-1830), Kozakauskų giminės - Mickevičių, Michnevičių, Blusių, Daukšų ir kt.- genealoginė schema (XVIII a.?) Aukštadvario dvaro ir Juškiškių palivarko inventoriai (1772, 1796)

BAJĖNAI, Kauno pav.(1544-1835). Jurgio Vitartavičiaus (1544), Povilo Vitkevičiaus (1620-1629), Zabielų giminės (1544-1835) žemių įkeitimo, pardavimo, perėmimo dokumentai, mokesčių kvitai. Bajėnų palivarko Dasiūnų k. inventorius (1800).

BARTONIAI, Kauno pav. (1562-1824). Žygimanto Augusto privilegija Andriui Ilgovskiui karčemai Bartoniuose laikyti (1562); Jurgio Kulvinskio, Onos Gruževskytės-Rajeckienės, Jono Oborskio, Mykolo Stepono Paco ir kitų žemės laikytojų žemių pardavimo, įkeitimo aktai (1621-1987); Pernaravos medžioklio Juozapo Barkausko byla su pamote Teofile Kolyškaite-Barkauskiene-Paškevičiene ir jos sūnumi pranciškonu Bonaventūra Paškevičium dėl tėvo Kazimiero Barkausko palikimo - Bartonių dvaro, T. Barkauskienės užrašyto Kauno pranciškonams ir kitų dvarų (1726-1755); Stanislovo Augusto privilegija Adomui Kozakauskui valdyti du Bartonių palivarko kaimus (1786). Bartonių palivarko inventorius (1795).

BELAZARIŠKIS, Upytės pav. (1723-1808). Mykolo Dominyko Bialozoro ir jo žmonos Elenos Aleksandravičiūtės-Bialozorienės testamentai, kuriais paskirstyti Belazariškio, Grinkiškio, Pagirių, Omniševo, Rosės, Popiernios ir kt. dvarai artimiesiems, aukos Vilniaus, Popiernios bažnyčioms (1723), pora teismo bylų aktų dėl palikimo (1726-1741); Anupro ir Jono Bialozorų obligacijos, skolų, mokesčių dokumentai, bylų aktai (1749-1782); dalies Belazariškio žemių perėmimas Kauno pav. maršalkos Ignoto Zabielos ir jo žmonos Onos priklausomybėn (1783-1797).

DELTUVA, Ukmergės pav. (1564-1870). Deltuvos dvaro Prūdų pievos ir kitų žemių pardavimo aktai (1564-1671), dvaro daiktų, paimtų švedų karo metais, sąrašas (1706); Jono Zabielos baudžiauninkų pardavimo-pirkimo dokumentai, teismo bylų aktai, raštas dėl dvaro palivarkų perdavimo sūnui Mikalojui Zabielai (1725-1758), Juozapo Zabielos teismo bylų dėl žemės ribų su Vilniaus dominikonais aktai laiškai (1784-1870). Deltuvos arba Skirpstų (Skirpsčių ?) dvaro inventoriai (1652, 1742).

GAIŽUVOS dvaras Kauno pav. (1593-1831). Grigorijaus ir Jono Gaižauskų apsikeitimo žemės sklypais su Jonu Gradausku Gaižuvoje raštas (1593); Dobrogato Pšistanovskio raštas, kuriuo sūnui Andriui užrašo Gaižuvos dvarą (1623); Antano Zabielos raštas, kuriuo Povilui Prižgintui ir jo žmonai užrašo Paliesės (Pamiškės) palivarką Gaižuvos dvare (1763); Juozapo ir Henriko Zabielų pavieniai ūkio dokumentai, teismų bylų aktai (1816-1831). Statistinės Gaižuvos dvaro žinios (1830) ir inventorius (XIX a. pr.?).

GALMINIAI, Upytės pav. (1607-1795). Pavieniai dvarų laikytojų Micevičių, Šalkauskų ūkio dokumentai ir Daukšių palivarko inventorius (1691).

GANYPROVA, Kražių pav. (1586-1786). Bielskių ir Ganyprovskių dvaro žemių perdavimo, įkeitimo, dovanų raštai ir dvaro dokumentų sąrašas.

GELVONAI, Vilniaus pav. (1502-1785). LDK d.k. Aleksandro rašto nuorašas, transumuojantis ir tvirtinantis Vytauto privilegiją, kuria Gabrieliui Daumantui Siesickiui pripažįstama teisė valdyti Siesikų ir Gelvonų dvarus (1502), atskiri Povilo ir Kazimiero Daumantų Siesickių (1603, 1648), Adomo ir kitų Bogušų dokumentai (1667-1785).

JUŠKIŠKIAI, Upytės pav. (1592-1775). Bajoro Stanislovo Blusiaus Aukštadvario dvaro Juškiškių palivarko žemės ribų aprašymas (1592), Juškiškių ūkio žemių pardavimo Tamošiui Frankui (1604), Barborai Blusiuvienei (1615, 1617), įkeitimo Erazmui ir Onai Zablockiams (1618), Esteros Blusiuvienės 6 kaimų Juškiškiuose išpirkimo (1620) dokumentai; Jono Galaunės ir Marcinkevičių giminės Juškiškių palivarko ir ūkių įkeitimo, išnuomavimo dokumentai (1674-1775) bei inventoriai (1703, 1741).

KAPLIAI, Ukmergės pav. (1559-1887). Kaplių žemių pasidalinimas tarp Markevičių ir Kapliauskų (1559), Adomo, Mykolo, Andriaus Kapliauskų ir jų giminių testamentai, dalies žemių, baudžiauninkų įkeitimo, pardavimo, teismo bylų aktai (1586-1700); Jono Kapliausko raštas, kad dvarą parduoda Upytės arklidininkui Jeronimui Krasauskui Bialkovskiui (1703); Saliamono Kapliausko žemės dovanojimo giminėms įkeitimo raštas (1711-1728), kitų Kapliauskų dokumentai (1728-1798). Šiukštų, Dovydavičių atskirų ūkių Kapliuose dokumentai (1647-1669), Dovydavičių žemės pasidalinimas tarp Simono ir Jono Zabielų (1669), Zabielos Kapliuose (1669-1795). Černigovo iždininko Jokūbo Kotarskio ir jo žmonos raštai, kad teises į dalį Kaplių perduoda Upytės arklidininkui Jeronimui Krasauskui Bialkovskiui ir jo žmonai Barborai (1697). Bortkevičiai Kapliuose (1723-1835). Dominyko ir Adomo Bogušų, Juozapo ir Adomo Vandalauskų, Mideltonų, Veličkų, kitų asmenų pavieniai žemės valdų Kapliuose dokumentai (1752-1887). Kaplių dvaro inventoriai (1669, 1768).

KAUNAS (1666-1870). Įvairių asmenų dokumentai dėl mokesčių mokėjimo Kauno pranciškonų, jėzuitų, karmelitų, dominikonų vienuolynams ir bažnyčioms (1666-1842); Kauno pav. bajorų, jų teismų bylų sąrašai (1795-1870); Rusijos švietimo m-jos ir kiti raštai Kauno apskr. mokyklų garbės inspektoriui Juozapui Zabielai (1822-1832?); pavienių asmenų namų, žemės sklypų mokesčiai (1706-1868), &quotlVokiečių kampo&quotl gatvės Noreikonių namo nuomininkų kaitos dokumentai (1786-1800).

KĖDAINIAI, Kauno pav. (1629-1848). LDK lauko etmono Kristupo Radvilos fundacija Kėdainių katalikų bažnyčiai (1629, išrašas), Kauno pav. žemės teismo dekreto išrašas dėl Simono Zabielos fundacijos katalikų bažnyčiai (1687); Antano, Juozapo ir kitų Ciolkevičių pavieniai turto, ūkio dokumentai (1758-1823); įvairių Kėdainių piliečių namų pardavimo raštai, asekuracijos, obligacijos (1697-1848).

KOJALONYS, Kauno pav. (1596-1785). Kauno pav. bajorų Kojalonių (Kojalancų, Kojalaniecų, Kojalavičių, Kojalanskių) žemių Kojalonyse (w Koelanach, Kojelanach, Koialanach) pardavimo, perdavimo, įkeitimo dokumentai (1596-1785). Kitų žemių laikytojų, savininkų - Semaškų, Mingailų, Ignoto Zabielos - dokumentai (1683-1785).

KULVA, Kauno pav. (1550-1877). Kulviečių, Kulvinskių ir jų giminių valdos (Dijokiškiai, Lakavičiai, Runcevičiai, Jonkučiai ir kt.) Kulvoje, valdų įkeitimo, pardavimo dokumentai, teismų aktai (1562-1822). Blinstrubai Kulvoje (1645-1833). Samuelio Blinstrubo ir jo žmonos Kotrynos Galmantaitės-Blinstrubienės (1645-1676), Mozės Blinstrubo ir jo sūnų Karolio, Samuelio, Teodoro bei kitų Blinstrubų paskiri asmens dokumentai; Jonkučių ir Jurkonių k., Dijokiškių ir Podleščiznos palivarkų valdų dokumentai (1684-1833). Bialozorų giminės Prozorai (1641-1740), Meištavičiai (1760-1788) atskiruose Kulvos ūkiuose. Lakavičiai Lakavičių ūkyje (1599-1640), dalies Lakavičių ūkio pardavimas Jonui Parcevskiui (1630). Jono Parcevskio ir jo žmonos Onos Žaltytės-Parcevskienės dalies Jonkučių k. bei Gelgudų, Runcevičių ūkio dokumentai (1614-1696). Andriaus, Augustino ir kitų Gelgudų bei jų giminių raštai, kuriais dalį Gelgudų ūkio Kulvoje parduoda Jurgiui Kulvinskiui (1619-1623) Jonui Parcevskiui (1626, 1629), Jonkučiuose - Blinstrubams (1670). Kozakauskų giminė Kulvoje (1630-1877) ir Sangailiškiuose (1630-1797); Kulvos dvaro savininko Pranciškaus Kozakausko asmens dokumentai ir dvaro žemių išdalinimas už skolas (1803-1877) ir kt. Kulvos dvaro ir Grabovkos, Vincentiškių, Podleščiznos palivarkų inventoriai (1687-1805).

LABŪNAVA, Kauno pav. (1551-1902). Labūnavos dvaro sklypų matavimo aktas )1551). Bajorai Petras Varona ir jo giminės (1555, 1584), Beinartai (1585) Labūnavoje, Leščiai - Pakapėje, Varlauskiai - Užmiškiuose (1612-1739), Boniškos - Vitartuose, Vitartavičiuose (1635-1667), Brunovai - Varlauščiznoje (1744-1756), Šebdarevičiai, Ganusevičiai, Skorulskiai, Gineikos, Labanauskai, Gimbutai, Vareišos, Penkauskai - įvairiuose Labūnavos ūkiuose, palivarkuose (1594-1723). Zabielos Labūnavos dvaro ir palivarkų laikytojai, savininkai (1623-1902). Zabielų asmens dokumentai (1683-1860), Austrijos imperatoriaus Leopoldo 1817 m. raštas, kad Zabielų giminei suteikiamas grafų titulas, genealoginė 1546-1882 m. giminės schema su v aldų pažymėjimais, Vilniaus vysk. Jono Zenkovičiaus raštas, leidžiantis Mikalojui Zabielai statydintis dvaro koplyčią (1736), testamentai (1641-1775), raštai Ignotui Zabielai dėl paskyrimo valstybės tarėju (1835), Juozo Karolio Ignoto Zabielos bajoriškos kilmės pripažinimo aktas (1860); Zabielų susirašinėjimas su bajoru V. Gintautu, K. Domeika, K. Tulauskiu ir kt. teismų bylų reikalais (1736-1870); Zabielų teismų bylos su giminėmis dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, žemės ribų, valstiečių (1622-1834), su Karaliaučiaus, Pakruojo, Rygos, Kėdainių pirkliais dėl prekybos teisių pažeidimų, skolų už prekes (1725-1736); Labūnavos dvaro pardavimo, žemių įkeitimo, rekrūtų ir kitų mokesčių pakvitavimai, tarp jų mokesčiai Kauno ir Vilniaus dominikonams, karmelitams, Varnių seminarijai (1794-1841); Labūnavos dvaro Pakapės arba Kruopių k. ir Kukšų k. inventoriai (1669, 1748).

PALIEPIAI, Kauno pav.(1659-1868). Daugirdų teismo bylų, žemės įkeitimo aktai, pora laiškų, anon. dvaro poeto eilėraščių nuorašai (XIX a.?); Sofijos Charitonovaitės-Daugirdienės ir generolo Jono Zigmanto Skšineckio nuotraukos (1855, 1859).

PANEVĖŽYS (1804-1841). Pijorų vienuolyno inventoriai (1804-1830), pijorų kolegijos vizitacijos aktas (1818), senosios katalikų bažnyčios reikmenų sąrašas (1841), bažnyčios žemės situacinis planas (XIX a.?).

PAUSLAJYS, Upytės pav. (1562-1798). Bialozorai - Pauslajo dvaro laikytojai, savininkai (1562-1798), Bialozorų giminės 1555-1728 genealoginė schema su valdų pažymėjimais (b.m.,XVIII a.), dvaro 1569-1665 m. dokumentų sąrašas, Vilniaus kanauninko Kristupo Bialozoro fundacija iš Pauslajo dvaro Panevėžio pijorų vienuolynui (1727), teismo bylų aktai dėl fundacijos (1762-1782); Pauslajo dvaro žemių pardavimo, įkeitimo Kazimierui Bistramui, Adomui Kozakauskui, Dominykui Bogušui dokumentai (1775-1783); Adomo Kozakausko teismo bylos su K. Bistramu, Panevėžio pijorais dėl teisių į Pauslajį, dėl Gančiškių (Hancziszki) parapijos įsteigimo Pauslajo dvaro valdose (1798).

PREIŠIOGALA, Kauno pav. (1725-1817). Pavieniai bajorų Jogailavičių žemės paveldėjimo, dirvonuojančių žemių Preišiogaloje pardavimo, bylų dėl Dominyko Jogailavičiaus 1733 m. fundacijos Vandžiogalos bažnyčiai aktai ir dokumentai (1725-1817); Adomo Bogušo laiškai (1755, 1757).

ROMAINIAI, Kauno pav. (1673-1856). Renoldo Gordono Romainių palivarko įkeitimo Samueliui Gintautui raštas (1673). Keletas Adomo ir Juozapo Medekšų teismo bylų aktų dėl Romainių (1834-1856) ir kt. Romainių dvaro Kaniūkų ir Vijūkų k. inventorius (b.m., apie 1835 ?).

SAVEČIONIAI, Kauno pav. (1600-1815). Bajorų Matejevičių (1600), Gineikų, Salominų (1765-1769) keletas dokumentų; Vandžiogalos klebono Lauryno Lukoševičiaus dovanų aktai dėl Savečionių palivarko perdavimo Adomui Kozakauskui ir Vandžiogalos bažnyčiai (1777, 1781); Savečionių palivarko inventorius (1781).

SKIRSNEMUNĖ, Veliuonos pav. (1733-1805). Skirsnemunės seniūnijos seniūno pareigų perdavimo Jonui Godliauskui (1741, 1743), Dominykui Medekšai (1744), Gedeonui Jelenskiui (apie 1780) raštai; paskiri Juozapo Medekšos (1780-1804), Teodoro ir Samuelio Medekšų (1804-1805) asmens dokumentai.

ŠĖTA, Ukmergės pav. (1559-1885). Bajorų Vizgirdų (1559), Geištautų (1584) žemių Šėtoje pasidalijimo aktai; Kristupo, Jono, Adomo Vizgirdų dalies žemių pardavimo, teismo bylų atskiri aktai (1603-1639); Andriaus Vizgirdos fundacija Kauno bernardinų vienuolynui (1699); Jono Mitėno, Mikalojaus Šalkausko, Stanislovo Montvilos bei Šėtos miestelio gyventojų pavieniai aktai, dokumentai (1599-1833); Šėtos bažnyčios altarijos ir jos fundacijų inventorius (1827).

VADOKLIAI, Upytės pav. (1664-1798). Stanislovo Bialozoro testamentas (1664), Stanislovo ir Pranciškaus Bialozorų bylos su giminėmis dėl palikimo ir kiti dokumentai (1695-1798). Vadoklių dvaro inventorius (1772).

VILIJAMPOLĖ, Kauno pav. (1704-1847). Mykolo, Antano Epereišių (1704-1733), Adomo ir Juozapo Medekšų (1805-1846) sutartys, obligacijos, raštai, projektai dėl mokesčių už ėjimą Vilijampolės tiltu (1826-1842), tilto aprašymas (1834), Vilijampolės dvaro Milkonių palivarko (1834) ir Vilijampolės tilto (1842) inventoriai.

ŽEIMIAI, Kauno pav. (1532-1851). Žemės laikytojo Žvirgždžio valdos įkeitimo raštas (1532). Dominyko, Adomo ir kitų Medekšų teismo bylų dėl skolų, dovanų raštai (1702-1818), Mykolo Kosakovskio pasižadėjimas sumokėti Žeimių dvaro skolas ir dvaro išdalinimo aktas (1851). Žeimių dvaro Mimalių palivarko inventorius (1729).

ŽIRNOVAS, Vilniaus pav. (1563-1861). Dvaro žemės ribų patikslinimo aktas (1563). Merkelio Šemetos ir Andriaus Bialozoro susikeitimo žemėmis aktas (1567). Dvaro kaimų duoklės ir kitų mokesčių sąrašas (1747). Volfai Žirnove (1765-1819), bylos dėl valstiečių priklausomybės, žemės ribų.

Po keletą, kartais po vieną aktą ar dokumentą yra apie kitas vietoves. Tai Alšėnai, Antagynė, Benediktiškė, Biržai, Bugeniai, Butkūnai, Čėkuva, Čičinai, Daubarai (Vilkijos pav.), Daugirdai (Tendžiogalos pav.), Daustoriai (Beržėnų vls.), Dreverna, Dotnuva, Dubrava (Minsko vaiv.), Dūkštas, Gailiškės (Raseinių pav.), Gardinas, Gelnai, Gimbogala, Gineikiai, Graužėnai, Grinkiškis, Ibėnai, Jasnagurka (Skaistakalnis), Jieznas, Jonava, Joniškėlis, Josvainiai, Juozapava, Jurkonys, Kairėnai, Kampai, Krakės, Krinčinas, Kubiliūnai, Kūjėnai, Kuršiai, Lančiūnava, Lapės, Latvyčiai (Slonimo pav.), Leonpolis, Liauda, Liesai, Linkuvėlė, Lokėnai, Maišiagala (Kauno pav.), Medekšiai, Milkalnis, Milkantai, Mimainiai, Mingelioniai, Musninkai, Naciūnai, Nauliškiai, Nevėžninkai, Norgeliai Normainiai, Olešinas, Omniševas, Ožiūnai (Ašmenos pav.), Padubysys Pagirgždūtis, Pagiriai, Pajūris, Pakėvis, Pakruojis, Palėvenis, Palinkuvė, Pamūšis (Ukmergės ir Upytės pav.), Panemunė, Panemunis, Pastoviai, Pašėtė, Pašiaušė, Pašilė, Pašumeris, Paverpenis, Pavidaujys, Pavlovas (Vilniaus pav.), Piepaliai, Plambergas, Prostai, Purvaičiai, Putriai, Raguva, Ramygala, Rosė, Rubna, Salininkai, Sirutiškis, Skaruliai, Stebėkiai, Stebuliai, Steponava, Sudervė, Sujainiai, Surviliškis, Suvartuva, Šakarniai, Šatijai, Šiaulėnai, Šilai, Šventežeris, Taujėnai, Terespolis, Upyna, Užubaliai, Užmedžiai, Vadaktai, Vaidilai, Vaiškoniai, Verėduva, Verškainiai, Viduklė, Vilkija, Vilnius, Žalakiai, Žeimeliai (Ukmergės pav.), Žemalėnai, Žižmiai, Žostautai.

Pastaba. Kai kurie paminėti vietovardžiai nesurasti esamuose lietuviškuose žinynuose (Juškiškis ar Juškiškiai Upytės pav., Kojalonys, Kojelonys ar Kojaloniai Kauno pav., Maišiagala Kauno pav., Olešinas Ašmenos pav., Savečioniai ar Savečionys Kauno pav. ir kt.) ir jų rašyba nepatikslinta.

F 95 Atsišaukimų rinkinys
F 96 Komarų giminės archyvas

F 96, 145 s. vien., 1559-1929. Dok. originalai, išrašai, nuorašai, autografai. Lenkų, sen. slavų, rusų, prancūzų k.

Fondas sudaryt. MBR. Dalis dokumentų išrinkta iš Baisogalos dv. Komarų bibliotekos, atvežtos 1941 m. į MB; keliolika dokumentų perkelta iš Gruževskių fondo, į kurį jie buvo patekę per 1948-1949 m. fondavimo klaidą.

Komarai ir jų giminės valdos (1559-1897). Komarai ir jų pirmtakai Palėvenės dvare, Ukmergės pav. (1592-1897). Palėvenės dvaro ūkių savininkų (Pelyšių, Gradauskų, Pamarnackių, Kontrimavičių ir kt.) kaitos dokumentai (1592-1694). Mykolo, Mikalojaus, Andriaus, Jurgio, Mikalojaus Stanislovo, Antano, Ignoto ir kitų Komarų teismų dekretai, šaukimai į teimus dėl žemių ribų, paveldėjimo teisių į palikimus ir kt., įvairių mokesčių kvitai, laiškai valdų ir asmeniškais reikalais. Komarai ir Tyzenhauzai Giedraičių dvare, Vilniaus paviete (1655, 1809). Pagalvės, dūmų, rekvizijų mokesčiai, šaukimai į teismus dėl žemės ribų ginčų. Komarų valdos Gardino, Ašmenos, Vilniaus, Ukmergės pavietuose (1559-1854). Ignoto Komaro byla dėl Raguvos dvaro Ukmergės paviete ir Balės palivarko Gardino pav. (1777-1783). Keletas aktų iš Didžprūdžių dvaro Ukmergės pav. (1626-1691). Kurklių dvaras Ukmergės pav. (1583-1852). Pakurklių-Degeliškio-Skulimovščyznos palivarko priklausomybės dokumentai (1623-1704). Kurklių dvaro Radvilų valdos byla su Burneikių k. valstiečiais dėl žemės ribų (1722-1724), Kurklių dvaro samdinių atsiskaitymo už darbą su dvaru knygelės (1845-1852). Komarų, kitų savininkų Aknystų, Griežionių, Raguvėlės, Skačiūnų, Vašuokėnų, Vyžuonų, Zabieliškių, Žudžgalio ir kitų dvarų, ūkių pavieniai aktai, dokumentai (1570-1929).

F 97 Pliaterių giminės archyvas

F 97. 189 s. vien., 1640-1936. Dok. originalai, išrašai, nuorašai, autografai. Lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. MBR. Rankraščiai išskirti iš buv. Antazavės dvaro b-kos, priimtos į MB 1942 m.; 1979 m. priimta iš pil. A. Ukinskienės.

Politinio pobūdžio, vietinės ir aukštesnės valdžios įstaigų administravimo dokumentai (1754-1862 ir b.m.). Varšuvos seimo, Livonijos seimelių deputatų, Baro konfederatų kalbos, manifestai; paskiri valdžios administravimo dokumentai.

Pliateriai ir jų giminės Liaduchovskiai ANTAZAVĖS dvare (1748-1923). Pliaterių, Liaduchovskių asmens dokumentai (1819-1900). Mažamečių Pliaterių vaikų bajorų globos ataskaitos (1840-1844), Antazavės dvaro pajamų-išlaidų, žemės ūkio produkcijos, degtinės apyvartos žiniaraščiai (1812-1897), keletas inventorių (1818?-1876), duoklės, rekrūtų ir kiti mokesčiai (1806-1889), kiti ūkio dokumentai (1748-1897); Pliaterių, Liaduchovskių susirašinėjimas valdų reikalais (1849-1909); dvaro ūkvedžio užrašai (1921-1923). Keletas Kurklių dvaro Pliaterių valdos dokumentų (1725-1818). Pliateriai, Ziberkai Livonijos dvaruose, jų bylos dėl baudžiauninkų (1640-1829).

Kitų asmenų autografai, dokumentai. Vainarauskų, Naprelių dvaro Zarasų apskr. savininkų dvaro inventorius (1931) ir Vainarauskų susirašinėjimas asmeniškais reikalais (1931-1936). Keletas paskirų istorinių aktų, rankraščių, tarp jų Antazavės vls. revoliucinio komunalinio k-to 1919 m. pajamų sąrašas.

Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 98 Ivanavičius Vaitiekus

F 98, 128 s. vien., 1789-1947. Dok. originalai, nuorašai, išrašai, autografai. Rusų, lenkų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Vaitiekus Ivanavičius (XIX a. pab. – XX a. pr.), Klemės apskr. Liolių dvaro savininkas.
Priimta apie 1949-1950 m. per M. Čilvinaitę.

Pora V. Inavavičiaus asmens dokumentų (1894, 1920).
V. Ivanavičiaus, jo tėvo ir sūnaus Kiprų Ivanavičių ir kitų Ivanavičių asmeniška ir ūkio reikalais korespondencija (44 vien., 1846-1947). Liolių dvaro ūkio dokumentai (1811-1933). Ivanavičių ir dvaro pareigūnų susirašinėjimas su Raseinių apskr. mokesčių įstaigomis dėl mokesčių už fundacinę Joniškio bažnyčią (1830-1875); ūkio užrašai, pajamų-išlaidų apyskaitos, valstiečių 1811 ir 1862 m. reviziniai sąrašai, kvitai už sumokėtus mokesčius Žemaičių (Varnių) dvasinei seminarijai, už rekrūtus, žemę, skolų kvitai.

Keletas kitų asmenų rankraščių, laiškų (1789-1938).

Nuotraukos (1877-1947). V. Ivanavičiaus ir jo šeimos pavienės nuotraukos ir jų albumas, kurio fotografijos mažai identifikuotos; atvirukai.

F 99 Kosakovskių šeimos archyvas

F 99, 1949 saug.vnt. Rankraščiai, dokumentų originalai, išrašai, nuorašai, mašinraščiai, nuotraukos. Dokumentai lietuvių, rusų, prancūzų, lotynų ir kitomis kalbomis. Chronologinės fondo medžiagos ribos - 1594-1921 metai.

Visas šis fondas į Rankraščių skyrių pateko neiškart. Dalis dokumentų (4 skrynios) 1920 m. iš Lyduokių dvaro, Kosakovskių nuosavybės, buvo atvežtos į biblioteką kartu su knygomis. Tai buvo jų valdų Rusijoje dokumentai - Aleksandros Laval-Kosakovskienės kraičio - Papūzų, Čedajevkos dvarų, pramonės įmonių Urale dokumentai bei susirašinėjimas ūkio reikalais. 1942 m. iš Siesikų dvaro savininko Daugėlos, Kosakovskių giminės ir dvarų globėjo, buvo parvežta knygų ir Kosakovskių giminės rankraščiai. Tarp jų buvo Kosakovskių giminės ir šeimos XVII-XX a. pr. asmeninė korespondencija, Stanislovo Felikso Kosakovskio religijos, filosofijos ir kitų mokslų traktatai, užrašai, išrašai, Stanislovo Kazimiero Kosakovskio istorinės genealogijos monografijos antrojo tomo rankraščiai ir kita. Šio vientiso archyvo dvi dalys buvo sudėtos į vieną Kosakovskių šeimos fondą.

Fondas neapima viso gausaus ir įvairaus Kosakovskių šeimos palikimo. Kaip minėta, į LNB pateko tik nedidelė dalis asmeninio pobūdžio rankraščių (atsiminimų, užrašų, literatūrinių tekstų, korespondencijos). Gana nuosekliai išlikę Kosakovskių valdų Rusijoje ūkio ir turto dokumentai. Lyduokių ir Vaitkuškio dvarų medžiaga - gana fragmentiška; apie šeimos turėtus meno rinkinius fonde žinių nėra. Kai kurie pavieniai dokumentai, rankraščiai, priskirti į "Archivalia" ir "Literaria" skyrelius, galėjo atsitiktinai patekti į fondą, jį pirminiu būdu skirstant apie 1949-1950 m.

Fondas tvarkytas 1983-1985 metais.

KOSAKOVSKIAI, KASAKAUSKAI, herbas Slepowron (Naktikovas) - sena ir gausiai išsišakojusi LDK bajorų giminė; jos pirmtakai buvo Korvinai (Korwin). Savo pavardę giminė gavo nuo Kossako kaimo Mazovijoje (Mozūrijoje), į kur atsikėlė apie XIII a. pradžią iš buvusios Romos provincijos Panonijos. Iš čia Kosakovskiai persikėlė į Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą. Daugumą dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybų keliu. Vėliau supirkinėjo žemes iš kitų feodalų; XVIII a. pab. daugiausia dvarų giminė turėjo Vidurio Lietuvoje.

Fondo sudarytojai buvo Stanislovas Čėsna Kosakovskis, jo sūnus Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir anūkas Mykolas Stanislovas Kosakovskis, grafai, Vaitkuškio, Lyduokių dvarų Ukmergės apskrityje, valdų Rusijoje, Ukrainoje ir kitur savininkai.

STANISLOVAS ČĖSNA FORTUNATAS KOSAKOVSKIS (1795-1872), diplomatas rusų tarnyboje, literatas, kolekcionierius, egiptologas - mėgėjas. Tėvas - Juozapas Dominykas (m. 1840), LDK laučius, motina Liudvika Potockytė. Gimė Hamburge. Mokėsi Prancūzijoje; 1812 m. savanoriu stojo į lenkų kariuomenę, tačiau kare nespėjo dalyvauti. Nuo 1815 m. pradėjo valstybinę tarnybą, 1818 m. buvo pasiųstas į Rusijos pasiuntinybę Romoje (Vatikane), 1822- 1826 m. buvo pasiuntinybės pirmuoju sekretoriumi. Čia dalyvavo kultūriniame gyvenime, susipažino su Ž.F. Šampoljonu (J.F. Champollion), susidomėjo jo atradimais ir apskritai egiptologija, tačiau liko tik mėgėju. 1826 m. grįžo į tėvynę, čia užėmė įvairias titulines tarnybas prie Lenkijos karalystės dvaro, buvo Rusijos Valstybės Tarybos narys, 1858-1861 m. - Lenkijos karalystės Heraldinės komisijos pirmininkas. 1859 m. gavo senatoriaus ir slaptojo tarėjo nominaciją.

Tuo metu jis pastoviai apsigyveno savo paveldėtuose dvaruose Lietuvoje (1858 m. juos pavertė ordinacija), rezidencija pasirinkęs Vaitkuškio dvarą Ukmergės apskr. Tarp Kosakovskių Stanislovas Čėsna buvo turtingiausias: valdė Vaitkuškį, Lyduokius, Didžiąją Berestovicą, Liachovičius Baltarusijoje. Vedęs prancūzų kilmės grafaitę Aleksandrą de Laval, paveldėjo jos Čedajevkos ir Papūzų dvarus Penzos ir Simbirsko gubernijose, Archangelsko kalnų pramonės įmones (vario rūdos kasyklą ir liejyklą) Urale. Rusijoje turėjo apie 16 000 baudžiauninkų, Lietuvoje ir Baltarusijoje 860 valstiečių kiemų. Fiziokratų idėjų paveiktas, 1820 m. savo dvaruose LDK sumažino lažą iki 104 dienų per metus, panaikino duokles, įsteigė valstiečių teismus, kaimuose steigė mokyklėles, prieglaudas, pats tobulino žemės ūkio ir kitokios paskirties techniką, įkūrė pirmą tose apylinkėse cukraus fabriką. Tai buvo pažangus, veiklus dvarininkas.

Kosakovskis parašė komedijų prancūzų ir lenkų kalbomis (buvo išleisti du rinkiniai), religinių studijų, populiarizavo mediciną ir higieną. Be to, užsiiminėjo tapyba, nupiešė religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms (Dūkšto, Didžiosios Berestovicos, Širvintų, Čenstochovos, Vaitkuškio) ir restauravo senus; piešė peizažus, portretus, miniatiūras (netgi dalyvavo parodose); domėjosi skulptūra ir architektūra - 1857-1862 m. suprojektavo neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus. Savo rūmuose Varšuvoje Kosakovskis surinko didelius meno (dalį paveikslų gavo su žmonos kraičiu), senienų (tarp jų ir Egipto), senovinių ginklų rinkinius, 12 500 tomų biblioteką; vedė literatūrinį- artistinį saloną. Po jo mirties rinkiniai buvo perkelti į Vaitkuškį, tačiau I-jo pasaulinio karo metu liko išblaškyti: muziejiniai rinkiniai išvežti daugiausia į Rusiją, didelė dalis knygų pateko į Kauno bibliotekas.

Stanislovas Kosakovskis mirė ir palaidotas Varšuvoje. Turėjo sūnų Stanislovą Kazimierą ir dukras Kotryną Lempickienę ir Aleksandrą Pliaterienę.

STANISLOVAS KAZIMIERAS KOSAKOVSKIS (1837-1905) literatas, genealogas. Užėmė įvairias tarnybas Heraldikos komisijoje, Lenkijos karalystės reikalų komitete ir kitur; 1879-1883 m. buvo Ukmergės miesto prezidentu (miestas jam dėkingas už ugniagesių tarnybos įkūrimą ir naujos rotušės pastatymą). Dalyvavo Varšuvos kultūriniame gyvenime, organizavo literatūrinius vakarus, mėgėjų teatrus Varšuvoje, Vilniuje ir provincijoje, kartais pats vaidino. Parašė 3 tomų genealoginį darbą "Monografie historyczno-genealogiczne niektorych rodzin polskich" (išleista Varšuvoje 1859-1872); eilę straipsnių apie buv. LDK bajorų gimines; savo darbuose gausiai naudojosi archyvine medžiaga. Kosakovskis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje fotografijos mėgėjų.

Mirė ir palaidotas Vaitkuškyje.

Buvo Liachovičių dvaro (Minsko gub.) ordinatas, Vaitkuškio ir Didžiosios Berestovicos (Gardino gub.) savininkas, turėjo dideles valdas Penzos ir Simbirsko gubernijose. Iš trijų santuokų: su Aleksandra Chodkevičiūte (1858), Michalina Zaleskyte (1881) ir Sofija Bover Kler (Bower Saint-Clair) (1893) liko, be anksti mirusių vaikų, sūnūs Juozapas, Stanislovas ir Jonas bei 6 dukros.

MYKOLAS STANISLOVAS KOSAKOVSKIS (1883-1962), dvarininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Lenkijos diplomatas, bankininkas. Stanislovo Kazimiero ir jo antros žmonos Michalinos Zaleskytės sūnus. Baigęs Varšuvoje gimnaziją, studijavo agronomijos mokslus Rygoje ir teisę Fryburge (Šveicarija). Nebaigęs mokslų, 1906 m. apsigyveno tėvo dvaruose Kauno apskr. Vykdė įvairias visuomenines pareigas: Ukmergės apskr. taikos teisėjo, buvo Kauno žemės ūkio draugijos, kredito draugijos nariu, savo Lyduokių dvare skyrė 50 ha žemės ir pinigų sumą Kauno žemės ūkio draugijai sukurti pavyzdinę bandomąją fermą ("Felinka" ūkis). I-jo pasaulinio karo metu dalyvavo evakuacinėse komisijose, įvairių lenkų organizacijų veikloje Vilniaus krašte, vėliau - diplomatinėje tarnyboje. Nuo 1927 m. iki II-jo pasaulinio karo ir kurį laiką po karo dirbo bankuose Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje.

Mirė ir palaidotas prie Varšuvos. Vedęs (1909 m.) Elžbietą Galen-Bisping, turėjo sūnus Juozapą, Joną ir Stanislovą bei dukras Mariją, Jadvygą, Elžbietą, Aną, Heleną; dukra Michalina žuvo Varšuvos sukilimo metu.

Archyvinė medžiaga suskirstyta dalykine chronologine- abėcėline tvarka ir sudėta į 9 skyrius.

1. KOSAKOVSKIŲ ŠEIMOS IR GIMINĖS BIOGRAFINĖ MEDŽIAGA (1605-1914 m.). Tai Kosakovskių iš Korvinų giminės kilmės aprašymas nuo XVI a. iki XIX a., giminės herbo "Slepowron" kilmės paaiškinimas ir asmenų, turėjusių teisę nešioti tą herbą, sąrašas, XIII-XIX a. giminės genealoginės schemos ir surinktos įvairios žinios genealogijai (rankraštiniai dokumentai, nuorašai, išrašai, spaudiniai); yra jų giminių - Laval šeimos, Lempickių, Chodkevičių ir kt. genealoginės lentelės ir schemos.

Pažymėtini asmens dokumentai: Zigmanto III privilegijos Pranciškui Nikodemui Kosakovskiui (1605, 1608 m., nuorašai), Simono Kosakovskio turto, deponuoto Gelvonų pranciškonų vienuolyne, inventorius (1794 m.); surinkta į knygą medžiaga apie Stanislovą Čėsną Kosakovskį, jam mirus (1872-1873 m.), keli jo žmonos Aleksandros Laval-Kosakovskienės dokumentai - pažymėjimai apie jos valdas Rusijoje, Pasaulinės parodos Paryžiuje pagyrimo raštas (1878 m.), nekrologai ir kt.; atskirų Kosakovskių biografijos, epitafijos, nekrologai, draugijų diplomai ir kita medžiaga apie juos.

2. KOSAKOVSKIŲ ATSIMINIMAI, LITERATŪRINIAI BANDYMAI, UŽRAŠAI, FILOSOFINIO POBŪDŽIO RAŠINIAI (1779-1917 m.). Didžiąją šio skyriaus medžiagos dalį sudaro Stanislovo Čėsnos Kosakovskio rankraščiai. Tai jo prancūzų kalba rašytas dienoraštis ir jo fragmentai (1823, 1831-1863 m.); grožinės literatūros tekstai - lenkų kalba rašytos komedijos, keletas vertimų bei 25 tomai įrištų ir pažymėtų Vaitkuškio dvaro bibliotekos ženklu rašinių, pavadintų "Manuskrypta hrabiego Stanislawa Szczęsnego Kossakowskiego" - idealistinės filosofijos, religijos, medicinos, fizikos, chemijos ir kt. traktatai, straipsniai, užrašai, išrašai (1817-1872 m.).

Fonde išliko Stanislovo Kazimiero Kosakovskio parašytos istorinės genealogijos monografijos II tomo parengiamoji medžiaga ir knygos recenzija, herbų piešinių rinkinėlis, jo daryti mechaninių dirbtuvių Vaitkuškyje įrengimų brėžiniai (XIX a. pab.-XX a. pr.).

Yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio grožinės kūrybos tekstų (1900-1917 m.), keletas piešinių, Lyduokių dvaro observatorijos astronominių tyrimų užrašai.

Iš kitų minėtini: Michalinos Kristinos Zaleskytės-Kosakovskienės kelios knygos prozos ir poezijos tekstų (1869-1890m.), Elžbietos Bisping-Kosakovskienės įvairūs mokykliniai užrašai (1897 ir b.m.), kitų giminės atstovų literatūriniai vertimai, užrašai (1779-1914 m.).

3. KOSAKOVSKIŲ VISUOMENINĘ VEIKLĄ (1788-1919 m.). Medžiagos nėra daug. Tarp Kosakovskių visuomeninėje veikloje aktyviausiai dalyvavo Mykolas Stanislovas. Šeimos archyve išliko keletas dokumentų apie jo veiklą I-ojo pasaulinio karo metu Evakuacinėse komisijose, paskiri dokumentai apie veiklą Kauno ūkiškojoje draugijoje 1909-1915 metais: įstatų projektai, posėdžių protokolai, raštai įvairiais veiklos klausimais, dėl bandomojo ūkio jo Lyduokių dvare įsteigimo ir kt. Yra šiek tiek medžiagos iš veiklos Lyduokių labdarybės draugijoje (1907-1919 m.) - įstatų projektas, ataskaitos, ūkio dokumentai; Ukmergės kredito draugijoje ir kitose draugijose (1906-1919 m.).

Į šį skyrių taip pat pateko Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738-1794) politinio pobūdžio kalbos (nuorašai) 1788-1791 m. Lietuvos-Lenkijos valstybės seimuose apie valstybės politiką, seimus, valstybės ūkį, karinę valdžią, dvasininkų gyvenimą ir kt.

4. KOSAKOVSKIŲ ŠEIMOS IR GIMINĖS KORESPONDENCIJA. (1670-1810). Nemažą jos dalį sudaro susirašinėjimas su savo šeimos nariais ir giminėmis. Tai daugiausia asmeninio pobūdžio laiškai bei rašyti turto, palikimo, ūkiniais reikalais.

Gausiausia yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio korespondencija- per 100 adresatų ir siuntėjų, apimanti laikotarpį nuo 1895 iki 1918 m. Dalis jų - tai paties Mykolo Stanislovo rašyti laiškai įvairiems asmenims. Laiškuose rašoma piniginiais, turto, teismų bylų, ūkiniais bei asmeniniais reikalais. Keliuose laiškuose yra užuominų apie 1914 m. karo įvykius, evakuotą Lyduokių dvaro turtą, Rusijos Raudonojo Kryžiaus veiklą.

Korespondencijoje rasime Mykolo Stanislovo 1909.02.02 d. rašytą laišką Prancūzijos astronomų drugijos generaliniam sekretoriui Kamiliui Flamarijonui (Camille Flammarion), kuriame aprašo savo mėgėjišką observatoriją Lyduokių dvare bei pastarojo teigiamas atsakymas dėl Kosakovskio pageidavimo įstoti į draugiją.

Gale sudėti įvairių žurnalų redakcijų ("Kurier Litewski", "Biblioteka Warszawska" ir kt.), leidyklų ir knygynų raštai Mykolui Stanislovui Kosakovskiui dėl žurnalų prenumeratos, keletas raštų piniginiais reikalais.

Kitų Kosakovskių laiškų fonde išliko nedaug. Tai Stanislovo Kazimiero Kosakovskio asmeninė ir valdų reikalais negausi korespondencija (1865-1888 m.), keletas Aleksandros Laval-Kosakovskienės laiškų finansiniais ir teismo bylų reikalais (1872-1884 m.), Elžbietos Galen-Bisping-Kosakovskienės asmeninė korespondencija (1906-1918 m.). Pluoštelis LDK iždo komisijos raštininko Mykolo Kosakovskio (1733-1798) korespondencijos (1761-1773 m.) turto, teismo bylų, ūkiniais, asmeniniais reikalais; laiškuose yra užuominų apie to meto politinius įvykius. Jo žmonos Barboros Ziberkaitės-Tyzenhauzienės-Kosakovskienės korespondencija (1754-1773 m.), daugiausia teimo bylų, piniginiais reikalais.

Atskirai pažymėtini buvę bibliotekoje Varšuvoje Kosakovskių giminės laiškų rinkiniai, suformuoti į atskirus tomus, įrišti ir pavadinti "Korespondencja Rodziny Kossakowskich...". Fonde jų yra trys. T.3. Tai Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738-1794) laiškų (autografų) rinkinys. Į šį tomą yra surinkti 174 laiškai (369 lapai), apimantys laikotarpį nuo 1759 iki 1789 m. Laiškai adresuoti LDK kariuomenės generolui, karaliaus pakamariui Juozapui Zabielai, Kauno pav. maršalkai, LDK laučiui Antanui Zabielai, pakamariui Jurgiui Zabielai, LDK iždo komisarui, vaiskiui Mykolui Zaleskiui ir kitiems asmenims. T.5. sudaro 1740-1798 m. Kosakovskių korespondencijos (autografų) rinkinys. Tai Kauno pav. pastalininkio ir kašteliono Dominykų Kosakovskių (du siuntėjai) laiškai Kauno pav. pataurininkiui Antanui Zabielai (12 lšk., 1740-1782 m.), Poznanės kanauninko Remigijaus Kosakovskio laiškai anoniminiams adresatams (6 lšk., 1761-1775 m.), rotmistro Tado Kosakovskio laiškai Kauno pav. maršalkai ir laučiui Antanui Zabielai ir Sofijai Zabielienei (14 lšk., 1760-1776 m.); kanauninko Jono Kosakovskio (7 lšk., 1752-1791 m.) ir pastalininkio, LDK iždo komisaro Jokūbo Kosakovskio (23 lšk., 1776-1786 m.) laiškai Kauno pav. maršalkai Antanui Zabielai ir kitiems asmenims. Yra po keletą kitų Kosakovskių laiškų: Juozapo - seneliui (XVIII a.), S.Kosakovskio - Raudondvario dvaro valdytojui Jankauskui (1789) ir kt. asmenims. T.6. Šį giminės korespondencijos tomą sudaro Kosakovskių 1670-1810 m. laiškų nuorašų iš Radvilų Nesvyžiaus archyvo rinkinys. Tai Kameneco kaštelionienės Kotrynos Potockytės-Kosakovskienės (1722-1803) laiškai Vilniaus vaivadai Karoliui Stanislovui Radvilai, grafienei Ostrogiškienei, Splavskiui ir kt. (viso 22 lšk., rašyti 1764-1797 m.), Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1737-1794) - K.S.(?) Radvilai ir anon. adresatams (18 lšk., 1770-1778m.), Kauno pav. pataurininkio Simono Kosakovskio (1741-1794) - K.S.Radvilai(?) (27 lšk., 1767-1790 m.), karaliaus Stanislovo Augusto kabineto sekretoriaus, poeto, vertėjo, religinio polemisto Antano Kosakovskio (1718-1786) - Vilniaus vaivadai K.S. Radvilai, Bernatavičiui (17 lšk., 1780-1783 ir b.m.), tarp jų yra karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio laiškas Antanui Kosakovskiui (1782 m.); gausi Žemaičių stalininko Dominyko Kosakovskio korespondencija - 76 lšk., rašyti 1760-1786 m., dauguma laiškų užšifruoti - Vilniaus vaivadai K.S.Radvilai, Sokolovskiui, Tryčinskiui ir kitiems adresatams. Po keletą laiškų: Černigovo stalininko Aleksandro Kosakovskio 2 laiškai Karoliui Radvilai (1700 m.), vėliavininko Antano Kosakovskio laiškai anon. adresatui (1 lšk., 1720 m.), Kauno pav. vėliavininko Jeronimo Kosakovskio - Karoliui(?) Radvilai (2 lšk., 1783, 1784 m.), Kuršo vysk. sufragano A. Kosakovskio - Dominykui Radvilai (1810 m.), Mykolo Kosakovskio - Stanislovui Nezabitauskiui (1670 m.), LDK iždo raštininko, Vitebsko kašteliono Mykolo Kosakovskio - Karoliui (?) Radvilai (2 lšk., 1769, 1782 m.), Poznanės kanauninko, Edukacinės komisijos korespondento Paryžiuje, jėzuito Remigijaus Kosakovskio (1730-1780) - Karoliui (?) Radvilai (1777 m.) bei kiti (viso 14 laiškų).

Visi laiškų nuorašai patvirtinti Aleksandro Valickio parašu.

Ši korespondencija teikia daug informacijos apie to meto Anglijos, Prancūzijos, Prūsijos, Turkijos, Rusijos santykius ir karinius įvykius, apie Lenkijos-Lietuvos valstybės politinį gyvenimą - Torunės, Radomo, Baro konfederacijas, I-ąjį valstybės padalinimą, bajorų seimų ir seimelių rengimą, bajorų kovą dėl valstybinių pareigų, apie Edukacinės komisijos veiklą, minimi to meto Lietuvos ir Lenkijos didikai, politiniai veikėjai (Radvilos, Čartoriskiai, Tyzenhauzai, Pacai ir kt.), rašo apie teismų bylas, savo turtinius reikalus; Livonijos vysk. J.K. Kosakovskis - apie savo literatūrinius kūrinius ir t.t.

Skyriaus gale sudėta keletas Kosakovskių laiškų, sveikinimų Kosakovskiams ir kitiems asmenims, pluoštelis vizitinių kortelių (viso 17), keli neidentifikuoti laiškai (1748-1914 m.).

5. KOSAKOVSKIŲ DVARŲ IR KITO NEKILNOJAMO TURTO DOKUMENTAI (1692-1921). Kaip jau buvo minėta, atskirų dvarų dokumentų apimtis labai nevienoda - pilnesni, gausesni yra Kosakovskių valdų Rusijoje archyvai; Lyduokių ir Vaitkuškio dvarų medžiaga negausi, fragmentiška, kai kurių kitų išlikę vienas kitas dokumentas. Daug statistinių dokumentų, sąrašų, suvestinių, apyskaitų, ekonomų ataskaitų. Skyriaus viduje medžiaga suskirstyta pagal dvarus.

LYDUOKIŲ DVARAS Ukmergės apskr. - Mykolo Stanislovo Kosakovskio valda (1837-1921 m.). Tai dvaro ir miestelio pirkimo-pardavimo dokumentai (1901-1907 m.), M.S.Kosakovskio parengtos tarnautojų darbo instrukcijos (1908-1918 m.), turto apskaitos knyga (1910-1911 m.), dvaro ūkio pastatų planai (1911-1912 m.); yra dokumentų apie turto evakuaciją iš Lyduokių dvaro į Rusiją I-ojo pasaulinio karo metais (1915 m.). Keletas Lyduokių dvaro žemių melioravimo dokumentų, laukų drenavimo projektai, sąmatos ir kt. (1910-1914 m.). Pajamų ir išlaidų, ūkio produkcijos apyskaitos (1896-1921 m.), žemės, pastatų nuomos, darbininkų samdos sutartys (1898-1916 m.), samdinių registracijos ir darbo užmokesčio knygos (4 knygos, 1918-1921 m.), samdinių darbo užmokesčio knygelės (40 kn., 1918-1920 m.). Yra pluoštelis korespondencijos - Mykolo Stanislovo Kosakovskio ir dvaro administratoriaus Stanislovo Pliucinskio susirašinėjimas su pavieniais asmenimis ir įstaigomis dėl ūkio valdymo, skolų ir paskolų, ūkio produkcijos pardavimo, elektros, telefono, vandentiekio įvedimo, žemės ūkio įrengimų ir automobilių pirkimo bei taisymo, astronomijos observatorijos įrengimo ir kt. reikalais (1885-1918 m.); įvairios sąskaitos, dvaro pastatų draudimo ir mokesčių kvitai, "Felineko" ūkio sąskaitos ir kvitai, vaistinių, Zavadskio knygynų Vilniuje, Gebetnerio ir Volfo natų knygyno Varšuvoje ir kt. sąskaitos už knygas, laikraščių ir žurnalų prenumeratos kvitai, Varšuvos, Ukmergės foto dirbtuvių sąskaitos ir kt. (1837-1918 m.).

Lyduokių dvaro Skačiūnų palivarko pirkimo-pardavimo (1910 m.), keliolika ūkio valdymo, samdos, žemės melioravimo dokumentų (1858-1920 m.).

VAITKUŠKIO DVARAS Ukmergės apskr. (1738-1918 m.). Dvaro turto ir ūkio dokumentai (1807-1914 m.): atskirų palivarkų gyventojų, jų prievolių, mokesčių, kilnojamo turto sąrašai, žemės ir miškų planai; Varšuvos rūmų ir Vaitkuškio dvaro pajamų ir išlaidų suvestinės ir kt. Keletas laiškų ūkiniais reikalais. Sąskaitos, kvitai už prekes, atliktus darbus ir patarnavimus. Vaitkuškio dvaro Antakalnio, Deltuvėlės, Migučių, Mašmų palivarkų, Vaitkūnų, Mielionio ir kt. kaimų žemės sklypų, miškų ir laukų planai, nubraižyti 1862-1905 m.

Stanislovo Kazimiero Kosakovskio Vaitkuškio dvaro bibliotekos katalogas, sudarytas Jadvygos Valikovskos 1898 m. Kataloge knygos suskirstytos į 16 skyrių: religija ir filosofija, istorija, politinė ekonomija, teisė, karyba, heraldika, pedagogika, literatūra ir kalbos, gamtos mokslai, matematika, geografija, laikraščiai, seni kalendoriai, almanachai, menas ir medicina - viso suregistruota 9860 leidinių lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Kataloge nurodytas autorius, leidinio pavadinimas, išleidimo data ir kartais vieta, pažymėta, kokioje spintoje leidinys randasi, kartais pridėtos kai kurios pastabos. Ankstyviausios knygos siekia XVII a. I p.

KOSAKOVSKIŲ VALDOS RUSIJOJE IR UKRAINOJE (1692-1917 m.). Bylos ir atskiri dokumentai. Fonde išliko palyginti daug medžiagos, teikiančios informacijos apie Vakarų Uralo kalnų pramonės Archangelsko vario kasyklos ir aukštakrosnės Ufos gub. veiklą, produkciją XIX a. (1810-1902m.). Tai Aleksandrai Laval-Kosakovskienei priklausančių įmonių kilnojamo ir nekilnojamo turto, žemių apyrašai, inventoriai, ekonominė-geografinė įmonių apžvalga (1852-1876 m.), vario lydyklos 1857-1883 m. rentabilumo, pajamų ir išlaidų apyskaitos, Kargalino kasyklų rūdos išgavimo žiniaraščiai (1864-1865 m.), 1874-1883 m. vario rūdos produkcijos apskaitos žiniaraščiai, skolų žiniaraščiai ; įmonių 1874 m. revizijos medžiaga, sutartis dėl vario transportavimo ir įgaliojimai (1853 m.), įmonių savininkų ir valdytojų Leono Sulistrovskio, Ivano Zorkovo, Stanislovo Kerbedžio, Vladimiro Kosakovskio, pirklio Michailo Komelovo susirašinėjimas su įstaigomis ir atskirais asmenimis dėl įmonių veiklos, jų pardavimo, produkcijos, mokesčių sumokėjimo, darbininkų reikalų ir kt. (1853-1882 m.).

Yra keletas dokumentų dėl Būdos-Vachovkos dvaro Kijevo gub. išdalinimo, skolų apmokėjimo (1908-1914 m.).

Daugiausia medžiagos išlikę iš PAPŪZŲ dvaro Simbirsko gub., Korsunio apskr. ir ČEDAJEVKOS dvaro Penzos gub. Gorodiščio apskr. (1692-1917 m.). Dauguma dokumentų XIX a., kai dvarus valdė A. Laval-Kosakovskienė. Tai dvarų priklausomybės dokumentai, dvarų žemės ribų knygos, teismo bylų aktai (1692-1886 m.), įgaliojimai valdyti dvarus (1871-1909 m.), dvarų kilnojamo ir nekilnojamo turto 1837-1903 m. ir 1914 m., 1917 m. inventoriai-apyrašai, įkainiai; atskirų kaimų valstiečių reviziniai sąrašai (1850 ir 1857 m.); dvarų pajamų ir išlaidų apyskaitos, žemės ūkio produkcijos apyvartos, miško eksploatacijos žiniaraščiai (1833-1917 m.). Yra dokumentų apie baudžiavos panaikinimo 1861 m. procesą: Papūzų ir Čedajevkos dvarų, jų kaimų žemės sklypų, laukų, išnuomojamų ir parduodamų valstiečiams, sąrašai (1862-1871 m.), žemės sklypų išpirkimo sutartys (1862-1866 m.), žemės sklypų, pievų, miškų, malūnų, ganyklų nuomos, samdos sutartys, nuomininkų sąrašai (1861-1915 m.). Valstiečių duoklių, nepriemokų sąrašai (1852-1914 m.). Dvaro tarnautojų samdos, asmens dokumentai (1856-1911 m.). Pluoštas dvarų valdytojų pranešimų ūkio reikalais. Yra užuominų apie 1905-1907 m. revoliucijos atgarsius dvaruose ir apylinkėse. Papūzų dvaro valdytojo Kazimiero Polanieckio du ūkio darbų dienoraščiai (1834-1917 m.). Savininkų Aleksandros Laval-Kosakovskienės ir Stanislovo Čėsnos Kosakovskio ir dvarų valdytojų susirašinėjimas, nurodymai dvarams administruoti (1828-1916), susirašinėjimas su pavieniais asmenimis, Korsunio apskr. įstaigomis miško eksploatacijos (1869-1916 m.), kaimo mokyklos, cerkvės reikalais (1835-1902 m.), dėl valstiečių reikalų (1834-1908 m.), žemdirbystės vystymo dvaruose (1866-1899 m.); susirašinėjimas su bankais, draudimo, kredito įstaigomis (1868-1916 m.); su bajorų globos ir kitomis draugijomis, Laval vardo vaikų prieglaudos Sankt Peterburge reikalais (1846-1907 m.), atskirais asmenimis, pirkliais dėl žemių pardavimo ir nuomos, ūkinių ir finansinių reikalų, dvarų revizijos ir kt. (1835-1915 m.); sąskaitos, pakvitavimai (1837-1915 m.). Dvarų ariamų žemių, laukų, miškų, kaimų situaciniai planai (1874-1903 m.).

Keletas dokumentų iš kitų Kosakovskių valdų (Šventežerio, rūmų Varšuvoje, Žeimių dvaro) (1741-1914 m.).

6. SIESIKŲ DVARO Ukmergės pav. - Daugėlų (Kosakovskių giminės) valdos - dokumentai (1594-1916 m.). Tai tik nedidelė šeimos archyvo dalis. Keletas Dominyko, Stanislovo ir kitų Daugėlų asmens dokumentų (1848-1890); Dominyko, Konstantino, Stanislovo ir kitų Daugėlų korespondencija (per 40 adresatų ir siuntėjų) (1755-1914 m.) piniginiais, dvaro ūkiniais, teismo bylų, asmeniniais ir giminės reikalais. Yra 1831 m. sukilimą ir Dominyko Daugėlos veiklą jo metu atspindinčių dokumentų (1830-1837 m.). Pluoštelis teisinių aktų: šaukimų į teismą, teismo dekretų ir kt. civilinėse, baudžiamosiose bylose, žemės ribų aktai (1594-1908 m.). Turto priklausomybės raštai, ūkio tvarkymo dokumentai, statistinės žinios - Siesikų dvaro kilnojamo ir nekilnojamo turto apyrašai, inventoriai (1757-1862 m.), valstiečių reviziniai sąrašai (1816-1858 m.), Siesikų dvaro pajamų ir išlaidų, žemės ūkio produkcijos žiniaraščiai (1823-1909 m.), dvarų žemės, pastatų nuomos, įkeitimo, pardavimo dokumentai (1755-1904 m.); Siesikų dvaro mokesčių mokėjimo, rekrūtų pristatymo kvitai, pakvitavimai apie gautus pinigus, sąskaitos (1781-1916 m.), samdos dokumentai (1832-1905 m.).

7. KOSAKOVSKIŲ IKONOGRAFIJA (1790-XX a. pr., dauguma nuotraukų darytos 1888-1905 m.). Fonde priskaičiuojama apie 800 įvairaus dydžio nuotraukų, apie 100 piešinių, reprodukcijų, brėžinių ir atvirukų - viso 360 saug. vienetų. Dauguma nuotraukų darytos Stanislovo Kazimiero Kosakovskio. Fotografija buvo grafo pomėgiu; Vaitkuškio dvare XIX a. II pusėje veikė turtinga fotolaboratorija; jo, kaip menininko talentas, įvertintas tarptautinėse ir vietinėse fotografijos parodose - apie tai liudija nuotraukose išlikę apdovanojimų pažymėjimai Varšuvos (1889, 1897, 1901 m.), Vitebsko (1903 m.), Londono (1903 m.), Panevėžio (1903 m.) parodose. Kitos nuotraukos darytos jo sūnaus Mykolo Stanislovo bei Ukmergės, Vilniaus, Varšuvos fotografų.

Fonde yra išlikę 212 portretinių bei pavienių Kosakovskių šeimos ir giminės nuotraukų (minima 70 asmenų), dalis jų - tai perfotografuoti portretai arba perfotografuotos portretinės nuotraukos (apie 40 nuotr.). 320 Kosakovskių giminės grupinių nuotraukų (1888-1905 ir b.m.). Tarp jų yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio nuotraukų albumas: šeimos portretinių, grupinių, Vaitkuškio dvaro rūmų, fotolaboratorijos, bažnyčios, Varšuvos rūmų ir kt. (59 nuotr. iš XIX a. pab.). Yra nuotraukų iš dvarininkų, valstiečių, samdinių buities, to meto Lietuvos ir Lenkijos įžymių valstybės, visuomenės veikėjų, didikų fotografijos (apie 180); Vaitkuškio dvaro, parko ir jo apylinkių, Mykolo Stanislovo Kosakovskio observatorijos Lyduokių dvare, rūmų Varšuvoje ir kt. (51 nuotr.), gamtos, medžioklės scenos (27 nuotr.), užfiksuoti kelionių po pasaulį įspūdžiai, miestų vaizdai (32 nuotr.), keletas piešinių ir reprodukcijų, įvairūs atvirukai.

Daug nuotraukų yra be metrikų, nedatuotos, nufotografuoti asmenys ir kiti objektai neidentifikuoti.

Be to, fonde yra išlikę Stanislovo Kazimiero Kosakovskio Vaitkuškio dvaro fotolaboratorijos nuotraukų klišių sąrašai - 61 lapo apimties knyga, į kurią įtraukta apie 2000 klišių, suskirstytų į grupes pagal vietoves (30 pavadinimų), asmenis ir įvairią tematiką. Atskirai sudarytas didelių formatų klišių sąrašas.

LITERARIA (1790-1912 m.). Daugiausia tai XIX a. pab. neišaiškintų asmenų ar Kosakovskių ? mokykliniai užrašai (senovės istorijos, Lenkijos, Rusijos istorijos, italų, prancūzų, anglų kalbų), keletas fragmentiškų eilėraščių ir apsakymų vertimų, 1859 m. anoniminio autoriaus sudarytas 1547-1858 m. lietuviškų knygų ir periodinės spaudos sąrašas ir kt.

ARCHIVALIA (1698-1854 m.). Tai 1564-1863 m. Livonijos senatorių, gubernijų maršalkų, šlėktų sąrašai; 1698 m. Gardino pav. bajorų sąrašas; keletas dokumentų (rankraštiniai nuorašai) apie Baro konfederaciją (1767-1769 m.) - konfederacijos maršalkų manifestai, universalai, raštai; apie kitus politinius to meto įvykius (I Žečpospolitos padalinimą, 1831 m. sukilimo atgarsius Pagiriuose (Ukmergės apskr.), kt. Yra Ukmergės apskr. teismų dokumentų, dekretų ir kt. bylose dėl žemės ribų, piniginiais reikalais, kriminalinėse bylose ir kt. (1726-1805 m.); Raseinių ir Kražių miestų privilegijų, duotų 1568-1792 m., sąrašas (1833 m. rankraštinis nuorašas); Ukmergės apskr. Šapavos dvaro inventorius (1741 m.); Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegija, kuria transumuoja ir patvirtina Kėdainių miestui Magdeburgo teises (1792 m., nuorašas) ir kt. Pluoštas politinių veikėjų ir kitų asmenų korespondencijos (1719-1914 m.), tarp jų keletas laiškų Mirabelio dvaro (Ukmergės apskr.) valdytojui Kristupui Semaškai (13 lšk.,1765-1770 m.), Vilniaus vysk. I.J. Masalskio laiškas anon. adresatui (1764 m., nuorašas), K.Radvilos- Pakamarienei Borchienei (1768 m.), Barboros? Radvilienės - maršalkienei Mnišekienei (1730 m.), Sofijos Tiškevičienės ir jos dukterų - Feliksui Tiškevičiui (1880-1884 m., laiškų rinkinys) ir kt.

F 100 Salantų dvaro archyvas

F 100, 421 s. vien., 1631-1924. Rankr. orig., nuorašai, autogr. juodr. rankr. brėž., spaud. su įrašais. Liet., lenkų, rusų, vok., pranc. k.

Fondo sudaryt. Salantų dvaro valdyba.

Pirkta 1970 m. gegužės 27 d. ir birželio 23 d. iš E. Volungevičienės.

1. Dvaro valdymo ir teisiniai dokumentai (1803-1911). Žemaičių ekonomijos dvarų, Leono Gorskio valdų, administracinių dok. sąrašai (1803), Salantų dvaro, atskirų namų pardavimo, perdavimo-priėmimo aktai, įgaliojimai dvaro valdybai (1911-1919).

2. Salantų dvaro ir Margininkų palivarko ūkio dokumentai (1806-1924). Dvaro valdybos įgaliotinio pranešimai dvaro savininkui Bogdanui Oginskiui apie ūkio ekonominius, finansinius reikalus (1897-1922). Dvaro žemės ūkio produkcijos apyvartos žinios (1810-1924), galvijų, javų, maisto produktų, pramonės prekių dvaro ūkio, administracijos ir ordinarijos reikalams žiniaraščiai ir apyskaitos knygelės. Pieno ūkio produkcijos apyvartos ir pajamų žiniaraščiai (1883-1919); dvaro žemės, pastatų nuoma ir nuomos su-tartys (1809-1919), nuomininkų, išnuomotos ariamos žemės ir ganyklų sąrašai, nuomos ir skolų žiniaraščiai. Dvaro miškų ūkis (1857-1921; K. Gorskio instrukcija, Salantų dvaro administracijos aplinkraščiai urėdams, Kauno gub. miškų medžiagos įkainių lentelės, valstybinio miško naudojimo taisyklės (1919), 1918-1920 m. pranešimai dvaro valdytojui apie miškų darbus, stovį, pajamas už miško medžiagą, miško medžiagos, panaudotos dvaro reikalams, valstiečiams, Salantų m. bažnyčiai, algų išmokėjimo eiguliams apskaitos žiniaraščiai, kirtėjams - kvitai, eigulių, urėdų pranešimai, protokolai apie valstiečius, neteisėtai iškirtusius medžius arba pažeidusius ganiavos miške nuostatus, sutartys dėl priėmimo į darbą eiguliams; Salantų dvaro spirito varykla (1886-1915). Garo katilo techninės priežiūros 1894-1896 m. žurnalas, aktai dėl įrengimų apžiūrų ir patikrų, spirito varyklos aprašymas ir inventorius, įrengimų ir ūkio pastatų brėžiniai, fragmentiški pajamų ir išlaidų žiniaraščiai, sutartys su asmenimis dėl darbo spirito varykloje. Dvaro vandens malūnas, plytinė, vaistinė, smuklė (1883-1924). Smuklių laikymo taisyklės, pajamų ir išlaidų apskaitos žiniaraštis (1891), malūno 1897 m. inventorius, sutartys dėl vandens malūno nuomos; vaistinės vaistų ir jų kiekių sąrašas (apie 1917), plytinės 1924 m. pajamų apskaitos žiniaraštis. Kelių, tiltų taisymas (1870-1915). Salantų dvaro savininko Bogdano Oginskio byla Telšių apskr. taikos teisėjų teisme su Telšių apskr. policija dėl tiltų dvaro žemėse ir karo prekybos kelių taisymo (1870-1872), mokesčių valstybės iždui kvitai, Salantų dvaro ir Margininkų palivarko inventoriai, inventoriniai sąrašai (1806-1924).

Salantų dvaro finansiniai dokumentai (1821-1924). Pajamų ir išlaidų žiniaraščiai (1853-1924). Dvaro kasos sąmatų, pajamų ir išlaidų žiniaraščiai ir apyskaitos, kasos pateisinamieji dokumentai, valstiečių ir miestiečių žemės mokesčių dvarui apskaitos knygelės, algų dvaro tarnautojams ir samdomiems darbininkams išmokėjimo žiniaraščiai (1871-1920), kvitai, pakvitavimai, įgaliojimai, apskaitos knygelės. Išmokos pinigais ir ordinarija (1872-1899), draudimo, žemės ir kt. mokesčių kvitai (1821-1915).

Planas ir planų sąrašai (1852, 1898).

3. Dvaro teismų bylos ir kiti dokumentai (1860-1923). Dvaro bylos su valstiečiais dėl ganyklų nuomos sutarčių sąlygų nesilaikymo, nesumokėtų mokesčių, savavališko miško kirtimo, išperkamos dvaro žemės činšo ar arendos mokesčių, neteisėtų patentų smuklėms laikyti ir kt.

4. Keletas dokumentų iš kultūrinio dvaro gyvenimo (1898, 1907, 1918). Salantų dv. 1907, 1918 m. koncertų, vakarų programos išlaidų sąskaitos.

5. Salantų dvaro savininkų, dvarų valdybos narių susirašinėjimas (1857-1922), Rietavo dvaro valdybos susirašinėjimas su Kauno gub. akcizo rinkliavų valdyba, Raseinių ir Telšių apskr. taikos teisėjais, Mosėdžio valsč., Plungės dvaro valdybomis ir kt. įstaigomis, asmenimis dėl dvaro ūkio, spirito varyklos, laisvųjų valstiečių ir kt. reikalų. Laiškai B. Oginskiui: A. Bučėnas (3, 1904-1905), M. Bunis (1910), Ivaškevičius (3, 1903-1904), J. Jastčembskis (1906), I. Sklodovskis (1889), A. Šulcas (1889).

Marijos Oginskienės laiškai J. Mašėkui ir kitiems valdybos nariams (88, 1904-1912); I. Valentinavičiaus laiškas M. Oginskienei (1907). Dvaro valdytojo Vincento Lubenskio susirašinėjimas su J. Mašeku (36, 1909-1922), N. Rachmilevičiumi (2, 1917 ir b.m.); Dvaro valdybos narių laiškai: K. Aukštikalnis (1896-1914), Ivaškevičius (4, 1901-1904), A. Bučėnas (1904), J. Mikulskis (1912), I. Meištavičius (1912), V. Lesnevskis (1909).

6. Personaliniai dokumentai (1837-1915). K. Gorskio geometrijos užrašai (1837), "Enumeratio Plantarum" (1849), sąrašas augalų, kuriuos 1847 m. Šiaurės Suomijoje surinko Salantų dvaro savininkas K. Gorskis, pavienių asmenų pažymėjimai (1897-1915), prašymai dėl įdarbinimo (1907-1913). 1631-1640 m. Salantų (iki 1638 m. Skilandžių) bažnyčios krikšto metrika.

F 101 Pergamentų kolekcija

F 100, 421 s. vien., 1631-1924. Rankr. orig., nuorašai, autogr. juodr. rankr. brėž., spaud. su įrašais. Liet., lenkų, rusų, vok., pranc. k.

Fondo sudaryt. Salantų dvaro valdyba.

Pirkta 1970 m. gegužės 27 d. ir birželio 23 d. iš E. Volungevičienės.

1. Dvaro valdymo ir teisiniai dokumentai (1803-1911). Žemaičių ekonomijos dvarų, Leono Gorskio valdų, administracinių dok. sąrašai (1803), Salantų dvaro, atskirų namų pardavimo, perdavimo-priėmimo aktai, įgaliojimai dvaro valdybai (1911-1919).

2. Salantų dvaro ir Margininkų palivarko ūkio dokumentai (1806-1924). Dvaro valdybos įgaliotinio pranešimai dvaro savininkui Bogdanui Oginskiui apie ūkio ekonominius, finansinius reikalus (1897-1922). Dvaro žemės ūkio produkcijos apyvartos žinios (1810-1924), galvijų, javų, maisto produktų, pramonės prekių dvaro ūkio, administracijos ir ordinarijos reikalams žiniaraščiai ir apyskaitos knygelės. Pieno ūkio produkcijos apyvartos ir pajamų žiniaraščiai (1883-1919); dvaro žemės, pastatų nuoma ir nuomos su-tartys (1809-1919), nuomininkų, išnuomotos ariamos žemės ir ganyklų sąrašai, nuomos ir skolų žiniaraščiai. Dvaro miškų ūkis (1857-1921; K. Gorskio instrukcija, Salantų dvaro administracijos aplinkraščiai urėdams, Kauno gub. miškų medžiagos įkainių lentelės, valstybinio miško naudojimo taisyklės (1919), 1918-1920 m. pranešimai dvaro valdytojui apie miškų darbus, stovį, pajamas už miško medžiagą, miško medžiagos, panaudotos dvaro reikalams, valstiečiams, Salantų m. bažnyčiai, algų išmokėjimo eiguliams apskaitos žiniaraščiai, kirtėjams - kvitai, eigulių, urėdų pranešimai, protokolai apie valstiečius, neteisėtai iškirtusius medžius arba pažeidusius ganiavos miške nuostatus, sutartys dėl priėmimo į darbą eiguliams; Salantų dvaro spirito varykla (1886-1915). Garo katilo techninės priežiūros 1894-1896 m. žurnalas, aktai dėl įrengimų apžiūrų ir patikrų, spirito varyklos aprašymas ir inventorius, įrengimų ir ūkio pastatų brėžiniai, fragmentiški pajamų ir išlaidų žiniaraščiai, sutartys su asmenimis dėl darbo spirito varykloje. Dvaro vandens malūnas, plytinė, vaistinė, smuklė (1883-1924). Smuklių laikymo taisyklės, pajamų ir išlaidų apskaitos žiniaraštis (1891), malūno 1897 m. inventorius, sutartys dėl vandens malūno nuomos; vaistinės vaistų ir jų kiekių sąrašas (apie 1917), plytinės 1924 m. pajamų apskaitos žiniaraštis. Kelių, tiltų taisymas (1870-1915). Salantų dvaro savininko Bogdano Oginskio byla Telšių apskr. taikos teisėjų teisme su Telšių apskr. policija dėl tiltų dvaro žemėse ir karo prekybos kelių taisymo (1870-1872), mokesčių valstybės iždui kvitai, Salantų dvaro ir Margininkų palivarko inventoriai, inventoriniai sąrašai (1806-1924).

Salantų dvaro finansiniai dokumentai (1821-1924). Pajamų ir išlaidų žiniaraščiai (1853-1924). Dvaro kasos sąmatų, pajamų ir išlaidų žiniaraščiai ir apyskaitos, kasos pateisinamieji dokumentai, valstiečių ir miestiečių žemės mokesčių dvarui apskaitos knygelės, algų dvaro tarnautojams ir samdomiems darbininkams išmokėjimo žiniaraščiai (1871-1920), kvitai, pakvitavimai, įgaliojimai, apskaitos knygelės. Išmokos pinigais ir ordinarija (1872-1899), draudimo, žemės ir kt. mokesčių kvitai (1821-1915).

Planas ir planų sąrašai (1852, 1898).

3. Dvaro teismų bylos ir kiti dokumentai (1860-1923). Dvaro bylos su valstiečiais dėl ganyklų nuomos sutarčių sąlygų nesilaikymo, nesumokėtų mokesčių, savavališko miško kirtimo, išperkamos dvaro žemės činšo ar arendos mokesčių, neteisėtų patentų smuklėms laikyti ir kt.

4. Keletas dokumentų iš kultūrinio dvaro gyvenimo (1898, 1907, 1918). Salantų dv. 1907, 1918 m. koncertų, vakarų programos išlaidų sąskaitos.

5. Salantų dvaro savininkų, dvarų valdybos narių susirašinėjimas (1857-1922), Rietavo dvaro valdybos susirašinėjimas su Kauno gub. akcizo rinkliavų valdyba, Raseinių ir Telšių apskr. taikos teisėjais, Mosėdžio valsč., Plungės dvaro valdybomis ir kt. įstaigomis, asmenimis dėl dvaro ūkio, spirito varyklos, laisvųjų valstiečių ir kt. reikalų. Laiškai B. Oginskiui: A. Bučėnas (3, 1904-1905), M. Bunis (1910), Ivaškevičius (3, 1903-1904), J. Jastčembskis (1906), I. Sklodovskis (1889), A. Šulcas (1889).

Marijos Oginskienės laiškai J. Mašėkui ir kitiems valdybos nariams (88, 1904-1912); I. Valentinavičiaus laiškas M. Oginskienei (1907). Dvaro valdytojo Vincento Lubenskio susirašinėjimas su J. Mašeku (36, 1909-1922), N. Rachmilevičiumi (2, 1917 ir b.m.); Dvaro valdybos narių laiškai: K. Aukštikalnis (1896-1914), Ivaškevičius (4, 1901-1904), A. Bučėnas (1904), J. Mikulskis (1912), I. Meištavičius (1912), V. Lesnevskis (1909).

6. Personaliniai dokumentai (1837-1915). K. Gorskio geometrijos užrašai (1837), "Enumeratio Plantarum" (1849), sąrašas augalų, kuriuos 1847 m. Šiaurės Suomijoje surinko Salantų dvaro savininkas K. Gorskis, pavienių asmenų pažymėjimai (1897-1915), prašymai dėl įdarbinimo (1907-1913). 1631-1640 m. Salantų (iki 1638 m. Skilandžių) bažnyčios krikšto metrika.

F 102 Mikrofilmuotų dokumentų rinkinys
F 103 Mažosios Lietuvos istoriniai aktai

F 103. 910 saug. vnt., 1585-1944 (daugiausia XVIII-XIX a.) dokumentai. Rankraštiniai dokumentų originalai, spaudiniai su rankraštiniais, mašinraštiniais įrašais, nuorašai. Vokiečių, lotynų, lietuvių, lenkų k.

Fondo sudarytojas - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pirminio šių rankraščių įsigijimo dokumento nėra, tik 1948 birželio 23 d. aktas Nr.4 dėl nutarimo iš V.[alstybinės] C.[entrinės] Bibliotekos tvarkytinų fondų perkelti į Senų knygų, rankraščių ir smulkių spausdinių sektorių rankraštines knygas ir rankraščius (pateikiamas ir šių dokumentų sąrašas). 1970 balandžio 25 d. dokumentų vertinimo aktu iš pil. Pasvensko nupirkta "Ragainės apskr. Kraupiškių bažnyčios archyvo byla" (1849-1870). 1990 sausio 3 d. aktu pavieniai dokumentai perkelti iš Pavienių rankraščių fondo (PR ir F103) į Mažosios Lietuvos istorinių aktų fondą. Apie Mažosios Lietuvos istorinių aktų patekimą į Lietuvą rašoma J. Jurginio straipsnyje "Karaliaučiaus lituanikos likimas" (Pergalė, Nr.2.).

Fondo sudėtis:

1. Karališkųjų valdų metinių pajamų-išlaidų apskaitos knygos (1751-1816):

Balagardžio (Ballagarden)- 1813-1814 (1), Brandenburgo (Brandenburg)- 1785-1786 (1), Braunsbergo (Braunsberg) 1793-1795 (2), Dirškaimio (Dirschheim)- 1796-1797 (1), Dolštadto (Dollstadt)- 1794-1795 (1), Frauenburgo (Frauenburg)- 1785-1786 (1), Fridrichsfeldės (Friedrichsfelde)- 1753-1791 (25), Hohenšteino (Hohenstein)- 1798-1799 (1), Kalthofo (Kalthoff) 1779-1781 (2), Karben (Carben)- 1795-1797 (2),Karšau (Karschau)- 1768-1783 (6), Klaipėdos Sendvario (Althoff Memel)- 1755-1780 (18), Klemiškės (Clemmenhof)- 1770-1783 (2), Labguvos (Labiau)- 1779-1800 (16), Labotos (Labtau)- 1751-1800 (38), Laškaminės (Lesguvangminnen)- 1815-1816 (1),±Laukiškių (Laukischken)- 1751-1809 (42), Lybemiūlės (Liebemuhl)- 1751-1800 (39), Lybštato (Liebstadt)- 1751-1774 (21), Liepgalių (Loebegallen)- 1813-1814 (1), Melzako (Mehlsack)- 1778-1800 (23), Mielaukių (Mehlauken)- 1751-1799 (34), Neidenburgo (Neidenburg)- 1763-1771 (8), Noihauzeno (Neuhausen)- 1788-1798 (7), Peterkaimio (Peåersdorf)- 1751-1762 (5), Proismarko (Preussmarck)- 1798-1800 (10), Šakumiškių (Friedrichsberg)- 1759-1800 (11), Taplakeno (Taplacken)- 1771-1798 (10), Tilžės (Tilsit)- 1813-1814 (1), Valdau (Waldau)- 1751-1806 (13), Vandlakeno (Wankdlaken)- 1758-1795 (13), Vartenburgo (Wartenburg)- 1787-1799 (3), Vilenbergo (Willenberg)- 1756-1800 (9), Vormdito (Wormditt)- 1784-1800 (2), Udervangeno (Uderwangen)- 1754-1795 (9).

2. Kraupiškių (Kraupischken) parapijos dokumentai (1627-1890):
2.1. Įsruties teismo kolegijos, Įsruties rūmų teismo raštai Kraupiškių bažnyčios pastoriams: Andreasui Kanertui (Kahnert)- 1717, Martinui Radikei (Radicke)- 1732-1745, Kuncmanui (Kuntzmann)- 1744-1748, Šrioderiui (Schroder)- 1751-1759, Andersonui (Adersohn)- 1754-1773, Hermanui (Hermann)- 1771-1776, Griunvaldui (Grunvald)- 1784-1807. Šiuose raštuose nurodoma paskelbti bendruomenėms įvairius Prūsijos karalių įsakymus dėl mokesčių, bažnytinių švenčių ir kt.
2.2. Kitų institucijų raštai Kraupiškių bažnyčiai: Karo ir domenų vadybos, Karališkosios Prūsijos konsistorijos, Karališkosios Prūsijos vyriausybės.
2.3. Kraupiškių bažnyčios pajamų-išlaidų knygos (1835-1841), dešimtinės mokesčių dokumentai (1627-1697), yra vargšų kasos (1758-1796), pastorių-našlių (1846-1848) bei bažnyčios kasos žurnalai (1847-1849), mirusiųjų registracijos knyga (1730-1733), Kraupiškių parapijos įvairių vietovių bažnytinės dešimtinės dokumentai (1730-1733), Kraupiškių parapijos įvairių vietovių bažnytinės dešimtinės dokumentai (1865-1890), parapijos aukotojų sąrašai (1818-1843), šios parapijos kaimų gyventojų sąrašai (b.m. XVIII a.) parapijos lietuvių vedybų registracijos sąsiuvinys (1855-1860), kiti vedybų dokumentai (1849-1870), Brekštynų (Breitenstein)-Kraupiškių pajamų-išlaidų apskaitos knygos (1627-1697).
2.4. Kraupiškių mokyklos kasos pajamų-išlaidų apskaitos dokumentai (1778-1779), mokesčių už mokslą mokėtojų sąrašai, Kraupiškių parapijos Raudonaičių (Raudonatschen) mokyklos mokinių sąrašai (1750), pakvitavimai dėl Peleninkų (Pelleninken) mokyklos mokesčių (1755), ataskaitos apie Jurbarko (Georgenburg), Plienlaukių (Pleinlaucken) kaimų mokinius (1743), Molynės (Moulinen), Perbangų (Perbangen) Plimbalių (Plimballen) nekonfirmuotų vaikų sąrašai, Kaušų (Kauschen), Kalveliškių (Kallvelischken) mokesčių mokėtojų sąrašai (1756-1828), pranešimai apie Kraupiškių bendruomenės mokyklas (1731) ir kt.

3. Karaliaučiaus (Konigsberg) dokumentai (1599-1944):
3.1. Mokesčių knygos: Karaliaučiaus apskrities vietovių mokesčių už nekilnojamą turtą (1872-1878), Karaliaučiaus apygardos Neidenburgo (Neidenburg) apskrities vietovių mokesčių už nekilnojamą turtą ( 1888-1898), Karaliaučiaus apygardos Alenšteino (Allenstein) apskrities mokesčių už žemę (1856-1868), mokesčių mokėtojų evangelių bažnyčiai sąrašai (b.m. XX a.pr.). Karaliaučiaus magistrato dokumentai (1812-1819), miesto biržos knyga (1871).
3.2. Karaliaučiaus Albertinos universiteto dokumentai: gautų raštų registracijos žurnalai, susirašinėjimsa su įvairiomis organizacijomis, leidyklomis, sąskaitos už knygas ir kt. (1921-1944), potvarkiai dėl pinigų išmokėjimo, universiteto kasos pajamų-išlaidų dokumentai (1942-1943), disertacijos (1923-1943).
3.4. Karaliaučiaus karališkoji ir universiteto biblioteka: susirašinėjimas su įvairiomis leidyklomis, organizacijomis (1821-1921), skaitytojų registracijos žurnalai (1827-1832), bibliotekos knygų inventorius, abėcėlinis knygų katalogas, pajamų-išlaidų knygos .
3.5. Karaliaučiaus karališkoji (pilies) biblioteka : pajamų-išlaidų apskaitos knygos (1754-1806), susirašinėjimas su įvairiomis įstaigomis (1680-1823), įrištų knygų sąrašai (1672-189).
3.6. Valenrodo biblioteka: susirašinėjimas su įvairiomis įstaigomis, asmenimis (1880-1885).
3.7. Karaliaučiaus masonų ložės "Loge zu den drei Kronen" dokumentai: konferencijų protokolai (1867-1883), raštai gauti iš kitų Prūsijos, Anglijos, Prancūzijos masonų ložių (1816-1868), ložės posėdžių protokolai, nutarimai (1825-1866), prašymai priimti į ložę (1851-1862). Masonų ložės "Loge zum Todtenkopf Phonix" kasos knyga (1903-1904). Masonų apeigų knyga (b.m. XIX a.), Karaliaučiaus masonų ložės ritualų aprašymai, narių sąrašai, įžadų raštai, adresai (1771-1780).
3.8. Prūsijos archyvų valdybos pranešimai Karaliaučiaus valstybiniam archyvui apie įvykusias archyvų darbuotojų konferencijas, instrukcijos (1938). Karaliaučiaus valstybinio archyvo dokumentai: Rytų Prūsijos foliantuose minimų vietovių ir asmenų sąrašas, registruojantis 1599-1678 privilegijas, testamentus, sutartis: archyvo susirašinėjimas (1870-910), 1903-1910 metų veiklos knygos, archyvo dokumentų registracijos knyga (1911-1920).

4. Kalninkų (Kallningken) dokumentai (1763-1845):
Kalninkų bažnyčios pajamų-išlaidų apskaitos knygos (1804-1836), našlių (1808-1818), vargšų (1808-1841) kasų dokumentai, bažnyčios vizitacijos aktai (1793-1800), inventoriaus sąrašas ir kt. Kalninkų mokyklos kasos dokumentai (1763-1817), šios parapijos konfirmuotų vaikų lentelės (1814-1819), nekonfirmuotų vaikų registras (1839-1840), žinios apie Kalnininkų mokyklos finansinę padėtį (1822-1823), Kalninkų-Inzės (Inze) mokyklos kasos pajamų-išlaidų dokumentai (1771-1809) bei Inzės bažnyčios vizitacijos aktai (1793-1810).

5. Gerlaukių (Gerlaucken) dokumentai (1795-1873): Gerlaukių dominijos ipotekos parankinių aktų knyga (1797-1868 ?), teismo aktai (1849-1873), policijos generaliniai (1805-1856), medicinos, sanitarijos ir veterinarijos generaliniai aktai (1804-1863). Taip pat dvarininko Huno (Huhn) parankinių aktų knygos (1784-1872). Gerlaukių dominijos Šlautynų (Schlautienen) mokyklos parankinių aktų knygos (1854-1859).

6. Molynės valsčiaus dokumentai (1740-1771):
Molynės valsčiaus aktai (1740), Molynės seniūno raštas Kraupiškių pastoriui M. Radikei ir kt.

7. Pedagoginė medžiaga (1764-1856):
"Vadovėlis apie mokinių auklėjimą ir elgesį" (b.m. XVIII a.). Karaliaučiaus miesto aukštesniosios mergaičių mokyklos įkūrimo ir raidos byla (1811-1825), Štarkenbergo (Starkenberg) mokytojų pranešimai mėnesinėms mokytojų konferencijoms (1830-1849).

8. Kita medžiaga (1585-1936):
Prūsijos karalių ediktų, patentų nuorašai, karalių nurodymai Karaliaučiaus karo ir domenų vadybai, kitų Prūsijos institucijų raštai: Karališkosios Prūsijos vyriausybės teisės skyriaus raštai, įsakymai Karaliaučiaus konsistorijai (1759) ir kt. Instrukcijos dėl bažnytinių ir administracinių knygų tvarkymo (1724), dokumentai dėl Buchtos (Buchta) valdos išnuomavimo (1797-1807), Reino (Rhein) miesto pataisos kalėjimo raštai Šilutės (Heydekrug), Verdainės (Werden) pastoriui (1864-1865), Rusnės (Russ) valsčiaus pajamų-išlaidų knygos fragmentas (1767), Tilžės (Tilsit) krašto administracijos aktai (1829-1851), Ragainės (Ragnit) bažnyčios inspekcijos specialieji aktai (1769-1864). Lenkijos karalystės gimnazijose dėstomų dalykų XIX a. viduryje programos (b.m. XVIII a.), Sigizmundo Zavadskio nuomos pajamų-išlaidų kasos knyga (1905-1913), Vitichų (Wittich) (1691-1938), barono fon Haikingo (Heyking) (1350-1934) šeimų istorijos, įvairi medžiaga apie Torūnės miestą : "Varia Thorunensia" ir kt.

F 104 Klaipėdos krašto istoriniai aktai

F 104, 522 saug. vnt., 1630-1949. Rankraštiniai dokumentų originalai, spaudiniai su rankraštiniais, mašinraštiniais įrašais, nuorašai. Vokiečių, lotynų, lietuvių, lenkų, rusų k.
Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Apie Klaipėdos krašto istorinių aktų patekimą į Lietuvą rašoma Juozo Marcinkevičiaus straipsnyje "Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo" (Knygotyra T.36. V. 2000, p.184-194).
1. Verdainės parapijos mokyklų dokumentai (1679-1874): pajamų-išlaidų apskaitos knygos (1765-1874), mokesčių už mokslą mokėjimo dokumentai (1827-1831), personalinės dešimtinės (1835), dešimtinės mokesčio mokėjimo apskaitos dokumentai (1820-1865), parapijos mokyklų išlaidų skaitymo ir kt. mokymo priemonėms apskaitos dokumentai (1858-1859), ūkininkų, sumokėjusių mokesčius už vaikų mokslą, sąrašai (1767-1840); sąrašas Verdainės parapijos gyventojų, negalėjusių sumokėti dėl neturto už mokslą (1838) ir kt.
2. Verdainės bažnyčios dokumentai (1765-1938):
2.1 Karališkosios Prūsijos vyriausybės I skyriaus raštai Verdainės bažnyčios kolegijai (1818-1826), Justicijos kolegijos raštai (1819-1863),Verdainės bažnyčios kolegijos susirašinėjimas su Karališkosios Prūsijos vyriausybės I skyriumi bei Domenų ir miškų ministerija (1819-1847), Rytų Prūsijos provincijos karališkosios konsistorijos, Karališkosios vyriausybės bažnyčių ir mokyklų reikalų skyriaus, kadastro valdybos (1890), Verdainės precentoriaus Masalskio (Masalsky) susirašinėjimas su Klaipėdos pastoriumi Andreasu Lepachu (Leppach) (1790-1791); 1815-1817 m. aktai dėl Verdainės parapijos pertvarkymo, abėcėlinis Verdainės parapijos kaimų ir jų gyventojų, gimusių 1771-1781 metais registras (1818), vedybų registras (1760-1807), Verdainės bažnyčios remonto darbų aktai (1790-1885), bažnyčios pajamų-išlaidų apskaitos (1791-1866), vargšų kasos knygos (1816-1820), įvairios sąskaitos , Šilutės apskrities gyventojų, gavusių medalius už dalyvavimą 1813-1814 metų kare su prancūzais, sąrašai (1816-1860) ir kt.
2.2 Verdainės pastorių susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dokumentai (1816-1863): Augusto Ferdinando Šteinbergo (Steinberg) su Karališkosios Prūsijos vyriausybės vidaus skyriumi (1843-1859), Karališkąja Dvasinių reikalų ministerija, konsistorija (1850-1852), Rusnės superintendentu Karlu Eduardu Cygleriu (Ziegler) (1832-1846), Rusnės pastoriumi Davidu Peteauksu (Peteaux) (1852), Šilgalių pastoriumi Tydmanu (Tiedman) (1855-1856), Karališkosios Prūsijos vyriausybės Gumbinėje, apskrities teismo, Vartburgo kalėjimo (1857-1861), Karališkosios Prūsijos Klaipėdos krašto ir miesto, Tilžės magistrato, teismų (1833-1847), Karališkojo apskrities teismo I skyriaus, Įsruties kalėjimo (1854-1855), Policijos valdybos (1856-1863) pranešimai ir kt.
 Pastoriaus Davido Jonatano Naugardo (Naugardt) (1816-1832) dokumentai: Karališkosios Prūsijos vyriausybės pagrindinės kasos pakvitavimai (1827-1828), Karališkosios vyriausybės Dvasinių ir mokyklų departamento raštai Gotfridui Viktorui Šprengeliui (Sprengel),Zabelticui (Zabeltitz), D.J.Naugardui (1816-1832), D.J. Naugardo raštai Klaipėdos superintendentui G.V. Šprengeliui (1821-1830), D.J. Naugardo parengta ataskaita apie Verdainės parapijos mokyklas (1820), Prūsijos krašto ir miesto teismo, Įsruties magistrato, landrato Zabeltico (1827-1831), mokesčių rinkėjo Lindtnerio (Lindtner) susirašinėjimas su Verdainės pastoriais D.J. Naugardu ir A.F. Šteinbergu (1826-1832).
3. Rusnės bažnyčios dokumentai (1758-1864): pastoriaus Teodoro Tilo (Thilo) susirašinėjimas su Klaipėdos pastoriumi A. Lepachu (1789-1792), Klaipėdos teismo kolegijos direktoriumi (1774), Karaliaučiaus karo ir domenų rūmų, Rusnės precentoriaus, pastoriaus T. Tilo ir kitų susirašinėjimas dėl konflikto tarp Rusnės precentoriaus Valio ir pastoriaus T. Tilo (1787-1788); pastoriaus Danieliaus Valio (Vahl) susirašinėjimas su Klaipėdos pastoriumi A. Lepachu (1797), G.V. Šprengeliu (1818-1819), Rusnės kantoriaus Markso (Marcks) byla su pastoriumi  D. Valiu (1816-1817). Bažnyčios pastoriaus Karlo Eduardo Cyglerio (Ziegler) susirašinėjimas su Prūsijos vyriausybe (1831-1836), Prūsijos vyriausybės vidaus skyriumi (1832-1857), Finansų ministerijos generalinės domenų ir miškų valdybos raštai (1833-1853), Karališkosios Pašto tarnybos susirašinėjimas su Šilutės krašto teismo direktoriumi Heinemanu (Heineman) (1835), Šakūnų pastoriumi Friedrichu Augustu Prelvicu (Prellwitz) (1837-1838),
Priekulės pastoriumi Karlu Vilhelmu Augustu Cipeliu (Zippel) (1838), K.E. Cyglerio ataskaita apie Rusnės mokyklos pajamas-išlaidas (1837), raštas dėl naujos mokyklos Akelninkuose (1832), įvairių mokyklų mokinių žinių įvertinimas paruoštas K.E. Cyglerio (1832-1833), pastoriaus Davido Peteaukso (Peteaux) susirašinėjimas su Prūsijos vyriausybe (1852-1854).
4. Klaipėdos bažnyčios dokumentai (1736-1856): Įsruties specialios mokyklų komisijos atstovo Ude (Uhde) raštas Klaipėdos vyr. pastoriui Johanui Arnoldui Pauli (Pauli) (1736); pastoriaus Christiano Nicolaus Volfo (Wolff) susirašinėjimas su Karo ir domenų rūmais (1749-1769), Specialiąja bažnyčių ir mokyklų komisija (1755-1757), Klaipėdos justicijos kolegija (1758-1780), Prūsijos kolegijos vice-prezidentu Kovalevskiu (Kowalewski) (1758-1760), Karališkosios Prūsijos vyriausybės, Viešvilės pastoriaus Gotfrido Tydkės (Tiedtke), Johano Boguslavo Ernsto (Ernst) (1778), Verdainės precentoriaus Johano Gotlibo Glubės (Glube) (1777) raštai. Pastoriaus A. Lepacho susirašinėjimas su Karo ir domenų rūmais (1791-1794), konsistorija (1792-1797), Klaipėdos burmistru (1789), Šakūnų pastoriumi Andreasu Luksu (Lux) (1796), Lenkviečių pastoriumi Christianu Bartolomėjumi Vosu (Voss) (1791), Šilutės pastoriumi Krauze (Krause) (1791), Priekulės pastoriumi Heinrichu  Ephraimu Trentovijumi (Trentovius) (1791),
 A. Lepacho pranešimas apie Verdainės pastoriaus Gotfrido Tydkės mirtį (1791), raštai Rusnės pastoriui T. Tilo (1790), Šakūnų pastoriui A. Luksui (1791). Pastoriaus G.V. Šprengelio susirašinėjimas su Rytų Prūsijos etatų ministerija, konsistorija (1789-1803), Vyriausybės I skyriumi, Vidaus skyriumi, Rusnės pastoriumi K.E. Cygleriu (1818-1847), Kintų pastoriumi Christianu Ephraimu Hiubneriu (Hubner) (1806-1816).
5. Vizitacijos (1817-1868): Lietuvos departamento mokyklų vizitacijos aktai (1819-1820), Gumbinės departamento mokyklų vizitacijos aktai (1823-1824), Šilutės apskrities mokyklų vizitacijos aktai (1824-1858), Šakūnų parapijos mokyklų vizitacijos aktai (1861), Verdainės parapijos mokyklų ir bažnyčios vizitacijos dokumentai (1818-1831); Rusnės, Verdainės, Saugų, Kintų, Kalninkų ir Karklės, Šakūnų bažnyčių vizitacijos aktai ir konfirmuotų vaikų sąrašai (1817-1850), Rusnės pastoriaus Karlo Eduardo Šraderio (Schrader) - ataskaita apie Rusnės ir kitų mokyklų vizitaciją (1861).
6. Įvairūs bažnytiniai dokumentai (1743-1925): Saugų pastoriaus Juliaus Oto Pasargės (Passarge) parengtas išrašas iš bažnyčios metrikų knygos (1871); Kaukėnų pastoriaus K.V. Cipelio patvirtinimas apie vedybas (1844), Karališkojo valsčiaus teismo raštas Tilžės bažnyčios valdybai (1890); Grabavos klebono Helvingo (Helwing) ir pastoriaus Gižyckio (Gisycki) raštas Prūsijos karaliui (1755), Školen bažnyčios evangelikų pastoriaus Harnišo (Harnisch) pažyma (1847), bažnyčių, mokyklų ir kitų institucijų ispektavimo planas (XIX a.), Prūsijos provincijoje 1827-1829 m. buvusių evangelikų bažnyčių ir dvasininkų sąrašai (1850), Augustavo vyskupijos Lazdijų dekanato Miroslavo bažnyčios dokumentai (1802-1841) ir kt.
7. Įvairių institucijų dokumentai (1733-1938): Prūsijos karalių Friedricho Vilhelmo, Friedricho II įsakai Karaliaučiaus ir Gumbinės karo ir domenų rūmams, Vakarų Prūsijos vyriausybei (1786), Karo ir domenų rūmų nurodymai Arisavos (Arys) miesto magistratui (1733-1770), Karališkosios Prūsijos Slaptosios etatų ministerijos, konsistorijos, teismo rūmų, inspekcijos ir kt. įstaigų raštai, nutarimai, įsakymai (1734-1793), Karališkojo Šilutės apskrities teismo I skyriaus pranešimai apie Vyžų parapijoje įvyksiančias varžytines (1860), Karališkojo krašto ir miesto teismo Tilžėje (1830), Įsruties apygardoje paleistų kalinių globos komiteto  prie bažnyčių statutas (1842), Įsruties pataisos kalėjimo pranešimai Šilutės apskrities superintendentūrai apie asmenų atlikusių bausmę paleidimą (1864), Karališkojo apskrities teismo  II skyriaus raštai, kuriais leidžiama dar kartą susituokti (1865), Įsruties ir Reino pataisos kalėjimų raštai Verdainės pastoriams Karlui Teodorui Hofheincui (Hoffheinz),
 A.F. Šteinbergui (1864-1865) ir kt., Šilutės apskrities tarybos nutarimai (1910-1921), Klaipėdos krašto direktorijos dokumentai (1935-1937), Luisbergo ir Klaipėdos karo belaisvių stovyklų antifašistinių būrelių medžiaga (1948-1949) ir kt.
8. Mokomoji medžiaga, straipsniai (1826-1940): Karaliaučiaus Albertinos universiteto profesoriaus Ludoviko Stiedos (Stieda) medicinos ir chirurgijos daktaro diplomas (1894-1903), Šmelco mokyklos 1877-1940 m. kronika, "Agendos Ewangeliszkajei Baznycziai", antros dalies, išverstos O. Šteino vertimo juodraštis (1896), Karaliaučiaus batsiuvių mokyklos mokytojo Rudolfo Elendto (Elendt) brėžinių sąsiuvinys (b.m.), rusų kalba išspausdintų 1511-1933 m. katalikiškų leidinių bibliografija (1934) ir kt. Straipsniai: apie Jurbarko, Marienburgo, Bajerburgo pilis (b.m.), straipsnis apie Lietuvos žemės ūkį (1930) ir kt.
9. Įvairi medžiaga (1630-1949): geneologinės žinios apie Heinricho fon Taubenheimo (Taubenheim) šeimą (1882), Sydovų (Sydow) giminę XV-XIX a., Danieliaus fon Tetau (Tettau), Helenos fon Polenc (Polentz) šeimas (b.m.),geneologinės-heraldinės žinios apie Vengrijos ir Lenkijos-Lietuvos valdovus (b.m.)ir kt.
10. Planai (1782-1905): Šilutės palivarko (1782), Šilutės apskrities Verdainės parapijos Kalveliškių pievos (1833-1840), Šilutės apskrities Šlažių kaimo (1848), Kalveliškių dvaro (1861), Klaipėdos apskrities Lėbartų dvaro (1863), Šilutės dvaro (1870-1890), Šilutės dalies žemės sklypo Nr.1 (1905) planai.

F 105 Natų rinkinys

F 105, 97 saug.vnt., [1585]-1946. Rankraščiai, rankraštiniai nuorašai, autografai ir kt. Lietuvių, lotynų, vokiečių ir kt. kalbomis

Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. Fondas sudarytas 1983 m. iš pavienių nefonduotų ir neaprašytų rankraščių išrinkus muzikos kūrinius.
Antspaudai ir lipdės natų rinkiniuose rodo, kad muzikos kūriniai buvo kolekcionieriaus F.A. Gotholdo bibliotekos, Karaliaučiaus universiteto ir muzikos akademijos, Kauno metropolijos kunigų seminarijos, Vilniaus misionierių kongregacijos namų bibliotekų ir kitų organizacijų, asmenų nuosavybė. Kauno metropolijos kunigų seminarijos bibliotekai priklausiusios natos priimtos  apie 1940 m.,o F.A. Gotholdo bibliotekai priklausę kūriniai - apie 1946-1947 m. kartu su Mažosios Lietuvos aktais, atvežtais iš Karaliaučiaus. Tvarkant natas paaiškėjo, kad dalis kūrinių apie 1946-1947 m. į biblioteką turbūt pateko iš privačios Jono Petronio spaustuvės Kaune. Dalis natų įsigyta 1950 m. iš Žemaičių kunigų seminarijos, Pagrįžuvio vienuolyno (Gavimo knygoje įrašyta 1950.09.25, Nr.78) ir 1980 m. perkant knygas (Gavimo knygoje įrašyta 1980.02.14, Nr.3).

Natų rinkinį sudaro lietuvių kompozitorių (K.V. Banaičio, J. Bielionio, J. Gaidelio, J. Gaubo, K. Griauzdės, J. Gruodžio, A. Kačanausko, J. Karnavičiaus, K. Kavecko, J. Nabažo, J. Siniaus, J. Švedo ir kt.) dainų balsui su fortepijonu, chorams, keleto instrumentinių kūrinių autografai, rankraštiniai nuorašai (XIX a. pabaiga - 1946). Yra Mažojoje Lietuvoje užrašytų bažnytinių giesmių rinkinys (1880, 1939? ir b.m.). Nemaža dalis užsienio kompozitorių (J.S. Bach, J.Burko, A. Grečaninov, J.A. Hasse, G.F. Handel, M.Scacchi, H. Schutz, J. Weigl ir kt.) vokalinių ir instrumentinių kūrinių, jų ištraukų rankraštinių nuorašų ([1585]-1940). Paminėtini grigališkojo choralo giesmynėliai (1618- XX a. pr., nuorašai). Yra valsų, polkų, mazurkų ir kitų kūrinių rankraštinių nuorašų pučiamųjų instrumentų orkestrų reikmėms (apie [1920-1940]).

F 106 Draugijų jungtinis fondas

F 106, 283 saug.vnt., 1899 - 1944. Rankraštiniai dokumentai, autografai, mašinraščiai, mašinraštiniai nuorašai, spaudiniai, nuotraukos (perfotografuotos). Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių k.

Fondą sudaro įvairių lietuvių kultūros, švietimo, šalpos, sporto ir kt. draugijų, susibūrusių skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais, veikusių tiek Lietuvoje tiek ir už jos ribų, dokumentai.Viso paminėtos 55 draugijos. F 106 jos išdėstytos abėcėlės tvarka. Daugelio draugijų dokumentai suformuoti į 1-2 saugojimo vienetus. Plačiau pristatytos šios draugijos: Ateitininkų organizacija - 20 saug.vnt., Lietuvių rašytojų draugija - 12 saug.vnt., "Žagrė" - 12 saug.vnt., "Žvaigždė"- 12 saug.vnt., "Kanklės" - 7 saug.vnt., "Pochodnia" - 7 saug.vnt., Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti - 5 saug.vnt., "Saulė" - 4 saug.vnt. ir kt. Didžiausią Draugijų jungtinio fondo (F 106) dalį sudaro šv. Kazimiero draugijos dokumentai - 122 saug.vnt. F 106 buvę "Žiburio" draugijos dokumentai (123 saug.vnt.) suformuoti į atskirą fondą - F 197.
Kaip ir kada Draugijų jungtinio fondo dokumentai pateko į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrių duomenų nėra. Žinoma tik, kad 1) dokumentai, susiję su Rygos lietuvių draugijomis ("Aušra", "Kanklės", "Žvaigždė", Lietuvių pašalpos, "Viltis" ir kt.) priklauso Kazimiero Vizbaro archyvui, pirktam iš K. Ilginio (1988 m.spalio 28 d. aktas); 2) tvarkant kai kurių redakcijų, daugiausia "Ateities spindulių" fondo, dokumentus rasta medžiagos apie Ateitininkų organizaciją. Šie dokumentai buvo perkelti į Draugijų jungtinį fondą - F 106 (1988 m. vasario 15 d. aktas Nr.3).
F106 sutvarkytas 1996 - 1997 m.

I.Lietuvių draugijos carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje.

Draugijų jungtiniame fonde saugomi Antano Šimoliūno 1923 m. atsiminimai apie pirmąją lietuvių draugiją "Aušra", įsikūrusią 1881 m. Rygoje ir 1893 m. Rygoje įsteigtos Lietuvių pašalpos draugijos rengtų lietuviškų Vakarėlių programos, afišos (1904 - 1909).Lietuvių draugijos kūrėsi ir Peterburge, kur lietuviai sudarė vieną gausesnių kolonijų carinėje Rusijoje. F 106 saugomos žinutės apie Lietuvių ir žemaičių labdaringąją draugiją, jos ruošiamą spaudai kalendorių (1899 - 1906); Lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją (1904), Mažturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją (1904).
Po 1904 m. gegužės 7 d. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo ir 1905 m. revoliucijos Rusijoje žymiai suaktyvėjo lietuvių draugijų kūrimasis bei veikla. F 106 galima rasti: švietimo draugijų "Žvaigždė" Rygoje (1906 - 1915) ir "Saulė" Kaune (1907 - 1912) dokumentų, kultūros draugijų Rygoje "Kanklės" (1904 - 1910), "Žaislas" (1914), Rygos Politechnikos instituto studentų lietuvių ratelio "Viltis" (1909 - 1910), Šiaulių "Varpo" (1909) dokumentų,rengtų vakarėlių afišų, Marijampolės ūkio draugijos "Žagrė" kūrimosi dokumentų (1906 -1913).
Išskirtinė vieta Draugijų jungtiniame fonde tenka šv. Kazimiero draugijai įkurtai 1906 m. lietuviškoms knygoms ir laikraščiams leisti. Fonde yra 122 šios draugijos dokumentai. Tai įstatai (1905 - 1936), visuotinių ir valdybos posėdžių protokolai (1913 - 1936), draugijos pirmininko ataskaitos (1908 - 1934),įvairūs dokumentai (1905 - 1935), korespondencija (1906 - 1935).

II. Lietuvių draugijos Pirmojo pasaulinio karo metu.

1914 m. lapkričio 14 d. buvo patvirtinti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. F 106 saugoma keletas dokumentų, susijusių su šios draugijos veikla 1915 - 1917 m.
Daugelis nuo karo bėgusių lietuvių būrėsi į įvairias draugijas toli už Lietuvos ribų. Draugijų jungtiniame fonde saugomi į Voronežą evakuotų moksleivių - ateitininkų, sudariusių Voronežo kuopą,dokumentai (1916 - 1918): konferencijos, susirinkimų protokolų fragmentai, sekcijų ataskaitos, moksleivių referatai, vakarėlių programos.
Nedidelė dalis nuo karo bėgusių lietuvių atsidūrė Helsinkyje, kur susibūrė į Helsinkio  lietuvių draugiją, o vėliau ir į Lietuvių evakuacijos komitetą. Apie tai byloja 2 Draugijų jungtiniame fonde suformuoti vienetai.
F 106 išliko Lietuvoje kurtos Lietuvių krikščioniškosios išeivių globos draugijos įstatai (1915).

III. Nepriklausomoje Lietuvoje veikusios draugijos.

Šį laikotarpį Draugijų jungtiniame fonde atstovauja 26 pavadinimų kultūros, švietimo, religinės, technikos, ūkio, sporto draugijos.
Daugelio draugijų F 106 išliko ir saugomi tik įstatai: Lietuvos jacht-klubo (1921), Lietuvos technikų draugijos (1922), Lietuvių - ukrainiečių scenos ir dainų mėgėjų draugijos (1928), religinės šv. Juozapo brolijos (1930), Lietuvos komivojažierių draugijos (b.m.).
Negausios dokumentais Lietuvos jaunimo sąjunga: sąskaitos, sąskaitų knygutės (1920 - 1925); Šaulių sąjunga: šaulių fizinio lavinimo doktrinos konspektas (1922); "Tiesos"draugija: susirinkimų protokolai (1926 - 1933); Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija: prašymai priimtiį draugijos narius (1928 - 1929); Fribūro lietuvių - studentų draugija "Lituania": laiškas Simonui Šultei (1929); Lietuvos raudonasis kryžius: įstatų pakeitimai (1932); leidybinė "Pažangos" draugija: kasos knyga (1935); Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga: varžybų tvarkaraščiai (1935) ir kt.
F 106 saugomi po karo atgaivintos Ateitininkų organizacijos dokumentai: moksleivių kuopelių susirinkimų protokolai, programiniai dokumentai, kūryba (1920 -1940).
Tą patį galima pasakyti ir apie "Žagrės" draugiją. Yra išlikę narių sąrašai, dokumentai, susiję su draugijos atgaivinimu (1921 - 1925), laiškai draugijos pirmininkui Vladui Draugeliui (1922 - 1924).
Nemažą Draugijų jungtinio fondo dalį sudaro įvairių Lietuvos lenkų draugijų dokumentai: švietimo ir kultūros draugijos "Pochodnia" (1930 - 1938), sporto klubų "Sparta" (1926 - 1938) ir "Slavia" (1939), Lenkų akademinio jaunimo sąjungos (1930 - 1938), Vytauto Didžiojo universiteto studentų - lenkų draugijos (1932 - 1939), Žemės ūkio gamintojų sąjungos (1934 - 1938) dokumentai.

IV. Antrojo pasaulinio karo metų lietuvių draugijos.

Draugijų jungtiniame fonde šį laikotarpį pristato 2 draugijos: Laisvamanių etinės kultūros draugija ir Lietuvių rašytojų draugija. Iš pirmosios draugijos dokumentų paminėtini: dar 1939 m. spalio 28 d. parengtas memorandumas, reikalaujantis priimti civilinės metrikacijos įstatymą, keletas straipsnių santuokinės teisės klausimais (1943 - 1944).
Įvairūs Lietuvių rašytojų draugijos dokumentai apima laikotarpį nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1942 m. rugsėjo: draugijos įstatai (1942), prašymai vokiečių valdžiai, pažymėjimai draugijos nariams ir kt. dokumentai.

Draugijų jungtiniame fonde paminėtos daugelio Lietuvoje gerai žinomų asmenybių pavardės: Antanas Šimoliūnas ("Aušros" draugija), Pranas Mašiotas ("Žvaigždė", Lietuvių pašalpos draugija Rygoje), Kazimieras Vizbaras ("Aušros", "Kanklių", "Žvaigždės" draugijos), Pranciškus Petras Būčys, Eduardas Volteris, Kazimieras Būga (Apšvietos darbininkų kuopelė), Aleksandras Dambrauskas - Jakštas, Antanas Alekna (šv.Kazimiero draugija), Pranas Dovydaitis, Jonas Vileišis, Leonas Bistras (Ateitininkų organizacija), Konstantinas Olšauskas ("Saulės" draugija), Karolis Dineika (Šaulių sąjunga), Vladas Draugelis, Juozas Laukaitis ("Žagrės" draugija), Felicija Bortkevičienė, Kazys Grinius, Vaclovas Biržiška, Petras Cvirka (Laisvamanių etinės kultūros draugija), Faustas Kirša, Ieva Simonaitytė, Teofilis Tilvytis, Salomėja Nėris, Liudas Dovydėnas (Lietuvių rašytojų draugija) ir daug kitų.

F 107 Caro kariuomenės pulkai Lietuvoje

F 107, 151 saug.vnt., 1817 - 1914. Autografai, rankraščiai, hektografuoti mašinraščiai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, spaudiniai.

Priėmimo dokumento į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrių nėra. Spėtina, kad priimta apie 1940-1941 m.
Fondo sudarytojas Rusijos caro kariuomenės, buvusios  1830-1914 m. Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų gubernijų karinių apygardų teritorijoje, pulkai. Fondo stovis geras.

Fondą sudaro Jelizavetgrado husarų pulko medžiaga (1817 - 1911): pavienių asmenų karinės tarnybos bylos, išpažinčių atlikimo sąrašai; aukštesnės karinės ir bažnytinės valdžios, teismų, miestų įstaigų įsakai divizijos dekanatams bei pulkų vadams; pulko vado ir pulko šventiko susirašinėjimas su Vyriausiu Armijos ir Laivyno šventiku, Aukščiausio sinodo kanceliarija; pulko cerkvės turimo turto apyrašai, finansinės ataskaitos; pulko karininkų ir karių vedybiniai dokumentai, gimimo metrikų bei karių, priėmusių pravoslavų  tikėjimą, pažymos.
Jelizavetgrado dragūnų pulko medžiaga (1882 - 1901): pulko šventikų ir pavienių karių asmens bylos, žinios apie pulko cerkvę, klerą ir parapijiečius, pulko karininkų ir karių išpažinčių atlikimo sąrašai; Vyriausio Armijos ir Laivyno šventiko įsakymai pulko šventikui ir vadui; pulko vado ir šventiko susirašinėjimas su aukštesne valdžia ir įvairiomis miesto valdžios organizacijomis; pulko cerkvės pajamų - išlaidų knygos ir finansinės ataskaitos; pulko karininkų ir karių vedybiniai dokumentai.
Imperatoriaus palydos Preobražensko pulko medžiaga (1883 - 1887): pulko vado įsakymų knygos.
3-čio Smolensko ulonų pulko medžiaga (1879 - 1914): pulko šventikų asmens bylos; divizijos dekanato įsakai pulko šventikui ir vadui; pulko šventiko ir vado susirašinėjimo su įvairiomis organizacijomis dokumentai; pulko cerkvės pajamų-išlaidų žiniaraščiai.
8-to Smolensko dragūnų pulko medžiaga (1886 - 1905): pulko šventikų asmens bylos, žinios apie pulko cerkvę, klerą ir parapijiečius; pulko vado ir šventiko susirašinėjimo su įvairiomis organizacijomis dokumentai; pulko cerkvės pajamų-išlaidų Žiniaraščiai.
3-čio Novorosijsko dragūnų pulko medžiaga (1880 - 1912): pulko šventikų asmens bylos, žinios apie pulko cerkvę, klerą ir parapijiečius; pulko cerkvės pajamų-išlaidų žiniaraščiai.
7-to Novorosijsko dragūnų pulko medžiaga (1886 - 1913): pulko šventikų asmens bylos, žinios apie pulko cerkvę, klerą ir parapijiečius; pulko vado ir šventiko susirašinėjimo dokumentai; finansinės ataskaitos.
Rūmų gvardijos Izmailovsko pulko medžiaga (1800 - 1877): Vladimiro Veriovkino redaguota pulko istorija, pulko vadų ir karininkų sąrašai; pulko vado įsakymai, 1887 m. Sulinsko ekspedicijos medžiaga.
4-to Charkovo ulonų pulko medžiaga (1873 - 1874): pulko šventiko susirašinėjimo su divizijos dekanu dokumentai, pulko cerkvės 1873 m. pajamų-išlaidų žiniaraščiai.
4-to Jekaterinoslavlio  dragūnų pulko medžiaga (1871 - 1874): pulko šventiko susirašinėjimo su divizijos dekanu dokumentai.
4-to Mariupolio husarų pulko medžiaga (1874 - 1875): pulko šventiko susirašinėjimo su divizijos dekanu dokumentai; pulko cerkvės 1873 m. finansinė ataskaita.
5-to Kurliandijos dragūnų pulko medžiaga (1887 - 1892): pulko karių asmens bylos; vedybiniai dokumentai.
11-to Čiugujevsko ulonų pulko medžiaga (1880): pulko šventiko susirašinėjimo su įvairiomis organizacijomis dokumentai.
13-to Belozersko pėstininkų pulko medžiaga (1867): pulko šventiko susirašinėjimo su divizijos dekanu dokumentai.
13-to Karinių ordinų dragūnų pulko medžiaga (1876): pulko karių vedybiniai dokumentai.
17-to šaulių pulko medžiaga (1890 - 1897): pulko vado susirašinėjimo dokumentai; pulko karių vedybiniai dokumentai, mirties liudijimų kopijos.
41-mo Selenginsko pėstininkų pulko medžiaga (1865): pulko karių vedybiniai dokumentai.
111-to Dono pėstininkų pulko medžiaga (1899): aukštesnės valdžios įsakų pulko vadui dokumentai; pulko karių vedybiniai dokumentai.
112-to Uralo pėstininkų pulko medžiaga (1906): pulko karių vedybiniai dokumentai.
113-to Starorusų pėstininkų pulko medžiaga (1880): pulko karių vedybiniai dokumentai.
127-to Putivlio pėstininkų pulko medžiaga (1884 - 1893): pulko šventiko asmens bylos; aukštesnės karinės valdžios įsakų dokumentai; pulko vado ir šventiko susirašinėjimo dokumentai.

F 108 Upynos bažnyčia

F 108, 16 s. vien., 1737-1911? Dokumentų originalai, rankraštiniai nuorašai, autografai, brėžiniai, spaud. su rankr. įrašais. Lenkų, rusų, lietuvių k.

Fondo sudaryt. Upynos bažnyčia.

Spėtina, kad dokumentai priimti į VRBR 1949-1950 m. per buv. skyriaus ved. M. Čilvinaitę.

Tai buv. archyvo likutis, kurį sudaro Žemaičių vyskupystės 1737-1879 m. (su protarpiais) potvarkių, raštų nuorašai bažnyčių valdymo, administravimo ir parapijiečių reikalais, tarp jų M. Valančiaus raštai lietuvių k. dėl blaivybės skleidimo; keletas 1827-1886 m. Upynos bažnyčios vizitacijos aktų, bažnytinės žemės 1911? m. planas, Upynos kunigų 1844-1884 m. susirašinėjimas su Žemaičių dvasine konsistorija, pasaulietinėmis įstaigomis parapijos reikalais ir kt. paskiri dokumentai.

F 109 Liepsnonis Alpas /tikr. Kukanka/
F 110 Daukantas Simonas

F 110, s. vien., 1825?-1850. Autografai. Lietuvių k.

Simonas Daukantas (1793-1864), istorikas, literatas, švietėjas.

Fondas sudarytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. Dauguma rankr. pažymėti Lietuvių mokslo draugijos antspaudu; apie priėmimą dokumentų nėra.

Darbai (1825?-1850). "Pasakojimas apej Wejkalus Letuwiu tautos senowie kuri trumpaj apraszia Simonas Daukantas Rasztinikas Pilizopios Magistras" [D. 1]. (1850, autogr.); rankraštinis lietuvių liaudies dainų rinkinys, 32 pluošteliai (1825?-1850?, autogr.): Pluoštas 1. Daynes roznes Lietuwiszkas [18 dainų]; Pl. 3. Dayneles [ir vestuvių papročių aprašymas, 16 vien.]; Pl. 4. Duma Gospodarza [ir kt. 27 dainos]; Pl. 5. Naudas Girtibes [ir kt. 17 dainų]; Pl. 6. Daynie Waynos [ir kt. 7 dainos]; Pl. 7. Daynas [7 dainos]; Pl. 8. "Paniulayty mumis meti..." [ir kt. 26 dainos]; Pl. 9. Giesmes Ziemaytyszkas [16 dainų]; Pl. 10. Mujzelis [ir kt. 25 dainos]; Pl. 11. Daynely [2 dainos]; Pl. 12 Giesmia [ir kt. 5 dainos]; Pl. 13 Zingy Kurlandische [2 dainos]; Pl. 14. Ant Dienos palaydoima... [ir kt. 2 dainos, 8 laidotuvių pamokslai ir vestuvių oracijos]; Pl. 15. Eylas.-Zihngy Kuhrzemiszka [2 dainos]; Pl. 16. Gismele Pasweykinima [ir kt. 3 dainos]; Pl. 17. Birutta. - "Niekas man didibies, didziu wiresnibies..." [2 vien.]; Pl. 18. Deyna "Iaunikis su Swotejs...-Aracija [2 vien.]; Pl. 19. Brolis išdudams Sesseri [ir kt. 15 dainų]; Pl. 20. Worielis [ir kt. 12 dainų]; Pl. 21. Spiewy Zmudzkie [94 dainos]; Pl. 22. Canticula Lithuanica [18 dainų]; Pl. 23. "Zaloj ląkoj..." [ir kt. 9 dainos]; Pl. 24. Senu dienu raginamoja [ir kt. 50 dainų]; Pl. 25. Dajnis [ir kt. 18 dainų]; Pl. 26. Brolis isdudams Sesseri [ir kt. 23 dainos]; Pl. 27. Meszka [ir kt. 37 dainos]; Pl. 28. Wędrauniks! [ir kt. 6 dainos]; Pl. 29. Pawasario dienas [ir kt. 17 dainų]; Pl. 30. Raginamoie Dajnia [ir kt. 18 dainų]; Pl. 31. Pabengus potą arba gierinę [ir kt. 29 dainos]; Pl. 32. "Asz esu zmogielis szczirs koznamy darby..." [ir kt. 30 dainų]; Pl. 33. Dayneles Zemaytyszkas [149 dainos]. Dainos užr. S. Daukanto, J. Pabrėžos ir kt.; M. Justino istorijos (1798 m. leid.) S. Daukanto vertimo pratarmė ir lapas su žodžiais lietuvių k. žodynui.

Kituose fonduose: J. Gintilos (F 150).

Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 111 Salys Antanas

F 111, 208 s. vien., 1924-1943. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Antanas Salys (1902-1972), kalbininkas.
Priimta apie 1944-1945m., 1977 m. iš B. Sekmoko.

Lingvistiniai darbai (1927-1943). Lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimo medžiaga (b. m.), "Vilniaus krašto vietovardžiai" (apie 1941), A. Salio ir P. Skardžiaus "Lietuvių kalbos rašybos pagrindai" (1935 ir 1942, spaud. su patais., mašinr.), sintaksės, žodžių grupių mokslo paskaitos (b. m.), medžiaga latvių, prūsų kalbų paskaitoms; pabirūs fragmentiški užrašai, rašiniai, išrašai apie lietuvių kalbos vardažodžius, fonetiką, morfologiją, bendrąją kalbotyrą, kalbos kultūrą; tarminės leksikos medžiaga, surinkta iš įvairių Lietuvos vietų ir įvairių užrašinėtojų (1927-1943); A. Salio skaityto dialektologijos kurso M. Alseikaitės-Gimbutienės (b. m.) ir lietuvių kalbos tarmių kurso J. Laboko (1935) užrašai.
Lietuvos un-to Humanitarinių m. fak. kalbų studijų įvairūs 1924 m. užrašai, 1924 m. vasaros ekspedicijos kalbos medžiagai rinkti užrašai. Pavieniai Lituanistikos instituto lietuvių k. skyriaus posėdžių protokolai (1939-1940).

Korespondencija (1924-1943). Siuntėjai (1924-1943): V. Adomėnas (1935), P. Aristė (1938), Z. Ašoklis (1928), J. Balčikonis (2, 1930, 1942), P. Baltrumas (1928), J. Dagys (1935), M. Galdikaitė (1928), A. Griškevičius (1943), E. Hermanas (1941), V. Kasnickas (1935), J. Labokas (1938), O. Maksimavičienė-Girčytė (1935), A. Mažiulis (1938), A. Minkevičius (1935), A. Rucevičius (1937), N. Smalstys (1935), R. Stankūnas (1935), J. Šaulys (1924), S. Tijūnaitis (1938), K. Ulvydas (1940), F. Zomeris (Sommer) (1941), S. Žakevičius ir kt.

Kitų asmenų rankraščiai (1935-1942). A. Kalniaus "Svetimųjų žodžių kirčiavimas" (b. m.), J. Kriščiūno "Bitės ir jų veisimas" (1940), S. Naginsko "Teisybės ieškoti niekada nevėlu" (rašybos vadovėlio ištrauka) (b. m.), V. Presko "Lietuvių kalbos fonetika ir morfologija" (jablonskinės rašybos reformos projektas) (1936), A. Seno (Senn) paskaitos "Istorinė lietuvių kalbos fonetika", skait. 1926 m. Lietuvos un-to Humanitarinių m. fak.; S. Jankausko, A. Kojelio ir kitų užrašinėtojų prisiųstos A. Saliui žemaičių liaudies dainos ir kita tautosaka (1927-1938). Pora autogr. knygų.

Kituose fonduose: K. Būgos (F 22), S. Dirmanto (F 62), L. Giros (F 7), V. Krėvės (F 9), J. Puzino (F 52).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 112 Ploteris, Pliateris, Jurgis

F 112, 6 s. vien., 1826-1836? Autografai. Lietuvių, lenkų, latvių, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Jurgis Plioteris, Pliateris, Plateris (1810-1836), kultūros veikėjas, bibliografas.
Priėmimo dokumentų nėra. Yra prielaidų, kad galėjo būti priimta 1919 m. kartu su Marijono Broel Pliaterio Veprių dvaro biblioteka.

Darbai (1826-1836). “Materialy do historyi literatury jązyka litewskiego”, D. 1-3 (b. m., apie 1830-1836). “Trumpa žinia apei tą iszdawima lietuwiszkos Bibliojos Londone” (1826-1831), fragm., buities užrašai (1833 ir b. m.), Žemaičių (Varnių) dvasinės seminarijos kunigų fragm., sąrašas (b. m.), P. Kepeno “Krotka wiadomosc o wersiach litewskich, biblie…” anon. vert. fragm. (b. m.).

F 113 Naujalis Juozas

F 113, 49 s. vien., 1889-1966. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, lenkų, rusų k.

Fondo sudaryt. Juozas Naujalis (1869-1934), kompozitorius, choro dirigentas.
Priimta 1968 m. iš Z. Naujalytės-Didenkienės.

Asmens dokumentai (1889-1930?). J. Naujalio autobiografija (1930?), Varšuvos muzikos instituto diplomas (1889) ir Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklos pažymėjimas (1894); tėvo K. Naujalio (1892) ir žmonos M. Naujalienės pora dokumentų (1935).

Muzikos kūriniai (1898-1931). Solo dainos ir kūriniai fortepijonui, kitiems instrumentams (apie 1904-1930), tarp jų simfoninės poemos "Ruduo" natos (apie 1923), bažnytinės muzikos (mišių, motetų, kantatų) partitūros (1898-1931); yra nespausdintų kūrinių.
J. Naujalio laiškas "Lietuvos" dienraščio red. (1924); J. Gruodžio, A. Kačanausko, A. Preso, E. Laumenskienės ir kt. sveikinimai J. Naujaliui (1917-1934 ir b. m.).
Z. Naujalytės-Didenkienės straipsnis "Raudondvaris - kompozitoriaus J. Naujalio tėviškė" (1966).

J. Naujalio portretinės, šeimos, giminių nuotraukos (1889-1934 ir b. m.), Tilžės lietuvių giedotųjų draugijos nuotrauka (1900).

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), L. Giros (F 7).
Kituose archyvuose: Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

F 114 Avižonis Juozas

F 114, 532 s. vien., 1903-1970. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, anglų k.

Fondo sudaryt. Juozas Avižonis (1882-1975), pedagogas, vertėjas.
Priimta 1970 ir 1971 m. iš A. Avižonienės, 1972 m. – iš S. Stašauskaitės.

Asmens dokumentai (1907-1970). Pareiškimai, įvairūs pažymėjimai, įgaliojimai, asmens charakteristikos.

Pedagoginė ir kita veikla (1924-1968). Straipsniai, referatai, pranešimai, parengiamoji medžiaga iš švietimo, mokyklų (Pasvalio, Kėdainių, Panevėžio) istorijos Lietuvoje, apie spaudos draudimą, slaptąsias daraktorių, carinės valdžios pradžios mokyklas, iš senovės, vidurinių ir naujųjų amžių istorijos; šiek tiek iš lietuvių kalbos ir literatūros, rusų, anglų kalbos ir literatūros, padagogikos ir psichologijos dėstymo metodikos vidurinėse mokyklose; straipsniai, paskaitos, referatai įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Grožinė kūryba, vertimai (1930-1948). “Didžiojo Lietuvos kunigaikščio iždininkas. Istorinė XVI a. pradžios apysaka” (1930-1934), “Tarybų Sąjungos didvyrė Marytė Melnikaitė”, 5 v. pjesė, kolektyvinis darbas, vadovas J. Avižonis (1947-1948). Vertimai: T. Dreizerio “ Sesuo Keri” (1956-1957), N. Kobrinskajos “Rinkikas” (1935), “Lenko pasikalbėjimas su lietuviu” 1564 m. (1935-1939, 1967) ir kt.

Korespondencija (1918-1969). Adresatai (1921-1969): G. Čičerinas, (3, 1921), V. Požėla (1929), J. Purickis (1921), M. Reinys (b. m.), J. Vaitiekūnas (2, 1921) ir kt. Siuntėjai (1918-1968): A. Avižonis (1918), V. Bernatonis (1938), V. Budka (1939), J. Kaškaitis (6, 1958-1959), A. Kazanavičienė-Didžiulytė (b. m., apie 1953), M. Liubavskis (2, 1922-1923), D. Mikutaitis (1958), A. Povylius (1951), V. Šernas (1968), J. Totoraitis (1938), V. Vaitekūnas (1964) ir kt.; kvietimai.

Kitų asmenų rankraščiai (1903-1970). K. Inčiūros 6 v. pjesė “Vincas Kudirka” (b. m.), A. Povyliaus atsiminimai apie rinkimus į Rusijos valstybės Dūmą, slaptą mokyklą Žiūronuose, Šiaulių apskr. (1960), poeto J.Baltrušaičio laiškas D. Zauniui (b. m.), Rokiškio skautų jaunimo laikr. “Žvalgų takelis”, 1925, Nr. 1; 1926, Nr. 2; 1929, Nr. 5.

Nuotraukos (1904-1956). J. Avižonio portretinės ir grupinės su moksleiviais, įvairių Lietuvos miestų nuotraukos; yra neindentifikuotų.

Kituose fonduose: J. Baltrušaičio (F 37), L. Giros (F 7), V. Pryšmanto (F 57), J. Rimanto (F 47).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 115 Balanda Tadas

F 115, 578 s. vien., 1907-1970. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, latvių, čekų k.

Fondo sudaryt. Tadas Balanda (1887-1970), įvairių visuomeninių draugijų narys, veikėjas, buv. M. Mažvydo bibliotekos darbuotojas.
Priimta 1972 m. iš S. Vaičiulėno.

Asmens dokumentai (1915-1970).
Visuomeninė veikla lietuvių draugijose (1912-1942) ir medžiaga apie jas (1922-1969). Muzikos ir teatro “Dainos” draugija (1920-1942, sekr. T. Balanda). Draugijos įstatai, nuostatai (1922-1936), narių visuotinių ir centro valdybos susirinkimų protokolai (1920-1941, orig. ir nuorašai). “Dainos” choro repertuarai, tarp jų K.V. Banaičio, J. Dambrausko, V. Jakubėno, J. Karoso ir kitų kompozitorių kūriniai (1920-1941), koncertų, vaidinimų programos, skelbimai (1921-1941), “Dainų” švenčių rengimo medžiaga (1926-1930), statistinės žinios (1938-1939), finansiniai dokumentai (1921-1942), draugijos oficialus susirašinėjimas su valst. įstaigomis, organizacijomis dėl koncertų, vaidinimų organizavimo, patalpų, pašalpų, dėl latvių choro “Fortissimo” ir čekų choro “Križkovsky” viešnagės Kaune, J. Gaidamavičiaus ir kt. Susirašinėjimas su draugijos skyriais respublikoje, su asmenimis (1920-1941). Laiškų siuntėjai “Dainos” draugijai ir jos centro valdybos nariams (ir T. Balandai): J. Bendorius (2, 1926-1927), P. Girzijauskienė (5, 1940-1941), A. Kačanauskas (2, 1926), M. Karka (4, 1927-1940), J. Karosas (16, 1929-1940, 1965-1968), P. Leonas (4, 1923-1925), K. Prielgauskas (12, 1926-1940), A. Vaičiūnas (3, 1928), A. Vitkauskas (1936), E. Volteris (3, 1925 ir b. m.), B. Žilinskas (12, 1923-1934), J. Žilevičius (7, 1924-1928) ir kt.; siunčiamųjų raštų registracijos knygos (1922-1937); narystės oficialieji ir asmens dokumentai, sukakčių minėjimai, asmens žinios apie V. Augustauską, J. Babravičių, B. Dryją-Visockį, J. Karosą, M. Karką, A. Dvarioną, V. Nacevičių, K. Prieglauską, A. Vitkauską, J. Naujalį, T. Balandos iš spaudos surinkta medžiaga, straipsniai, įv. asmenų fragm. atsiminimai apie “Dainos” draugiją (1922-1969); “Dainos” draugijos choro, vaidinimų, centro valdybos ir jos narių (ir T. Balandos) nuotraukos (1921-1938, viena nuotrauka iš 1900 m.). Pažymėtina, kad paskutinis “Dainos” draugijos dokumentas yra 1938-1942 m. pajamų ir išlaidų apyskaitos knyga.
Lietuvių bajorų draugija (1926-1940, sekr. T. Balanda) ir medžiaga apie bajorų pavardžių kilmę, draugijos narius (1926-1963). Draugijos įstatai, susirinkimų protokolai, narių sąrašai, finansiniai (1928-1940), narių asmens dokumentai (1928-1939), istoriko A. Kojelavičiaus-Vijūko 250 mirties metinių minėjimo medžiaga ir A. Aleknos, P. Būčio, P. Jakubėno, Vaižganto ir kt. asmenų pavieniai laiškai, straipsniai tuo reikalu (1926-1928); draugijos oficialusis susirašinėjimas (1928-1940); T. Balandos surinkta medžiaga apie lietuvių bajorų pavardžių kilmę, jos narius (1928-1963).
Lietuvos atgimimo draugijos dokumentai (1922-1940, sekr. T. Balanda); šiek tiek medžiagos apie Lietuvos kanklininkų (1925-1936), “Žmogaus globos” (1933-1934), kitas draugijas (1912-1967).
Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakties minėjimo komiteto pasėdžių protokolai ir susirašinėjimas (1928-1930).
Iš XIX a. pab. – XX a. spaudos T. Balandos surinkta medžiaga apie Kauno, Rygos, Rytų Prūsijos lietuvių teatrą ir kitą kultūrinį gyvenimą, draugijas.

Darbas M. Mažvydo bibliotekoje (1946-1954). T. Balandos samprotavimai apie bibliotekos komplektavimą, darbo užrašai, susirašinėjimo su respublikos rajonų laikraščių redakcijomis bei “Sąjungine spauda” dėl privalomojo spaudos egzemplioriaus gavimo nuorašų byla (1947-1954), profsąjungos vietos komiteto revizijos komisijos keletas 1948-1950 m. protokolų.

Korespondencija (1907-1970). Susirašinėjimas su giminimėmis, pažystamais asmeniškais, šiek tiek teatro, kitų draugijų, MB reikalais. Tarp siuntėjų M. Anysas (12, 1925-1940), V. Maknys (11, 1962-1969), L. Maziliauskas (20, 1929-1939), P. Pinkauskaitė (5, 1959-1968), D. Samuolienė (1962), J. Sruoga ir B. Sruogienė (5, 1928-1937), J. Šutinys (5, 1923?-1953), J. Žagrakalys (1968), M. Žilinskis (1927) ir kt.; sveikinimai, kvietimai.

Kituose fonduose: M. Čilvinaitės (F 64), J. Rimanto (F 47), J. Urbšio (F 15).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 116 Naginskas Stasys

F 116, 94 s. vien., 1915?-1955. Autografai. Lietuvių, rusų, lotynų k.

Fondo sudaryt. Stasys Naginskas (1891-1955), pedagogas, kalbininkas, literatas.
Priimta apie 1973 m. iš E. Vajėgienės ir 1979 m. – iš Ievos Naginskaitės.

Asmens dokumentai (1931-1955?). Lietuvos švietimo ministerijos mokytojo pažymėjimas (1931), pora autobiografijų ir biografija (1938-1955?).

Mokslinė, kūrybinė veikla (1915?-1953). Grožiniai kūriniai (1917-1953): istorinės pjesės “Aukų šventė” (1947?), “Katkaus duktė” (1952), “Sulaužyta sutartis” (1938) ir pjesių fragmentai, eilėraščiai. Lietuvių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos tyrinėjimai (1915?-1953). Mokslinio pobūdžio studijos apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino tėvą Pukuverą (1939?-1941), 1351 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio priesaikos tekstą (1947), pirmykštės Lietuvos gyventojus bei jų kalbą (1940?); rašiniai, jų fragm. apie IX – XIV a. Lietuvos istorinius įvykius, prūsus, kuršius, žemgalius ir kitus baltus, jų kaimynus ir kalbą, lietuvių mitologiją; temų paruošiamoji medžiaga (1935 ?-1951?); kai kurių lietuvių kalbos vietovardžių etimologijos, rokiškėnų žodyno (raidės A-Ž) kartotekėlė, istorinės gramatikos tyrinėjimai (1926-1952), straipsniai, jų fragmentai lietuvių k. rašybos norminimo ir akcentologijos klausimais (1915?-1951?), bandymai tyrinėti M. Mažvydo, M. Daukšos kalbą (1938?-1953); V. Šekspyro autorystės tyrinėjimai (1935?-1939) ir “Hamleto” vertimas (1939-1942?); A. Gribojedovo komedijos “Vargas dėl proto” vertimas (1944); bandymai parengti visuotinio pasaulinio kalendoriaus projektą (1948-1949?). Lietuvių, rusų, lotynų k. ir literatūros pamokų planai, užrašai (1922?-1951?).

Korespondencija (1923-1954). Adresatai (1936-1948): J. Endzelynas (1947), J. Žiugžda (1947?), anon. adresatai (3, 1936-1944 ir b. m.). Siuntėjai (1923-1954): K. Būga (1923), J. Endzelynas (6, 1935-1954), L. Gineitis (1951), K. Jablonskis (1953) ir kt.

Kituose fonduose: K. Būgos (F 22), “Literatūros naujienų” red. (F 6), J. Salio (F 111).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 117 Žagrakalys Juozas

F 117, 236 s. vien., 1912-1977. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt. Juozas Žagrakalys (1906-1977), teisininkas, literatas, vertėjas.
Priimta 1973-1977 m. iš J. Žagrakalio ir 1978 m. iš P. Aukštikalnytės-Žagrakalienės.

Biografinė medžiaga (1956-1975). Platus gyvenimo aprašymas, keletas asmens dokumentų, šiek tiek atsiminimų, tarp jų apie 1918-1925 m. Linkuvos gimnaziją (1975).

Kūryba, kraštotyros darbai (1943-1977). Grožinė kūryba (1943-1977). Apysakos “Eigulio duktė”, “Mergaitė, kuri turėjo čigoniško kraujo”, novelės, apsakymai, jumoreskos, pasakos, legendos. Kai kurie tekstai užrašyti tarmiškai. Grožinė kūryba bemaž nespausdinta. Pasvalio, Biržų, Zarasų ir kt. apylinkių XIX a. pab.- XX a. pr. valstiečių ir miestiečių buities, trobesių, amatų, žemdirbystės etnografinai aprašymai ir užrašymai iš įvairių pateikėjų, šiek tiek tautosakos tekstų; atsiminimų apie K. Požėlą užrašymai, straipsniai spaudai sodininkystės, žemės kultūrų klausimais.

Visuomeninins darbas Biržų sodininkų draugijoje, patirties aprašymas (1960-1976).

Korespondencija (1944-1977). J. Žagrakalio laiškai giminėms (1944-1971). Tarp siuntėjų (1956-1977): O. Beleckienė (24, 1970-1977), J. Grušas (5, 1971-1975, sveikinimai), P. Gudynas (1968), P. Krivaitis (2, 1977), A. Kniūkšta (29, 1971-1977), A. Lyberis (5, 1976), V. Milius (45, 1969-1977), K. Poželaitė (26, 1970-1977), R. Samulevičius (2, 1971), S. Skrodenis (22, 1970-1976), P. Stankūnaitė (97, 1971-1977), J. Šakalys (1977), A. Vanagas (2, 1974-1976), A. Vidugiris (7, 1971-1976), J. Vilminis (1970), A. Vyšniauskaitė (6, 1971-1972), V. Zaborskaitė (3, 1974) ir kt.; įvairūs žurnalų, laikraščių redakcijų, muziejų ir kitų įstaigų raštai dėl bendradarbiavimo spaudoje, etnografinės ir kitos medžiagos rinkimo.
M. Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos) laiškas (1912) Čeponiui (?).

Pora J. Žagrakalio nuotraukų.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), M. Urbšienės-Mašiotaitės (F 14).

F 118 Papečkys Kazys

F 118, 171 s. vien., 1914-1973. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Kazys Papečkys (1914-1973), literatas, vertėjas.
Priimta 1973 m. iš Meškauskienės ir 1977 m. iš P. Meškausko.

Asmens dokumentai, užrašai (1914-1973). Gimimo liudijimas, mokslo ir darbo pažymėjimai, sutartys su leidyklomis dėl publikacijų, vertimų, Kauno universitete klausytų prancūzų kalbos ir literatūros paskaitų užrašai (1934-1938).

Kūryba, mokslo populiarinimas (1941-1973). Darbas “Nuo strėlės iki knygos” (1964, mašinr.) ir parengiamoji medžiaga (1956-1964), publicistiniai ir mokslo populiarizacijos straipsniai, spaudos istorijos, bibliotekų, dienos aktualijų temomis; keletas pasakų, sakmių, novelių, eilėraščių rinkinys vaikams “Vėjo malūnėlis” (1957, autogr.), poemėlė “Žvėrių paradas” (1957, autogr.); vertimai (1956?-1973).

Korespondencija (1948-1973). Tarp siuntėjų (1954-1973): K. Boruta (1959), A. Digimas (12, 1960-1964), M. Grigonis (3, 1960), V. Gudelis (5, 1961-1963), K. Kubilinskas (1957), A. Liobytė (8, 1954-1960), A. Poška (1962), P. Trostas (28, 1956-1963), A. Venclova (6, 1959-1966), A. Zarickas (2, 1962-1964) ir kt.

Ikonografija (1934-1972). K. Papečkio portretinės, buitinės šeimos nuotraukos; keletas anon. autorių piešinių.

Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 119 Jakubėnas Vladas

F 119, 61 s. vien., 1926-1944. Autografai, juodraščiai, nuorašai, mašinraščiai. Lietuvių, rusų, vokiečių ir kt. k.

Fondo sudaryt. Vladas Jakubėnas (1904-1976), kompozitorius, pedagogas.
Priimta 1971 m. iš A. Adomaičio.

Kūryba (1926?-1944). Instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai (1926?-1944). Simfonijos Nr. 1 partitūra, simfonijos Nr. 2 klavyro eskizas ir simfonijos Nr. 3 klavyro fragm. bei atskirų orkestro instrumentų partijos styginių kvartetui (Op. 4), preliudijos ir fugos kvartetui, serenados violančelei su fortepijonu partitūros, kūrinių fortepijonui gaidos, įvairios pabiros; harmonizuotos lietuvių liaudies dainos sopranui ir mecosopranui su orkestru, balsui su fortepijonu ir mišriems chorams, autorinės įvairiems balsams su fortepijonu ir chorams dainos (žodžiai S. Nėries, S. Santvaro, J. Tysliavos, J. Graičiūno); keletas straipsnių iš lietuvių muzikinio gyvenimo bei apie visuomenės veikėją P. Jakubėną; V. Jakubėno – Rygos konservatorijos studento ir Kauno konservatorijos dėstytojo – paskaitų užrašai.

Pora K.V. Banaičio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų balsui su fortepijonu ir kt.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), A. Dambrauskaitės (F 152).

F 120 Vienožinskis Justinas

F 120, 23 s. vien., 1909-1971. Autografai, nuorašai, kopijos. Lietuvių k.

Justinas Vienožinskis (1886-1960), dailininkas.

Fondo sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Priimta 1974 m. iš I. Kostkevičiūtės. Fonde dauguma mašinr. nuorašų, kopijų iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, privačių asmenų.

Korespondencija (1909-1960). Adresatai (1909-1960): Adelė ir Anuporas Baškiai (1909, mašinr. nuorašas), P. Galaunė (2, 1925, nuorašai), L. Vailionis (3, 1914-1919, autogr.), Vaižgantas (1910, nuorašas), A. Varnas (2, 1910, 1919, nuorašai), Elena Vienožinskienė, žmona (19, 1920-1959, nuorašai), Vincentas Vienožinskis, tėvas (6, 1909-1914, nuorašai), E. Vienožinskienė-Tylienė (26, 1941-1959), nuorašai), A. Žmuidzinavičius (8, 1910-1914, nuorašai); L. Vienožinskaitės-Purinienės laiškai J. Vienožinskiui (1912, autogr.); L. Vailionio ir L. Vienožinskaitės laiškai (4, apie 1911).

V. Mackevičiaus (1970), J. Vailionienės (b. m., apie 1969), A. Vienožinskio (1969), V. Vizgirdos (b. m., apie 1969), B. Uoginto (b. m., 1970?) atsiminimai apie J. Vienožinskį.

Kituose fonduose: M. Dobužinskio (F 30), L. Giros (F 7), J. Keliuočio (F 31), J. Rimanto (F 47), Z. Toliušio (F 66).

F 121 Šiugždinis Vaclovas

F 121, 88 s. vien., 1926-1985. Autografai, mašinr. nuorašai, nuotraukos, piešiniai. Lietuvių, lenkų, prancūzų, rusų k.

Fondo sudaryt. Vaclovas Šiugždinis (1911-1988), vertėjas, mokytojas.
Priimta 1974 ir 1975 m. iš Vaclovo Šiugždinio ir 1990 m. iš žmonos Vandos Šiugždinienės.

Asmens ir tarnybos dokumentai (1932-1981).  Nansi universiteto išduotas aukštojo prancūzų k. mokslo diplomas (1938), Vytauto Didžiojo universiteto laisvojo klausytojo asmens liudijimas (1932), sutartys su Valstybine grožinės literatūros leidykla ir kitomis leidyklomis (1945-1965), darbo Kauno IX gimnazijoje dokumentai (1941-1945) ir kt.; sveikinimai su 60-mečiu, 70-mečiu.

Kūrybinio proceso rankraščiai (1926-1985). Du eilėraščių sąsiuviniai (1926-1972), apsakymas “Mažutis žmogus” (1932), scenarijus filmui “Paklydusieji” (apie 1974), straipsnis “Žanas Viliaras ir prancūzų nacionalinis liaudies teatras” (apie 1971) ir kt.

Didžiausią V. Šiugždinio fondo dalį sudaro vertimai iš prancūzų, ispanų, lenkų, ir kitų kalbų (1971-1985). Alberto Rafaelio Ariento, Polio Eliuaro, Teofilio Gotjė, Tadeušo Kubiako, Šarlio Lekonto de Lilio, Vladimiro Lugovskojaus, Siuli Priudono, Artiūro Rembo, Tadeušo Ruževičiaus, Juliano Tuvimo, Polio Valeci, Polio Verleno, Fransua Vijono, Fransio Žamo ir kitų poetų eilėraščiai. Karolinos Praniauskaitės “Žemaičių Kalvarijos” atlaidų eiliuotas aprašymas (apie 1987).
Apsakymai: Aizeko Azimovo “Veidrodinis atspindys” (apie 1972). Anri Barbiuso “Kruvinos versmės” (1973), Ervė Bazeno “Garbingas poelgis” (1972) ir “Vedybinių skelbimų biuras” (apie 1975), Moriso Driuono “Lošk, kad praloštum (apie 1976), “Stiklinis karstas” (apie 1978), Jaroslavo Ivaškevičiaus “Serenitė” (1973) ir “Vila d’Este” (1974), Pjero Kurtado “Gana tos Italijos” (apie 1974), Moriso Ponso “Nakties keleivis” (1974), Ježio Putramento “Kaip gyvenime” (apie 1978) ir kt.
Romanai ir kiti kūriniai: Margaritos Diuras “Muzika” (1978), Zbignevo Herberto “Filosofų ola” (1974). Žano Kokto “Žmogaus balsas” (1971), Žako Leklerko “Grįžimas pas Jėzų” (1983), Renė Loranteno “Bernadetos gyvenimas” (1984), Karlo Pti “Viso pasaulio citatų žodynas” (1977), Romeno Rolano “Užburtoji siela”, D. 3 (1951), “Žanas Kristofas” (1945-1950), Žoržo Simenono “Broliai Rikai” (1970), “Gresia mirties bausmė” (apie 1970), “Maliū šeimos likimas” (1974), Šv. Teresės “Milžino Žingsniai. Laiškai” (1985), “Vienos sielos istorija” (1985), “Žengiu į gyvenimą. Paskutiniai pokalbiai” (1984), Lui Vernėjaus “Nemo bankas” (apie 1972) ir kt.
Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo 1965 m. mokymo programų vertimai į rusų kalbą (1965).

Korespondencija (1949-1974). Siuntėjai: E. Eichmanis (2, 1961), V. Sabaitis (1, 1964), J. Subatavičius (6, 1952), J. Urbelienė (3, 1958) ir kiti; Valstybinės grožinės literatūros leidyklos ir kitų leidyklų, organizacijų raštai V. Šiugždiniui (1949-1974).

V. Šiugždinio fonde yra pluoštelis Vandos Šiugždinienės rankraščių (1946-1979). Asmens dokumentai (1950-1979), sutartys su Valstybine grožinės literatūros ir “Vagos” leidyklomis (1946-1978), V. Šiugždinienės parašyta V. Šiugždinio biografija (apie 1990); keletas vertimų iš anglų kalbos: H. Bičer Stou “Dėdės Tomo trobelė” (1950,1961) ir Eriko Linkleiterio apsakymas “Ruonio odos kelnės” (1979).

Ikonografija (1927-1976). V. Šiugždinio šaržai (3, 1938-1964). Keletas V. Šiugždinio nuotraukų: V. Šiugždinis ir V. Bružas “Spindulio” spaustuvės korektūros skyriuje (1927), V. Šiugždinio 75-mečio minėjimas Meno darbuotojų rūmuose (1976).

F 122 Katiliūtė Marcė

F 122, 60 s. vien., 1918-1972. Autografai, piešiniai, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Marcė Katiliūtė (1912-1937), dailininkė, grafikė.
Priimta 1975 m. iš E. Fitkevičienės.

Biografinė medžiaga (1928-1972). Kauno “Aušros” mergaičių gimnazijos 1928/29 m. m. pažymėjimas, neturto liudijimas (1933); 1928-1929 m. dienoraščio fragm.; meno, estetikos, visuotinės literatūros ir kt. studijų užrašai, skaitytų knygų konspektai; pora V. Jakelaičio ir P. Stausko raštų E. Fitkevičienei dėl M. Katiliūtės palikimo priėmimo į M.K. Čiurlionio dailės muziejų (1967, 1972).

Grafikos darbų eskizai (28 vien., 1936 ir b. m.), estampas “Gulinti mergaitė” (1935).

Korespondencija (1926-1936). Adresatai: sesuo S. Katiliūtė-Baskin ir namiškiai (3, fragm., 1935 ir b. m.), Laura [Šlapelienė?] (1936), pasiūlymai Lietuvos švietimo ministerijai ir lietuvių Paryžiaus parodos reikalų vedėjui V.K. Jonynui dėl I. Simonaitytės kn. “Aukštujų Šimonių likimas” iliustr. (1934, 1936). Siuntėjai (1929-1936): S. Katiliūtė-Baskin (3, 1926-1935), V. Šeivytė (1934), pora anon. siuntėjų (2, 1926, 1936?).

Šeimos rankraščiai (1920-1971). Tėvo Jurgio Katiliaus (1882-1954) gyvenimo aprašymas (b. m., 1950-1954?) ir eilėraščiai (1920-1941); S. Katiliūtės-Baskin laiškai motinai Eugenijai Katilienei ir seseriai E. Fitkevičienei (49, 1955-1959); laiškai S. Katiliūtei-Baskin: A. Jasutis (2, 1937), J. Kuzmickis (1937), V. Vizgirda (2, 1938); K. Valeika-E. Fitkevičienei (1971).

Nuotraukos (1918-1937). M. Katiliūtės, jos laidotuvių, tėvo, seserų nuotraukos.

F 123 Bukėnas Jurgis

F 123, 779 s. vien., 1890-1976. Autografai, mašinraščiai, multipl. rankraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Jurgis Bukėnas (1890-1977), kooperatininkas, liberalinės spaudos dalyvis, visuomenės veikėjas.
Priimta 1974 m. iš J. Bukėno ir 1978 m. – iš T. Bukėno.

Biografinė medžiaga (1890-1975?). Gimimo (1890) metrikų liudijimas, autobiografijos, Kupiškio “Blaivybės”, Žemės ūkio, “Globos” ir kitų draugijų, Panevežio apskrities sanitarinės komisijos, žemės ūkio reformos k-jos, Panevėžio apskr. valdybos pirmininko, Lietuvos kooperatvų kongreso ir kooperacijos banko, Lietuvos žemės ūkio rūmų nario pažymėjimai, liudijimai ir kt. dokumentai; 1915-1917 m. dienoraščiai, atsiminimai apie slaptą Aukštaičių pažangiojo jaunimo sąjungą (1915-1918), apie V. Rekašių, Petrą Meilų (Dulkę), Stasį Petrulį, P. Šinkūną, Petrą Balį.

Darbas ir visuomeninė veikla (1912-1940). Darbas Panevėžio apskr. valdyboje (1921-1924) ir visuomeninė veikla apskrities taryboje, Lietuvos kooperacijoje ir kt. Panevėžio apskr. valdybos 1921-1924 m. protokolai, savivaldybės, ligoninės, vaistinės 1921-1940 m. pajamų apyskaitos, sąmatos; 1921-1924 m. Panevėžio apskr. valsčių burmistrų sąrašai, revizijų aktai, reikalų raštai J. Bukėnui. Lietuvos kooperacijos banko įstatai, Lietuvos kooperatyvų tarybos 1931-1940 m. sąmatos, balansai, būklės apžvalgos, “Lietūkio” 1936-1939 m. apžvalgos, Lietuvos kooperacijos banko raštai J. Bukėnui. Vokietijos okupacijos Kupiškio apyl. 1917-1919 m. dokumentai: valsčiaus 1918 m. protokolai dėl rinkimų į valsčiaus tarybą, mokyklų, dvaro turto ir žemių perėmimo iš okupacinės valdžios aktai, atskirų kaimų žemės sąrašai. Lietuvos valstiečių liaudininkų s-gos raštai J. Bukėnui. Slaptos Aukštaičių pažangiojo jaunimo sąjungos (1915-1918) konferencijų protokolai, programos, bibliotekėlės knygų sąrašai. J. Bukėno, V. Jonuškos, A. Vireliūno ir kt. leisti slapti laikraštėliai: Kupiškio “Jaunimo ratelio” rankr. laikr. “Gojelis”, 1912, Nr. 1; “Jaunimėlis”, 1912, Nr. 2-4; 1913, Nr. 5; Aukštaičių pažangiojo jaunimo sąjungos laikr. “Liuosas kelias”, 1915, Nr. 1-3, 1916, Nr. 2-3; Laisvės Kelias”, 1916, Nr. 4, 5 (8), 7 (10); 1917, Nr. 1-2, 5-9; 1918, Nr. 1, 3; “Organizacijos reikalai”, 1917, Nr. 1. Kupiškio apskr. Žemės ūkio draugijos nario J. Bukėno ekskursijų po Suvalkiją 1913 m. ir po Latviją, Estiją 1914 m. aprašymai. Pažangiųjų kupiškėnų sąjungos (1931) ir Liaudies namų fondo įstatai (1932), J. Bukėno ir D. Vaitkūno atviras laiškas Amerikos lietuviams (1931) dėl paramos Liaudies namų statybai, aukų lapas ir aktas, Andriaus Graičiūno laiškas (1933) Pažangiųjų kupiškėnų sąjungai ir J. Bukėno laiškas A. Graičiūnui (1933). Keletas Kupiškio Žemės ūkio, “Blaivybės” draugijų, Kupiškio vartotojų kooperatyvo dokumentų; “Aido”, “Šviesos”, “Sveikatos”, “Gimtajam kraštui tirti”, “Kultūros-Šviečiamosios”, Šiaulių tarnautojų “Plunksnos” draugijų įstatai.

Korespondencija (1911-1976). Adresatai (1912?-1975): žmona V. Bukėnienė (14, 1937-1959), N. Dūdaitė-Baltušienė (1917), J. Indriūnas (apie 1971), K. Jėčius (16, 1969-1975), Č. Kubaba (4, 1971-1972), A. Zauka, Kupiškio raj. “Komunizmo keliu” red. (1963) ir kt. Siuntėjai (1911-1976): M. Ardickas (1914), M. Azmutas, “Jaunimo” red. (6, 1913-1914), A. Augulis (1919), K. Augulis (10, 1919-1935), A. Bajorinas, kun. (1922), J. Balčikonis (apie 1921-1924), P. Balys (4, 1914-1915), J. Baltušis, rašyt. (19, lšk. ir 9 sveik., 1957-1973), A. Borkauskas (1930), F. Bortkevičienė (26, 1913-1940), P. Bugailiškis (5, 1913-1935), B. Buračas (apie 1936), J. Černius (2, 1920). P. Dičius (1913), K. Didžiulis (1919), V. Didžiulis (11, 1913-1937), B. Dūda (2, 1915 ir b. m.), E. Glemžaitė- Dulaitienė (2, 1915-1957), M. Glemžaitė (10, 1913-1939), P. Glemžaitė (1914), S. Glemžaitė (2, 1919, 1930), T. Glodas (2, 1973-1975), N. Grigas (2, 1962 ir b. m.), M. Grigonis (1919), A. Ilgūnas (1915), A. Indreika (1933), L. Indreika (15, 1914-1925), J. Indriūnas (1919), P. Indriūnas (4, 1914-1918), P. Jankauskas (17, 1920-1925), K. Jėčius (36, 1912-1976), J. Juodelis (8, 1958-1974), L. Jonuška (2, 1918), J. Juodakis (8, 1932-1935), A. Juška (1919), P. Karazija (5, 1913-1915), V. Kavoliūnas (17, 1914-1919), A. Kriaučiūnas, Škotija (23, 1911-1921), Č. Kudaba (3, 1974-1975), J. Kulys, JAV (7, 1934-1940), P. Kuzma (apie 1914), J. Laužikas (1970), S. Litvinas (6, 1914, 1940-1941), M. Markauskas (2, 1914, 1921), K. Marma (1914), J. Maželis (1940), A. Mika (Adomas iš Rojaus) (7, 1912-1923), K. Mikonis (3, 1914-1916), M. Mironaitė (1961), J. Okuličienė (3, 1935 ir b. m.), Juozas Petrulis, rašyt. (4, 1959-1974), D. Pinigis (5, 1918-1921 ir b. m.). A. Purėnas (2, 1935, 1961), K. Rimša, gyd. (1914), P. Ruseckas (18, 1911-1935), A. Siaurusaitis (2, 1914), J. Sondeckis (5, 1910?, 1919-1921 ir b. m.), V. Steponaitis (1936), J. Strimaitis (apie 1922), J. Striška (5, 1937-1974), M. Strolia (5, 1913-1939), A. Sugintas (4, 1915-1927), R. Šarmaitis (3, 1958), P. Šinkūnas (12, 1914-1923?), J. Vaivada (1935), Z. Valaitis (1915), J. Valiukas (3, 1914), A. Vireliūnas (3, 1912-1918), J. Žiurlys (1975), giminių ir kitų asmenų laiškai.

Šeimos ir kitų asmenų rankraščiai (1913-1973). Žmonos V. Bukėnienės 1915-1919 m. dienoraštis, rašyt. J. Baltušio (1973), A. Vireliūno (1914-1915, mašinr. nuorašai) laiškai V. Bukėnienei; rašyt. J. Baltušio laiškas (apie 1959) Nastei Bukėnienei-Dūdienei; P. Šinkūno apybraiža “Antanas Vireliūnas” (apie 1926, mašinr.); V. Jonuškos str. apie Aukštaičių pažangiojo jaunimo kuopų laikr. “Irklą”, “Jaunimo draugą” (1917?), jo užrašų fragm.; Aukštaičių pažangiojo jaunimo sąjungos Salamiesčio kuopos laikr. “Irklas”, 1917, Nr. 12 ir Panevėžio kuopos “Žaizdras”, 1916, Nr. 1; Panevėžio realinės gimn. slaptas aušrininkų laikr. “Pavieniai menki, drauge galingi”, 1913, Nr. 9; mokytojų kursų Kaune slaptas laikr. “Aidas”, 1916, Nr. 1 (J.B. nuorašas); 1915-1940 m. išleistų atsišaukimų rinkinėlis.

Nuotraukos (1910-1974). J. Bukėno portretinės, pavienės, su šeima, darbo ir visuomeninės veiklos (Kupiškio “Jaunimo ratelio”, “Blaivybės” d-jos, Lietuvos jaunimo sąjungos Kupiškio sk. 1926 m., Panevėžio apskr. žemės ūkio reformos komisijos ir apskr. savivaldybės narių, Kupiškio smulkaus kredito bankų tarnautojų, valsčiaus tarybos), įv. asmenų nuotraukos.

Kituose fonduose: V. Sasnausko (F 148).
Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas.

F 124 Pabrėža Jurgis

F 124, 9 s. vien., 1814-1843. Autografai, spaudiniai. Lietuvių, lenkų, prancūzų, lotynų k.

Fondo sudaryt. JUrgis [Ambroziejus] Pabrėža (1771-1849), botanikas, kunigas.
Priimta 1941 m. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos b-ka ir 1960 m. - iš Kauno medicinos in-to bibliotekos.

Darbai (1814-1843). "Skutki Lekarskie Niektorych Roslin i Sposob uzywania... wyjęte z Dziela Symona Syreniusza..." D.2. (1814), "Promyczek zwiastujący Tablicę chorob" (1827), "Apey smerti..." (b.m., apie 1828), "Waardaa tayslyynee Augimiu atsyrądąntiu Augmyniičžioo žemaytyyniee..." (1834), jame "Supplementum Dictionarii Botanici Latino-Samogitici" ir kt., "Tayslos Augumyynis etc. tai yra Botanika..." (1843), "Tayslos augumyynis koremu taalpinas augimys..." - botanikos žodynas (1843), įvairių medicinos, buitinių patarimų, botaninių stebėjimų užrašų rinkinys (b.m.) keletas žemėlapių (XVIII a.) su J. Pabrėžos įrašais.

Kituose fonduose: S. Daukanto (F 110), J. Gintilos (F 150).

Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune.

F 125 Raguvos Bažnyčia

F 125, 60 s. vien., 1668-1918.Rankr. dok. originalai, rankr. nuorašai, autografai, spaudiniai. Lietuvių, lotynų, lenkų, rusų k.

Fondo sudarytoja - Raguvos bažnyčios administracija. Bažnyčia įkurta apie 1610 m.

Priimta iš pil. Vytauto Raudeliūno 1974 m.

Raguvos bažnyčios ir jos globėjų fundaciniai dokumentai (1819-1826). Bažnytinės ir pasaulietinės valdžios potvarkiai, raštai (1786-1915). Raguvos parapijos bažnyčios krikšto, santuokų, mirties metrikų knygos (1665-1918). Raguvos bažnyčios inventoriai, vizitacijų aktai (1714-1898). Raguvos bažnyčios klebonų susirašinėjimas su Žemaičių dvasine konsistorija ir kitais adresatais dėl bažnyčios remonto, kapinių praplėtimo, tikinčiųjų reikalais ir kt. raštų, metrikų išdavimo registracijos knyga (1853-1917). Kiti (varia) dokumentai, aktai (1764-1904): Nikolajaus II universalas (1903), raštas, draudžiantis katalikų vaikus mokyti pravoslavų parapijinėse mokyklose ir kt.

Kituose fonduose:F 93 (Lietuvos evangelikų reformatų sinodas)

F 126 Šulskas Steponas

F 126, 124 s. vien., 1918-1974. Autografai, mašinraščių nuorašai, nuotraukos, piešiniai, brėžiniai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Steponas Šulskas (1923-1976), kraštotyrininkas.
Priimta 1974 m. iš S. Šulsko.

Kraštotyros darbas (1972 m.) “Ką patyriau ir sužinojau gimtuose kraštuose. Skiemonių ir Želtiškių apylinkės 1830-1970 m.”, su iliustr., ir darbą papildanti 1926-1974 m. ikonografinė medžiaga: Anykščių raj. Skiemonių miestelio bei apylinkės ir Želtiškių kaimo gyventojų, gyvenamųjų namų, ūkio pastatų, namų apyvokos daiktų nuotraukos, piešiniai, kaimų situacinių planų brėžiniai ir kt.; kartu įrišta ir S. Šulsko 1962-1970 m. grožinė kūryba. S. Šulsko susirašinėjimas su A. Tumasoniu, J. Kardonu, Lietuvos valst. centriniu archyvu ir kt. adresatais, byla dėl žinių minėtam kraštotyros darbui; keliolika S. Šulsko ir jo šeimos 1969-1970 m. nuotraukų.

F 127 Petrulis Juozas

F 127, 1722 s. vien., 1900-1975. Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, iškarpos, nuotraukos ir kt. Lietuvių, rusų, esperanto, anglų, vokiečių, lenkų k.

Fondo sudaryt. Juozas Petrulis (1904-1975), muziejininkas, kraštotyrininkas, esperantininkas, kultūros veikėjas.
Priimta 1975 m. iš E. Petrulienės ir 1976 m. iš A. Pilvelio.

Asmens dokumentai (1925-1975). J. Petrulio bylos dėl atsisakymo tarnauti Lietuvos kariuomenėje dokumentai (1928-1933), darbo pažymėjimai, liudijimai, nario bilietai, išduoti “Aušros” muziejaus, Lietuvos istorijos-etnografijos muziejaus, “Mokyklos ir visuomenės” red. ir kitų įstaigų (1942-1969); Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės ir padėkos raštai; sveikinimai su 60-mečiu, 70-mečiu (1961-1974) ir kt.

Muziejininkystės, kraštotyros darbas ir visuomeninė veikla (1924-1975). Studija “Lietuvių liaudies dievdirbiai ir menininkai” (1939-1974), “Medžiaga apie XIX a. lietuvių liaudies menininkus” (1960), kraštotyrinių, muziejinių ekspedicijų 1926-1972 m. užrašai, užrašų knygutės, ataskaitos, liaudies papročių, etnografinių sodybų, reliktų, ypač iš Kupiškio apyl., aprašymai, įvairūs straipsniai kultūros, gamtosaugos klausimais, Jovaro-J. Kriščiūno, A. Povyliaus atsiminimų užrašymai, 1926-1973 m. kraštotyrinių anketų rinkinys.

Lietuvos esperantininkai ir J. Petrulio veikla (1909-1975). I. Cieškos ir J. Petrulio “Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis” (1957, mašinr.), “Esperanto kalbos gramatika” (1957, autogr.), parengiamoji medžiaga esperanto-lietuvių k. žodynui bei leidiniui “Kas yra kas esperantininkų judėjime” (1958-1968), “Esperanto sąjūdžio Lietuvoje apžvalga. 1887-1940” (1960), straipsniai esperanto kalbos tema, vertimai. Vilniaus esperantininkų draugijos valdybos 1909-1912 m. ataskaitų nuorašai, Lietuvos esperantininkų sąjungos įstatai (apie 1936), Vilniaus esperantininkų klubo 1957-1973 m. posėdžių, susirinkimų protokolai (nenuoseklūs), keletas kitų respublikos esperantininkų klubų veiklos 1956-1971 m. ataskaitų, almanacho “Horizonto de soveta Litovio”, biuletenio “Unigo” red. fragm. medžiaga (1961-1971).
Esperantininko P. Kazlausko 1969-1973 m. korespondencijos, registr. knygos, Lietuvos ir užsienio esperantininkų laiškai P. Kazlauskui (1960-1973). Esperantininko Edvardo Levinsko keletas vertimų ( J. Gorbunovo-Posadovo “Nakties balsai”, “Kam mes gyvename” (1933), M. Lakerbejaus “Svečias” (1962), L. Tolstojaus "Negaliu tylėti" (1964), "Žodis jaunuomenei" ir kt.). P. Bugailiškio (1932), J. Laurinaičio (1955), P. Šinkūno (2, 1968-1969) laiškai E. Levinskui. Keletas esperantininko A. Poškos rankraščių (1939-1973). Pedagogo S. Tijūnaičio esperantinės veiklos rankraščiai (1909-1965). "Atsiminimai apie Lietuvos esperantininkų draugijų ir esperantininkų judėjimą iki 1940 m." (1963), "Aleksandras Dambrauskas" (1959), "Lietuvių-esperanto kalbų žodynėlio" parengiamoji medžiaga (b. m., apie 1964) ir kt. L. Alseikos (1959), A. Prapuolenio (2, 1958-1959) ir kitų asmenų laiškai S. Tijūnaičiui. Kitų užsienio valstybių esperantininkų darbai (1912-1975). B. Berino "Esperanto kalbos sinonimų žodyno kartoteka" (b. m., apie 1960-1968), E. Dancio "Esperanto en la verko de sovetio lingvisto" (b. m., apie 1960), K. Geršaterio "Iom el la historio de l'esperanto movado en Vilno" (1964), P. Savicko, E. Medišausko "Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis" (b. m., apie 1929) ir kt. Esperantininkų laikraštėlių rinkinėlis (1925-1975): jaunimo esperantininkų mėn. inform. biuletenis "Aktuale", 1974-1975; Rygos esperantininkų klubo literatūrinis žurnalas "Amikeco", 1966-1967); Lietuvos esperantininkų organizacinio komiteto biuletenis "Esperanto letero", 1957-1958; Biržų gimnazijos moksleivių laikr. "Tagigo", 1925-1926; esperantininkų biul. "Unuigo", 1965-1970 ir kt.

Fonde yra medžiagos apie L. Zamenhofą, K. Klimavičių, M. Šlapelienę, V. Rubaževičių ir kt.

Spaudos iškarpų teminiai rinkiniai (1909-1975) iš etnografijos, Vilniaus miesto paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos kraštotyrinių kompleksinių ekspedicijų, lietuvių liaudies meno ir menininkų, gamtos apsaugos ir kt. tematikos.

Korespondencija (1920-1975). Bemaž visa J. Petrulio korespondencija esperanto k. ir kraštotyros reikalais. Kai kurie J. Petrulio laiškų adresatai (1926-1975): B. Berinas (12, 1963-1967), J. Jevsejeva (4, 1960, 1969), E. Levinskas (7, 1946-1974), Lietuvos jaunimo sąjungos Kupiškio ar Salamiesčio skyrius (1926), J. Petrulis, rašyt. (5, 1964-1969) ir kt. Siuntėjai (1921-1975): J. Balčikonis (1931), B. Berinas (197, 1956-1975), P. Bugailiškis (22, 1939-1959), S. Daunys (3, 1948-1958), K. Jėčius (20, 1959-1974), J. Kirlys (12, 1938-1974), K. Korsakas (3, 1935-1945), A. Kriauza (9, 1929-1946), J. Laužikas (4, 1929-1974), J. Lazauskas (140, 1933-1975), E. Levinskas (238, 1926-1974), J. Lingis (27, 1957-1960), Č. Liutikas (1939), J. Mickevičius (9, 1929-1974), V. Milius (24, 1964-1974), J. Petrulis (24, 1925-1968), M. Rot (10, 1934-1936), S. Tijūnaitis (10, 1959-1966), V. Vaitekūnas (91, 1954-1975) ir kt., Europos šalių taikos šalininkų laiškai ir sveikinimai J. Petruliui, atsisakiusiam atlikti karinę tarnybą Lietuvos kariuominėje; Lietuvos Mokslų Akedemijos centr. bibliotekos, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros dragijos, "Tiesos", "Švyturio" redakcijų ir kt. raštai dėl bendradarbiavimo spaudoje, kraštotyros darbo ir kt. klausimais; kvietimai, sveikinimai.

Šeimos giminių rankraščiai (1920-1953). Motinos V. Petrulienės užrašymai "Bitininkystė. Žmonių samprotavimai apie bitininkystę ir bites" (1946), Rytų Aukštaitijos liaudies dainos (1939), sesers M. Petrulytės dienoraščio fragmentai (1927-1930) ir kt.

Kitų asmenų ir organizacijų medžiaga (1918-1974). B. Buračo "Liaudies dailininkas Vincas Svirskis" (1939), P. Galaunės "Lietuvių dievdirbiai" (b. m., apie 1932), A. Kriauzos "Botagai ir jų žižės" (b. m., apie 1940), A. Mažiulio "Senoji pasartiškių pirtis" (1941), "Vydūno mintys", užr. 1921-1935 m. A. Krauso ir P. Meškausko. Kupiškio vls. žemės ūkio artelės kooperatyvo "Gyvenamosios bendrovės įstatai" (b. m., 1921), Laisvamanių etinės kultūros draugijų Kupiškio sk. valdybos atsišaukimas ir kreipimasis į visuomenę (b. m., apie 1925 ir 1938), Lietuvos jaunimo sąjungos Salamiesčio sk. 1925-1926 m. protokolai, narių sąrašai (1925-1926), Lietuvos jaunimo sąjungos Vabalninko skyriaus 1926 m. steigiamojo susirinkimo protokolas.

Ikonografija (1900-1975). J. Petrulio ir jo giminių (1912-1974), kraštotyrinės ir kitos visuomeninės veiklos nuotraukos (1919-1970), J. Petrulio ir esperantininkų 1913-1974 metais. Lietuvos architektūros, kultūros paminklų, lietuvių liaudies meno objektų nuotraukos, J. Petrulio sud. liaudies meno albumas (1970), liaudies menininkų pavienės ir grupinės nuotraukos (1942-1973); žymių visuomenės veikėjų, švietėjų, visuomeninių įvykių nuotraukos (1927-1970); ekslibrisų rinkinėlis (XIX a. pab. - XX a.).

Kituose fonduose: J. Bukėno (F 123), M. Čilvinaitės (F 64), J. Mickevičiaus (F 165).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus; Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 128 Milius Vacys

F128, 57 saug. vnt. (1905-1982), autografai, rankraščiai, rankraštinių dokumentų originalai, mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, mašinraščių nuorašų kopijos, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, lenkų kalbomis.
Fondo sudarytojas – etnologas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Vacys Milius (1926-2005).
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo iš Vacio Miliaus 1973-1982 m.
Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.
1. Vacio Miliaus surinkta memorialinė medžiaga (1950-1981).
Antkapinių ir kitų memorialinių paminklų įrašai, nurašyti Vacio Miliaus įvairiose Lietuvos ir Latvijos vietovėse.
2. Korespondencija (1962-1976).
Marijonos Čilvinaitės laiškas Vaciui Miliui (1, 1976). Vacio Miliaus ir Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos susirašinėjimo ir kiti veiklos dokumentai (1962-1976).
3. Kiti dokumentai (1905-1979).
Žemaičių vyskupijos dvasinės konsistorijos, Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus raštai Kretingos bernardinų vienuolyno vyresniajam dėl bažnytinių reikalų; pažymėjimai, išduoti Maskvos 113 Tarybinės antros pakopos mokyklos mokiniui Rostislavui Andriejevui; Birutės Jonynaitės pažymėjimai; „Mes išeinam“ - Telšių mokytojų seminarijos IV kurso sienlaikraščio 1946.II.16. Nr.4; XVII Respublikinės dialektologinės – toponiminės konferencijos programa ir pranešimų tezės; straipsnis, ataskaita apie Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Vroclavo ir Varšuvos skyrių veiklą ir kt.
4. Ikonografija (1957-1982).
Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto 1950 m. Laidos absolventų ir Archeologijos – etnologijos katedros dėstytojų susitikimo grupinė nuotrauka; įvairių autorių Vacio Miliaus ekslibrisai.
5. Spaudinių rinkinys (1962-1978).
Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto leisto leidinio „Etnografinių klausimų lapas“ 1962-1978 m. numeriai, Antano Daniliausko ir Vacio Miliaus literatūros rodyklės, Stephen Raul Anaya parodos katalogas.

F 129 Petrauskas Mikas

F 129, 24 s. vien., 1903-1973. Autografai, natos, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Mikas Petrauskas (1873-1937), kompozitorius, choro dirigentas.
Priimta 1969 m. iš A. Urbonavičiaus ir 1974 m. iš A. Vaivutsko.

Operetės “Užburtas kunigaikštis” partitūros ir libreto dviejų variantų nuorašai (apie 1913). M. Petrausko laiškai Rojui Mizarai (11, 1919-1930). Nuotraukos (30, 1903-1937). V. Landsbergio-Žemkalnio fragm. atsiminimai (1973).

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), T. Balandos (F 119), F. Bortkevičienės (F 68), L. Giros (F 7).
Muziejuose: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus; Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 130 Pavienių dokumentų (literatūrinių, istorinių) rinkinys
F 131 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
F 132 Disertacijų rinkinys

Jei norite užsisakyti disertaciją bibliotekos elektroniniame katalogo šifro lauke įveskite F132. Primename, kad disertacijas galima skaityti tik Rankraščių skyriaus skaitykloje

F 133 Mironas Ričardas

F 133, 162 s. vien., 1933-1979. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių, rusų, graikų k.

Fondo sudaryt. Ričardas Mironas (1908-1979), kalbininkas, dėstytojas.
Priimta 1983 m. iš V. Mironienės.

Asmens dokumentai (1933-1978). Studijų Kauno ir Paryžiaus universitetuose dokumentai ir disertacijos gynimo protokolas (1933-1948), darbo pažymėjimai, mokslo laipsnių diplomai (1935-1978), asmens byla (1944-1978), darbo Ukrainos Černovcų valst. universitete dokumentai (1954-1956), 70-mečio jubiliejaus medžiaga (1978).

Mokslinė lingvistinė veikla ir kūryba (1945-1979). “Oria-lietuvių-hindi-sanskrito žodynas” (apie 1968, autogr. juodr.), “Trumpas etimologinis lietuvių k. žodynas” (1972-1976, autogr. juodr., mašinr.), “Trumpas mokyklinis graikų-lietuvių k. žodynas” (1973-1974, autogr., mašinr. nuorašas), “Sanskritas, vadovėlis aukštajai mokyklai” (1969, mašinr.), aukštosios mokyklos skaitytų paskaitų konspektai, planai, užrašai (1945-1976); lingvistikos straipsniai, recenzijos (1947-1979). Grožinė kūryba (1958-1978): apysaka “Mėnuo saulužę vedė” (1963-1967, autogr., mašinr. nuorašas), poema “Anakreontas ir aš” (1964, autogr.), eilėraščiai, sentencijos, įvairūs kūrybos fragm. (1958-1979). Vertimai (1947-1956): Eschilo “Septynetas prieš Tebus” (1947), kai kurių M. Gorkio, A. Tolstojaus kūrinių vertimų fragmentai (b. m.).

Šiek tiek dokumentų iš veiklos Lietuvos politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijoje, darbo Klaipėdos mokytojų institute (1944-1975); Tarybų Sąjungos-Indijos kultūrinių ryšių draugijos Indijos sekcijos Vilniuje (1967-1976), VVU klasikinės filologijos mokslinio stud. būrelio medžiaga (1975).

Korespondencija (1944-1979), daugiausia lingvistikos reikalais. Adresatai (1946-1979): P. Aristė (2, 1946), Č. Gedgaudas (1971), A. Greimas (3, 1960-1967), M. Petersonas (2, 1953), M. Pukitsas (1947) ir kt. Siuntėjai (1945-1979): A. Beleckis (5, 1977-1978), B. Blauzdžiūnas (5, 1967-1976), S.K. Chateriji (5, 1964-1967), A. Churginas (3, 1947-1956), J. Dronilis (1968), V. Drotvinas (7, 1954-1955), A. Greimas (1966), J. Gurjalas (1970), B. Kalinauskas (6, 1949-1956), K. Korsakas (2, 1952-1953), J. Palionis (1956), M. Petersonas (1953), M. Pukitsas (1950), I. Sacharovas (11, 1969-1975), J. Šaninas (11, 1974-1979), A. Venclova (1946) ir kt.

Kituose fonduose: “Literatūros naujienų” red. (F 6), J. Rimanto (F 47).
Kituose archyvuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 134 Totoraitis Jonas

F 134, 69 s. vien., 1600-1939. Autografai, multipl. mašinraščiai, kopijos. Lietuvių, lotynų, prancūzų, vokiečių k.

Jonas Totoraitis (1872-1941), istorikas.

Fondo sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius; priimta 1940 m. kartu su Marijampolės marijonų vienuolyno biblioteka, 1986 m. – iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus.

Istorijos darbai (1928-1939). “Lietuvos istorija. D. 1. Mindaugas” (1930-1931, autogr.), “Lietuvos istorija. D. 2. Nuo XII a. iki Algirdo mirties” (1930-1932, autogr.), “Lietuvos istorija. Jogaila-Vytautas iki 1500 m.” (1931-1932, autogr.), “Istorijos metodas” (1928, multipl. mašinr.), J. Totoraitis ir A. Kučinskas “Naujųjų amžių istorija. Vadovėlis aukšt. klasėms” (1938-1939, autogr.), J. Totoraičio “Naujųjų amžių istorija. Tridento konsilija, katalikų bažnyčios atgijimas…” (1929, multipl. mašinr.), “Lietuvos atgimimo paveikslai” (b. m., autogr. su J. Totoraičio komentarais) – išrašai apie J. Bretkūną, K. Donelaitį ir kt.; Vatikano konsistorijos svarstymų ir sprendimų aktų kopijos dėl dvasiškijos kandidatų į LDK, Lietuvos-Lenkijos valstybės aukštus katalikų bažnyčios (Vilniaus, Žemaičių vyskupijų, Kijevo unijų metropolijos) dignitorių postus (37 vien., 1600-1798).

Korespondencija (1914-1939). Asmeniško pobūdžio ir dėl J. Totoraičio istorijos veikalų prisiuntimo. Adresatai (1927-1939): J. Povilonis (3, 1927), Lituanistikos institutas (1939). Siuntėjai (1914-1927): P. Baltrušaitis (1918), J. Bartkevičius (1922), S. Čepulis (1918), F. Miuleris (1918), J. Ruibys (1926), anon. siuntėjai (3, 1914-1918).

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), T. Balandos (F 115), Z. Ivinskio (F 29), J. Rimanto (F 47), V. Steponaičio (F 25).

F 135 Laikraštėlių kolekcija
F 136 Dabravolės v., Marijampolės a.(dabar Vilkaviškio raj.) vaito archyvas
F 137 Kisarauskas Vincas

F 137, 432 saug. vnt., 1940-1988. Rankraštiniai dokumentai, autografai, mašinraščiai, mašinraščio II kopijos, spaudiniai, nuotraukos, grafika, piešiniai, ekslibriai, koliažai. Lietuvių, lenkų, anglų, čekų, danų, rusų k.
Fondo sudarytojas -  tapytojas, grafikas, scenografas,  Vincas Kisarauskas (1934 03 01-1988 10 27). 1959  baigė Lietuvos dailės institutą Vilniuje, 1965-1988 dėstė M.K. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Nuo 1959 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Savo kūryboje kėlė egzistencines problemas, plėtojo antikinę, biblinę, istorinę tematiką, klasikinės literatūros siužetus. Tapė temines kompozicijas, portretus, kūrė ekslibrisus (buvo vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių), estampus, knygų iliustracijas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo plėtoti koliažo, fotomontažo techniką, kurti asambliažus. Vincas Kisarauskas buvo lietuviškų kino filmų „Ave, vita“ (1969) ir „Mainai“ (1977) dailininku, teatro spektaklių scenografu. Parengė monografiją „Lietuvos knygos ženklai 1518-1918“ (1984). 1988 jam skirta LTSR valstybinė premija (po mirties). Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, JAV muziejai, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Dalį dalininko palikimo saugo šeima.
Fondo dokumentai gauti iš paties fondo sudarytojo. Įrašai Rankraščių skyriaus gautų dokumentų registracijos knygoje nurodo kada ir kokius dokumentus dailininkas perdavė bibliotekai. Pirmasis įrašas – 1976 kovo 2, paskutinysis – 1987 rugsėjo 25.
Fondas suformuotas 1976.
Fondas sutvarkytas 2014.
Fondo stovis geras.
 
Fondo sudėtis:

I. Vinco Kisarausko straipsniai (1972-1983): apie lietuvių dailininkus M.K. Čiurlionį (1972-1977), Joną Švažą (1975), Joną Daniliauską (1976), atsiminimai apie Antaną Gedminą (1982), atsiliepimas apie dail. Augustino Savicko autobiografinę knygą (1978), apie Antano Gudaičio paveikslo „Vidudienis“ kūrimo aplinkybes (1972); teminiai straipsniai apie ekslibrius (1975, fragmentas), Vilniaus verbas (1977), Gardino biblioteką ir jos knygų ženklus (1977, pranešimas Vilniaus knygos bičiulių Mažvydo klubui), lietuviškų knygų leidybą 19 a. II pusėje (1982); pavienės mintys ir pamąstymai (1973-1983).
II. Kūryba: grafika, koliažai, ekslibrisai, eskizai (1960-1987): iliustracijos V. Vitmeno poezijos rinktinei „Žolės lapai“ (29 lakštai; nebuvo publikuotos) (1960-1961); Saint-John Perse knygos „Anabase“ iliustracijų albumas (14 lakštų) (1973); graviūrų ciklas „In memoriam Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (įrišta kn., 33 iliustr. p.) (1975); linograviūros kino filmui „Mainai“ (12 lakštų) (1977); koliažai aplanke (26 didelio formato lakštai), pavieniai ir koliažų eskizai (1975-1985); ekslibrisai (1968-1986); akvareliniai ir kt. eskizai (1972-1987), tarp kurių ciklai „Trečiadienis...“ (1976), „Vytautas Didysis“ (1976), „Zodiako ženklai“ (1976), „Žmogus ir debesys“ (1983),  Kristijono Donelaičio, Sigito Gedos ir Petro Repšio, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Jono Rustemo, Viktoro Vizgirdos portretų eskizai, yra eskizų su žmonos dailininkės-grafikės Saulės Kisarauskienės darbų fragmentais (1983); dailininko sukurti sveikinimo atvirukai (1972-1980).
III. Korespondencija (1975-1988): didžiausią jos dalį sudaro bičiulių, kolegų autoriniai darbai ir atvirukai – sveikinimai Vincui Kisarauskui ir jo šeimai įvairių švenčių progomis. SIUNTĖJAI: V. Andriulis (2, 1985-1986), A. Andriuškevičius (3, 1978-1987), V. Antanavičius (5, 1977-1985), Z. Banevičius (2, 1986 ir b.d.), R. Bičiūnas (3, 1977-1980), R. Buivydas (4, 1978-1987), V.A. Burba (3, 1981-1987), J. Budraitis (2, 1977-1984), A. Čepauskas (6, 1978-1987), V. Daniliauskaitė (3, 1981-1985), R. Dichavičius (2, 1977-1981), V. Dobužinskio laiškai V.E. Vengriui (4, 1975-1976), P. Gaidys (2, 1982 ir b.d.), P. Galaunė (5, 1977-1984), E. Gaputytė (2, 1984-1986), R. Gibavičius (5, 1981-1986), A. Gintalienė (2, 1985-1986), G. Gužaitė (2, 1985-1987), A. Gudaitis (2, 1984-1986), A. Gurskas (4, 1980-1986), P. Ilgūnas (2, 1980-1982), V. Janauskas (4, 1978-1986), D. Jonaitytė (4, 1981-1989), E. Juchnevičius (6, 1979-1986), V. Jucys (6, 1978-1987), R. Karpavičius (2, 1981 ir b.d.), A. Kliševičius (4, 1978-1987), R. Kmieliauskaitė (2, 1981), A. Kmieliauskas (4, 1977-1987), A. Kunčius (4, 1977-1985), K. Kupriūnas (7, 1984-1986), I. Labutytė (3, 1978-1984), P. Lapė (5, 1975-1978), A. Liobytė (2, 1977-1981), P. Mazūras (2, 1980-1987?), K. Mikulėnas (2, 1985-1986), M. Minkevičius (2, 1984-1985), M. Petrulis (3, 1984-1987), J. Povilavičius (2, 1985-1986), R. Rakauskas (5, 1981-1987), G. Ratneris ( 3, 1984-1986), V. Rimkus (7, 1981-1987), E. ir L. Simanavičiai (3, 1984-1987), A. Steponavičius (3, 1981-1986), J. Tornau (2, 1981-1984), L. Tuleikis ir V. Kaminskaitė-Tuleikienė (3, 1980-1986), R. Vaitekūnas (4, 1978-1986), V. Valius (5, 1981-1986), V.E. Vengris (2, 1975-1976), T. Vėbra (4, 1981-1986), V. Vizgirda (7, 1977-1986), Z. Žemaitytė (3, 1977-1985)  įvairių įstaigų ir organizacijų sveikinimai V. Kisarauskui (5, 1984-1987); kvietimai į parodas ir kitus renginius (15, 1978-1986).
IV. Kitų dailininkų darbai (1972-1980): E. Juchnevičiaus linograviūra (apie 1979-1981), V. Jucio „Vagos“ leidyklos knygų iliustracijų rinkinys (24 linograviūros, 1977-1979), A. Martinaičio straipsnis apie dail. Romualdą Čarną (1977), Ž. Mikšio kurti ekslibrisai (50, 1972-1982), E. Tichanovičiaus kurtas ekslibris (1976), V.O. Virkau kurti ekslibrisai (17, 1976).
V. Ikonografija (1940-1987): V. Kisarausko bičiulių, kolegų – lietuvių dailininkų: A.V. Ambraziūno, V. Antanavičiaus, G. Bagdonavičiaus, A. Gudaičio, E. Juchnevičiaus, V. Jucio, P. Lapės, M. Martinaičio, P. Mazūro, Ž. Mikšio, K. Musteikio, V. Petravičiaus, S. Pilkos, R. Sližio,  A. Šaltenio, E. Talmanto, A. Varno, V. O. Virkau, V. Vizgirdos portretinės, pavienės ir darbų nuotraukos; Penktosios tapybos trienalės Vilnius-81 dalyvių ir jų darbų nuotraukos; V. Kisarauskas M.K. Čiurlionio meno mokyklos Dailės skyriaus absolventų tarpe (2 nuotr., 1985); Pustelniko ligoninės, kurioje gydėsi ir mirė M.K. Čiurlionis nuotraukos (perfotografuotos) ir kt.
VI. Parodų katalogai, informaciniai leidiniai ir kt. dokumentai (1971-1988): lietuvių dailininkų parodų katalogai, informaciniai leidiniai, kvietimai į parodas, parodų plakatai (1971-1983); straipsnių apie lietuvių ekslibrisą, dailininkus, parodas (1973-1988) rinkinys; danų kolekcininko ir leidėjo Klauso Rödelio sudaryti V. Kisarausko kurtų ekslibrisų katalogai (4, 1975-1977); Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo renginių programos (1977-1981) ir kt.

F 138 Neumann Ernst ir von Sass Theodor

F 138, 55 s. vien., 1922-1936. Dok. mašinr. nuorašai, mašinraščiai. Lietuvių, vokiečių, prancūzų k.

Ernst Neumann (g. 1888), Theodor von Sass (g. 1881), Klaipėdos krašto hitlerininkų veikėjai.

Fondo sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Priimta 1976 m. iš K. Šergalio.

Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos narių E. Neumann ir Th. Sass bylos Lietuvos kariuominės teisme dėl pastangų Klaipėdos kraštą prijungti prie Vokietijos 1934 m. gruodžio 21 d. – 1935 m. kovo 26 d. posėdžių protokolų mašinr. nuorašai; keletas pavienių dokumentų, šiek tiek susijusių su byla.

F 139 Šultė Simonas

F 139, 40 s. vien., XX a. pr. – 1920. Dok. originalai, autografai, mašinraščiai. Lietuvių, rusų, prancūzų, lotynų k.

Fondo sudaryt. Simonas Šultė (1879-1920), filosofas, teologas.
Spėtina, kad priimta 1941 m. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos biblioteka.

Asmens, buities dokumentai (1905-1920). Fribūro universiteto studijų knygelė (1905-1911), užsienio pasas (1907), pasas (1919), filosofijos ir teologijos m. daktaro diplomas ir pažymėjimas (1909-1913), bakalauro ir licenciato pažymėjimai (1908-1909), Vokietijos okupacijos meto įvairūs liudijimai, pažymėjimai (1915-1919), įvairūs kiti dokumentai, namų apyvokos daiktų apyrašas (1915).

Darbai ir visuomeninė veikla (XX a. pr. – 1920). “Vokiečių katalikų reakcija prieš XVIII a. prancūzų idėjas ir krikščioniškosios reakcijos restauravimą”, daktaro disertacija (b. m., 1913?, mašinr.), “Apologetika arba moksliškas apgynimas mūsų tikybos pamatų”, D. 1-3 (b. m., apie 1914-1920), “Etika” (b. m., apie 1915-1916), “Kas tai yra apšvieta. Maža dovanėlė apšvietos mylėtojams (b. m.), “ Ape X Diewa prisakima” (b. m.), “Darbininkai ir darbdaviai”, (1920), “Savasties atsiradimas ir jos išsiplėtojimas” (1920), “Kelias prie laimės. Patarimai mūsų jaunuomenei” (b. m.), “Teisingi įstatai” (b. m.), “Vertės ir kainos klausimas” (b. m.), “Visuomenės ateitis ir mūsų užduotis” (b. m., apie 1920?), F. Spirago kn. “Savosios tautos mįslė” J. Šultės vert. (b. m.). Petrapilio Lietuvių d-jos Centr. k-to nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinio Borovičiuose S. Šultės 1915-1918 m. veiklos 2 bylos (yra Vaižganto raštas-autografas S. Šultei).

Korespondencija (1914-1920). S. Šultės raštas Lietuvos bažnytinių turtų valdymo tarybai (1920). Siuntėjai: M. Krupavičius (2, 1920), A. Jakštas-Dambrauskas (1919), P. Karevičius, ganytojiškas laiškas – kreipimasis (1914), E. Šulciūtė, sesuo (1918), Lenkijos karalystės centr. gyventojų k-to įgaliotinio raštai (2, 1916).

Kituose fonduose: V. Biržiškos (F 32).

F 140 Gocentas Jonas Jurgis

F 140, 22 s. vien., 1914-1987. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudarytojas teisininkas Jonas Jurgis Gocentas (1897-1974). J.J. Gocento fondas pirktas iš jo sūnaus Vytauto Gocento. Rankraščių gavimo knygoje yra 1980 03 31 Nr. 5 ir 1989 02 17 Nr. 2 įrašai.

Biografinė medžiaga: Gardamo pradinės mokyklos baigimo pažymėjimas (1914), Vytauto Didžiojo universiteto baigimo diplomo nuorašas ir Liudijimas (1933), tarnybinės veiklos dokumentai (1925-1959), gyvenimo aprašymas (1950), autobiografija (1983), atsiminimai apie 1920 m. kautynes prie Giedraičių (1922) ir keliones po Vakarų Europą (1932).

Kūrybinė veikla: 1923-1936 parašytų eilėraščių rinkinys (1969), diplominis darbas “Žmogaus ir piliečio teisių raida”, referatas “Mirties bausmė Lietuvoje” [1933], rinktinė “Kalbos…” (1954-1964), straipsniai spaudai (1969-1970), darbai apie surinkimininkus (1959-1971).

Korespondencija. J.J. Gocento (7 lšk.) ir A. Žemaitaičio (10 lšk.) susirašinėjimas (1970-1971). I. Simonaitytės laiškas J.J. Gocentui (1971).

Ikonografija. J.J. Gocento portretinės nuotraukos [1922-1967], tarnybos kariuomenėje (1922) ir studijų Vytauto Didžiojo universitete [1932-1933] grupinės nuotraukos; J.J. Gocento ekslibris (1987).

F 141 Hitlerinės okupacijos metų Lietuvoje dokumentų rinkinys

F 141, 59 saug.vnt., 1941-1944 m.. Mašinraščiai, mašinraščiai su rankraštiniais prierašais, mašinraščių kopijos. Lietuvių, vokiečių kalbomis.
Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. Fondas sudarytas 19770319 iš J. Toliušio 1976 m. gegužės 4d.ir gruodžio 22d. pirktų dokumentų. 1998 m. fondas papildytas iš antikvariato nupirktais dviem dokumentais.

Dr. Rudolfo Launo paskaita apie Latvijos inkorporavimą į TSRS sudėtį 1940 m.(1942.VI.30).
Vokiečių okupacinės valdžios raštai ir potvarkiai: Ostlando reichskomisaro raštas Kauno generalkomisarui (1942.I.24, Ryga) dėl Vermachto cenzūros; Kauno generalkomisaro raštai (1942.II.10-III.20) Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio sričių komisarams bei žemės ūkio generaliniam tarėjui dėl galvijų pristatymo vokiečių kariuomenei, "Į laisvę" redakcijai dėl bendradarbiavimo; Vokiečių lauko komendantūros įsakymai (1941.VII.17,23), reglamentuojantys valdžios institucijų kūrimą Vilniaus mieste ir krašte; ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo klausimus; žydų klausimą ir kt.
Laikinojo Lietuvos ministrų kabineto dokumentai (1941.VI.24-VIII.4): posėdžių protokolai Nr.1-28, 32-34; pavieniai finansiniai dokumentai, įstatymai dėl teismų tvarkos pakeitimo (1941.VII.15), žemės valdymo (1941.VII.16), žemės denacionalizacijos (1941.VII.17), pramonės įmonių, prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, kultūros įstaigų, farmacijos įmonių, jūros ir upių prekybos denacionalizacijos ir kt.; žydų padėties nuostatai (1941.VIII.1).
Lietuvos tautinio komiteto, įvairių organizacijų, įmonių, atskirų visuomenės veikėjų raštai ir laiškai, įteikti vokiečių okupacinei valdžiai dėl Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atkūrimo (1941.VI.19), apie Lietuvos ekonominę padėtį: žemės ūkio, prekybos, finansinę būklę, apie Vilniaus ir Kauno universitetų veiklą karo metu (1941-1942) ir kt.
Kita medžiaga. Tai "Laiškai lietuviams"- apžvalginis  straipsnis apie tarptautinę padėtį Antrojo pasaulinio karo metu: Rytų frontą, Rusijos padėtį,Vokietijos ir jos sąjungininkų, neutralių bei okupuotų šalių padėtį ir poziciją ir kt. Miunsterio vyskupo laiškai katalikams bei raštai reichsministrui dr. Lamersui (Lammers) dėl slaptosios policijos savivalės.Ukrainiečių rašytojo V. Kosarenko - Kosarevičiaus (Kossarenko - Kossarewytsch), Melnyk Oberst straipsniai, laiškai apie Ukrainos santykius su fašistine Vokietija.
Parengtas spaudai leidinys "Laikinosios Lietuvos vyriausybės įstatymai, nutarimai ir potvarkiai (1941.VI.23-1941.VIII.5)" (1942, Kaunas).

F 142 Skrodenis Stasys
F 143 Jakubėnas Kazys

F 143, 113 s. vien., 1913-1978. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Kazys Jakubėnas (1908-1950), poetas.
Priimta 1978 m. iš J. Stasionienės, 1978 ir 1986 m. – iš Alfonso Jakubėno.

Kūryba (1931?-1949). Grožiniai kūriniai (1938?-1949, autogr.): keletas eilėraščių rinkinėlių vaikams, poemėlės “Cirkas”, “Grybai”, “Kudliukas”, Žvėrelių gegužinė”, eiliuoti vaidinimai “Eglutė”, “Petriukas svetimšalis”, pasaka “Dešrelė” ir kt. Vertimai (apie 1931-1949): K. Čiukovskio, S. Maršako, S. Michalkovo, M. Isakovskio, A. Vedenskio kai kurių kūrinėlių vaikams vertimai. H. Heinės “Dainų knygos” (1945, mašinr.), Ž. Sand apysakos “Fransua pamestinukas” vert. fragm. (apie 1931) ir apysakos “Velnio raistas” (apie 1938), A. de Sent-Egziuperi romano “Nakties skridimas” K. Jakubėno ir V. Kaunecko vertimai (apie 1937) ir kt.

Alfonso Jakubėno sudaryta K. Jakubėno bibliografija (apie 1969-1972).

Korespondencija (1932-1944). K. Jakubėno sveikinimas broliui R. Jakubėnui (1934). Siuntėjai (1932-1944): A. Bulotienė (1936), A. Jakubėnas (1944), O. Šimaitė (23, 1932-1943).

Nuotraukos (apie 1913-1978). K. Jakubėno portretinės, pavienės, buitinės, su šeimos nariais, Biržų gimnazijos draugais; draugų, pažįstamų, jo kapo ir antkapio nuotraukos (virš 150).

Kituose fonduose: K. Borutos (F 10).
Kituose archyvuose: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos literatūrinis rankraštynas; Maironio lietuvių literatūros muziejus.

F 144 Lietuvos fotomėgėjų draugija
F 145 Fotonuotraukų rinkinys

F 145, 267 saug.vnt., 1860-1980 m.. Nuotraukos, vinjetės, nuotraukų albumai, atvirukai.

Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Fondas sudarytas 1980 m. iš pavienių nefonduotų ir neaprašytų rankraščių išrinkus nuotraukas. Dalis nuotraukų gauta 1948-1990 m.iš įvairių asmenų, tarp jų 107 Lietuvos kalėjimų ir kitos nuotraukos, 2 albumai - 1948.II.21 iš Ž.? Andrulytės, 24 J. Krikščiūno nuotraukos - 1967.VIII.18 iš J. Mačiulio, Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojų, Mažeikių gimnazijos moksleivių bei mokytojų nuotraukų albumai, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir kitos nuotraukos - 1970.VII.3, 1970.IX.7, 1971.VI iš A. Cvirkos, inžinieriaus E. Biševskio nuotraukų albumas - 1972.VI.23 iš M. Trofimovičiaus (gavimo knygoje įrašyta 1972.VII.22), 31 Klaipėdos muzikos mokyklos nuotrauka - 1977.IV.5 iš R. Mikšytės (gavimo knygoje įrašyta 1977.XII.10). Po keletą pavienių Maironio, M. Vaitkaus, kun. Vizbaro ir kitų nuotraukų 1949 - 1989 m. gauta iš Deksnio, V. Jurgučio, A. Žukausko, S. Elsbergo, E. Matuzevičiaus, Gučienės, A. Gačionio, L. Bereišos (be aktų), K. Ilginio ir kitų asmenų (gavimo knygoje įrašyta 1972.IX.25, 1973.I.8,
1973.XII.12,13,15, 1989.XI.2). V.Grybo nuotraukos,J. Bulhako, "Lietuvos vynuogių" ir kiti nuotraukų rinkiniai įgyti 1969-1990 m. per Lietuvos antikvariatus (be aktų, gavimo knygoje įrašyta 1972.VIII.4,11, 1972.XII.8, 1973.XII.24, 1990.III.16). Daugelio nuotraukų įsigijimo dokumentų nėra. Fondo stovis geras.

Fotonuotraukų rinkinį sudaro Lietuvos visuomenės,politikos ir meno veikėjų portretinės, grupinės bei pavienės nuotraukos, iš jų paminėtinos rašytojų J. Biliūno, Maironio, M. Vaitkaus, Vaižganto, skulptoriaus V. Grybo, dainininkės V. Grigaitienės, diplomato S. Lozoraičio, spaudos darbuotojo D. Zauniaus, Lietuvos Respublikos 1918-1940m. vyriausybės narių nuotraukos, Švietimo ministerijos darbuotojų, ekonomisto A. Moravskio, diplomato D. Zauniaus šeimų albumai. Vilniaus, Kauno, Ukmergės ir kitų Lietuvos miestų, vietovių nuotraukos (1905-[1955]). Dotnuvos žemės ūkio akademijos, J. Jablonskio lietuvių kalbos kursų, Kauno gimnaziją baigusių asmenų (1860), Klaipėdos muzikos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto, Mažeikių, Šiaulių gimnazijų dėstytojų, moksleivių grupinės nuotraukos, vinjetės, nuotraukų rinkiniai (1860-[1965]). Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Biržų ir kituose kalėjimuose dirbančių kalinių grupinės nuotraukos (1922-1928). Lietuvos Respublikos kariuomenės kariškių, valstiečių liaudininkų sąjungos narių, Kauno "Metalo" fabriko cechų, Vilniaus miesto elektrinės, Panevėžio dramos teatro patalpų ir kitos įvairios tematikos nuotraukos (1902-[1968]). Yra pora V. Sakovičiaus sudarytų lietuviškos tematikos nuotraukų bei Vakarų Europos dailininkų atvirukų rinkinių (1902-1956), A. Žmuidzinavičiaus akvarelė "Rugiapjūtė" ir J. Codernios? Trakų pilies griuvėsių ir ežero akvarelė. Užsienio šalių miestų, gamtos vaizdų, mokslininkų J. Endzelyno, A.R Niemio ir kitos nuotraukos (1891-[1970]).

F 146 Matuzevičius Eugenijus

F146, 155 saug. vnt. (1936-1987), autografai, autografų juodraščiai, rankraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų kalbomis.
Fondo sudarytojas – poetas, vertėjas, kritikas Eugenijus Matuzevičius (1917-1994).
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo 1978  m. ir 1987 m. iš Eugenijaus Matuzevičiaus.
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis.
1. Kūryba (1937-1977).
E. Matuzevičiaus proza, poezija, poezijos rinktinės „Kol saulė nusileis“ rankraštis, poezijos rinkinio „Крылья над морем  rankraštis, spaudos iškarpos su E. Matuzevičiaus poezijos vertimais į baltarusių, rusų, latvių kalbas. Latvių, baltarusių rusų, vokiečių, airių, graikų, čiliečių, lenkų ir kitų tautų poezijos E. Matuzevičiaus vertimų  į lietuvių k. rankraščiai. Mikalojaus Husoviano poemos „Giesmė apie stumbrą“ Benedikto Kazlausko išverstas, E. Matuzevičiaus redaguotas rankraščio egzempliorius ir korektūra ir kt.
2. Referatai, straipsniai ir visuomeninė – tarnybinė veikla (1936-1977) .
E. Matuzevičiaus referatai, straipsniai, pranešimai lietuvių ir užsienio literatūros klausimais, įspūdžiai iš viešnagių, susitikimų su kitų tautų poetais, rašytojais, paskaita mokytojams apie literatūros pamokas, Euripido „Medėjos“ Benedikto Kazlausko vertimo recenzija, pokalbių apmatai apie savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijos rengiamas publikacijas, E. Matuzevičiaus kalba „Poezijos pavasario“-' 76  šventėje, Lietuvos TSR kultūros ministro Liongino Šepečio įsakymai, dėl komisijų kultūriniams renginiams organizuoti sudarymo, į kurių sudėtį įtrauktas E. Matuzevičius; kvietimai į Eugenijaus Matuzevičiaus autorinius vakarus, kvietimai E. Matuzevičiui į literatūros vakarus ir kitus renginius ir kt.
3. Korespondencija (1960-1987).
E. Matuzevičiaus laiškai. Laiškų adresatai: Klaudija Matuzevičienė (52, 1961-1977), „Pergalės“ žurnalo redakcija (1, 1974), Petrutė (neišaiškintas asmuo) (1, 1985), „Poezijos pavasario“-'76 redakcija (1, 1975),  „Vagos“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Stasys Sabonis (1,1976), „Vagos“ leidyklos vyriausias redaktorius (1, 1971), Silvija Vėlavičienė (4, 1987).            
Laiškai E. Matuzevičiui. Siuntėjai: Jonas Baltušis (1, 1977), Biržų J. Janonio vidurinės mokyklos – internato literatų būrelio nariai (2, 1973-1974), Biržų rajono liaudies švietimo skyrius (1, 1973), Petras Bražėnas (1, 1977), Vytautas Bubnys (1, 1977), Aleksandras Česnavičius (1, 1977), „Jaunimo gretų“ redakcija (1, 1967), Kompozitorių sąjungos prezidiumas (1, 1977), „Komunisto“ redakcija (1, 1977), Liaudies meno rūmų kolektyvas (1, 1977), Lietuvos TSR literatūros muziejus (4, 1969-1976), Lietuvos TSR rašytojų klubo taryba (1, 1967), Lietuvos TSR rašytojų sąjunga (2, 1960), laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcija (1, 1967), Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus (2, 1973-1977), Alfonsas Maldonis (1, 1977), žurnalo „Nemunas“ leidybinė grupė (1,1973), Levas Ozerovas (1, 1977), Justas Paleckis (1, 1977), Juozas Paukštelis (1, 1977), Algirdas Pocius (1, 1977), Jokūbas Skliutauskas (1, 1977), Vilimantas Šmitas (1, 1973), TSRS rašytojų sąjunga (9, 1969-1976), Teatro draugijos prezidiumas (1, 1977), Zita Tekutytė (1, 1971), Bronius Uogintas (1913-1988) (1, 1977), Bronius Uogintas (1946-2013) (1, 1977), Stasys Vainiūnas (1,1977), „Vagos“ leidykla (2, 1965-1971), Valstybinė grožinės literatūros leidykla (1, 1960), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto mokslinė biblioteka (2, 1972-1977), Vyriausioji enciklopedijų redakcija (1, 1974) ir kiti.
4. Ikonografija (1937-1978).                     
E. Matuzevičiaus ir lietuvių bei kitų tautų rašytojų, poetų ir kitų kultūros darbuotojų grupinės ir portretinės nuotraukos, E. Matuzevičiaus su artimaisiais, draugais ir giminaičiais, pobūvių, renginių, literatūros vakarų nuotraukos; E. Matuzevičiaus nuotraukos darbo kambaryje, Vilniaus miesto erdvėse, viešinčio Biržų krašte ir užsienio šalyse; dailininko Leonido Biriukovo piešiniai, eskizai, iliustracijos E. Matuzevičiaus poezijos knygai „Крылья над морем“ , parodos, skirtos E. Matuzevičiaus 60-mečiui eksponatų nuotraukos, E. Matuzevičiaus ekslibrisai.

F 147 Dambrauskas Antanas
F 148 Sasnauskas Vladas

F 148, 70 s. vien., 1918-1981. Autografai, nuotraukos. Lietuvių, rusų k.

Fondo sudaryt. Vladas Sasnauskas (1918-1981), Kupiškio vidurinės mokyklos geografijos ir astronomijos mokytojas, kraštotyrininkas.
Priimta 1980 ir 1981 m. iš K. Sasnausko.

Asmens dokumentai (1918-1981).

Kraštotyros darbai (1959-1981). “Mirabelio piliakalnis ir Kuosėnų senkapis” (1959-1977), “Kupiškio “Puntukas” ir jo “broliai” (1959-1978), “Varležeris” (1964), “Kupiškio VI. Rekašiaus vidurinės mokyklos istorija” (1965), “Kupiškio miesto istorija” (1965), “Kupiškio rajono geografija” (1973), “Kupiškio piliakalnis” (1975), “Kupa” (1975), “Senovės kupiškėnų vestuvės” (1976), “Kupiškėnų žodynas. 1007 žodžiai” (1977), “Revoliucijos karys – Petras Balys” (1977), “Kupiškio smulkaus kredito bankas” (1979), “Kupiškio miesto amatai, prekyba ir kai kurie kiti verslai XX amžiaus pirmoje pusėje iki 1940 m.” (1979), “Prof. Povilas Matulionis – žymus kupiškėnas miškininkas” (1979), “Knygnešys Burokas Kazys” (1979), “Orai Kupiškyje 1960-1979 metais” (1980), su 11 metų Kupiškio klimatinių reiškinių stebėjimų duomenų lentelėmis (1960-1970), “Kleofas Kuzminas (Kozmianas) – žymus kupiškėnų švietėjas ir auklėtojas” (1981).

Korespondencija (1950-1979). Siuntėjai: J. Bukėnas (1976), J. Gelaževičius (12, 1978-1979), J. Matulis (1976), A. Sencovas (1976), V. Steponavičius (2, 1963-1965), K. Šaulys (3, 1970-1978), S. Tarvydas (3, 1950-1951), V. Vyčinas, prof. (1973), J. Žiūkas (1973) ir kt.

Kitų asmenų, įstaigų rankraščiai (1918-1980).  M. Balytės-Sasnauskienės atsiminimai apie Petrą Balį ir savo giminę (1977), M. Jankausko (1979-1980), S. Karčiausko (1980), P. Zulono (1979) atsiminimai apie P. Matulionį, pavieniai Kupiškio progimnazijos ir gimnazijos dokumentai (1918-1939) ir kt.

Nuotraukos (1932-1980). V. Sasnausko portretinė, pavienės, buitinės, Kupiškio m. moksleivių kraštotyrininkų, P. Matulionio atmintinų vietų Kupiškyje, Kaune ir kt. nuotraukos.

F 149 Petrauskas Cezaris

F 149, 10 s. vien. (su dubl.), 1942-1971 (?). Autografai, mašinraščiai. Lietuvių k.
Fondo sudaryt. Cezaris Petrauskas (1900-1978), teisininkas.
Priimta 1980 m. iš J. Jaroševičienės.

Istorinio pobūdžio memuarai “Žingsniai Lietuvos žemėje” nuo XIX a. pab. Iki 1944 m. parašyti 1942-1971 (?) m.

F 150 Gintila Juozas Krizostomas

F 150, 126 s. vien., 1788-1857. Autografai. Lietuvių, lenkų, lotynų, rusų, žydų, hebrajų k.

Fondo sudaryt. Jonas Krizostomas Gintila (1788-1857), teologas, knygų kolekcionierius.

Remiantis V. Račkausko (Vairo) autografu "Iš atsiminimų ir užrašų" (F 60-46), priimta 1941 m. pr. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos b-kos rankr. ir knygomis.

Asmens dokumentai (1788-1853). Gimimo (1788) metrikų išrašas, Telšių pradžios m-klos, teologijos m. daktaro laipsnio suteikimo, vyskupu išrinkimo pažymėjimai, Juozapo Arnulfo Giedraičio raštai dėl Gintilos paskyrimo Varnių katedros kanauninku, Kartenos klebonu ir kt., Rusijos vidaus reikalų m-jos Dvasinių reikalų departamento Peterburge pranešimai Gintilai apie jo apdovanojimus vyriausybiniais ordinais, Peterburgo R.K. dvasinės kolegijos įsakai dėl tarnybų, algų dydžio, M. Valančiaus išduoti leidimai tam tikroms religinėms apeigoms atlikti ir kt.

Teologijos darbai, vertimai (1838-1857). Teologinių raštų ir vertimų rinkinys (1855 ir b.m.): "Introductio in Libros Novi Foederis", "O Instrumencie Hermeneutycznym i jego užyciu", "Zdania moralne" ir kt., pranašysčių apie Mesiją rinkinys "Vaticinia de Messia" žydų ir lot. k. (b.m.), lenkų-hebrajų ir hebrajų-žydų-lenkų žodynai (1856 ir b.m.), Kristijano Letegeno (Lettegen) knygos apie Mesiją "Seifer emuna al mošiach" vertimas iš lot. k. į hebrajų k. (1838), Didymo Aleksandriečio Aklojo "De Spiritu Sancto..." knygos šv. Jeronimo vertimo į lot. k. nuorašas (b.m.), "Jėzaus Nazariečio giminės knygos" vert. į žydų k. (b.m.), Prano Roberto Romulo Belarmino "Didžiojo katekizmo" ir "Žemaičių katekizmo" (?) vertimai į hebrajų k. (1854-1855), ištraukų iš žydų mokytojų-rabinų knygų "Sententiae Rabbinorum de Messia" vert. iš žydų k. į lotynų k. (b.m.), teologiniai, ūkio ir kt. 1845-1857 m. užrašai.

Korespondencija (1812-1856). J.K.Gintilos 1819-1855 m. susirašinėjimas su Žemaičių (Varnių) dvasine konsistorija, Rusijos vidaus reikalų m-jos Dvasinių reikalų departamentu, Vilniaus, Kauno gubernatoriais dėl Žemaičių vyskupystės bažnyčių administravimo, savo dvasinių tarnybų, apdovanojimų, atsiskaitymų su Žemaičių vyskupija, turto valdymo reikalų. S i u n t ė j a i (1812-1856): A. Bagenskis (2, 1840), J. Baukevičius (1844), A. Beresnevičius (1851), D. Bludovas (5, 1845-1856), I. Borovskis (1842), K. Borovskis (2, 1842, 1849), K. Buivėnas (4, 1845-1849), A. Butkevičius (1836), J. Civinskis (1841), J. Dambrovskis (1843), S. Daukantas (1845), K. Dmochovskis (14, 1845-1849), A. Dobševičius (4, 1854), A. Fialkovskis (7, 1838-1855), A. Gabonskis (4, 1844-1848), O. Galinskis (2, 1842-1843), J.A.Giedraitis (4, 1828-1837), S.M.Giedraitis (16, 1834-1844), J. Gintila, giminaitis (2, 1838-1846), I. Holovonskis (12, 1848-1852), A. Jastrembskas (Jastrzembski) (2, 1837), T. Jatautas (2, 1836, 1839), V. Kamionka (2, 1837-1839), F. Kanas (8, 1851-1856), A. Klongevičius (5, 1835-1840), P. Kopecas (Kopec) (1844), A.? Kosakovskis (4, 1837-1845), J. Kryžanauskas (Kšyžanovskis) (15, 1838-1846), P. Kukolnikas (2, 1839, 1851), A. Lendzevičius (1846), S. Loveckis (1845), V. Lužinskis (1835), L. Mackevičius (10, 1838-1842), M. Magnuševskis (1839), S. Malevskis (2, 1817, 1819), M. Mozdzenevskis (1812), A. Muchlinskis (3, 1833-1851), A. Osinskis (9, 1835-1837), J. Pabrėža (4, 1834-1838), D. Pacevičius (1838), A. Pavlovskis (1844), I. Pavlovskis (4, 1835-1839), L. Petrovskis (2, 1843, 1847), M. Plisovas (1841), M. Puzyrevskienė (1841), P. Rava (1844), J. Rimutis ? (3, 1837-1840), P. Rokickis (2, 1840, 1842), M. Rudnickis (1839), J. Rupeika (6, 1838-1845), J. Semaška (Siemaszko) (1838), B.? Smigelskis (1841), I. Štachas (2, 1839, 1841), A. Šukevičius (1856), D. Šukevičius (2, 1844, 1853), J. Usakovskis (2, 1831, 1840), M. Valančius (8, 1840-1856), D. Zalenskis (3, 1837-1844), V. Žilinskis (2, 1849, 1854) ir kt. Kitų asmenų laiškų nuorašai J.K.Gintilos reikalais (1817-1842); D. Bludovas - J. Litui (1836), J. Kulvinskis - S.M. Giedraičiui (1842), I. Pavlovskis - A.G.Stroganovui (1839).

Kituose fonduose: M. Valančiaus (F 42).

F 151 Darius, Jucevičius, Steponas; Girėnas, Girskis, Stasys

F 151, 27 s. vien., 1922?-1963. Autografai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, anglų k.

Steponas Darius (Jucevičius) (1896-1933), Stasys Girėnas (Girskis) (1893-1933), lakūnai.

Fondas sudarytas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus apie 1948-1949 m.: nuotraukos ir smulkūs spaudiniai išskirti iš A. Račkaus fondo; nuotraukų albumas (1969 m.) priimtas iš E. Dambrausko.

S. Dariaus ir S. Girėno kreipimasis į JAV lietuvius bei Lietuvą dėl aukų skrydžiui per Atlanto vandenyną, skrydžio tikslų (1932-1933, smulkūs spaud.), S. Dariaus vieša padėka rėmėjams (1933?, autogr.), S. Girėno laiškas broliui P. Girskiui (1933, autogr. fotokopija); pasiruošimo skrydžiui Čikagoje, prieš išskrendant iš Niujorko į Kauną, laidotuvių Kaune ir kt. nuotraukos (1922-1938); Dariaus ir Girėno atminimo fondo Čikagoje keletas dokumentų, smulkių spaudinių; S. Vitaičio (1936) laiškai; spaudos iškarpos apie žūtį; Upynos visuomenės išleistas šapirogr. laikr. žūties metinėms “Lituanikos Aidai”, 1934, Nr. 2; raštai dėl Upynos Dariaus ir Girėno pradžios mokyklos statybos; N. Maštarienės-Dariūtės pareiškimas Kauno m. vykd. k-to vyr. architektui dėl paminklo lakūnams (1963, fotokopija).

Kituose archyvuose: Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus.

F 152 Dambrauskaitė Antanina

F 152, 37 s. vien., b. m. (apie 1909-1944). Autografai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių k.

Antanina Dambrauskienė (1905-1994), operos dainininkė.

Fondas sudaryt. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius;

Priimta 1969 m. iš A. Urbonavičiaus.

Neišleistos knygos (rengtos 1944 m.) apie A. Dambrauskaitę medžiaga: A. Dambrauskaitės autobiografinio pobūdžio straipsnis, A. Binkevičiūtės, V. Jakubėno, A. Kačanausko, N. Karnavičienės, J. Nabažo, S. Santvaro, V. Žadeikos, A. Žemaičio ir kt. straipsniai apie aktorę jos sceninio darbo penkiolikmečiui; leidinio maketas, dalis laužinio ir leid. fragm.; A. Dambrauskaitės nuotraukos įv. operų vaidmenyse ir kitos jos fotografijos (1909-1944?).

Kituose fonduose: M. Dabužinskio (F 30).

Kituose archyvuose: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

F 153 Puida Kazys

F 153, 10 s. vien., 1908-1942. Autografai, mašinraščiai, nuorašai. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Kazys Puida (slap. Žegota) (1883-1945), rašytojas.
Priimta 1974 m. iš A. Merecko.

Kūryba (1908-1942). “Imanta. Kuršių viršaitis. Tragedijos vaizdai” (1920-1940, autogr.), “Kalvio Abrilos” veikalo planas (b. m., 1925?, autogr.), “Magnus Dux”, D. 1 ir 2-osios dalies fragm. “Vorksla” (1930-1936 ir b. m., mašinr.), “Mirga”, 4 v. istorinė drama (1908-1909, mašinr.), “Rytų svečias” 4 v. istorijos kronika (b. m., išleista 1920, mašinr.), 3 v. pjesė be pavad. (1917-1942, mašinr. su patais.), straipsnis “Daktaras Jonas Basanavičius” (b. m., apie 1927, autogr.), vert. “Tūkstantis ir viena naktis. Arabų pasakojimai” fragm. (b. m., apie 1940-1945, autogr.), išrašų apie Gediminą fragm. Anon. autoriaus recenzija apie “Magnus Dux” romaną (b. m., apie 1936-1937, rankr.).

Kituose fonduose: U. Babickaitės (F 12), L. Giros (F 7), K. Račkausko (F 60), V. Steponaičio (F 25).
Kituose archyvuose: Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus.

F 154 Telšių lenkų progimnazija

F 154, 16 s. vien., 1920-1925. Dok. originalai, mašinr. nuorašai. Lietuvių, lenkų k.

Fondo sudaryt. - Telšių lenkų progimnazijos administracija.

Priėmimo dokumentų nėra. Manytina, kad priimta apie 1940 ar 1941 m. Dokumentai išskirti iš netvarkytų-nefonduotų rankraščių 1984 m., ir įrašyta į GK.

Fondas gana fragmentiškas. Jį sudaro Telšių lenkų progimnazijos mokytojų tarybos posėdžių protokolai (1921-1924 ir b.m.), mokinių mokslo žinių įvertinimo žurnalai (1921-1924), 1920 m. sutartis dėl patalpų nuomos progimnazijai ir kt. pavieniai dokumentai.

F 155 Žemaičių vyskupijos kapitula
F 156 Troškūnų bažnyčia

F 156, 8 s. vien., 1756-1906. Dokumentų originalai, nuorašai. Lenkų, rusų k.

Fondo sudarytojas - Troškūnų parapijos katalikų bažnyčia ir vienuolynas.

Priėmimo dokumentų nėra. 1983 m. Troškūnų bažnyčios dokumentai išrinkti iš netvarkyto pavienių rankraščių fondo ir sudarytas atskiras fondas (į GK įrašyta 1984 m.). Tai Troškūnų bažnyčios ir vienuolyno archyvo likučiai.

1. Bažnyčios archyvo dokumentai (1756-1906). Pakrikštytų vaikų ir mirusių žmonių sąrašai, bažnytinės ir pasaulietinės valdžios 1833-1950 m. raštų, dokumentųpotvarkių nuorašų byla, išsiųstų 1898-1906 m. raštų registravimo žiniaraštis.

2. Vienuolyno archyvo dokumentai (1774-1807). Troškūnų (Vladislavavo) pranciškonų bernardinų vienuolyno vienuolių retorikos pratybų, vad. prof. Antano Adamavičiaus, Evagrijaus Jankevičiaus, rinkinys (1) (1774-1784), pratybų, vad. prof. P. Davydavičiaus, M. Holovonskio, Roko Čėgždros, rinkinys (2) (1785-1789); Liber Contionum...(Troškūnų pranciškonų bernardinų vienuolyno vienuolių 2-jų metų retorikos kurso 1801-1807 m. tematinių pamokslų-retorikos pratybų, vad. prof. Martyno Tarvydo, Jono Tiškos, rinkinys).

F 157 Valstybės Radiofonas Kaune ir Kauno radijo stotis

F 157, 50 saug. vien. 1923-1939 m. Autografai, rankr. dok. orig., mašinraščiai, mašinr. nuorašai, multipl. mašinr., spaud., spaud. iškarpos. Lietuvių, vokiečių, prancūzų ir kt. k.

Fondo sudaryt. Kauno radijo stotis (įkurta 1923 m.) ir Valstybės radiofonas Kaune (įkurtas 1926 m.).

Manytina, kad į biblioteką priimta 1940 ar 1941 m.; dalį perdavė J. Rimantas 1950 m. 1982-1983 m. iš neaprašytų rankraščių išskirta keletas bylų. 1984 m. dalis archyvo perkelta iš J. Rimanto fondo.

Dokumentai, reglamentuojantys radijo stočių, radiofonų darbą (1923-1939), Kauno radijo stoties, radiofono, radijo tarybos, Tarpžinybinės radijo komisijos 1923-1939 m. protokolai (originalai ir nuorašai) su protarpiais, 1930, 1932, 1937 m. radiofono programos, 1937-1939 m. radiofono direktoriaus (?) užrašai, Kauno radijo stoties ir radiofono 1926-1939 m. darbo ataskaitų nuorašai, su protarpiais, 1927-1938 m. pajamų-išlaidų fragmentiški balansai, sąmatos, 1924-1937 m. tarifai, 1930-1939 m. tarnautojų ir bendradarbių darbo pasiskirstymo taisyklės, instrukcijos, sutartys su asmenimis dėl radijo programų, patalpų nuomos ir kt. reikalų; pranešimai, informacijos iš 1924-1939 m. radijo istorijos Lietuvoje, 1924-1939 m. susirašinėjimų bylos su Lietuvos susisiekimo ministerija ir kitais adresatais dėl Kauno radijo stoties įrengimo, eksploatacijos, radijo programų, transliacijų, dėl Lietuvos radiofikacijos, Klaipėdos radijo stoties įrengimo ir kitais reikalais. Kauno radijo stoties ir Valstybės radiofono tarnautojų paskiri asmens dokumentai, jų tarpe B. Dauguviečio, V. Bičiūno, L. Giros, S. Šimkaus ir kt. pareiškimai, susiję su darbu ar bendradarbiavimu radiofone; 1935-1937 m. straipsnių spaudoje apie radijo stočių darbą Lietuvoje iškarpos.

Kituose fonduose: L. Giros (F 7), V. Krėvės (F 9), U. Babickaitės-Graičiūnienės (F 12)M. Urbšienės-Mašiotaitės (F14)J. Rimanto (F47), Laikraštėlių kolekcija (F 135), E. Noimano ir T. Zaso (F138).

F 158 Pasaulinės Katalikų spaudos parodos Vatikane Lietuvių skyriui organizuoti komitetas

F 158, 46 saug.vnt., 1935-1938 m. Autografai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščiai su rankraštiniais įrašais. Lietuvių, prancūzų, italų k.

Fondo sudarytojas Pasaulinės Katalikų spaudos parodos Vatikane Lietuvių skyriui organizuoti komitetas (toliau Komitetas) (pirmininkas Adomas Jakštas- (Aleksandras Dambrauskas).
1984 m. dokumentai išrinkti ir fondas suformuotas iš netvarkytų rankraščių fondo.

I. Komiteto ir Lietuvių katalikų spaudos bei katalikiškųjų organizacijų atstovų posėdžių protokolai (1936).

II. Paruošiamoji medžiaga Lietuvių skyriui Pasaulinėje Katalikų spaudos parodoje (1935-1936).
Tai parodos rengimo sąmatos (1935?), Juozo Rimanto (Slapšinsko) paruošta medžiaga: parodos rengimo planas, duomenys apie lietuvių spaudą  1857-1935 m., spaudos terminai ir jų vertimai į prancūzų, italų, vokiečių, ispanų, anglų kalbas (1935-[1936]); bei komiteto paruošta medžiaga Parodos Tvarkomajam komitetui Vatikane.

III. Komiteto susirašinėjimas (1935-1938).
Susirašinėjimas su Parodos Tvarkomuoju komitetu Vatikane (pirm. Giuseppe Dalla Torre), Lietuvos Episkopato parodai rengti įgaliotiniu Romoje kun. Kazimieru Rėklaičiu, MIC, laikraščių ir žurnalų redakcijomis, Lietuvos Įgaliotuoju ministru prie Kvirinalo Romoje Voldemaru Čarneckiu, Lietuvos atstovu prie šv. Sosto Kazimieru Graužiniu dėl Lietuvių skyriaus rengimo, pagalbos, dailininkų Adolfo Valeškos ir Rimanto Kalpoko siuntimo parodai apipavidalinti.
Siuntėjų tarpe Viktoras Andriušis (1,1936), Antanas Kairys (7,1936), Magdalena Avietėnaitė (1, 1935), kun. Teofilis Matulionis (7, 1936), kun. Kazimieras Paltarokas (1,1935), Juozas Urbšys (2, 1936), kun. Juozas Vaišnora (7, 1936-1937), Adolfas Valeška (3, 1936).
Taip pat yra Parodos Tvarkomojo komiteto Vatikane susirašinėjimas su K. Rėklaičiu, MIC; K.Rėklaičio, MIC raštai K. Graužiniui ir vysk. Juozapui Skvireckui.

F 159 Lietuvos moterų taryba

F 159, 21 saug.vnt., 1930-1940 m.. Autografai, mašinraščiai, multiplikuoti mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudiniai. Lietuvių, prancūzų, vokiečių, anglų k.

Fondo sudarytoja Lietuvos moterų taryba (1929-1940). Taryba įsteigta 1929.IV.29 Kaune. Ji turėjo apie 20 organizacijų. Tikslas - burti Lietuvos moteris bendram kultūriniam darbui, ginti moterų teises, palaikyti ryšius su kitų kraštų moterimis ir dalyvauti Tarptautinės moterų tarybos (I.C.W.) veikloje. Nuo 1937m. leido žurnalą "Moteris ir pasaulis", turėjo savo klubą su skaitykla, audimo dirbtuves. Žymiausios Lietuvos moterų tarybos veikėjos buvo O. Mašiotienė, S. Čiurlionienė, B. Biržiškienė, J. Tūbelienė, P. Kalvaitytė - Karvelienė, V. Tumėnienė, V. Lozoraitienė.
Įsigyta 1969 m. iš P. Braškio su kitais rankraščiais. Rankraščiai buvo Pavienių rankraščių fonde (F130). Fondas suformuotas 1984 m.

I.Lietuvos moterų tarybos įstatai ir įstatų paruošiamoji medžiaga (1930-[1932]), kitų organizacijų ir tarybų įstatai.

II.Lietuvos moterų tarybos susirašinėjimas su užsienio šalių moterų draugijomis, tarybomis, kitomis organizacijomis bei asmenimis (1933-1940). Siuntėjai: Tarptautinė moterų taryba, Latvių moterų lyga, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir kt. Keletos asmenų  laiškai. Tarp jų: J. Deveikytės - Navakienės (3, 1934), O. Mašiotienės (4,1934-1935), R. Olerio (3, 1935), V. Vabalienės (3,1934) ir kt.

III. Kitų moterų draugijų dokumentai (1935-[1938]). Lietuvių katalikių moterų draugijos aplinkraštis skyrių valdyboms, Tarptautinės moterų tarybos statutai ir informacinis straipsnis apie Estijos raudonojo kryžiaus vaikų profilaktoriumą.

F 160 Būčys Pranciškus Petras

F 160, 55 s. vien., 1895-1938. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, lotynų, rusų k.

Pranciškus Petras Būčys (1872-1951), katalikų bažnyčios ir Lietuvos dvasininkijos veikėjas.
Fondo sudaryt.
 Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Priimta 1941 m. be akto iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos bibliotekos, vienas kitas rankraštis - 1968-1978 m.

Biografinė medžiaga (1895-1936). Vilniaus vyskupystės leidimas P. Būčiui klausyti išpažinčių Vilniaus vyskupystėje (1911), katalikų bažnyčios istorijos, moralinės teologijos studijų užrašai (1895-1916), asmens ir namų apyvokos daiktų sąrašas (1936).

Paskaitos ir kiti darbai (1909-1930). Fundamentalinės teologijos paskaitų Lietuvos universitete Teologijos-filosofijos fakultete 1923 ir 1928 m. studentų užrašų šapirografuoti leidimai, polemika laiškais su Rusijos Pirmosios Dūmos atstovu J. Kubilium dėl tikėjimo tiesų (1910), pranešimas “Šv. Augustinas” (1930) ir kt.

Korespondencija (1903-1938). Adresatai (1905-1938): A. Jakštas Dambrauskas (1920), žurnalo “La croix illustre” redaktorius (1905), Sidnėjaus šv. Marijos bažnyčios dekanas (2, 1928), P. Būčio susirašinėjimas su Ž. Bube (Bubes), A. Žanviliu (Janville), D. Molonai (Molony), T. Naulanu dėl eucharistinių kongresų Sidnėjuje, Kartaginoje, Dubline (1928-1932). Siuntėjai (1903-1930): J. Bikinas (2, 1905), V. Butvila (1929), M. Gylys (1930), P. Leonas (1907), P. Mašiotas (2, 1905), V. Matulaitis (1905), A. Milukas (3, 1905), K. Šaulys (2, 1905), L. Šimulis (1930), E. Volteris (1905).

Pora portretinių nuotraukų.

Kituose fonduose: T. Balandos (F 115), Z. Ivinskio (F 29), A. Račkaus (F 63).

F 161 Peterburgo dvasinė akademija

F 161, 36 saug.vnt., 1855-1918 m.. Rankraščiai, hektografuoti rankraščiai, hektografuoti mašinraščiai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, spaudiniai, šapirografuoti rankraščiai. Lotynų, rusų, lenkų, lietuvių, čekų, vokiečių kalbomis.

Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. Priimta apie 1940-1941 m.

I. Peterburgo dvasinės akademijos profesūros moksliniai darbai (1889-1918).

Prof. Petro Pranciškaus Būčio paskaitų ciklas iš teologijos istorijos; jo susirašinėjimo dokumentai (1908-1913).
Prof. Michailo Godlevskio studijos iš šventųjų gyvenimo, bažnyčios istorijos (1903-1914).
Prof. Aleksandro Grigaičio paskaitų konspektai iš Biblijos tyrinėjimų srities; jo laiškų juodraščiai (1910-1918).
Prof. Aleksandro Kakovskio traktatai iš dvasininkų gyvenimo, bažnyčios dogmų istorijos (1911-1913).
Kunigo Julijono Kazako disertacijos teologijos magistro laipsniui gauti juodraščiai (1910).
Mogiliovo arkivyskupo Boleslovo Jieronimo Klopotovskio paskaitų konspektai iš XVI-XVII a.bažnyčios istorijos; jo kreipimasis į arkivyskupijos klerą ir tikinčiuosius (1889-1898).
Teologijos magistro Juozapo Kuktos asmeninių daiktų sąrašai (1898).
Prof. Jurgio Matulaičio teologijos tezių rinkinys iš dogmų teorijos (1910-1911).
Prof. Justino Pranaičio susirašinėjimo su įvairiais knygynais, redakcijomis dokumentai (1893-1894).
Kunigo A. Šlagovskio teologijos paskaitos (1910-1911); kunigo V. Veltistovo teologijos paskaitos (1901-1908),priklausiusios asmeninei Jurgio Matulaičio bibliotekai.
Nežinomų autorių paruošti pagalbinių studijų konspektai (1906-1912).

II. Peterburgo dvasinės akademijos studentų darbai ir referatai (1912-1916).

Studento Antano Pranciškaus Audzijonio gyvenimo aprašymo fragmentas (1855-1859).
Studento Mykolo Krupavičiaus darbas iš katalikybės istorijos (1916).
III-IV kurso akademijos studentų referatai, kursiniai darbai iš teologijos, literatūros, istorijos (1912-1916).

F 162 Pjesių rinkinys

F 162,233 saug.vnt., 1857-1970. Vertimų mašinraščiai, nuorašai, rankraščiai. Lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir kt. kalbomis.

Fondo sudarytojas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. Fondas sudarytas 1983 m. iš pavienių nefonduotų ir neaprašytų rankraščių išrinkus dramos veikalus.
Antspaudai pjesėse rodo, kad pavieniai dramos veikalai buvo A. Balošerio bibliotekos, Vilniaus lenkų draugijos "Liutnia", Vilniaus valstybinio teatro bibliotekos, Karaliaučiaus kolekcionieriaus Gotholdo ir kitų draugijų, organizacijų nuosavybė. Pagal šiuos šaltinius nesunku nustatyti, kad pirmosios pjesės priimtos 1940 m. su įvairių draugijų rankraščiais, A. Balošerio bibliotekos knygomis. Gotholdo kolekcijai priklausiusios pjesės priimtos 1946-1947 m. kartu su Mažosios Lietuvos aktais, atvežtais iš Karaliaučiaus. 1967 m. biblioteka perėmė iš Lietuvos TSR kultūros ministerijos meno reikalų valdybos apie 140 pjesių mašinraščių.

Pjesių rinkinį daugiausia sudaro lietuvių autorių (J. Grušo, K. Inčiūros, A. Jasiūno, Jono Marcinkevičiaus, K. Sajos ir kt.) draminių kūrinių ir inscenizacijų nuorašai teatrų reikalams, pjesių vertimai į rusų kalbą. Rusų ir tarybinių rašytojų (F. Dostojevskio, J. Gordino, R. Blaumanio, S. Kaputikian ir kt.), užsienio rašytojų (H. Bičer-Stou, K. Čapeko, A.Diuma, L. Fuldo, H. Ibseno, P. Kalderono ir kt.) vertimai į lietuvių, lenkų kalbas. Yra keletas lenkų rašytojų pjesių.
Paminėtinas Sofoklio tragedijos "Edipas - tironas XVIII a. leidimas ir "Elektros" tragedijos Sommer'io 1857-1858 m. vertimas su vertėjo autografu Otto Hieber'iui.
Tvarkant fondą, pjesės išrinktos iš Pavienių rankraščių fondo ir perinventorintos.
Pjesės aprašytos ir fondas sutvarkytas 1989 m.

F 163 Kidulių v. Marijampolės a. girininkija
F 164 Šaltenis Rapolas
F 165 Mickevičius Juozas

F 165, 116 s. vien., 1913-1984. Autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos. Lietuvių k.

Fondo sudaryt. Juozas Mickevičius (1900-1984), pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas.
Priimta 1985 m. iš V. Miliaus.

Asmens dokumentai (1939-1984).

Kraštotyrinio pobūdžio medžiaga (1927-1984). 1926-1979 m. kraštotyrinių darbų sąrašai, kraštotyrinių išvykų po Skuodo, Plungės, Kretingos, apylinkes dėl muziejinių eksponatų ir įvairių kraštotyrinių-etnografinių žinių rinkimo užrašai (1956-1974); parengiamoji medžiaga rašiniams, darbams apie senovės žemaičių ligonių gydymą, marinimą, laidojimą, Kretingos apyl. liaudies menininkus ir amatininkus, 1905, 1918-1919 m. istorinių įvykių atgarsius Žemaitijoje (1927-1982); šiek tiek medžiagos iš Platelių katalikiškojo jaunimo “Saulutės” kuopelės veiklos 1916-1918 m.

Korespondencija (1932-1984). Adresatai (1938-1983): P. Dundulienė (2, 1959), R. Karazija (1982), R. Šalūga (1959), V. Valatka (5, 1958-1974) ir kt. Siuntėjai (1932-1984): A. Brazauskas (1983), P. Bugailiškis (13, 1936-1965), B. Dundulis (2, 1956-1981), A. Jucys (28, 1932-1973), R. Karazija (17, 1976-1983), V. Milius (16, 1977-1984), A. Nezabitauskas (2, 1965), J. Petrulis 12, 1957-1974), J. Valančius (4, 1978-1982), V. Valatka (31, 1957-1975), V. Vaitiekūnas (1984), A. Vyšniauskaitė (2, 1958, 1980) ir kt.
Plungės pažangiojo jaunimo nelegalus rankr. laikr. “Jaunimo balsas”, b. m. (apie 1915), Nr. 3, 8, 10; Platelių katalikiškojo jaunimo rankr. laikr. “Saulutė”, b. m. (apie 1916), Nr. 1-4, 7-9, 11-12.

Nuotraukos (1913-1984). J. Mickevičiaus pavienės, grupinės buitinės, kraštotyrinių-muziejinių išvykų ir kt. nuotraukos (1967-1984); Žemaičių Kalvarijos 1919 m. rev. k-to narės J. Daškutės (1913), Platelių “Saulutininkų” fotografijos.

Kituose fonduose: J. Petrulio (F 127).

F 166 Dovydaitis Jonas

F 166, 485 s. vien., 1898?-1989. Autografai, rankraščiai, mašinraščiai, nuorašai, spaud. iškarpos, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Jonas Dovydaitis (1914-1983) rašytojas, kultūros veikėjas.
Priimta 1985 ir 1990 m. iš žmonos Marijos Dovydaitienės.

Biografinė medžiaga (1926-1989). Autobiografijos variantai (1966, 1976), autobiografinės apybraižos “Mano kryžkelės” (1966), “Mano sparnai” (b. m.), Rašytojų sąjungos narystės liudijimas, Kauno tėvų jėzuitų gimnazijos baigimo (1934), reabilitavimo (1989) pažymėjimai, sutartys su leidyklomis ir kt. dokumentai.

Kūrybinė veikla (1939-1983). Romanai ir apysakos: “Adomas – pirmas tarp vyrų” (1979-1981), “Grumtynės” (1981), “Kalnėnas-mašinų žmogus” (1978), “Kapitonas Rokas” (1982), “Keistos vestuvės” (b. m.), “Kietas riešutas” (1966), “Lietuvos Ikaras” (1982), “Padangių broliai” (b. m.), “Pasmerktieji” (1958), “Paukštis be lizdo” (b. m.), “Pavojų iškotojai” (b. m.), “Pirmyn, eskadrile! Viena fronto lakūnų istorija” (b. m.), “Perkūno žirgai”, D. 3 (1960-1974), “Pilies skersgatvis” (1967), “Prienų sakalai” (b. m.), “Puntukas ir du milžinai” (b. m.), “Rokas ir jo priešai” (b. m.), “Rudens darganos” (b. m.), “Velnio slenksčiai” (1959-1960), “Vilko bilietas” (1950-1957), “Žydrieji ežerai” (b. m.). Apsakymai, novelės (1948-1982?, virš 150): “Adomas”, “Apsakymai”, “Auksiniai laikrodžiai”, “Gyvačių upė”, “Okeano gelmė”. “Pavojaus ženklas”, “Pylimas ir mergaitė” ir kt. Tarp jų apsakymai vaikams: “Akmeninis sprigtas”, “Geležinė statinė”, “Mano ančiukai”, “Papūga”, “Paslaptingasis” ir kiti; keliolika apsakymų ir apybraižų aviacine ir kt. tematika, kaip antai: “ Akimirksnis”, “Debesys ir kieta žemė”, “Dvikova ore”, “Juozo Serbentos karo keliai”, “Lakūnai ir žurnalistai Cezario salėje”, “1919 m. lakūno istorija”, “Nelaimių inspektorius” ir kt. Radijo pjesės (1980, 1982) “Potvynis”, “Nuotykių apysaka”, “Džiazo vargonai”, scenarijai kino filmams (1957, 1958) “Velnio slenksčiai”, “Tiltas”, straipsniai apie Lietuvos aviatorius, aviacinę spaudą ir kt., kūrybinio proceso užrašai. J. Dovydaičio kūrinių recenzijos. Rezenzentai: O. Aleksa, V. Girčys, K. Ambrasas, J. Avyžius, A. Baltrūnas, A. Bieliauskas, P. Brovėnas, A. Bučys, A. Guščius, A. Čekuolis, V. Jurkštas, V. Petkevičius, R. Raguotis ir kt.

Medžiaga Lietuvos aviacijos istorijai (1928-1983). Keliolika straipsnių ir apybraižų apie Darių ir Girėną: “Dariaus ir Girėno žygis”, “Lituanikos kulkos”, “Lakūnų Dariaus ir Girėno pėdsaku”, “Nemirtingi sakalai”, “Skridimas per Atlanto vandenyną” ir kt., dokumentai dėl Dariaus ir Girėno bareljefo iškalimo Puntuko akmenyje, spaudos iškarpos, straipsniai apie F. Vaitkų, K. Povilaitį. Aviakonstruktoriaus B. Oškinio rankraščiai: autobiografinio pobūdžio atsiminimų metmenys (b. m.), feljetonas “Švabų legendos” (1971, 1972), straipsniai apie skraidykles, laiškai-pranešimai V. Pakarskui dėl sklandytuvų gamybos patobulinimo, sklandymo sporto perspektyvų; šiek tiek medžiagos iš Amerikos lietuvių aeroklubų veiklos (1928-1978): Amerikos lietuvių aeroklubo veiklos programa, nario anketa, spaudos iškarpos apie užsienio lietuvius-aviatorius, aeroklubo informacinio leidinio keletas 1967-1970 m. numerių.

Tarnybinė-visuomeninė veikla (1928-1983). Moksleivių laikraštėlis “Naujienos” (red. J. Dovydaitis), 1928, Nr. 3-6, 8-16, 1929, Nr. 1, 3-6, 17; šiek tiek “Sparnų” žurnalo (red. J. Dovydaitis) medžiagos- straipsniai, redakcijos 1970-1975 m. dokumentai; medžiaga iš darbo LASF skraidyklių sporto komitete (1957-1983): LASF skraidyklių sporto komiteto (1957-1979), Lietuvos rašytojų įsteigtos pereinamosios taurės “Toliausiai nuskridusiam sklandytojui” (1958, 1959) dokumentai ir kt., LASF skraidyklių sporto komiteto informacinio biuletenio 1978, Nr. 1, 1979, Nr. 4,5,7,10,12,17; keletas K. Juodėno, G. Mackonio, S. Prialgausko ir kt. asmenų straipsnių apie sklandymo sportą.

Korespondencija (1951-1983). Adresatai (1970-1981): M. Nilina (1981), V. Čeliajevas (b. m.), V. Dovydaitis (1970), A. Stanienė (1975). Siuntėjai (1951-1983): K. Almenas (14, 1971-1983), V. Cypas (7, 1976-1983), E. Jasiūnas (21, 1970-1981), A. Liepsnonis (2, 1958-1981), B. Oškinis (12, 1958-1983), P. Peseckas (42, 1967-1982), S. Prialgauskas (7, 1979-1981), P. Požerskis (17, 1975-1983), J. Riauba (78, 1970-1983), B. Vaikasas (1975), T. Zauka (7, 1966-1967) ir kt.

Nuotraukos (1898?-1983). J. Dovydaičio portretinės, su šeima, giminaičiais, Lietuvos sklandytojais nuotraukos (1930-1983), S. Dariaus ir S. Girėno nuotraukos (perfotogr. J. Čepulio), keletas aviakonstruktoriaus P. Požerskio, skulptoriaus B. Pundziaus, T. Zaukos nuotraukų.

F 167 Sirijos Gira Vytautas
F 168 Balys Jonas

F 168, 108 s. vien., 1893-1937. Autografai, mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudinių iškarpos ir kt. Lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų k.

Fondo sudaryt. Jonas Balys (gim. 1909 m.), tautosakininkas.
Priimta 1986 m. iš Irenos Sasnauskienės.

Biografinė medžiaga (1923-1929). Mokykliniai referatai “Girių reikšmė”, “Basanavičius ir Būga. (Lietuvių kilimo teorijos)”, “Kalevala. Suomių tautos epas” ir kt.; lietuvių k. ir literatūros, istorijos, pedagogikos ir kt. rašomieji darbai; psicholigijos ir pedagogikos užrašai; Kauno universitete klausytų lietuvių k., istorijos paskaitų užrašai. Atsiminimai, dienoraščio fragmentai.

Kūrybinė veikla (1908-apie 1935(?)). Didžiąją dalį sudaro lietuvių tautosakos bei etnografijos tyrinėjimai: “Senoji lietuvių karo daina. Istoriškos folkloro studijos bruožai” [1925-1927], straipsniai “Lietuvių kryžiai” [1927], “Senovės lietuvių raštas” (1929), “Idolica” [1927], “Jaunosios raudos” (1928) ir kt.; paruošiamoji medžiaga studijai apie ugnį, lietuvių mitologijos, suomių, baltų tautosakos, mitologijos tyrinėjimui, straipsniams apie Kupiškio valsčiaus asmenvardžius ir vietovardžius; paskaitos “Dainuojamieji dainų kirčiai” metmenys (1927), “Panevėžio mokytojų seminarijos “Tautotyros ir senienų rinkimo” draugijos istorija” [1927-1929] ir kt.

Keletas grožinių kūrinių, iš jų eilėr. “Balada” (1925), apysaka “Idealistas” (1928), istorinės dramatizacijos “Senovės lietuviai”, “Trainaitis. Žemaičių vadas” [1928] ir kiti. J. Ezerrinio apsakymo “Neužauga”, J.V. Gėtės “Jaunojo Verterio kančių”, K. Hamsuno romano “Badas” I sk., V. Šekspyro “Hamleto Danų karalaičio” fragmentiški vertimai (1926-1928?). Pora A./ Vireliūno, P. Šinkūno vadovėlių recenzijų [1926-1928]. Tematinės spaudos iškarpos Lietuvos istorijos, archeologijos, meno, lietuvių kalbos, lietuvių tautosakos, Lietuvos respublikos užsienio politikos ir kt. klausimais (1903-1933).

Korespondencija (1927-1934). Be asmeninės korespondencijos, daugumą sudaro laiškai J. Balio studijų, tautosakos rinkimo, publikavimo klausimais. Adresatai: V. Steponaitis (1928), A. Varnas (1927?). Siuntėjai: P. Akiras Biržys (1928), P. Bugailiškis (1934), P. Dovydaitis (1927), A. Giedrius (Giedraitis) (1934), V. Jungteris (1934), V. J. Mansikka (1929), V. Mykolaitis-Putinas (1927), P. Pakarklis (4, 1929 ir b. m.), A. Sabaliauskas (Žalia Rūta) (1933), P. Šinkūnas (2, 1927), P. Vaičiūnas (1933), A. Varnas (7, 1927) ir kt.

Kitų asmenų rankraščiai (1893-1937). P. Būtėno “Indoeuropiečių kalboms ir (…) pažinti schemos” (apie 1925-1926?) ir straipsnis “Kirčio ir priegaidės žinios” (1927, šapirogr. rakr.); P. Galaunės feljetonas (1924?); Carinės Rusijos kariuomenės pulko Kaune kareivio I. Grubinsko dienoraštis (1893) ir jo leistas laikraštėlis “Kauniškis” (1893). T. Palulio N autoriaus veikalo iš XVII a. Lietuvos istorijos fragmentiški vertimai (1895); keletas K. Račkausko-Vairo straipsnių apie Lokarno sutartis (apie 1925-1928); Panevėžio mokytojų seminarijos 1925-1926 m.m. II kurso įvairių mokomųjų dalykų egzaminų programos (1925-1926, rankr., šapirogr. rankr.) ir kt.

Ikonografija (1925?-1936 ir b. m.). Kupiškio vidurinės mokyklos 1924-1925 m.m. laidos grupinė ir kt. nuotraukos.

F 169 Zauka Juozas, Zauka Alfonsas
F 170 Kulaka Kazimieras
F 171 Brenšteinas Michalas Eustachijus

F 171, 36 s. vien., 1858- apie 1929-1935. Autografai, dok. nuorašai, išrašai. Lenkų, rusų k.

Michalas Eustachijus Brenšteinas (1874-1938), Lietuvos kultūros istorikas, bibliotekininkas.

Fondas sudarytas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus; priimta apie 1940 m. iš Vrublevskio b-kos ar apie 1944 m. iš Lietuvos MA Istorijos instituto per K. Jablonskį ar J. Rimantą.

M.E. Brenšteino surinkta medžiaga apie Vilniaus archeologinę komisiją (dokumentų nuorašai, išrašai): 1852 m. komisijos nuostatai, 1856-1865 m. protokolai, narių sąrašai, Senienų muziejaus, Viešosios bibliotekos rinkinių 1840-1894 m. kilmės žinios, sąrašai, muziejaus planas, E. Tiškevičiaus ir kitų komisijos narių 1851-1894 m. susirašinėjimas su Rusijos valstybės pareigūnais, privačiais asmenimis dėl komisijos, Senienų muziejaus veiklos, rinkinių papildymo ir kt. Autentiški šie laiškai: M. Homolickis N asmeniui (1860), K. Jablonskis (1858), H. Jokubavičius (b. m.), J. Lepkovskis (1859), J. Maslovskis (1858), Jozefas Mejeris (1858), I. Mickevičius (1858), L. Rogalskis (1858), K. Roganskis (1858)- Eustachijui Tiškevičiui arba Vilniaus archeologinei komisijai. Keletas pabirų dokumentų, jų nuorašų, tiesiogiai nesusijusių su tematika.

Kituose fonduose: L. Giros (F 7).
Kituose archyvuose: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius.

F 172 Tarvydas Juozas

F 172, 7 s. vien., 1937-1972. Autografai, mašinraščiai, spaud. iškarpos. Lietuvių, lenkų, rusų k.

Fondo sudaryt. Juozas Tarvydas (1900-1973), pedagogas, literatūros tyrinėtojas.
Priimta 1978 m. iš A. Tarvydienės.

Darbai-studijos “Motiejus Valančius”, medžiaga biografijai (1970, mašinr.), “Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Medžiaga biografijai” (1971, autogr.), J. Vornaro “Garniukas ir Šyviukas” vertimas (1972), laiškas N asmeniui (1937), Kelmės laikraščio “Komunistinio žodžio” redakcijos, Knygų rūmų ir kt. raštai J. Tarvydui dėl bibliografinių žinių spaudoje apie K. Donelaitį; spaudos iškarpų rinkinėlis apie K. Donelaičio 250-ąsias gimimo metines.

Kituose fonduose: K. Būgos (F 22), Z. Ivinskio (F 29).
Kituose archyvuose: Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

F 173 Mažonas, Mažonavičius, Vladas

F 173, 53 s. vien., 1921-1931. Autografai, mašinraščiai. Lietuvių, lenkų, rusų k.

Fondo sudaryt. Vladas Mažonas, Mažonavičius (1881-1945), kunigas, žurnalistas.
Manytina, kad priimta apie 1940 m. iš Marijampolės marijonų vienuolyno bibliotekos(?).

Asmens dokumentai (1922-1931).

Medžiaga iš pedagoginio darbo Šiaulių m. ir Marijampolės marijonų vienuolyno gimnazijose (1922-1924); tikybos ir padagogikos užrašų fragmentai, nesutarimų tarp V. Mažono ir mokyt. J. Šliūpo bei gimnazijos direktoriaus J. Šliagerio dėl religinio moksleivių auklėjimo byla, 1921-1930 m. straipsniai, jų fragm. spaudai tikybos mokykloje, katechetikos klausimais.
Korespondencija (1922-1931), daugiausia kunigų, religijos, šiek tiek unitų tikėjimo reikalais. Siuntėjai: J.S. Beleckas (1927), V. Bubelis (31, 1924-1931 ir b. m.), M. Bugėnis (1926), V. Daugėla (3, 1929), P. Dovydaitis (1924), P. Karevičius (1929), J. Kirlys (1930), A. Ragažinskas (1929), K. Stakauskas (1930), A. Vaitiekaitis (1929), J. Vaitkevičius (2, 1927) ir kt.

Kituose fonduose: “Šaltinio” red. (F 83).

F 174 Valteris Vytautas
F 175 Skardžius Pranas

F 175, 38 s. vien., 1927-1991. Autografai, autografuoti išrašai iš įv. leidinių, autogr. kserokopijos. Lietuvių, vokiečių, lenkų ir kt. kalbomis.

Fondo sudaryt. Pranas Skardžius (1899-1975), kalbininkas, lituanistas.
Rankraščius 1991 m. perdavė P. Skardžiaus mokinė L. Jurgutytė-Baldauf.

Kalbiniai darbai ir paruošiamoji medžiaga (1937-1974(?)). “Gimtosios kalbos” žurnalo skaitytojams skirti atsakymai “Klausimų kraitelė” bei straipsnis “Lietuvių kalbos mokytojų paruošimo reikalu” (1937). Studijos “Dvikamieniai lietuvių asmens vardai, jų kilmė, daryba, reikšmė ir likimas” 2 variantai (apie 1965-1974). P. Skardžiaus verstas į vokiečių k. paties rašytas veikalas “Lietuvių kalbos žodžių daryba” (apie 1970-1974) ir “Rašytinio lietuvių kalbos žodyno” 6 dalių autogr. kserokopija. Paruošiamąją medžiagą (1939-1974 (?)) kalbiniams darbams sudaro lietuvių k. asmenvardžių kartotekos ir sąrašai, dvikamienių, priesaginių vietovardžių, įvairių rūšių vandenvardžių sąrašai (apie 1954-1974), leksikos, žodžių darybos, istorinės gramatikos, kt. kalbos šakų tyrinėjimo kartotekos (apie 1939-1968). Yra lietuvių, latvių, vokiečių, kitų kalbininkų veiklos, P. Skardžiaus naudotų lingvistinių, istorinių šaltinių santrumpų kartoteka (apie 1956-1971). Gausu autogr. išrašų sąsiuviniuose iš Lietuvos ir pasaulio kalbininkų darbų – tai paruošiamoji medžiaga lietuvių kalbos asmenvardžių, vandenvardžių, vietovardžių, kitos leksikos etimologijai, bendrinės lietuvių kalbos istorijai, tarmėms tirti, kalbos kultūros, baltų filologijos ir kt. klausimais (1945-1973?).

Korespondencija (1927, 1975-1991). P. Skardžiaus laiškas K.V. Banaičiui (1927). B. Skardžiuvienės laiškai kalbininkei, vertėjai L. Jurgutytei-Baldauf (8, 1975-1991), L. Jurgutytės-Baldauf ir B. Skardžiuvienės laiškų adresatas-Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos dir. V. Bulavas (1991).

F 176 Laužikas Jonas

F 176, 46 s. vien., 1928-1959?. Autografai, autografuoti mašinraščiai, mašinr. nuorašai, mašinraščiai su rankraštiniais įrašais, spaudiniai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, spaudinių iškarpos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.

Fondo sudaryt. Jonas Laužikas (1903-1980), pedagogas.
Dokumentų gavimo akto ir įrašo Gavimo knygoje nėra.

Asmens dokumentai (1928-1941). Povilo Laužiko pasižadėjimas grąžinti paskolą žemės bankui (1928), mokesčio už melioraciją kvitas (1940), pranešimas J. Laužikui apie honoraro už knygos “Švietimo reforma” pardavimą-gavimą (1935), mokesčio už elektros energiją ir spaudos prenumeratos kvitai (1940), naujai paskirto Vilniaus Pedagoginio instituto direktoriaus J. Laužiko ir buv. direktoriaus Mečio Mačernio instituto perdavimo aktas (1940), pranešimas apie darbo pajamų mokestį (1941).

Kūrybinė veikla (1930?-1953?). Dokumentai, susiję su pedagogine veikla: pranešimai, užrašai, pasižymėjimai apie gydomąją pedagogiką (1930?-1940?), Gydomosios pedagogikos seminarų Ciuriche dokumentai (1936-1939), Defektyvių vaikų pedagogikos ir gydomosios pedagogikos kursų medžiaga (1937-1939); straipsniai apie socialinę, ekonominę ir politinę padėtį Vokietijoje ir Šveicarijoje (1937-1939), žurnalo “Mokykla ir gyvenimas” korektūriniai atspaudai (1938).

Korespondencija (1933-1959?). Siuntėjų tarpe: E. Bebie-Nintsch (1941), Šarlota Biuler (Charlette Buhler) (4,1937), Donaldas Brinkmanas (D. Brinkmann) (2, 1939, 1941), Adolfas Daukas (1936), Henrikas Hanselmanas (Heinrich Hanselmann) (3, 1940-1941), Antanas? Juška (1937), Šalkauskis Stasys (1937) ir kiti.

Ikonografija (1940). S. Butkevičiaus pieštas Gedimino prospektas Vilniuje.

F 177 Jauniškis Bronius
F 178 Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos buv. spec. spaudinių saugojimo skyrius

F 178, 151 saug. vnt., 1947-1991 m., rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, rankraščių ir mašinraščių kopijos, spaudiniai su įrašais. Lietuvių, rusų, anglų ir kt. kalbomis. Vienetai įrišti.

Fondo sudarytojas - buv. Lietuvos TSR Valstybinės respublikinės bibliotekos Spec. saugojimo skyrius. Skyrius buvo panaikintas 1991 m. balandžio 22 d.. Skyriaus medžiaga saugojimui į Rankraščių skyrių perduota 1992 m. Fondas sutvarkytas 1999 m.
Fondo stovis geras.

Fondo sudėtis

LTSR Valstybinės bibliotekos Spec. saugojimo skyriaus gautų įsakymų ir raštų registracijos knyga (1973-1990 m.). Spec. saugojimo skyriaus nuostatai, pareigybių instrukcijos, darbo patikrinimo aktai, gamybinių susirinkimų protokolai, direktoriaus įsakymai dėl skyriaus darbo ir kt. (1973-1990 m.). VRB Spec. fonde saugomos literatūros naudojimosi taisyklės (1979 m.), kopijavimo taisyklės (1975 m.), skaitytojų aptarnavimo spec. saugojimo leidiniais taisyklės (1980 m.).
TSRS ir LTSR Glavlitų, Kultūros ministerijos, kitų organizacijų raštai dėl Spec. saugojimo skyriaus darbo: literatūros saugojimo, tvarkymo, ir panaudojimo; dėl atskirų autorių ir leidinių išėmimo iš bibliotekų ir knygų prekybos tinklo; dėl atskirų leidinių grąžinimo į bendruosius fondus; dėl spec. fondų peržiūros ir kt.. Bibliotekos direktoriaus susirašinėjimas su įvairiomis organizacijomis dėl skyriaus darbo. Uždraustų bendruosiuose fonduose laikyti knygų sąrašai; spec. fonde saugomos literatūros anotacijų sąrašai ir kt. (8 vien., 1959-1990 m.).
Spec. saugojimo skyriaus inventorinės knygos: Fondo Z (1974-1986 m.), Fondo Za, Nr. 1-10 (1949-1988 m.), Fondo Zb, Nr. 1-9 (1949-1988 m.), Fondo Zc (1963-1986 m.), Fondo P, Nr. 1-2 (1947-1988 m.), Fondo Pu, Nr. 1-3 (1963-1985 m.).
VRB Spec. saugojimo skyriaus bibliotekinio fondo visuminės apskaitos knygos (3 knygos, 1973-1991 m.).
Leidinių, pirktų antikvariate, gautų mainais, paštu ar dovanotų, neturinčių cenzūros ženklo, sąrašai, siųsti patikrinti Glavlitui (8 vien., 1973-1988 m.). Skyriuje gautų su šešiakampiu ženklu leidinių sąrašai.
Knygų ir spaudinių gavimo aktai (6 vien., 1961-1988 m.).
Knygų ir spaudinių perdavimo aktai, parankinio fondo perdavimo aktas (16 vien., 1964-1991 m.).
Spec. saugojimo skyriaus skaitytojų registracijos knygos (14 knygų, 1947-1988 m.); skaitytojų leidimai ir kortelės (28 vien., 1952-1989 m.); skaitytojų pareiškimai kopijavimui, leidinių skolinimuisi, pažymų gavimui (3 vien., 1976-1989 m.); 1974-1982 m. skaitytojų, skaičiusiųjų spec. fonde, sąrašas (b.m.[1983]).
Užsienio literatūros skyriui perduotos spaudos registracijos knygos (2 knygos, 1981-1989 m.).
Spec. saugojimo skyriaus susirašinėjimas su kitomis bibliotekomis (TBA) (1967-1989 m.).
Spec. saugojimo skyriaus darbo planai ir ataskaitos (2 vien., 1963-1990 m.).
Fonde palikti spaudiniai, susiję su Spec. saugojimo skyriaus darbu. Tai Glavlito instrukcijos dėl spec. fonde esančių dokumentų saugojimo ir panaudojimo (1959 m.); įsakymai dėl knygų išėmimo iš bibliotekų ir knygų prekybos tinklo (1962-1971 m.) bei minėtų leidinių sąrašai ([1949]-1973 m.); pasenusių leidinių, nenaudotinų bibliotekose, sąrašai (1951-1956 m.); užsienio šalių periodinių mokslinių-techninių leidinių sąrašai (1955-1970 m.). Įsakymai dėl knygų perkėlimo į bendruosius bibliotekos fondus (1968-1972 m.), perkeliamų knygų sąrašas (1964 m.); kapitalistinių šalių periodinių mokslinių-techninių leidinių, išbrauktų iš Glavlito kontrolės, sąrašai (3 tomai, 1987 m.).

F 179 Saulaitis Antanas

F 179, 234 s. vien., 1945-1975. Autografai, autografų juodraščiai, mašinraščiai, mašinraščių kopijos. Lietuvių, latvių, anglų, vokiečių k.

Antanas Saulaitis (1906-1989), teisininkas, skautų veikėjas.

Į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyrių priimta 1992 m. liepos 2 d.

Asmens dokumentai (1949).

Straipsniai ir kiti darbai (1945-1975). Straipsniai laikraščiams “Darbininkas”, “Amerika”, “Lietuvių skautų sąjungos biuleteniui”: “Lietuvių kompozitoriai”, “Dėl bendrojo skautų ir skaučių veikimo”, “Planavimo tikslas ir bendrosios pastabos”, “Skautų aidui” 30 metų” ir kt.; šiek tiek paruošiamosios medžiagos skautų vadovėliui.

Visuomeninė veikla Lietuvių skautų sąjungoje (1945-1955). Lietuvių skautų sąjungos tremtyje veiklos dokumentai: Lietuvių skautų sąjungos statutas (1946), Lietuvių skautų sąjungos narių asmens žinių lapai ir sąrašai (1945-1948), LSS skautų “Vyčių” dokumentai (1947-1955), LSS Augsburgo tunto Hausteteno kolonijos lietuvių skautų dokumentai (1945-1946), LSS vadų ir vadovių metinių suvažiavimų dokumentai (1947-1949), LSS tarybos pirmijos 1947-1948 m. posėdžių protokolai, XI-osios tarptautinės skautų konferencijos dokumentai (1947); LSS garbės teismo reguliaminas (1947), LSS skautų seserijos vadijos dokumentai (1947-1948), III tautinės jubiliejinės skautų stovyklos dokumentai (1948), LSS tarybos pirmijos posėdžių darbotvarkės (1947-1948), “Neringos” ir “Geležinio vilko” tuntų kooperatyvo įstatai (1947), PLSS tarybos pirmijos anketinio nutarimo balsavimo dokumentai (1950) ir kt.

Kitų asmenų straipsniai “Lietuvių skautų sąjungos biuleteniui” (1948-1954): Prano Karaliaus “Skautų vadų atranka” (1948), Broniaus Kviklio “Vietoje tavo gimtosios žemės saujos” (1948), Kazimiero Palčiausko “Afiliacijos klausimu”, “Jaunimo dienos” (1948, 1950), Pėterio Vilips “30 years of Latvian boyscouts movement” (1947), J.S. Wilson “Skautybės dvasia” (1949) ir kt.

Lietuvių skautų sąjungos korespondencija (1947-1949): LSS tarybos pirmijos laiškai ir raštai BALF’o pirmininkui Juozui Končiui, susirašinėjimas su tarptautinėmis skautų organizacijomis, Lietuvos Raudonuoju kryžiumi ir kt. Pavienių siuntėjų LSS tarybos pirmijai tarpe: Jurgis Vytenis Jonavičius (1947), Stasys Antanas Bačkis (1948), Pranas Karalius (2, 1948-1949), Bronius Kliorė (1947), Bronius Kviklys (2, 1947-1948), Petras Neniškis (1948), Ignacas Pranulis (1948), Aleksandras Ružancovas (1948), Vladas Šarūnas (1948), J. Urbonas (1950), Juozas Vaišnora (1949) ir kt.

Korespondencija (1946-1955). Visą A. Saulaičio korespondenciją sudaro laiškai tarnybiniais-visuomeniniais skautų reikalais. Adresatai: Aleksandras Aleksis (Aleksandravičius) (1953), K. Grigaitis (1948), Steponas Kolupaila (1948), Vladas Šarūnas (1950), JuozapasValantiejus (1949), Amerikos lietuvių informacijos centras ir kitos įstaigos, redakcijos. Siuntėjai (1946-1955): Petras Balčiūnas (9, 1954-1955), Stasys Barzdukas (5, 1955), Vytautas Čepas (3, 1948-1949), P. Gaučys (2, 1955), Jurgis Gimbutas (3, 1947-1956), Kazys Janavičius (3, 1946-1947), Petras Jurgėla (3, 1954-1955), Martynas Jurkšas (5, 1949-1955), Steponas Kairys (2, 1948, 1950), Pranas Karalius (2, 1948, 1955), Danutė Kesiūnaitė (5, 1947-1949), Antanas Krausas (2, 1946, 1948), Bronius Kviklys (15, 1948, 1954-1955), Kazimieras Palčiauskas (42, 1947-1955), Rimvydas Šilbajoris (6, 1948-1955), Juzė Vaičiūnienė (2, 1947, 1948), Juozas Vaišnys (2, 1954) ir kt.

Kazimiero Palčiausko korespondencija (1945-1950). K. Palčiausko laiškai ir raštai: Juozui Balčiūnui (1947), Petrui Pranciškui Bučiui (1949), Jonui Kuprioniui (1945), Emilijai Putvytei (1947), Juozui Vaišnorai (6, 1947-1948), Vydūnui (1948); raštai Lietuvos tremtinių bendrijos švietimo valdybai ir Hanu gimnazijos direktoriui, Pasaulio lietuvių skautų sąjungos Kanados rajono vadui ir kt.. Kai kurie siuntėjai (1945-1950): Albertas Augustinaitis (1949), Valė Barnienė (1947), Magdalena Barniškaitė (2, 1947), Vytautas Čepas (19, 1946-1948), Borisas Dainutis (1948), Jurgis Gimbutas (3, 1947), Kęstutis Grigaitis (2, 1947), Stasys Yla (1947), Petras Jurgėla (3, 1948-1950), Antanas Krausas (1948), Jonas Mašiotas (1945), Vytautas Mikalavičius (1947).
Taipogi keletas kitų skautininkų laiškų: Onos Saulaitienės laiškai laikraščių “Catholic digest”, “Mūsų Vyčio” redakcijoms; Jurgio Gimbuto, Edmundo Korzono, Kazimiero Palčiausko laiškai O. Saulaitienei, Petro Balčiūno Bronei Kliorei, Kazio Griniaus Lietuvių skautų seserijai, Juozo Laučkos raštai Stasiui Antanui Bačkiui ir kt.

Pavienių asmenų ir kitų organizacijų dokumentai (1948-1955). Bibliografo Aleksandro Ružancovo užrašų knygelė; Lietuvių moterų klubo Waterburyje dokumentai (1954, 1955), Waterburio Lituanistikos kursų dokumentai (1949-1953), Lietuvių tremtinių draugijų dokumentai (1948-1955).

Lietuvių skautų sąjungos laikraštėliai (1947-1955): “Budėk”, 1947, Nr. 1, 2; “Informacinis biuletenis”, 1948, gegužė-gruodis, 1949, gruodis, 1950, sausis; “Pasaulio lietuvių skautų sąjungos biuletenis”, 1947, Nr. 16, 1948, Nr. 19-21, 1950, Nr. 39, 1951, Nr. 41-44, 1952, Nr. 45-46; “PLSS korespondencinio suvažiavimo biuletenis”, 1955, Nr. 1; “PLSS tarybos pirmijos nutarimai”, 1954, Nr. 1-2, 1955, Nr. 3; LSS III tautinės stovyklos laikraščio “30 metų”, 1948, Nr. 1-10; “Vytis”, 1949, Nr. 6; “Žinynas”, 1949, gruodis.

F 180 Meiliūnas Henrikas
F 181 Maceina Antanas
F 182 Poška Antanas
F 183 Ulpis Antanas
F 184 Lukošiūnas Algimantas

F 184, 289 saug. vnt. (1959 – 1987), autografai, rankraščiai, mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis.
Fondo sudarytojas – bibliografas, bibliotekininkas, buvęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, Knygų rūmų direktorius  Algimantas Lukošiūnas (1934 – 1990).
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo 1995 m. iš buvusių Knygų rūmų saugyklų.
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis.
1.Biografiniai dokumentai (1975 – 1983).
A. Lukošiūno autobiografijos, pažymėjimai, garbės raštas, pareiškimas Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriui.
2.Visuomeninė – tarnybinė veikla (1961–1987).
A. Lukošiūno straipsniai, pranešimai apie Lietuvos TSR valstybinę respublikinę biblioteką, LTSR mokslų akademijos Centrinę biblioteką, Lietuvos TSR knygų rūmus, Centrinių bibliotekų tinklą Lietuvoje, jų fondus ir nuveiktus darbus; apie Bulgarijos Kirilo ir Metodijaus nacionalinę biblioteką, Vengrijos Budapešto bibliotekos kolekcijas; kraštotyrinę veiklą, kraštotyrinį įvykių rinkinį kaip istorijos šaltinį; apie bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą; pranešimas apie rusų grožinę literatūrą Lietuvoje ir lietuvių grožinę literatūrą rusų kalba. A. Lukošiūno ataskaitos iš IFLA sesijų, diplominių darbų, straipsnių recenzijos, knygų apžvalgos, įvairūs darbo užrašai, dienoraščiai; pakvietimai A. Lukošiūnui.
3.Korespondencija (1959–1987).
A. Lukošiūno laiškas Annelis Flatau (1, 1979), raštai bibliotekų direktoriams (1978). Laiškai, raštai A. Lukošiūnui. Siuntėjai: Tadas Balanda (1, 1965), Jonas Baltušis (2, 1976), Izolda Brence (1, 1980), Annelis Flatau (1,1979), Friedhilde Krause (1971–1987), Laimė Lukošiūnienė (2, 1970, b.m.), Lukošiūnienė (1, 1964), Marija Macijauskienė (2, 1975, b.m.), Birutės Mituzienės ir B. Miškinienės raštas (1, 1984), L. Pagirienė, D. Stanevičienė (1, 1980), Genius–Ginutis Procuta (1, 1981), Povilas Saudargas (1, 1981), Mari Sibul (3, 1980 -1982), Klemensas Sinkevičius (1, 1961), Izidorius Stankaitis (2, 1983–1985), Janis Stukman ir Liga Stukman (1, 1982), Mikola Vasileiski (4, 1961–1963), Vytautas Zalatorius (1, 1976). Įvairių institucijų raštai, laiškai, sveikinimai A. Lukošiūnui. Siuntėjai: Lietuvos TSR literatūros muziejus (1, 1975), Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija (3, 1966-1987), Lietuvos TSR savanoriška knygos bičiulių draugija (2, 1975-1976), Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka (1, 1985), „Vagos“ leidykla (1, 1976) ir kt.
4.Ikonografija (1968–1985).
A. Lukošiūno darbinės veiklos ir kelionių nuotraukos (A. Lukošiūno ir kitų asmenų grupinės nuotraukos), renginių Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje, Tarybų Lietuvos bibliotekininkų III-čiosios mokslinės konferencijos atidarymo, Vlado Dautarto, Lietuvos TSR knygų rūmų darbuotojų viešnagės Kazachijos TSR knygų rūmuose, neišaiškintų asmenų, pobūvių  ir kitos nuotraukos; Lietuvos TSR valstybinės respublikinės ir Kauno viešosios bibliotekų ekslibrisai.
5.Kitų asmenų dokumentai (1910–1985).
Jono Baltušio straipsnis apie Kauno viešąją biblioteką, prof. dr. Horst Kunze pranešimas, pirmos ukrainiečių autoriaus spausdintos knygos kopija, Laimės Lukošiūnienės rankraštis apie Franciską Goją, pastabos ir pranešimai apie steigiamą Savanorišką knygos bičiulių draugiją; Vladimiro Fedorovo laiškas neišaiškintam asmeniui, Mikola Vasileiski laiškas Birutei Mituzienei, Marijonos Čilvinaitės, LTSR valstybinio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Fotografijos muziejaus, Vokietijos valstybinės Berlyno bibliotekos, „Kirilo ir Metodijaus“ nacionalinės bibliotekos sveikinimai Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos darbuotojams; Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos katedros, Vengrijos nacionalinės bibliotekos, Varšuvos nacionalinės bibliotekos, Ukrainos TSR knygų rūmų sveikinimai Lietuvos TSR  knygų rūmų darbuotojų kolektyvui ir kt.
6.Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos veiklos dokumentai (1975 – 1985).
Įvairūs bibliotekos veiklos dokumentai: Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos direktoriaus Jono Baltušio įsakymai; pareiškimai, raštai direktoriui, skyrių vedėjams; darbuotojų komandiruočių, skyrių veiklos ataskaitos; direkcijos posėdžių protokolai; skyrių fondų komplektavimo nuostatai, skaitytojų aptarnavimo taisyklės, bibliotekos struktūra, veiklos ataskaitos; Lietuvos TSR mokslų akademijos Mokslininkų rūmų ir Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos bendradarbiavimo sutartis,Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos direktoriaus Jono Baltušio laiško Čekoslovakijos Martino miesto kultūros namų “ROH” direktoriui juodraštis ir kt.
7.Kiti dokumentai (1970 – 1987).
Bibliotekų mokslinių konferencijų programos, redakcinės komisijos, sveikinimo žodis, pranešimų tezės;Valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Lietuvos TSR   kultūros ministerijos posėdžių dokumentai; spaudinys apie Latvijos TSR valstybinės bibliotekos veiklos kryptis; Lietuvos TSR knygų rūmų skyrių veiklos ataskaitos; Vokietijos periodinių leidinių „der Morgen“ ir „die Weltbuhne“ pora numerių, Stasio Skrodenio leidinys “Baubliai” ir kt.
 

F 185 Jurgutis Vytautas
F 186 Torų kolekcija
F 187 Škirpa Kazys
F 188 "Minties" spaustuvė

F 188, 115 saug. vnt., 1951-1994. Rankraščiai, mašinraščiai, mašinraščio kopijos, spaudiniai, nuotraukos, negatyvai. Lietuvių ir anglų k.
„Minties“ spaustuvė įsteigta Sidnėjuje (Australija) 1951 m. gegužės 30 d., valdžios įstaigose užregistruota rugpjūčio 8 d. kaip akcinė bendrovė. Jos steigėjai – Antanas Baužė, Jonas Karitonas, Mikas Malaitis, Aleksandras Mauragis, Pranas Nagys ir Vincas Šopys – savo indėliais sukaupė kapitalą, leidusį pradėti spaustuvės darbą. 1955 m. bendrėovės akcijas supirko ir spaustuvės savininkais tapo Pranas ir Elena Nagiai. Nuo įsikūrimo pradžios „Minties“ spaustuvėje spausdinimas Australijos Lietuvių Bendruomenės laikraštis „Mūsų pastogė“, kalendoriai, atliekami praktiškai visi lietuvių spaudos darbai, atspaudintos 23 lietuvių autorių knygos, jų tarpe „Šaulių Sąjungos istorija“, poezijos rinkinys „Terra Australis“, pirmasis Australijos Lietuvių metraštis ir kt.
Fondo sudarytojas - vienas iš „Minties“ spaustuvės steigėjų, bendradarbių, direktorių, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas - Pranas Nagys. Visą savo surinktą dokumentinę medžiagą apie sapustuvę, įvairias lietuvių organizacijas ir draugijas, veikusias Australijoje, jis 1994 m. skyrė Lietuvos Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai. Dokumentų priėmimo aktas Nr. 1 pasirašytas 1995 m. balandžio 10 d.
Surinkti dokumentai atspindi lietuviškos spaustuvės Australijoje kūrimąsi ir veiklą. Pirmojo Australijos Lietuvių Metraščio paruošiamoji medžiaga, Prano Nagio išsaugoti visuomeninių organizacijų ir draugijų dokumentai supažindina su lietuvių išeivių įsikūrimu ir įsitvirtinimu Australijoje, visuomenine veikla, lietuvybės puoselėjimu, pasiekimais. Pristatomi Australijos lietuviai visuomenės veikėjai, rašytojai ir poetai, muzikai, dailininkai, aktoriai: Pranas Pusdešris, Antanas Baužė, Pulgis Andriušis, Juozas Almis, Jūragis, Vincas Kazokas, Bronius Žalys, Agnė Lukšytė, Marija Mykolaitytė-Slavienė, Bronius Budriūnas, Vaclovas Ratas Rataiskis, Eva Kulbos, Henrikas Šalkauskas, Teisutis Zikaras, Ksena Dauguvietytė-Šniukštienė ir daug kitų.
Fondas sutvarkytas 1997 m.
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis
I.
 „Minties“ spaustuvės dokumentai (1951-1987) : steigimo dokumentai, stegėjų posėdžių protokolai, pajamų-išlaidų, algų mokėjimo knygos, spaustuvės darbą atspindintys dokumentai, korespondencija.
II. Pirmojo Australijos Lietuvių Metraščio (1961), spausdinto „Minties“ spaustuvėje, paruošiamoji medžiaga (1950-1962).
III. Dokumentai susiję su Prano Nagio visuomenine veikla įvairiose Australijos lietuvių organizacijose ir draugijose (1955-1992): Australijos Lietuvių bendruomenės Krašto valdyboje ir taryboje, Sidnėjaus Lietuvių Atsargos Karių „Ramovėje“, Sidnėjaus Lietuvių klube, Sidnėjaus lietuvių chore „Daina“.
IV. Prano ir Elenos Nagių korespondencija (1949-1993): įvairių visuomeninių organizacijų, redakcijų, pavienių asmenų lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų Antano Skirkos, Broniaus Žalio, Broniaus Budriūno, kun. Petro Butkaus ir kt.

F 189 Matas Šalčius

F 189, 873 saug. vnt., 1839, 1906-1996. Autografai, rankraščiai, spaudiniai su rankraštiniais įrašais, mašinraščiai, mašinraščių kopijos. Lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, hebrajų ir kt. kalbomis.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus įsigijo 1997-1998 m. iš M. Šalčiaus dukros Ramintos Šalčiūtės Savickienės.

Fondo stovis geras.
Fondo sudarytojas Matas Šalčius (1890-1940) pedagogas, žurnalistas, keliautojas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Fondo sudėtis

1. Biografinė medžiaga. - 1907-1940

Autobiografija. Mano dieninis (1908-1928), Kauno gimnazijos keturių žemesnių klasių atestatas, Lietuvos dienraščio bendradarbio, Lietuvos universiteto laisvojo klausytojo, Nacionalinės geografijos asociacijos, Lietuvos automobilių klubo, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos klubo ir narystės kitose organizacijose bilietai ir pažymėjimai; raštas dėl M. Šalčiaus paskyrimo Vytogalos liaudies mokyklos vedėju, prašymai; įgaliojimai rinkti aukas nukentėjusiems nuo karo Lietuvoje, steigti Tėvynės mylėtojų draugijų kuopas, skaityti paskaitas, studijuoti Lietuvos universiteto teisės fakultete, atstovauti M. Šalčių, tvarkant jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitus finansinius reikalus; sutartys dėl M. Šalčiaus knygos „Žinynėlis” leidybos teisių, apmokėjimo už skaitomas paskaitas ir kt. M. Šalčiaus darbo Lietuvos Šaulių sąjungos dokumentai: veiklos Lietuvos šaulių sąjungoje ataskaita, kvietimai dalyvauti posėdyje, M. Šalčiaus pasiaiškinimas Vyriausiajam šaulių teismui dėl koflikto su Jonu Kalnėnu; dokumentai susiję su M. Šalčiaus naryste Lietuvos žurnalistų sąjungoje: Rašytojų ir žurnalistų papigintam bilietui gauti liudijimas, pakvitavimai dėl nario mokesčio, Komisijos žurnalistų būklei pagerinti ir pakelti darbai ir nutarimai ir kt; M. Šalčiaus darbo Lietuvos konsulate Daugpilyje, Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir propagandos biure dokumentai; dokumentinė medžiaga dėl savanorio medalio M. Šalčiui suteikimo, keletas dokumentų, sietinų su M. Šalčiaus veikla Vilniui vaduoti sąjungoje.

2. Kūrybinė, visuomeninė, darbinė veikla. - [1906]-1958

Keletas pirmųjų kūrybinių bandymų: „Ant Nemuno kranto”, „Ateiki pas mane”, „Apysakos” (1908), „Jumoro mylėtojams”, „Vargdienis”, „Moksleivis”, „Trys kapai” (1908) ir kt. Didžiausią M. Šalčiaus kūrybinio palikimo dalį sudaro straipsniai pedagogikos, turizmo, ekonomikos, politikos temomis, kelionių po įvairias pasaulio šalis įspūdžių aprašymai. Edukologijos krypties straipsniai ir kiti darbai : „Kaip seniau mokydavo ir kaip dabar mokome”, „Kokius vardus lietuviai turėtų duoti savo vaikam”, „Literatūros ir rašto kilmė”, „Mokyklų administracija”, „Mokytojas”, „Reikia daugiau Lietuvių mokytojų!”, „Gamtos mokymas mūsų pradedamosiose mokyklose”, „Lietuviškosios mokyklos uždavinys, „Sena ir nauja pradinė mokykla”, „Žvilgsnis į Lietuvos ateitį” ir kt. Knygelės vaikams, išleistos „Mokyklos knygyno” serijoje. Fonde yra keletos jų  rankraščiai su autoriaus pastabomis ir prierašais, kai kurių išlikę tik fragmentai: „Indomūs gyvuliai”, „Ali Bekas”, V. Avenarijaus. „Pasaka apie vieną bitelę”, „Nelius ir Patrašas”, K. Anderseno „Lakštingala”, „Eglė”; skaitinių knygų vaikams „Žinynėlis” fragmentiški rankraščiai (1916-[1922]). Vadovėliai: „Lietuvių rašybos vadovėlis” D. 1 (1914), „Pradedamoji aritmetika”, žodynas „Практическiй русско-литовскiй словаръ”; „The Ridear for Lithuanian Scools” D.1.. Straipsniai ir darbai ekonomikos temomis: studija „Miestų planavimas”; knygos „Prekybos istorija” fragmentas; straipsniai: „Mūsų ekonominio gyvenimo apžvalga”, „1929 m. biudžeto pakeitimas”; „Dėl spaudos balsų apie biudžetą”, „Gamybos reguliavimas”, „Ūkiška apžvalga”, „Kredito įstaigos”, „Eksporto reikšmė mūsų krašto ūkiui”, „Kainų reguliavimas” ir kt.
 M. Šalčiaus organizuotų reporterių kursų prie „Trimito” laikraščio redakcijos dokumentai: kursų dalyvių sąrašai ir jų žurnalistiniai bandymai, informacinės žinutės, sąskaitos, kvitai už atsiųstas paskaitas, kanceliarinių ir kitų prekių įsigijimą, kursų baigimo pažymėjimai, kurso dalyvių laiškai ir kt.; Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos įstatų projektas ir įstatai, Klaipėdos Eltos skyriaus Kaune pranešimai, spaudos agentūros Elta gauti pranešimai (1923-1928).
Veiklos PEN (tarptautiniame rašytojų klube) medžiaga: tai 1924-1926 metų klubo veiklos ataskaitos, klubo kongresų Briuselyje ir Osle programos, įstatai, knygų sąrašai, korespondencija su PEN klubo skyriais Bulgarijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse dėl PEN klubo skyriaus įkūrimo Kaune, dalyvavimo suvažiavimuose Berlyne, Briuselyje ir kt. Yra PEN klubos informacinio biuletenio, išleisto Londone 1927 m. vienas egzempliorius; M. Šalčiaus išvykos į tarptautinę studentų konferenciją Anglijoje medžiaga: dienoraštinio pobūdžio užrašai, Anglijos ir Velso nacionalinės studentų sąjungos raštai Kauno universiteto studentų atstovybei, kongreso darbotvarkė ir kt. Dokumentai, atspindintys M. Šalčiaus veiklą Lietuvos turizmo sąjungoje: Lietuvos turizmo sąjungos įstatai, turistų, aplankiusių Lietuvą 1931-1934 m. statistinės žinios, ekskursijų į Romą, Biržus, Dubingius dalyvių sąrašai, buhalterinės apskaitos dokumentai, M. Šalčiaus straipsnis “Estonians welcome to Lithuania”, knygos “Vadovas po gražiąsias istorines Lietuvos vietas” rankraštis.
M. Šalčiaus veiklos kitose organizacijose keletas dokumentų: Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopų narių sąrašai, “Santaros” centrinio komiteto kvitų knygelė, pajamų ir išlaidų knygelė, Lietuvos šaulių sąjungos vidaus tvarkos statutas, Kauno miesto naujakurių sąjungos dokumentai, Ekonominių studijų draugijos dokumentai; slaptos lenkų karinės organizacijos POW (Polska organizacja wojskowa) 1919 m. raportų kopijos, panaudotos knygoje „Lenkų sąmokslas Lietuvoje” ir kt.
M. Šalčiaus kelionių po pasaulį įspūdžiai, dienoraštinio pobūdžio užrašai ir straipsniai, siųsti įvairiems Lietuvos laikraščiams: „Balkanų savivaldybės”, „Laiškas iš Balkanų”, „Dviejų lietuvių žurnalistų kelionė į Indiją”, „Dvyliktasis amžius „Šan” valstybėse”, „Iš Kauno po visą pasaulį”, „Motociklu per Europą”, „Indijos judėjimas kryžkelėje”, „Karas Šiaurės Kinijoj”, „Kas darosi arabų pasauly”, „Mongolija – naujoji karo scena”, „Naujoji Palestina kūrime”. Kelionių įspūdžių aprašymai: Mato Šalčiaus kelionės užrašai (1929-1930), Kelionės į Pietų Ameriką dieninis (1936), „Mano kelionė į Ameriką”; Jis atrinko ir išvertė Č. Darvino knygos „Kelionė Biglio laivu” ištraukas „Pastabos tarp Pietų Amerikos gyvulių”. Fonde esantis knygos rankraštis yra su redaktoriaus pastabomis ir labai defektuotas; keletas užrašų knygelių.
Knygos „Svečiuose pas 40 tautų” fragmentiški atskirų knygos dalių rankraštiniai variantai, iš kurių pilniausi yra pirmos knygos dalies rankraščiai, įrišti į vieną knygą;
Straipsniai ispanų kalba: „La importantia de la unidad de los paises Balticos”, „El coloso Chino”, „Los combates de Nankou defenden los puertas a Mongolia”, „Un vistazo a la estructura economica lituana”, „El arte popular Lituano; „Vilnius, lugar de los futuros acontecimientos belicos en la Europa Oriental” ir kt. Keletas M. Šalčiaus paskaitų, skaitytų kelionėse: „Darius ir Girėnas ir jų žygis” (1937), „Paskaita apie kelionę ir Lietuvą” (Tel Avive), „Филъм впечатлений (в место предисловия)”, pranešimo „Mūsų išeivija Pietų Amerikoje ir opiausi jos reikalai” fragmentas (1936), paskaita „Gentleman, I come...“ apie Kinijos-Japonijos konfliktą, kitų šalių pagalbą, sprendžiant su konfliktu susijusias Kinijos problemas. Paminėtini ta pačia tema parašytų studijų „Kova dėl Tolimųjų rytų”, „Japan’s invasion of China in 1931-1933 and the further Japanese aspiration in the Far East” rankraščiai.
Nemažas pluoštas M. Šalčiaus straipsnių, rašytų anglų kalba: „By-laws of the Credit Bank of Lithuania”, “From the Baltic to Java on motorcycle” „The romance of Luristan”, „The progress of the new Baltic States”, „The difficulties of modernised Turkey”, „Humanitarian tendencies in the Baltic world”, „Why arabs oppose the jewish national home in Palestine”, „The Arab hospitality in Syria” ir daugelis kitų.
 Pavieniai informaciniai leidiniai ir laikraštėliai: „Anadolu Ajami” [Turkija, [1934?]; „Junior red cross”, Sofija, 1923; „The Junior red cross monthly”, Praha,1923; „L.U. stud. teisininkų draugijos leidinys [1924]; „Presseberichte der Ost-Europacischen Korrespondenz”, Berlynas, 1925, „Savivaldybė”, [Kaunas], 1927; „Statistinės žinios”, [Klaipėda], 1926 ir kt.; Koridos, įvykusios Madride 1928.IX.6, plakatas.

3. Korespondencija. - 1908-1945

M. Šalčiaus laiškų adresatai: Argentinos konsulas Arnoldo Barsanti (1), Jonas Julius Bielskis (1), J. Lasys (1), Jonas Lopatto (2), Antanas Poška (1), Albinas Rimka (1), Mykolas Rožanskas (1), J. Sekevičius (3), Jonas Šalčius (12), Petras Šalčius (18), Aldona Šalčiūtė (17), Aušra Šalčiūtė (14), Bronislava Šalčiuvienė (208), Liudas Vailionis (1), ir kt.; Mato Šalčiaus vizitinės kortelės.
Kai kurie siuntėjai: Romualdas Adžgauskas (4), C. Julio Alborta (4), Juozas Ambraziejus (9), Jonas Augustaitis (1), Jonas Bakutis (2 ), Bronius Kazys Balutis (16), Leonas Blynas (2), Stasys Brašiškis (6 ), Antanas Bružas (1), Kazimieras Būga (1), Peliksas Bugailiškis (2), Jonas Čėsna (1), Antanas Alfredas Dėdelė (2), Kazys Draugelis (2), Juozas Gabrys-Paršaitis (2), Steponas Geniotis (2), Kazys Gineitis (5), Liudas Gira (2), Martynas Glažė (3), Juozas Gobis (5), Andrius Graičiūnas (1), Augustinas Gricius (1), Kazys Grinius (1), Hipatija ir Martynas Yčai (1), Antanas Jaroševičius (1), Vincas Jokubynas (5), K. Jurgeliūnas (4), P. Jurgeliūtė (1), Vladas Jurgutis (1), Romanas Karuža (12), Kazys Kasakaitis (3), Martynas Kasparaitis (2 ), Nikodemas Kauzinas (4), Feliksas Kemėšis (1), Adolfas Klimas (1), Leonas Kozmauskas (2), Jonas Kriaučiūnas (2), Jonas Lapėnas (1), Vladas Leščinskas (3), Petras Leonas (1), A. Linden (3), Juozas Mačernis (1), K. A. Makarevičius (4), Nikita Masiuk (1), Juozas Mažeika (1), Jonas Kazimieras Milius (2), A. H. Mukherjee (1), Paul Mourret (2), K. Murata (18), Konstantinas Norkus (33), Eduardas Pačėsa (1), Mikas Petrauskas (1), Kazimieras Pilėnas (9), Karolis Vairas-Račkauskas (19), Albinas Rimka (23), Jonas Rimša (26), Kitty Rosenberg (11), Bronislava Šalčiuvienė (93), Antanas Rucevičius (3), Jonas Sekys (11), Eduardas Selenis (1), Klemensas Skabeika (2), Balys Sruoga (1), Pranas Stalmokas (1), S. Stapranas (8), Anicetas Strimaitis (4), Jonas Strimaitis (5), Juozas Šalčius (6), Povilas Šalčius (13), Tomas Šeinius (1), Stasys Šimkus (10), Jurgis Šlapelis ir Marija Šlapelienė (4), Jonas Šliūpas (8), Liudmila Šliūpienė (22), S. Šmolis (5), C. Tan (2 ), Stasys Tananevičius (2), Juozas Tysliava (5), Vincas Uždavinys (6), Juozas Vaitekaitis (7), A. Vaitkus (2), Antanas Valaitis (4), Stasys Vancevičius (6), Jonas Vasinauskas (6), Jonas Večkys (4), Bladas Vencius (15), Pranas Vikonis (3), Antanas Zimnickas (3), Jonas Žilinskas (8), Antanas Žymantas (13), Pijus Jonas Žiūrys (1) ir kt; Mato Šalčiaus susirašinėjimas su Lietuvos švietimo ministerijos pradžios mokslo departamentu, Beriso lietuvių katalikų savišalpos ir kultūros draugija “Mindaugas”, Latvijos rašytojų ir žurnalistų sąjunga, Valstybės radiofonu, Niujorko žemėlapių spausdinimo bendrove „C. S. Hammond & Company”, su įvairiomis Lietuvos ir užsienio laikraščių redakcijomis, organizacijomis „The Iraq automobile association, „Trad and commerce”; Manilos geležinkelio kompanijos, Kinijos generalinio konsulo ir kitų organizacijų rekomendaciniai raštai M. Šalčiui. Gausi pavienių asmenų vizitinių kortelių, įvairių organizacijų adresų kolekcija ir kt.

4. Šeimos, giminių rankraščiai. - 1907-1975

Žmonos Bronislavos Rožanskaitės-Šalčiuvienės pasas (1907), užrašų sąsiuvinis (1908), dukrų Aušros Šalčiūtės, Aldonos Šalčiūtės, Danutės Šalčiūtės keletas asmens ir buities dokumentų, Petro, Povilo, Juozo Šalčių paskiri asmens dokumentai, Almaus Šalčiaus straipsniai: „Matas Šalčius”, „Mata-san-Matas Šalčius. Japans Aspiration in Asia Pasific”, Josifo Šalčiaus sąskaita už pirktą medieną, kvietimas Jonui Šalčiui dalyvauti Lietuvių švietimo draugijos „Saulė” 1906-1914 m. organizuotų pedagoginių kursų dalyvių visuotiniame susirinkime ir kt.

5.  Kitų asmenų, organizacijų rankraščiai. - 1839-1933
5.1. Kitų asmenų dokumentai. - 1915-1934

Kuršo gubernijos Vidaus reikalų ministerijos Mituvos skyriaus raštas Vilniaus gubernijos valdybai (1839); Žemės ūkio kursų mokykloms programa (1919); Kauno vartotojų bendrovės „Parama” įstatai (1919); Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos dokumentai (1920-1924); Dokumentai dėl Lietuvos metrikos grąžinimo Lietuvai (1921); Ambasadorių konferencijos išdirbtojo Klaipėdos krašto konvencijos projekto (1924) nuorašai; Miestų ir miestelių sienose ir jų 1-os zonos srityse Valstybės ir nusavintų činčo ir nuomos teisėmis valdomų žemių sutvarkymo įstatymo projektas; Lietuvos ūkininkų sąjungos keletas dokumentų; Savivaldybių įstatymo pakeitimo projekto aiškinamasis raštas (1928); Pieno perdirbimo bendrovėms steigti taisyklės; Argentinos lietuvių kolonijos draugijų atstovų pavienių asmenų pasitarimo, įvykusio 1936 m., protokolas; [Šaulių sąjungos choro] išlaidų ekskursijos metu vykstant į Tilžę paminėjimui 30 metų „Giedotojų Draugijos” jubiliejaus 1925 m. rugsėjo mėn. 20 d. apyskaita ir kt.

5.2. Kitų asmenų darbai. - [1910]-1996

Prano Stuko, N. Gintalo, Antano Armino ir kitų autorių straipsniai ir informacinės žinutės „Lietuvos aido”, „Lietuvos”, „Trimito” laikraščių redakcijoms; J. Andriušaičio eilėraštis „Giesmė neregio ubago”; O. Pilenienės „Miesto pagerinimai”; Jono Pinkevičiaus „Laiškas iš Argentinos”; Igno Pranulio „Garbingas jubiliatas”; G. Rutenbergo „Prancūzų-sovietų tarpusavio pagalbos sutartis”; Broniaus Tiškaus „Rašykime didžiąją Lietuvos chroniką”; Adolfo Grajevskio „Teisingumas ar teisėtumas”; „Po pirmu ištirkite” A. Moravskio „О необходимости приема у нас латвийских и эстонских журналистов”; A. Pivlevs „Писъмо из Латвии”; Nenustatytų autorių darbai, straipsniai: „Pažinkime ir branginkime laiką”, „Jonas Šimkus Lietuvos valstybės prekybos ir pramonės ministeris”, „Linų eksporto reikalu”, „Nuo teorijos lik praktikos”, „Apie pradinį mokymą”; „Das Genossenschaftswesen in Litauen”, „Die Agrarreform der Republik Estland in wirtschaftlichen und politischer Bedentung”, „Lithuanian emigration to the United States” (pranešimas); „Materjały do bilansu handlowego Litwy i Kurlandji”(Sudarė V. Bitner) ir kt.; spaudos iškarpų rinkinys apie Matą Šalčių ir jo giminę (1981-1996) ir kt.

5.3. Kitų asmenų korespondencija. - 1909-1979

Romualdo Adžgausko laiškas Jonui Strimaičiui (1), Stasio Dabušio raštelis N asmeniui, Viktorijos Gerbačiauskaitės laiškai Petrui Šalčiui (4), V. S. Jokubyno laiškas J. Strimaičiui (1), M. Marmos laiškas Bronislavai Šalčiuvienei (1), P. Meilučio laiškas Andriui Šalčiui (1), A. Mičiudo laiškas B. Blaveščiūnui (1), K. Norkaus laiškas K. Vairui-Račkauskui (1), J. Rimšos laiškas R. Šalčiūtei-Savickienei (1), K. Rožanskienės laiškai Bronislavai Šalčiuvienei (12), A. Stanley laiškas Petrui Šalčiui (1), M. Strukčinsko laiškas Bronislavai Šalčiuvienei (4), Prano Stuko ir Teofilės Stukienės laiškai Bronislavai Šalčiuvienei (9), Almaus Šalčiaus (3) ir Aušros Šalčiūtės (4) laiškai, Jono Šalčiaus (16), Bronislavos Šalčiuvienės ir jos šeimos laiškai (5), J. Šalčiaus laiškai Antanui Šalčiui (1) ir Petrui Šalčiui (1), Pauliaus Šalčiaus laiškas Andriui Šalčiui (1), Petro Šalčiaus laiškai Bronislavai Šalčiuvienei (6), Petro Šalčiaus laiškai Jonui Šalčiui (1) ir Povilui Šalčiui (5), Danutės Šalčiūtės (9) ir Bronislavos Šalčiuvienės (2) laiškai, Kazio Šalkauskio atvirlaiškis Petrui Šalčiui (1), Kestučio, Aldonos, Jono Šliūpų laiškai Liudmilai Šliūpienei (3); Andžejaus Zawadskio laiškas laikraščio „Mūsų rytojus” redaktoriui; kelionių agentūros „Thos. Cook & Son,Ltd” raštas Lietuvos generaliniam konsului Londone Kaziui Gineičiui, Panevėžio apskr. Milicijos viršininko raštas Kauno miesto kriminalinio skyriaus Taikos teisėjui ir kt.

6. Buities dokumentai. - 1909-1936

Sąskaitos, kvitai už įsigytas kanceliarijos, maisto, statybines medžiagas, laikraščių prenumeratą ir kitas atliktas paslaugas, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos banko, Liaudies mokytojų pensijų kasos valdybos, Kauno miesto įkainojimo komisijos ir kitų organizacijų liudijimai, pranešimai dėl žemės nuomos Kauno mieste, mokesčių už nekilnojamąjį turtą; M. Šalčiaus namo draudimo polisai, buto nuomos sutartys, pranešimai dėl mokesčių; pašto perlaidų kvitai ir kt.; Latvijos Argentinos, Italijos ir kitų pasaulio šalių įvairių transporto priemonių bilietai, surinkti M. Šalčiaus iš kelionių po pasaulį (1922-1936); Vokietijos, Bulgarijos, Izraelio ir kitų šalių technikos klubų, motociklų dirbtuvių savininkų, prekiautojų motociklais, pavienių asmenų įrašai knygelėje apie M. Šalčiaus ir A. Poškos lankymąsi jų šalyse, motociklo techninę apžiūrą ir kt.

7. Ikonografija. - 1908-1990

7.1. Mato Šalčiaus portretinės ir grupinės nuotraukos. - 1908-1936: M. Šalčius su Mosėdžio (?) mokyklos mokiniais, su JAV lietuviais, Arbatos gėrimo ceremonijos metu Japonijoje, su grupe studentų Didžiojoje Britanijoje, su Argentinos, Urugvajaus lietuviais, su dailininku Jonu Rimša; M. Šalčiaus kelionių po Lotynų Amerikos ir kitas pasaulio šalis nuotraukos ir jų negatyvai. Keletas M. Šalčiaus šeimos, giminių nuotraukų: Elenos Rožanskaitės, dukros Ramintos Šalčiūtės-Savickienės, dukrų Aušros ir Ramintos Šalčiūtės vaikystės nuotrauka.

7.2. Kitų asmenų pavienės ir grupinės nuotraukos. - 1908-1990: Amerikos lietuvių muzikantų, Šiaulių L.F.L.S. ir Radviliškio „Žiežirbos” futbolo komandos grupinės nuotraukos; J. Kerdiejaus, Jono Kulio, Konstantino Norkaus, Jono Strimaičio, Jono Šaučiūno, Antano Žymanto, brolio Petro Šalčiaus portretinės nuotraukos; Kosakovskių šeimos grupinė nuotrauka, giminaičių Petronių, Srukčinskų šeimų grupinės nuotraukos ir kt.; Politinių, kultūrinių, socialinių įvykių Didžiojoje Britanijoje nuotraukos, „The Times” laikraščio redakcijos, siųstos įvairiems Lietuvos laikraščiams.

F 190 Vilniaus kapitula

Vilniaus kapitulos fonde (F190) - 2880 saugojimo vienetų, nuo 1493 (rankr. nuorašas) iki 1901 m. Tai rankraščių originalai, išrašai iš teismo ir kitų knygų, autografai, nuorašai, išrašų nuorašai, juodraščiai (ir kt.), rašyti lenkų, lotynų, rusėnų, rusų, prancūzų ir kitomis kalbomis.
Dalis dokumentų (4 dėžės) rusėnų, lotynų ir kitomis kalbomis liko nesutvarkyta. Taigi, šio fondo saugojimo vienetų skaičius (matyt, ir chronologinės ribos) ateityje keisis.
Vilniaus kapitulos fondas į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrių (dab. Informacinių išteklių formavimo ir vystymo centro Retų knygų ir rankraščių skyrius) pateko 1997 m. iš Bibliografijos ir knygotyros centro (buv. Knygų rūmų, Šv. Jurgio bažnyčios saugyklos). Daugiau duomenų apie dokumentų priėmimą kol kas nerasta. Gali būti, kad rankraščių gavimo istorija yra tokia pati kaip Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kurioje Vilniaus kapitulos dokumentai atsirado 1956 m. Vilniaus arkikatedros remonto metu iš Vilniaus Valstybinių restauracijos dirbtuvių.
Fondo sudarytojas: Vilniaus katedros kapitula.
1388 m. popiežius Urbonas VI  patvirtino Vilniaus katedros kapitulos* steigimą. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (toliau – Lk ir Ldk) Jogaila skyrė jai fundaciją, kurią Ldk Vytautas patvirtino bei papildė. Šis turtas buvo padidintas valdovų, didikų, vyskupų ir pačių kapitulos narių dovanojimais bei paskirstytas į vadinamąjį prestimoninį (siejamas su pareigybėmis) ir refekcinį (pajamos buvo dalijamos ir išmokamos kiekvienam kapitulos nariui už dalyvavimą ir patarnavimą katedroje). Kapitulos pareigybių skaičius išaugo nuo 2 prelatų ir 10 kanauninkų iki 6 prelatų ir 12 kanauninkų XVIII a. pab. Kai 1843 m. kanauninkų skaičius sumažėjo iki 3, buvo paskirti 6 garbės kanauninkai (o vėliau net 30). Kapitula tvarkėsi pagal savo statutą. Prelatai ir kanauninkai turėjo padėjėjus-vietininkus su prelato ar kanauninko koadjutoriaus titulu. Atlikti pamaldas ir dvasinius patarnavimus katedroje padėdavo prelato dekano žinioje ir priežiūroje esami dar 18 kunigų vikarų, kurie sudarydavo kolegiją, kuri taip pat tvarkėsi pagal savo statutą. Kapitula rinkdavo vyskupą ir padėdavo jam valdyti vyskupiją. Vyskupui mirus arba gavus paskyrimą į kitą vyskupiją, iš kapitulos narių buvo renkamas laikinas vyskupijos valdytojas, kuriam buvo skirta ir dalis ordinaro pareigų. Kapitula rūpinosi katedros mokykla bei kunigų seminarija. Būdami dvarų valdytojais, kapitulos nariai dalyvaudavo seimeliuose ir stengdavosi, kad juose nebūtų priimti nepalankūs Bažnyčiai ar dvasininkams nutarimai. Po 1801 m. Vilniaus kapitula deleguodavo į Romos katalikų kolegiją Petrapilyje trejiems metams renkamą savo atstovą – asesorių. 1842 m. Rusijos carinei valdžiai nusavinus bažnyčios turtus, valstybės iždas mokėjo vyskupui, klebonams ir kapitulos nariams atlyginimus.
*kapitula (lot. capitulum – galvelė): katalikų ir anglikonų bažnyčiose – vyskupo patariamasis organas; prie katedros esanti dvasininkų (kanauninkų) kolegija.
Fondo būklė: dauguma rankraščių yra pakankamai geros būklės, dalis – su defektais (įplyšimai, dėmės, skylės ir t.t.). Keli saugojimo vienetai buvo restauruoti.
Fondo sudėtis: fondą sudaro Vilniaus kapitulos sukaupti Vilniaus, Trakų, Kauno, Upytės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Seinų, Lydos, Minsko, Bresto, Breslaujos, Užnerio, Ašmenos, Slucko, Volkovysko, Gardino, Oršos, kitų pavietų, vaivadijų, apskričių, gubernijų dokumentai. Dauguma jų – kilnojamo ir nekilnojamo turto valdymo, mokesčių mokėjimo, įsiskolinimo ir kitų finansinių atsiskaitymų dokumentai bei teismo bylų medžiaga (pareiškimai, šaukimai į teismus, teismų vaznių paliudijimai, teismų sprendimai, susitarimai, pasižadėjimai, įgaliojimai, kt.). Dalis dokumentų liečia kelias vietoves, įstaigas, asmenis ir dažnai yra susiję su kitais šio fondo skyrių dokumentais. Vilniaus kapitulos, pranciškonų, kitų bažnytinių įstaigų, asmenų dokumentų rasime ne tik jiems skirtuose skyriuose, bet ir kitų skyrių poskyriuose. Daugiausia yra XVII–XIX a. rankraščių. Manytina, kad ankstyviausi rankraščių originalai yra Onos Giblienės 153[4] m. obligacija (pergamentas), Rubno dvaro 1566 m. inventorius (juodraštis (?)) bei Mikniškių, Mylių, Papiškių, Rudaminos, Rukainių, kitų valdų  1568 m. mokesčių mokėjimo dokumentai.
Visi šio fondo asmeniniai, teisminiai, finansiniai ir kiti dokumentai suskirstyti į tris pagrindinius skyrius:
I skyrius – Vilniaus katedros kapitulos (kaip fondo sudarytojo) ir vyskupijos dokumentai – 450 saugojimo vienetų, 1576–1869 m. (vnt. Nr. 2–451 vnt.).
Šiame skyriuje 1-3 poskyriai susisteminti pagal chronologiją, 4 – pagal abėcėlę.
1. Dvasininkų nuosavybės, palikimo, veiklos (raportai, sesijos (susirinkimai), archyvas, fundacijos, mokyklos) dokumentai – 68 saugojimo vienetai, 1644–1869 m. (vnt. Nr. 2–69).
Šv. Sosto nuncijaus Juozapo Garampio raštas, draudžiantis Vilniaus katedrą perkelti į Šv. Jonų bažnyčią (1776 m.).
Vilniaus kapitulos jurisdikos (1822, 1831 m.), kun. Zablockio (1644 m.), kun. Paškevičiaus (1710 m.), vysk. J. Polubinskio (1801 m.), kun. J. Mirskio (1812–1813 m.) ir kitų dvasininkų (1792 m.)  turto sąrašai.
Dvasininkų namų, kito turto valdymo (ir restauravimo) dokumentai: LDK raštininko A. Bžostovskio raštas dėl paveldėto Vilniaus vysk. K. K. Bžostovskio turto tvarkymo (1723 m.); raštai dėl vysk. Siestrencevičiaus namo restauravimo (1810 m.), kun. J. Sulistrovskio namo valdymo atsisakymo (1812 m.), dvasininkų namų nuomos (1813 m.) ir priklausomybės Vilniaus kapitulai įrodymų pateikimo (1838 m.).
Dvasininkų sąrašai ir kun. I. Kontrymo asmens dokumentai (1813 m.), kt.
Dvasininkų sesijose (susirinkimai, suvažiavimai) sprendžiamų klausimų, dalyvių sąrašai, kiti dokumentai (1720–1781, 1808, 1811 m.).
Dvasininkų raportai: Vilniaus kapitulos prokuratorių, kunigų, įgaliotinių (M. Autuškevičiaus, V. Mikuckio, V. Hrynevičiaus, I. Pileckio ir kt.) – Vilniaus kapitulai (1800–1812, 1816, 1819, 1828, 1829, 1831 m.).
Dvasininkų rinkimų ir įvairių pareigų suteikimo bei įpareigojimų dokumentai (kun. M. Žmuideckiui, K. Dmochovskiui, J. Beruscevičiui (?), kt. (1803, 1811, 1815, 1819, 1827, 1867–1869 m.).
Vilniaus kapitulos fundacijų (Ambrozijų, Korsakų, Valerianovskių (?), kt.) pensionatų valdymo, veiklos dokumentai (1790, 1798, 1809, 1810, 1815 m.).
Vilniaus kapitulos archyvo dokumentų registracijos ir tvarkymo instrukcija archyvarui kun. J. Gotochovskiui (?) (1814 m.).
Vilniaus Romos-katalikų dvasinės konsistorijos, vyskupo aplinkraščiai ir kiti raštai tikėjimo, dvasininkijos atstovų pagerbimo ir kitais reikalais (1839–1844 m.), kiti dokumentai.
2. Teisiniai dokumentai – 85 saugojimo vienetai, 1639–1842 m. (vnt. Nr. 70–154).
Vilniaus kapitulos bei V. Skrockio (1639 m.), Malcevičių (1642–1643 m.), Žemaičių sufragano B. Zuchorskio (1677–1688 m.), kitų asmenų (1699, 1730, 1744, 1757, 1762, 1778, 1779, 1784, 1792, 1796, 1799–1803, 1806–1810, 1814–1818, 1828, 1831, 1833 m.) teismo bylų su J. Čerkanovičiumi, J. Kostromskiu, T. Rodzevičiumi, M. S. Pacu ir kitais asmenimis dėl palikimo, pinigų, surinktų mokesčių pasisavinimo (1737–1740 m.) dokumentai.
Vilniaus katedros pensionato, mokyklos dokumentų sąrašai ir kt. (1777–1779, 1798, 1800–1827, 1832, 1838, 1842 m., b.m.). Pakvitavimai gavus Sanguškų (1672 m.), kun. L. Stravinskio (1746 m.), Hauvaltų (1799 m.) ir kitus dokumentus (1777–1796, 1799–1807, 1815–1828, 1832 m.).
3. Finansiniai dokumentai – 235 saugojimo vienetai, 1576–1843 m. (vnt. Nr. 155–389).
Vilniaus vyskupijos valdų, asmenų mokesčių mokėjimo sąrašai (1610, 1620, 1674, 1678 m.), apyskaitos, žiniaraščiai, knygelės (1725–1801, 1811, 1812 m.). Mokesčių rinkėjų pakvitavimai gavus pinigus kariuomenės (1679–1685, 1749, 1790 m.) ir kitiems reikalams, mokesčių mokėjimo kvitai (1576–1590, 1601, 1612–1649, 1678–1683, 1691, 1699, 1732, 1780, 1793–1811, 1818–1828 m.).
Kvitai, pakvitavimai gavus fundacijų ir dotacijų knygą (1632 m.), pajamų žiniaraščius (1824 m.) bei pinigus teismo bylų reikalams (1722, 1790–1815, 1820–1828 m.), bažnyčių šelpimui, kitai labdaringai veiklai (1794–1814, 1817–1832, 1834–1843 m.), mišioms laikyti bei už kitus patarnavimus (1799–1801, 1807, 1808, 1810, 1811, 1816, 1824–1833, 1838–1840 m.), muzikantams ir giedotojams (1810 m. (prašymas), 1822, 1823 m.) bei kitiems tikslams (Vilniaus pijorų, Šv. Kazimiero bažnyčios (Vilniuje) spaustuvėms, Pasvalio, Mantvydų altarijoms – 1802–1823 m.; katafalko pagaminimui – 1823 m.; chirurgijos ir veterinarijos studijoms, medicininių įrankių įsigijimui – 1824–1827, 1830 m.; Vilniaus katedros parapinės mokyklos išlaikymui – 1839 m.).
Obligacijos ir kiti įsiskolinimo  (kun. J. Tiškevičiaus (1646 m.), Kasperovičių (1713 m.), Smolskio (1720 m.), kelių asmenų skolos kun. S. Rodkevičiui (1749, 1750–1758 m.) ir kt. (1792, 1793, 1801, 1808–1817, 1822, 1823, 1826, 1827, 1834 m.) bei tarpusavio finansinių atsiskaitymų dokumentai (1669, 1747, 1758–1760, 1779, 1780, 1782, 1787, 1790, 1792, 1794–1834 m.).  Yra P. Sapiegos sutikimas skirti pinigus pamokslininko išlaikymui (1827–[1833] m.); asmenų ir jų grąžinamų Vilniaus katedrai (?) pinigų, gautų už parduotą valstybės reikalams Šv. Kazimiero koplyčios sidabrą, sąrašas (1695 m.); brangenybių sąrašas (1803–1813 m.).
Pajamų ir išlaidų apyskaitos, sąrašai (1689, 1760, 1786, 1799, 1801, 1804, 1806, 1807, 1813–1815, 1817, 1821 , 1824–1827, 1830 m.). Korsakų pensionato pastato remonto apyskaitos, kitų išlaidų (taip pat gyventojų) sąrašai (1722–1732 m.).
Pašto pakvitavimai už leidinio prenumeratą (1817, 1818 m.).
4. Korespondencija – 62 saugojimo vienetai, 1720–1831 m. (vnt. Nr. 390–451).
Dvasininkų, jų įgaliotinių, kitų asmenų (J. K. Ancutos, F. Boguckio, J. Boguslavskio, K. K. Bžostovskio (?), K. Dmochovskio, J. Hurkos, kt.) susirašinėjimas dėl tvarkos Vilniaus vyskupijos archyve, N relikvijų išsaugojimo, N vyskupo paskyrimo, Trakų valdų priklausomybės, N kariuomenės neteisėtų veiksmų, Vilniaus katedros (?) Šv. Trejybės altoriaus prižiūrėtojo pareigų, asesoriaus rinkimo, mišių prie Jasinskių funduoto altoriaus laikymo, palivarko Antakalnyje (Vilniuje) atstatymo, Vilniaus kapitulai priklausančių mūrinių namų restauravimo būtinybės, teismo bylų, piniginių, žemės sklypų priklausomybės, jų pirkimo ir pardavimo, žemės ūkio tvarkymo bei kitų reikalų.
Kiti Vilniaus kapitulos dokumentai, liečiantys konkrečias vietoves, yra II skyriaus poskyriuose.
II skyrius – Bažnytinių ir kitų valdų dokumentai – 2282 saugojimo vienetai, 1493–1901 m. (vnt. Nr. 452–2733).
Šiame skyriuje dokumentai suskirstyti į poskyrius pagal vietoves abėcėlės tvarka, jų viduje saugojimo vienetai sudėti chronologiškai. Neišskirta į atskirus poskyrius korespondencija yra poskyrių gale, sudėta pagal abėcėlę.
Daugiausia saugojimo vienetų šiuose poskyriuose: Vilnius (923), Jarmališkės (283), Kena (77), Adutiškis (47), Vilūniškės (43), Tryškiai (34), Varnionys (30), Lemantaučizna (24), Zuchovičiai (22), Pasvalys (18), Juodiškės (17), Pelyšos (17), Bolšoje Selo (16), Paneriai (16), Ziembinas (16), Bareikiškės (14), Bulakavas (13), Rukainiai (13), Galinė (12), Kaltanėnai (12), Trakai (12).
Gausiausias II skyriaus poskyris VILNIUS turi keletą skyrelių:
• Vilniaus gyventojų asmeniniai dokumentai – 104 saugojimo vienetai, 1785–1901 m.
(vnt. Nr. 1709–1812).
Vaikų auklėtojos E. Tretinskos darbo charakteristika ir leidimas jai keliauti (1785 m.).
Leidimai: J. Kopcevičiui – krikštyti (katalikiškai) vaiką (1871 m.), M. ir U. Simonavičiams  –sudaryti santuoką (1875 m.). M. Ošmianskos tikėjimo išpažinimo paliudijimas (1875 m.), K. ir R. Gotovskių santuokos sudarymo pažymėjimas (1875 m.), M. Petkevič slaptos priežiūros dokumentas (1893 m.).
Leidimai laidoti mirusiuosius Vilniaus Bernardinų kapinėse (1845–1901 m.).
• Vilniaus amatininkų cechai – 4 saugojimo vienetai, 1620–1673 m. (vnt. Nr. 1813–1816).
Lk ir Ldk Zigmanto Vazos raštas Vilniaus kapitulai dėl amatininkų priklausomybės cechams (1620 m.) ir jo patvirtintas odminių cecho statutas (1633 m.).
Vilniaus magistrato bylų su odminių cechu dėl mokesčių mokėjimo ir kitų reikalų dokumentai (1629–1639, 1673 m.).
• Vilniaus gatvės (ir kt.) – 520 saugojimo vienetų, 1536–1901 m. (vnt. Nr. 1817–2336).
Vilniaus pilies vaito pareigų suteikimo M. Pancevičiui dokumentas (1772 m.).
Testamentai.
Pilies g.: T. Klimaševskio (1674 m.), M. Klarovskio (1691 m.).
Stiklių g.: B. Vilmantaitės Lasakovičienės (1721 m.).
Trakų g., vartai: M. Š. Sienkevičiaus (1690 m.), K. Rozvianskos Sienkevičienės (1694 m.).
N vieta Vilniuje: L. Hrinevičiaus (1620 m.), Vilniaus burmistro M. Klarovskio (1691 m.).
Kilnojamo ir nekilnojamo turto valdymo, pirkimo, pardavimo, perleidimo, padalijimo, užstatymo, nuomos dokumentai.
Antakalnis: Januševskių palikimas (1815 m.).
Bernardinų g.: Romanovičiaus žemės sklypo dalies skyrimas Vilniaus Kapitulai (1814 m.).
Didžioji g.: Jakovickių dvarelio pardavimas V. Šadurskiui (1797 m.).
Šv. Jono g.: A. Chožeckos namo pardavimas (1584 m.).
Netoli Šv. Jokūbo bažnyčios, ligoninės esamo Butlerių namo pardavimas Pipiraičiams (1686 m.).
Kaminkrėčių g.: pranciškonų smuklės nuoma B. Kopšteinui (1820 m.).
Šv. Mikalojaus g.: namo perdavimas Gantovickiams (1698 m.).
Pilies g.: K. M. Dorohostaiskio namo užrašymas M. Sapiegai (1609 m.), T. Karlovskio namo pardavimas M. Žagieliui (1636 m.), namo perleidimas Klimaševskiams (1663, 1666, 1688 m.); kun. B. Zuchorskio namo pardavimas Klarovskiams, M. Klarovskos Choinovskos namo užstatymas P. Polubinskiui (1677, 1700, 1723 m.), kun. B. K. Gosievskio raštas J. Lasakovičiui dėl namo išpirkimo ([po 1687], 1723 m.), M. Ščurkovskio namo pardavimas O. Gurskai (1751 m.), Žagielio raginimas dėl namo pardavimo (1820 m.); Vilniaus kapitulos namų nuoma S. Godzelevskiui, J. Voinilovičiui (1802–1804, 1819 m.).
Vilniaus pilis (šalia (?)): namo perleidimo Vilniaus katedrai paliudijimas (1599 m.), Lk ir Ldk Vladislovo Vazos privilegija Lemkienams (teisė į namą, 1634 m.).
Pučkorių g. (ir šalia): namo pardavimas Narbutams ir Dževieckiams (1634 m.), Lk ir Ldk Vladislovo Vazos nurodymas išmatuoti žemės sklypą M. Kiškai, sklypo perdavimas ir perleidimas (1636, 1645 m.), žemės sklypo perdavimas A. Kazanovskiui (1639 m.), žemės sklypo pardavimas P. Versockiui Kožemiakai (1648 m.), J. Kiškos dvaro su žemės sklypu pardavimas J. Radvilai (1651 m.).
Rūdninkų g., vartai: namo pardavimas Stumbrams (1601 m.), Vilniaus jėzuitų namo pardavimas K. Raiskai ir pagal jos testamentą perdavimas S. Fronckevičiui (1626, 1649 m.), S. Sebestianovičiaus paliudijimas – žmonos kraičio investavimas į namą (1652 m.), Lk ir Ldk Jono Kazimiero privilegija R. Vyšotravkai – teisė į žemės sklypus, jų perdavimai, pardavimai giminėms, P. Kniazevičiui, pranciškonams (1664, 1683, 1684, 1700  m.), pranciškonų namų nuoma Grožkovskiams (1674 m.).
Sereikiškės: namų ir žemės sklypų pardavimas, užrašymas M. Borovskai, J. Češkovskiui, Bartosievskiams, Meleriams, Hermanams ir kitiems asmenims (1634, 1636, 1637, 1638, 1649, 1663, 1698 m.), V. K. Beinarto žemės sklypo nuoma T. Klimaševskiui (1663 m.).
Skapo g.: namų ir žemės sklypų pardavimas, perdavimas B. Maleckai, Rodzevičiams, Mosciulevičiams, Kopciams ir kitiems asmenims (1628, 1634, 1681, 1700, 1712, 1718, 1722 m.).
Trakų g., vartai: A. Paškevičiaus Žakielio (Žagielio (?)) namo pardavimas Vilniaus kapitulai; Bolcevičių, Simonavičių, Zelichmacherių turto pasidalijimas; S. Riumplerio namų pardavimas J. Revkovičiui; Lukovskių namo pardavimas S. Hromovičiui, kt.; Vilniaus pranciškonų – Pensams, Budrevičiams, Ivanovičiams ir Viečorkovskių – pranciškonams, kt. (1618, 1624, 1632, 1642, 1678, 1708, 1714, 1716, 1724, 1731, 1738, 1751, 1753, 1836 m., b. m. [XVIII a.]); namo užstatymo dokumentai ir kt. (1783 m.); pranciškonų namų, kambarių nuomos Rožanskiams, Doronievskiams, Herteliams, L. Trockiui, A. Statkovskiui, Vilniaus tipografijų susivienijimui ir kt. (1769–1776, 1811–1829, 1836–1845 m.).
Užupis: dokumentai dėl naujų nuomos sutarčių su gyventojais (b. m. [po 1820 m.]).
Vingrių g.: Putvinskių atsiskaitymas su Vilniaus pranciškonais už nupirktą žemės sklypą (1768 m.), Vilniaus pranciškonų ir M. Šymkevičiaus namo nuomos sutartis (1840–1844 m.).
Vokiečių g.: Pežarskių namo pardavimas M. Gieršanovičiui (1708 m.), M. Gieršanovičiaus namo perdavimas M. Chodzkai (1726 m.); L. Moižešovičiaus namo dalies perdavimas Laterano kanauninkams (1732 m.).
N vieta Vilniuje: Vilniaus kapitulos revizorių raginimas liuteronų bažnyčios atstovams pateikti žemės sklypų nuosavybės įrodymus (1650 m.), teisė Sušyckiams į žemės sklypą Vilniuje (1692 m.), kelių dvarelių ir žemės sklypų sąrašas (b. m. [XVII a.]), Vilniaus kapitulos namo perleidimas kun. P. Kelpšai (1798 m.) ir teisė į jo palikimą Svebodoms, Piotrovičiams, J. Vysockiui ir kt. (1817 m.), vysk. Kosakovskio namo pardavimas (1800 m.), Vilniaus kapitulos jurisdikos nekilnojamo turto sąrašai ([1726], 1731, 1736, 1737, 1738, 1740, 1744, 1773, 1782, 1797, b. m. [XVIII a.], 1802, 1811 m.), Vilniaus pranciškonų žemės sklypo prie Bžostovskių dvarelio nuoma burmistrui J. Mileriui (1799, 1801 m.), kt.
Kilnojamo ir nekilnojamo turto inventoriai, sąrašai, žemės sklypų ir pastatų apžiūros, patikrinimo aprašymai, planai.
Bernardinų g.: vysk. Kosakovskio namo inventorius (1799 m.).
Pilies g.: Klimaševskių, Klarovskių nuosavybės, Ofmanų namo, kun. J. Lopacinskio, S. Godzielskio ir kitų asmenų nuomojamų Vilniaus kapitulos pastatų inventoriai (1659, 1665, 1692, 1700, 1715, 1722, 1747, 1748, 1778, 1798, b. m. [XVIII a.], 1802, 1803, 1805, 1808, 1811, 1819 m., b. m. [XIX a.]).
Skapo g.: pranciškonų žemės sklypo mūrinės tvoros pamatų apžiūros paliudijimas (1785 m.), kun. Zenkovičiaus daiktų įkainojimo paliudijimas (1813 m.).
Trakų g.: pranciškonų vienuolyno teritorijos (1614 m.), pranciškonų pastatų, žemės sklypų planas (b. m. [XVIII a. ]), pranciškonų, Leonų,  nuosavybės dokumentai (1730, 1737, 1783, 1785, 1836, 1838, 1839, 1842–1845 m., b. m. [XIX a.]).
Užupis: Polochovskio (?) prašymas dėl valdos išmatavimo, kt. (b. m. [po 1820 m.]).
Vingrių g.: Vilniaus pranciškonų namo inventorius (1835 m.).
Vokiečių g.: Gieršonovičiaus namo inventorius ([1719 m.]).
Žydų g.: G. Rabinovičiaus suremontuoto namo apžiūros raportas Vilniaus kapitulai (b. m. [XIX a.]).
N vieta Vilniuje: nekilnojamo turto sąrašas (b. m. [po 1685 m.]); namo inventorius, perduodant namą O. Butlerienei ir J. Hovenui (1686 m.); Vilniaus savivaldybės nekilnojamo turto patikrinimo aprašymas (1690 m.), Sušyckių žemės sklypo ribų aprašymas (1692 m.).
Namų, kitų pastatų remonto sąmatų, apskaitų, išlaidų sąrašai ir kiti dokumentai.
Bernardinų g.: vysk. Kosakovskio, Dluskio namų (1799, 1814 m.).
Vilniaus katedra: 1828–1829 m.
Pilies g.: T. Klimaševskio namo (1659–1663, 1671 m.), su leidimu kun. A. Kelpinskiui restauruoti ir gyventi buv. Klarovskių name (1714 m.), J. Lasakovičiaus namo (1723 m., b. m. [XVIII a.]), Vilniaus kapitulos namų (1801–1806 m.), arkivysk. Siestrencevičiaus namo (1814–1823 m.).
Skapo g.: T. Rodzevičiaus namo (1641, 1643 m.).
Žydų g.: G. Rabinovičiaus remontuoto namo apžiūros raportas Vilniaus kapitulai (b. m. [XIX a.]).
N vieta Vilniuje: Gelmontų raštas Vilniaus pranciškonams dėl gaisro (1802, 1803 m.); pastatų ir šulinio restauravimas (1673 m.), N tvoros statyba (1804 m.), pakvitavimai už namų remonto apyskaitas (1814 m.).
 Obligacijos, įsiskolinimo, išlaidų apskaičiavimo dokumentai, kt.
Antakalnis: Vilniaus pijorų raštas dėl pinigų, garantuotų Sluškų namais, perleidimo (1756 m.), P. Januševskos obligacija K. Popieliui (1809 m.).
Arklių g.: T. Turo obligacija K. Sieliavai (1641 m.).
Vilniaus katedra (ir šalia): vysk. E. Kotovičiaus įsiskolinimo, jo (arba Bychovco) rūmų finansiniai dokumentai (1695, 1699, 1817 m.).
Vilniaus malūnai: G. M. Triznos nurodymas P. Podchocimskiui dėl skolos kun. Dlugoševskiui (1645 m.).
Pilies g.: Klimaševskių, Lasakovičių, kitų asmenų (1646 (pagal Žagielio testamentą), 1659–1663, 1664, 1680, 1688, 1691, 1696–1709, 1699, 1700, 1709, 1714–1725, 1723, 1776 m.).
Trakų g.: Vilniaus burmistro P. Hromovičiaus ir kitų Hromovičių, Bialozorų, A. P. Sakovičiaus, Vilniaus pranciškonų, kitų asmenų (1705, 1711, 1713 –1719, 1714–1715, 1715–1721, 1716, 1717–1720, 1721, 1722, [1722], 1753, 1754 m.).
Užupis: Skorų įsiskolinimo dokumentas (1646 m.).
Vokiečių g.: atsiskaitymas su Vilniaus pranciškonais pagal Krasovskių testamentus (1685 m.), A. Pežarskio obligacija pranciškonams ir kt. (1696, 1706 m.); skolų, garantuotų Gieršonovičiaus namu, sąrašas (1719 m.); obligacijų perleidimas M. Chodzkai (1720, 1721 m.); R. Oginskos, K. Sakovičiaus, Polakų, kitų obligacijų, garantuotų namu, perleidimas Vilniaus pranciškonams (1747, 1774 m.).
N vieta Vilniuje: obligacijos Radzikovskiams (1710 m.), A. Koryznai ([1760 m.]), pakvitavimas už pinigus, skirtus Vilniaus katedros fabrikui (1800 m.).
Mokesčių mokėjimo kvitai, pakvitavimai, atleidimo nuo mokesčių ir kitų prievolių dokumentai, kt.
Bernardinų g.: Vilniaus kapitulos namo laikytojo mokesčių mokėjimo Vilniaus kapitulai kvitai (1806–1808 m.).
Pilies g.: Vilniaus kapitulos pakvitavimai Klimaševskiui, Lasakovičiui, Valickiui, kun. Oskierkai (1641–1736, 1699–1721, 1723, 1806–1810 m.), pakvitavimas kun. Horainai už įmokas LDK lauko etmono Radvilos regimentui (1742 m.); Vilniaus kapitulos raštas, atleidžiantis T. Klimaševskį nuo mokesčių už remontą (1661 m.).
Rūdninkų g.: Lk ir Ldk Vladislovo Vazos raštas, atleidžiantis A. Siemašką nuo apgyvendinimo savo namuose pareigūnų ir kt. (1637 m.); S. Fronckevičiaus Radziminskio atliktos priesaikos dėl sumokėtų mokesčių paliudijimas bei pakvitavimai (1667, 1674, 1679 m.).
Trakų g.: Hromovičių mokesčiai Vilniaus pranciškonams (1663, 1664, 1711–1714 m.), Vilniaus pranciškonų mokesčiai (1736–1739 m.), J. Jošchelio mokesčiai pranciškonams (1836 m.).
Užupis: F. Zatovco ir Lyščarskių kvitai (1752–1765 m.).
Vokiečių g.: Lk ir Ldk Vladislovo Vazos raštas K. Koceriui, atleidžiantis nuo mokečių (1642 m.), pranciškonų pakvitavimas A. Pežarskiui (1684 m.), Vilniaus magistrato raštas, atleidžiantis Pežarskių namą nuo mokesčių ir pareigūnų apgyvendinimo prievolės (1713 m.).
N vieta Vilniuje: pastatų, skirtų Lk ir Ldk Vladislovo  Vazos bei pareigūnų apgyvendinimui, sąrašas (1645 m.), Kisielevičiaus kvitai (1724–1729 m.), Vilniaus kapitulos jurisdikos nekilnojamo turto ir mokesčių mokėjimo už jį sąrašai ([1726], 1731, 1736, 1737, 1738, 1740, 1744, 1773, 1782, 1797, b. m. [XVIII a.], 1810 m.), pakvitavimas vysk. B. K. Gosievskiui (1728 m.), kun. Kruševskio ir kapitono Tovianskio raštai dėl pranciškonų namų panaudojimo kariuomenės reikmėms (1781 m.), Vilniaus kapitulos įvairių namų kvitai (1789–1794, 1793–1798, 1798–1811, 1799–[1815], 1800–1811, 1801–1803, 1803–1808, 1803–1811, 1804–1808, 1810 m.); atleidžiamieji raštai nuo kariuomenės apgyvendinimo prievolės dvasininkams, policijos mokesčio (1790, 1799, 1800 m.); mokesčių magistratui  kvitai (1799–1806 m.).
Įmokos ligoninėms, kitoms įstaigoms.
Šv. Jokūbo bažnyčia, ligoninė: pakvitavimas J. Macianskiui už įmoką Šv. Jokūbo ligoninei, garantuotą Vilniaus kapitulos valdomis (1833 m.).
Pilies g.: vysk. P. Točylovskio palūkanų, garantuotų Klarovskių namu, Šv. Nikodemo ir Juozapo ligoninei mokėjimas (1795–1807 m.).
N vieta Vilniuje: Vilniaus socialinės priežiūros prikazo pranešimas apie įmoką, garantuotą Vilniaus kapitulos nuosavybe (1839 m.).
Aplinkos tvarkymo dokumentai.
Trakų g.: Vilniaus pranciškonų nutarimas dėl aplinkos tvarkymo ir nuotekų valymo darbų (1832 m.).
Vingrių g.: Vilniaus pranciškonų, dominikonų, evangelikų liuteronų teismo bylos dėl vandentiekio priežiūros ir kiti dokumentai (1536, 1707–1759 m.).
Vokiečių g.: Vilniaus pranciškonų, dominikonų, evangelikų liuteronų teismo bylos dėl vandentiekio (vandens kanalo) tiesimo ir  priežiūros dokumentai(1752–1757 m.).
N vieta Vilniuje: dėl pranciškonų priverstinio dalyvavimo gatvių valymo darbuose (1781 m.).
Teismo bylų dėl žemės sklypų, namų priklausomybės, palikimo, mokesčių, skolų ir kitų piniginių reikalų, sukčiavimo, žmonių užpuldinėjimo, sumušimo, kalinimo, kitų reikalų dokumentai.
Antakalnis: Dysnos pranciškonų byla su K. Popieliu dėl pinigų (1815 m.), Vilniaus pranciškonų – su A. Izraeliovičiumi dėl obligacijos (1820 m.).
Antokolskio, Mėsinių (?, Judkowa, Jatkos) g.: S. Mipuno (?) kaltinimas dėl H. Boruchovičiaus sumušimo (1732 m.).
Bernardinų g.: G. Pogaželskio byla su T. Klimaševskiu (ir kt.) dėl tariamų skolų, garantuotų K. Ščerbickos namu (1673 m.).
Didžioji g.: J. Lavenderskio byla su N. šaltkalviais dėl užpuolimo (1643 m.).
Vilniaus malūnai: Vilniaus kapitulos byla su A. Gžymala dėl žemės sklypo priklausomybės ir malūno prie Vilnelės statybos (b. m. [XVIII a. pab.]).
Pilies g.: Klimaševskių bylos dėl skolų, netikrų pinigų įsigijimo ir kt. (1670, 1679, 1690–1693, 1699, 1709, 1711 m., b. m.); Klarovskių bylos dėl pinigų, namo priklausomybės ir kt. (1697, 1714 m.); Lasakovičių bylos dėl pinigų ir namo priklausomybės (1709–1712, 1728, 1729 m.); Valadkų bylos dėl namų priklausomybės (1753, 1776–1798 m.); Žagielių byla su Vilniaus kapitula bei kitų asmenų bylos dėl namo priklausomybės (1798 m.).
Vilniaus pilis (šalia): Vilniaus kapitulos byla su Vilniaus vaitu P. Boimu dėl pinigų, garantuotų Vinoldų namu (1678 m.).
Skapo g.: Švabovskių, Češkovskių, T. Rodzevičiaus byla dėl namo priklausomybės (1643, 1650 m.); Vilniaus pranciškonų byla su burmistru D. Paškevičiumi dėl namo priklausomybės (1780 m.).
Trakų g., vartai: Hromovičių, A. Sakovičiaus, Vilniaus pranciškonų ir kitų bylos dėl pinigų (1618, 1719–1724 m.); Ringevičių, Vilniaus pranciškonų ir kitų bylos dėl namo priklausomybės (1724–1729 m.); Leonų ir Vilniaus pranciškonų byla dėl skolų (1735–1736, 1766 m.); Ivanovskių – su Vilniaus pranciškonais dėl pinigų (1754 m.); Vilniaus pranciškonų – su  Benkunskiais, Korfais, J.Gzovskiu dėl namo priklausomybės, neteisėtų sutarčių (1783 m); įspėjimas pranciškonams, J. Nagurskiui ir V. Aronovičiui dėl dvarelio užpuolimo (1784 m.), Tarnovskių – su pranciškonais dėl žemės sklypo priklausomybės (1803–1805 m.); kt. (1807, 1809 m.).
Užupis: Vilniaus kapitulos byla su Denhofu dėl žemės sklypų ribų, su medaus gėrimų gamintojais dėl žemės sklypų priklausomybės (1722 m., b. m. [XVIII a. II pusė]).
Vingrių g.: Vilniaus pranciškonų, evangelikų liuteronų ir kitos bylos dėl vandentiekio priežiūros (1536, 1707–1759 m.).
Vokiečių g.: K. Kocerio bylos su Vilniaus magistratu dėl mokesčių, su E. Fiedorovičiumi dėl pastato priklausomybės (1642, 1648 m.); K. Kocerio našlės O. Glinskos ir jos palikuonių  – su A. Pežarskiu ir Vilniaus pranciškonais dėl skolų (1684, 1689 m.); pranciškonų – su A. Pežarskiu dėl dalies namo priklausomybės (1696 m.); M. Chodzkos – su pranciškonais ir kitais asmenimis dėl skolų, garantuotų buv. Kocerio namais (1726 m.); M. Chodzkos ir kt. – su Vilniaus žydų kahalu dėl žydo L. Polako ir jo šeimos užpuolimo (1731 m.); M. Chodzkos, pranciškonų, Laterano kanauninkų, Vilniaus magistrato, kt. – dėl namo priklausomybės (1732, 1776, 1777 m.); Vilniaus pranciškonų – su evangelikais liuteronais dėl vandentiekio (vandens kanalo) tiesimo ir priežiūros (1752–1757 m.); pranciškonų – su Svencickiais dėl pinigų, garantuotų namu (1829 m.).
N vieta Vilniuje: Vilniaus pranciškonų (1645, 1648, 1662, 1676, 1687, 1689, 1702, 1717, 1718, 1722–1724, 1730, 1741, 1748, 1749, 1759, 1781, 1811 m.), dominikonų (1718 m.), Vilniaus kapitulos (1811) (ir kt.) bylos su magistratu, valstybės pareigūnais (M. K. Radvila, kt.) dėl mokesčių mokėjimo, suteiktų privilegijų pažeidimo; Zavistovskių – su T. Rodzevičiumi dėl butų nuomos mokesčio (1652 m.), Valadkų, Jahlickių (kt.) – su Vilniaus kapitula dėl namų priklausomybės (1783–1800, 1796 m.), Rutkovskių skolų (1815 m.).
Dokumentų sąrašai.
Šalia Šv. Mykolo bažnyčios esamo buv. pranciškonų namo (1743 m.).
Pilies g.: Klarovskių, Klimaševskių, Lasakovičių (kt.) namo (-ų (?) (1714, 1736, 1750, 1762–1778, 1799, 1802 m.).
Vilniaus pilis: Vilniaus pilies iždo (b. m. [XVIII a.]).
Trakų g.: Vilniaus pranciškonų nuosavybės (1784, 1806 m.).
N vieta Vilniuje: Vilniaus gyventojų nuosavybės (b. m. [XVIII a.]), buv. Korsako dvarelio ([1801 m.]), vysk. E. Kotovičiaus nuosavybės, Vilniaus kapitulos namų (1802, 1809 m.).
Korespondencija dėl teismo bylų, piniginių, mokesčių mokėjimo, skolų grąžinimo, obligacijos patvirtinimo, prekių atsiuntimo ir kitų reikalų.
Antakalnis: M. Dogielio laiškas Vilniaus pijorams dėl pinigų, garantuotų Sluškų rūmais (1756 m.); Pilies g.: laiškai Klimaševskiams ir Lasakovičiui dėl pinigų (1661, 1691, 1693, 1712, 1727 m.); Trakų g.: Bialozorų laiškai dėl prekių pristatymo (1705–1720 m.), Radvilienės protekcija P. Sakovičiaus byloje (b.m. [XVIII a.]).
• Vilniaus bažnytinės įstaigos – vienuolynai ir kt. – 295 saugojimo vienetai, 1599–1898 m.
(vnt. Nr. 2337–2631).
Šiame skyrelyje patalpinta Vilniaus pranciškonų konvento dokumentų grupė, išsiskirianti savo kiekiu (255 saugojimo vienetai). Kiti pranciškonų konvento, kitų įstaigų dokumentai – kituose II skyriaus poskyriuose.
Vilniaus augustinų, bazilijonų, bernardinų, dominikonų konventų bei kitų įstaigų dokumentai – 40 saugojimo vienetų, 1599–1898 m. (vnt. Nr. 2337–2376).
Šv. Kotrynos vienuolyno įstatų fragmentas (b. m. [XVIII a.]).
Vilniaus bernardinų bažnyčios gautų raštų knyga (1848–1870 m.).
Turto valdymo, palikimo dokumentai: N. namo perdavimas Šv. Stanislovo bažnyčios [Vilniuje] kunigams misionieriams (1599 m.); I. Dubovičiaus testamento patvirtinimas, užrašymas basiesiems karmelitams (1637, 1666 m.); bazilijonų vienuolės L. Kosobuckos dėdės palikimo perleidimas D. Vladyčkai (1712 m.).
Mokesčių mokėjimo, piniginių atsiskaitymų dokumentai, kt.: Polakų skolos perleidimas Chodzkai (1731 m.); vysk. B. Gosievskio įpėdinių atsiskaitymas su misionieriais pagal jo testamentą (pinigų išmokėjimas, bibliotekos perdavimas ir kt., 1744 m.). Jėzuitų vaistinės apyskaita (1724 m.); pakvitavimai už žvakes (1830 m.); raštai dėl misionierių atsiskaitymų už žemės sklypų nuomą ir kt. (1837, 1840 m.); paaukotų pinigų kvitas bernardinams (1865 m.); Vilniaus policijos raštas, skiriantis Šv. Onos brolijai vieno kareivio išlaikymą už nesumokėtus mokesčius (1871 m.).
Atgailų atlikimo Vilniaus Bernardinų bažnyčioje paskyrimo (1891–1898 m.) ir Vilniaus dekano nurodymo (paskelbti bažnyčiose pabėgusių nuo savo vyrų žmonų pavardes) trumpas turinys (1898 m.).
Teismo bylos: dėl išmokų dominikonams, bernardinams pagal Kučborskių testamentus (1737 m.); Marijavičių – dėl padirbtų dokumentų (1820 m.).
Vilniaus pranciškonų konvento (Mažesniųjų brolių konventualų vienuolynas ir Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia) dokumentai – 255 saugojimo vienetai, 1605–1878 m. (vnt. Nr. 2377–2631).
Turto valdymo, mokesčių mokėjimo, finansinių atsiskaitymų, teismo bylų dokumentai, kt. 
Lk ir Ldk Augusto III privilegijos Vilniaus pranciškonams (dėl spaustuvės įkūrimo, 1756 m.; dėl medienos, plukdomos Neries upe, neapmokestinimo, 1758 m.), P. Mejerio testamentas (1798 m.), duomenys apie pertvarkytą pranciškonų archyvą (b.m. [po 1825 m.]).
LDK evangelikų [reformatų] bažnyčios Vyriausiojo pakvitavimas Vilniaus pranciškonams, atgavus varpą (1686 m.); daiktų sąrašai ir pakvitavimai, atgavus saugomą turtą bei dokumentus (1743, 1744, 1746, 1753, 1754, 1759, 1763–1767, 1769, 1771, 1772, 1780, 1782,  1787, 1795, 1796, 1801, 1802, 1805, 1807–1823, 1825, 1868 m.).
Obligacijos, pakvitavimai; įsiskolinimo, įmokų už mišias ir kiti piniginių atsiskaitymų dokumentai (1628-1836 m.); raportas apie  fundacinių lėšų panaudojimą (1819 m.); Vilniaus vaistinių, gydytojo pakvitavimai, apyskaitos bei vaistų receptai (1823–1830 m.).
Mokesčių, aukų mokėjimo, kariuomenės apgyvendinimo, maisto produktų svėrimo, pristatymo kariuomenei, karo ligoninei ir kt. kvitai, pakvitavimai (1711–1839 m.).
Kun. J. Dluskio pareiškimas dėl pranciškonų vienuolyne saugotų dokumentų dingimo Maskvos kariuomenės užpuolimo metu (b. m. [XVII a. pab.]); protestas dėl sudegusių dokumentų (1749 m.).
Lk ir Ldk Vladislovo Vazos raštas dėl P. Mieleškos turtų perdavimo pranciškonams ir byla su A. Buchovieckiu dėl jų (1633, 1638 m.).
Kitos pranciškonų teismų bylos – su jėzuitais, A. Pežarskiu dėl skolų (1605, 1628, 1688 m.); su Karengomis dėl Kučborskos palikimo (1736 m.); su magistratu, vaivada M. Radvila dėl mokesčių (1740, 1748, 1758 m.); su Giecevičiais dėl tariamo testamento suklastojimo (1742 m.); su Stravinskiais (1756 m.); su Ostreikomis (1774 m.); su Lapomis, Kušelevskiais dėl R. Kušelevskos Chalaimienės testamento, skolų (1775, 1787, 1790, 1807, 1811, 1826–1828 m.); su T. Pavlikovskiu dėl žydo I. Moižešovičiaus sumušimo (1778 m.); su Sorokomis (1779, 1785 m.); su mediku S. Piotrovskiu (1780 m.); su Stažynskiais dėl skolos, su Vilniaus tarėjais (1782 m.); su S. Kolbu dėl pinigų (1783, 1784 m.), dėl aptarnaujančių kariuomenę medikų algų (1794 m.); dėl priežiūrėtojo Ciechanskio apskundimo (1806 m.); su kun. P. Kobyliskiu, J. Jankovskiu dėl vienuolyno lėšų panaudojimo asmeniniams reikalams (1811, 1812, 1821, 1829 m.); su J. Vereščinskiu dėl Rutkovskių palikimo (1815 m.);  su Jelenskiais dėl valstiečių sąrašo (1818 m.); su Zeidleriais dėl skolos (1820 m.); su Tabrynskiu dėl karietos nuomos (1827–1835 m.), su Korsakais dėl skolų (1837 m.), kt. Yra Lk ir Ldk Augusto III raštas pranciškonams dėl ieškovų susirinkimo (1755 m.).
Sutartys, įsipareigojimai – su kaminkrėčiais dėl vienuolyno ir alaus daryklos dūmtraukių valymo (1835–1837 m.), su žydais dėl skerdienos pristatymo (1836–1840 m.); chirurgo paslaugų atlikimo dokumentai (1837, 1840 m.).
Korespondencija.
1717–1878 m. Vilniaus pranciškonų tarpusavio bei su kitais asmenimis susirašinėjimas dėl nuosavybės valdymo, teismų bylų, piniginių ir kitų reikalų.
JARMALIŠKĖS, Kijonys, Zasčiūnai, kt. – 283 saugojimo vienetai, 1597–1871, b. m. (vnt. Nr. 701–983).
Turto pardavimo, perdavimo, nuomos, kiti dokumentai: Jarmališkių perdavimas Vilniaus pranciškonams (1597 (rankr. nuorašai),  1754 m.); pranciškonų žemės sklypų pardavimas Luloms (1600 m.). Čapurniškių ir Dedelių žemės sklypų perdavimas Savanievskiams (1680 m.). Patvirtinta privilegija Vilniaus pranciškonams žvejoti Papiškių ežere, M. Šumskiui suteikta ežero valdymo ir panaudojimo teisė, kt. (1601, 1604, 1609, 1614 m.).
Nuoma: Vilniaus pranciškonams priklausiusio Stagutiškių palivarko, vienkemio, sklypo šalia Nemėžiaus – Kozlovskiams, J. Paškovskiui (kt.; 1797–1803, 1810, 1834 m.), Ivaškevičiams (1798–1803 m.); Kijonių palivarko smuklės – K. Movšovičiui, A. Hercikovičiui (1798–1803, 1818–1823 m.), Zasčiūnų smuklės – Kapeliui (1830–1841 m.); Kijonių palivarko Oblizankos vienkemio su malūnu ir kt. – J. Rudzinskui ir kt. (1798–1810 m.); Kijonių palivarko – A. Revienskiui (1807–1808 m.); Jarmališkių palivarko Skrobovkos smuklės – J. Pienkovskiui (1833–1838 m.); Zasčiūnų k. dykynių – J. Novickiui, M. Andruškevičiui (1833–1836 m.); Slomiankos smuklės – R. Lukovskiui ir kt. (1833–1840 m.); Kijonių palivarko Saduniškių žemės sklypo – A. Urbanavičiui (1836–1841 m.).
Inventoriai, gyventojų sąrašai, turto apžiūros dokumentai: Jarmališkių - po A. Korsako valdymo (1649 m.); Jarmališkių palivarko, Jarmališkių ir Zeščevičių k. (1795 m.); Jarmališkių, Zasčiūnų, Papiškių (1795 m.); Papiškių k. (1795 m.), Kijonių valdos (1795, 1816, 1825, 1827 m., [XIX a.]); Jarmališkių, Zasčiūnų, Kijonių (1795, 1800 m.); Jarmališkių ir Kijonių ([1795–1827 m.]); Jarmališkių palivarko Jarmališkių, Mikutiškių, Zasčiūnų, Papiškių k. (1799, 1801 m.); Jarmališkių dv. (1801–1805, 1816–1827 m.); Slomiankos smuklės (1838 m.); samdinių sąrašas ([XIX a.]); Mikutiškių smuklės ([XIX a.]).
Žemės ribų aprašymai: Kijonių su Verbuškiais (1756 m.), Jarmališkių (1772, 1773 m., b. m. [XVIII a.]), Zbrožkovščyznos Šankapolės (1772 m.), Juodlaukio ir Juodiškių bei Tašlikovščyznos (1772 m.); Kijonių su Rukainiais, Juodiškių ir Juodlaukio valdomis (1772 m.), Zasčiūnų (1772 m.); Kijonių su Kena (1773 m.).
Mokesčių mokėjimo sąrašai, kvitai, pakvitavimai, rekrūtų, miltų, grūdų pristatymo, kt.: 1650–1674, 1690, 1794, 1798–1802, 1807, 1813–1820, 1820–1831, 1828, 1831, 1835–1840 m.; 1838 m.(kariuomenės barakų statybai šalia Kauno); 1871 m. (atleidimas nuo rekrūtų prievolės).
Įpareigojimai: Vilniaus pranciškonams (Lydos pašto kelio dalies priežiūra, 1827 m.).
Piniginiai atsiskaitymai: Vilniaus pranciškonų – su Savanievskiais (1751 m.), Chreptovičiumi (1808 m.), P. Juodka (1820 m.), kt.
Sutartys: Vilniaus pranciškonų su Kenos nuomininku ir Vilniaus pirkliu dėl Kijonių miško kirtimo (1791–1804 m.), su D. R. Pietraševskiu dėl valdų išmatavimo (1810 m.).
Valstiečių priklausomybės dokumentai, kt.: Kijonių valdos (1625, 1793, 1801, 1820 m.), Kazokiškių palivarko (?, Kozaktar, 1800 m.), Jarmališkių valdos (1804, 1806, 1813 m.).
Vilniaus pranciškonų bylos  su Milevskiais, Loknickiais, Vavreckiais ar Vavžeckiais (1597 m); Burnakais (1597 m.); Listvianskiais (1613 m.); kun. J. Polubinskiu (1784, 1787 m.); Vilniaus bernardinėmis (1619, 1749, 1750, 1756, 1771–1773, 1785, 1813 m.); karmelitais (1689, 1691, 1752, 1767, 1768, 1770, 1783 m.); jėzuitais (1737, 1755, 1756 m.); dominikonais (1737, 1787 m.); bazilijonais (1756, 1789 m.); Kocielais (1668 m.); Horainomis ir kt. (1701–1721, 1751, 1754, 1758, 1759, 1761, 1762, 1787, 1822–1825 m); Savanievskiais, Vojevodzkiais ir kt. (1729, 1737, 1743, 1744, 1749–1753 m.); Čyžais, Sapiegomis, Listvianskiais (1737, 1748, 1755, 1758, 1764, 1780 m.); Radvilomis (1749–1752, 1772 m.); Oskierkomis (1802 m.); su visais minimais ir kitais kaimynais (1751,1752, 1770–1775, 1787 m., b. m. [XVIII a.], 1810 m.) dėl valdų priklausomybės, žemės ribų pažeidimo, užpuolimų ir sumušimų, lankų nupjovimo, kitų nuostolių padarymo; su M. Šumskių, E. Puzinaite Dombrovska, Menžižečės (Užupio, Alytaus apskr.) seniūnijos  gyventojais, Vilniaus gailestingosiomis seserimis dėl žvejybos Papiškių ežere; ežero, žemės sklypų ir žvejų priklausomybės; žemės ribų (1601, 1602, 1792, 1805–1808, 1810, 1829 m.); su Vilniaus jėzuitais, Chreptovičiumi dėl valstiečių priklausomybės (1625, 1806–1808 m.); su kun. A. Stretu dėl neteisėto mišių laikymo, Šv. Roko brolijos įsteigimo, aukų rinkimo Kijonių koplyčioje (1808 m.); su J. Stankevičiumi dėl neteisėto įrašymo į valstiečių sąrašus (1820 m.); su M. Abramovičiumi dėl Mikutiškių smuklės statybos ir nuomos sutarties pažeidimo (1863 m.).
KENA Zbrožkovščyzna Bohuševščyzna  Giedraiciovščyzna Šankopolė  – 77 saugojimo vienetai, 1540–1760 m., b.m. (vnt. Nr. 1064–1140).
1540, 1592, 1639, 1665, 1729, 1753, 1755 m. žemės, miško sklypų ribų, dvaro išdalijimo aprašymai, savininkų, dokumentų ir kt. sąrašai.
1594, 1672 m. kilnojamo ir nekilnojamo turto inventoriai.
U. Vilčevskos Bronievskos 1737 m. testamentas.
Turto pirkimo, pardavimo, perleidimo dokumentai: Zbrožekų dvaro pardavimas G. Podbipientui (b. m. ), Ščuckių – Kotašiams (1635 m.), P. Kotašiaus – L. S. Lokucijevskiui (1652 m.), Lokucijevskių – Vilčevskiams (1669, 1670 m.); J. Boguševskio teisių į dvarą perleidimas Vilniaus pranciškonams (1672 m.), M. Palmštraucho dvaro pardavimas Gibliams (1681 m.); S. Giblienės Melerienės ir T. Giblio – M. K. Haraburdai (1688 m.); Dirvoniškos – Vilčevskiams (1714 m.); A. Vilčevskio – K. Vilčevskiui (1737–1743 m.); dvaro perdavimas Savanievskiams ir atsiskaitymai su Vilniaus pranciškonais (1737–1743 m.).
Turto užstatymo dokumentai: J. Giedraičio – Sidorovičiui, Suražui (1642 m. ), A. Lokucijevskio – Markovskiams (1667 m.), Vilčevskių – M. Palmštrauchui (1673 m.), M. K. Haraburdos –Zablockiams (1689 m.).
Teismo bylos: J. Boguševskio – su Giedraičiais dėl dvaro priklausomybės (1648 m.); Melerių, Giblių – su Surožais, Krepštuliai, Fastovskiais (kt.) dėl lankų nupjovimo (1684, 1685 m.); Dirvoniškų – su Zablockiais, Haraburdomis, Lokucievskiais dėl dvaro priklausomybės, valstiečių su jų turtu pasisavinimo (1691–1701 m.); Vilčevskių – su Surožais, Volčekais, J. Civinskiu dėl žemės ribų pažeidimo, užpuolimų, nuostolių padarymo, kt. (1719–1730, 1737–1743 m.); Vilniaus bernardinių, pranciškonų, bazilijonų (kt.) bylos dėl pinigų (1750 m.), užpuolimo (1760 m.), kt.
Vilčevskių ir jiems 1706–1729 m. siųti laiškai dėl pinigų, mišių laikymo, nepagrįstų kaltinimų, žemės ūkio darbų ir kt.
ADUTIŠKIS – 47 saugojimo vienetai, 1609–1838 m. (vnt. Nr. 453–499).
Turto valdymo dokumentai: kun. S. Kiškos Adutiškio dvaro su Stojėtiškio ir kitais palivarkais užrašymas Vilniaus Kapitulai (1609 m.), K. Škalkunovo teisių į Dovhlediškių (?) palivarką patvirtinimas ir kt. (1617 m.); M. ir K. Kiškų teisių į Adutiškį atsisakymo (1626 m.), kun. J. Vavžeckio palikimo tvarkymo dokumentai (1790 m.).
Gyventojų sąrašai bei jų sudarymo dokumentai: Surviliškio dv. (ir aplinkinių valdų) sąrašas (1818 m.), chirurgo P. Bienikovičiaus raportas apie dvaro ligonių skaičių (1828 m.).
Mokesčių mokėjimo kvitai, pakvitavimai: S. Kiškos (1612–1624 m.), Vilniaus Kapitulos (1627–1633 m.).
Vilniaus kapitulos finansiniai atsiskaitymai: su A. Houvaltu (1808 m.); Adutiškio nuomininkais, valdytojais – S. Kulvinskiu (1811, 1817 m.), I. Kozakevičiumi (1816, 1819 m.), A. Dronževskiu (1831 m.); su chirurgais J. Michalovskiu (1819 m.), M. Biernackiu (1820 m.), P. Biernikovičiumi (pinigai vaistams cholerai gydyti, 1831 m.), kitais asmenimis; už teismo bylas (1800, 1804, 1802–1814 m.), pabėgusius valstiečius (1821 m.), grūdus pasėliams (1812, 1815, 1822, 1823 m.), parduotus javus (1827 m.). J. Civinskio obligacijos L. Rafalovskiui (1828, 1829 m.). Įpareigojimas kun. Kelpšai užsiimti Adutiškio klebonijos finansiniais reikalais (1790 m.).
Pakvitavimai už gautus Adutiškio ir kt. dokumentus, jų sąrašai (1790, 1791 m., b. m. [XVIII a.], 1816–1838, 1819, 1821, 1822, 1829–1835, 1837, 1838 m., b. m. [XIX a.]); 1830 m. vaistų sąrašas.
Vilniaus kapitulos teismų bylos: su B. Čechovičiumi (1814 m.) dėl skolų; su Chomskiu, Sulistrovskiais (kt.) dėl Adutiškio valstiečių valdų sąrašuose nurodymo (1816 m.); su S. Dmochovskiu dėl pabėgusių valstiečių (1824 m.).
A. Hrehorovičiaus, kun. Porazinskio (kt.) laiškai dėl mokesčių mokėjimo, atsiskaitymo už patarnavimus, dokumentų siuntimo, kt. (1653–1838 m.).
VILŪNIŠKĖS – 43 saugojimo vienetai, 1681–1779 m. (vnt. Nr. 2632–2674).
Turto valdymo dokumentai: Vilūniškių valdos pasidalijimas tarp Dunajų ir Suševičių (b. m., [XVII a.]), Moscikių valdos užstatymas Vilniaus pranciškonams (1724 m.), A. K. Vladičkos Meiriškių valdos užstatymas Vilūniškių seniūnui J. A. Hrebnickiui (1744 m.).
Obligacijos ir kiti įsiskolinimo bei piniginių atsiskaitymų dokumentai: J. Suševičiaus – M. Kargaudui (1684 m.), Moscickių (1716, 1724 m.), Vilniaus pranciškonų, A. Širmos ir L. Zajončkovskio (1766 m.).
Teismo bylos: J. Suševičiaus – su Dunajais dėl įžeidinėjimo, užpuolimo, sužalojimo, valdos išdalijimo, pasėlių sunaikinimo, priėjimo prie Bražuolės upės ribojimo (1681, 1686 m.); Vilniaus pranciškonų, Zajončkovskių, P. Širmos, P. Pietraškevičiaus (ir kt.) tarpusavio bylos dėl žemės ribų pažeidimo, nuostolių padarymo, valstiečių, samdinių sumušimo, Vilūniškių valdos ir Trakų vaivadijos trijų ežerų priklausomybės (1725–1766, 1771, 1779 m.); Vilniaus pranciškonų – su Suševičiais dėl skolos (1727 m.).
TRYŠKIAI – 34 saugojimo vienetai, [1795]–1825 m. (vnt. Nr. 1594–1627).
Turto valdymo dokumentai: Būgių kaimo perdavimas Vilniaus kapitulai (1811 m.).
Būgių k. inventoriai ir gyventojų sąrašai (1811, 1815 m.).
Sutartys: L. Bielinskio su J. Jokubovskiu dėl Būgių vienkemio (?) perleidimo ir miškų bei laukų sargo pareigų (1815, 1816 m.).
Būgių k. valstiečių prašymas Vilniaus Kapitulai dėl jų išregistravimo iš laisvųjų valstiečių sąrašo (1816 m.).
Vilniaus pranciškonų mokesčių mokėjimo kvitai ([1817 m.]). P. K. Chominskio obligacija Vilniaus pranciškonams ([1795 m.]).
Teismo bylos: Chominskių – su Vilniaus kapitula, pranciškonais ir kitais kreditoriais dėl skolų (1803–1811, 1817, 1823 m.); Vilniaus kapitulos – su I. Tyzenhauzu dėl Chominskių skolų (1813, 1815 m.); su kun. (de) Šliku dėl Būgių užpuolimo ir pasisavinimo (1817 m.).
Laiškai bylos dėl Tryškių dvaro įsiskolinimo reikalų ir kt. (1809–1818 m.).
VARNIONYS – 30 saugojimo vienetų, 1808–1870 m. (vnt. Nr. 1669–1698).
Turto inventoriai, sąrašai: kun. M. Staniševskio (1808, 1811 m.); Varnionių Šv. Jurgio bažnyčios ir klebonijos bei Varanių ((?), Varnė (?), Woronna) palivarko inventoriai (1808, 1814, 1829 m.); valstiečių skolų, jaučių, arklių sąrašas (1816 m.).
Kun. B. Voisiato įpareigojimų ir kiti dokumentai (1867–1870 m.).
Sutartys: Varnionių klebono A. Klongevičiaus – su kun. J. Stanevičiumi dėl klebono (1809, 1810 m.), su kun. T. Orlovskiu dėl vikaro (1810–1811 m.), su kun. J. Kolbu dėl klebono pavaduotojo (1816 m.), su A. Vitkevičiumi ir J. Stefanovičiumi dėl valdytojo (1809–1814 m.), su B. Olešinskiu (ir kt.) dėl vargonininko (1809–1812 m.) pareigų; su M. Šlamovičiumi dėl smuklės (1813–1814 m.), M. Mackevičiumi dėl namo su žemės sklypu (1813 m.), J. Egeriu dėl būto (1814 m.) išnuomojimo; su D. Zaveliu dėl medienos Neries krante saugojimo (1815 m.).
Piniginiai atsiskaitymai: kun. J. Stanevičiaus ir kun. A. Klongevičiaus atsiskaitymai pagal kun. M. Staniševskio testamentą (1808-1810, 1811–1816 m.), kun. A. Klongevičiaus – su M. Abramovičiumi pagal M. Abramovičienės obligaciją (1815 m.), St. Klongevičiaus – su siuvėju (1817 m.).
Teismo bylos: kun. A. Klongevičiaus – su J. Veisu dėl pinigų (1814–1815 m.); Vilniaus kapitulos – su G. Čyžo paveldėtojais dėl valstiečių priklausomybės (1828 m.).
LEMANTAUČIZNA, Neveronys – 24 saugojimo vienetai, 1773–1784 m. (vnt. Nr. 1191–1214).
Turto valdymas: Neveronių k. perdavimas Valkininkų (1776 m.), Vilniaus (1778 m.) pranciškonams ir nuoma Gelvonų pranciškonams (1780–1783 m.).
Turto inventoriai: Neveronių k. (1776, 1780 m.).
Įsiskolinimo dokumentai: Horodenskių – Valkininkų pranciškonams (1773 m.).
Teismo bylos: Horodenskių – su Valkininkų ir Vilniaus pranciškonais dėl skolų, nuostolių padarymo Neveronių kaimui (1775–1780, 1784 m.); Vilniaus pranciškonų – su Gelvonų pranciškonais (ir kt.) dėl Neveronių k. priklausomybės (1784 m.).
ZUCHOVIČIAI  (Mažieji Zuchovičiai) – 22 saugojimo vienetai, 1719–1729 m. (vnt. Nr. 2705–2726).
Turto valdymas: valdos nuoma P. Muchlinskiui (1723, 1726 m.), valdos perleidimas J. Vainai (1729 m.).
Inventoriai, sąrašai: Mažujų Zuchovičių valdos (1723 m.), Zuchovičių cerkvės inventoriaus sąrašas (1723 m.).
Piniginiai atsiskaitymai ir kt.: Vainų globėjo – su Vilniaus kapitula ir kitais asmenimis (1721–1726, 1729 m.), Vilniaus kanauninko A. Žebrovskio ūkinės (ir kt.) veiklos ataskaita (1725 m.), pakvitavimai P. Muchlinskiui (1726 m.).
Teismo bylos: A. Butvilovskio (ir kt.) – su Vainomis dėl skolų (1719, 1722 m.).
Dauguma 1722–1725 m. laiškų siųsti A. Žebrovskiui dėl piniginių atsiskaitymų, ūkio darbų ir kt.
PASVALYS – 18 saugojimo vienetų, 1586–1830 m. (vnt. Nr. 1374–1391).
Turto valdymas: Lk ir Ldk Stepono Batoro 1586 m. privilegijos (teisė į Pasvalio bažnyčios valdas) Vilniaus katedros dvasininkams registravimo dokumentas (1789 m.), Pasvalio bažnyčios statybos dokumentai (1779 m.).
Gyventojų, dūmų sąrašai (b.m. [XVIII a.]).
Pabėgusių valstiečių sugrąžinimo dokumentai (1805 m.).
Piniginiai atsiskaitymai, kt.: A. Stanevičiaus – su Vilniaus katedra (1733 m.); Vilniaus kapitulos – su D. Pilchovskiu už valdos nuomą (1801 m.), su valstiečiu J. Klungiu (1805 m.), A. Višnievskiu pagal J. Stroinovskio testamentą (1813 m.), su K. Cviku Želazovskiu už matavimo darbus ir žemėlapių sudarymą (1823–1824 m.); valdos pajamų sąrašas (1830 m.).
Mokesčių mokėjimo kvitai (1795–1801 m.).
Pasvalio valdytojo L. Bielinskio raportai Vilniaus kapitulai (1815–1819 m.).
Laiškai (1772–1829 m.) Vilniaus kapitulai bylų su I. Petruševičiumi, Pasvalio žydais, valdos nuomos ir kitais reikalais.
JUODIŠKĖS – 17 saugojimo vienetų, 1589–1875 m. (vnt. Nr. 999–1015).
Turto valdymas: J. Molos valdos (Švabovskio dvaro? kaimo?) pardavimas Skrobovočiams (1589 m.); M. Mackevičiaus valdos (Polansko) užstatymas A. Lulai (1594 m.); J. Čyžo žemės sklypo užrašymas J. Kalendai (1600 m.); valdos išdalijimo tarp Lulų (ir kt.) ir žemės ribų nustatymo dokumentai (1623 m.), P. Čyžo pakvitavimas Vilniaus kapitulai, atgavus valdą (1776 m.).
L. Kulešos nuosavybės prie Juodosios upės žemės ribų aprašymas (1609 m.).
Turto inventorius, perduodant valdą K. Osinskiui (1653 m.)
Įsiskolinimo dokumentai: P.Čyžo obligacija Vilniaus kapitulai (1776 m.).
Teismo bylos: J. Kolendos – su Lulais dėl Juodiškių ir kitų valdų priklausomybės bei išdalijimo (1601 m.); P.Čyžo – su Vilniaus pranciškonais, Tukalomis  (ir kt.) dėl žemės ribų (1766, 1767 m.); Vilniaus kapitulos byla su Čyžais dėl skolų (1818 m.).
Leidimas A. Gorbačevskio palaikus išgabenti iš Juodiškių į Vilnių (1875 m.).
PELYŠOS – 17 saugojimo vienetų, 1685–1729 m. (vnt. Nr. 1393–1409).
Turto valdymas: Lk ir Ldk Augusto II 1713 m. privilegija J. Pancežynskiui, leidžianti įsteigti Pelyšų miestelį, organizuoti muges bei prekymečius; Mickevičių valdos užstatymas Kušelevskiams (1706 m.); M. Pancežynskos valdos perleidimas S. Pancežynskiui (1726 m.).
Testamentai: P. Pancežynskio (1685 m.), M. Pancežynskio (1701 m.), M. Pancežynskos (1728 m.).
Teismo bylos: P. Pancežynskio – su Lachnickiais dėl skolos ir užstatytos Pelyšų dvaro dalies valdymo (1697 m.); Kušelevskių – su Pancežynskiais dėl priteistų pinigų sumokėjimo, neteisėto valdos pasisavinimo bei tarno sumušimo (1715, 1721 m.) ir su Vilniaus pranciškonais dėl dvaro valdymo teisių pažeidimo (1728 m.); Pancežynskių tarpusavio byla dėl skolos (1721 m.); Vilniaus pranciškonų – su Kušelevskiais dėl valdos priklausomybės ir piniginių reikalų (1728, 1729 m.).
BOLŠOJE SELO (Velikoje selo, Minsko gub.), Buchovščyzna (Molodečno grafystė), Daumantai, kt. – 16 saugojimo vienetų, 1819–1829 m. (vnt. Nr. 564–579).
M. K. Oginskio obligacija Vilniaus pranciškonams (1819 m.).
Teismo bylos: Vilniaus pranciškonų su Oginskiais ir Chrapovickiais dėl skolų (1819–1829 m.).
Susirašinėjimas dėl Oginskių ir Chrapovickių skolų grąžinimo (1819–1827 m.).
PANERIAI – 16 saugojimo vienetų, 1792–1840 m. (vnt. Nr. 1347–1362).
Atsiskaitymai už valdos nuomą: kun. A. Kruševskio (1792 m.), vysk. P. Točylovskio (1801 m.), kun. P. Cybovičiaus (1830 m.) – su Vilniaus kapitula.
Pakvitavimai, gavus pinigus arklių pirkimui (1813 m.), užsodinus daržus daigais (1821 m.), už pabėgusį valstietį (1827 m.), teismo išlaidas (1827 m.), kapeliono paslaugas (1828, 1829 m.).
Mokesčių, palūkanų mokėjimo kvitai, pakvitavimai (1797, 1818–1819 m.).
Dokumentų sąrašai ir pakvitavimai (1816, 1840 m.).
Kunigų raportai Vilniaus kapitulai apie Panerių valdos žemės ribų išvedimą bei pajamas su kvitų sąrašais (1833 m.).
Vilniaus kapitulos byla dėl valstiečių Zajončkovskių priklausomybės (1834 m.).
ZIEMBINAS, Zamošai, Zaozieže  (Minsko vaiv.), Konvališkės (Ašmenos pav.), Kryčynas – 16 saugojimo vienetų, 1699–1804 m. (vnt. Nr. 2689–2704).
Turto valdymas: Rotomskių pakvitavimas Vilniaus kapitulai už perduotas jų valdymui Ziembinos ir Konvališkių valdas (1747 m.).
Vilniaus Kapitulos pakvitavimas Tiškevičiams už gautus pinigus ir teisės į Zaoziežės dvarą atsisakymas (1744 m.).
Dokumentų sąrašai: Zamošų palivarko (1712 m.); Ziembinos, Konvališkių, Zaoziežės, Kryčyno,  valdų, namo Vilniuje (1747, 1756 m.); P. Tiškevičiaus prašymas dėl dokumenų išdavimo (1804 m.).
Sutartys: kun. A. Žebrovskio – su Mirskiais dėl obligacijos apmokėjimo, Ziembinos dvaro palivarkų, Konvališkių palivarko, namo Vilniuje valdymo ir kt. (1729 m.).
Teismo bylos: K. Čapskos Obrynskos, J. M. Zgirskio, G. Fronckevičiaus Radzyminskio – su Ostromeckiais dėl Obrynskos skolos (1699–1701 m.); Vilniaus kapitulos – su Rotomskiais dėl įsipareigojimų (perimant nuosavybę valdymui) nevykdymo (1754, 1755 m.), su Tiškevičiais dėl pinigų grąžinimo (1756 m.); minimų asmenų tarpusavio byla dėl pinigų (1757 m.), kt.
BAREIKIŠKĖS (Jagielovščyzna, Boreikovščyzna, kt.) – 14 saugojimo vienetų, 1521–1810 m. (vnt. Nr. 530–543).
Žemės ribų aprašymai: Bareikiškių ir Juodiškių (b. m. [XVIII a. II pusė]).
Turto valdymo dokumentai: Jundzilų Bareikiškių dvaro pardavimos M. Fiedorovičiui (1521 m.), B. Burdos – A. Jovidai (1618 m.); D. Jogailos žemės sklypų užstatymo Bareikoms (1630 m.), J. Sušyckos Jagielovščyznos palivarko Bareikiškių lauke – Kalševskiams (1700 m.).
Teismo bylos: Vilniaus pranciškonų – su P. Čyžu dėl Bareikiškių užpuolimo (1781 m.), su J. Žulkovskiu, A. Versockiu ir jų globėjais dėl žemės ribų (1809, 1810 m.).
BULAKAVAS (?, Bulhakovskas, Bulakovskas, Trakų vaiv.) – 13 saugojimo vienetų, 1735–1787 m. (vnt. Nr. 596–608).
R. A. Karengaitės Kučborskos testamentas (1735 m.).
Piniginių atsiskaitymų dokumentai: T. Karengienės Giecevičienės su Vilniaus pranciškonu A. Karenga (1769 m.).
M. Turčynovičiaus Sušyckio pakvitavimas Karengoms, atgavus valstiečius (1747 m.).
Teismo bylos: kun. A. Karengos – su Odachovska dėl sumušimo (?) (1735 m.), Vilniaus pranciškonų – su Giecevičiais, Karengomis dėl pinigų pagal A. Karengos testamentą (1736–1741 m.); Karengų tarpusavio, Vilniaus pranciškonų ir kitų asmenų bylos dėl valdos, kitų dokumentų pasisavinimo bei nepagrįstų ieškinių, kt. (1778, 1780–1787 m.).
Kunigų sąrašai, laidojant T. Karengienę Giecevičienę (bei pakvitavimai) (1771 m.), kt.
RUKAINIAI – 13 saugojimo vienetų, 1568–1824 m. (vnt. Nr.1455–1467).
Turto inventoriai, kt.: Vilniaus arkidiakono J. K. Ancutos nuosavybės (1737 m.), žemės ribų aprašymas (1772 m.).
Gyventojų ir mokesčių mokėjimo sąrašai (1568 m.). Lk ir Ldk Jono Kazimiero raštas dėl tilto prie Rukainių naudojimo mokesčio nustatymo (1651 m.); Lk ir Ldk Mykolo Kaributo Višnioveckio privilegija Vilniaus arkidiakonui rinkti Rukainių tilto naudojimo mokesčius (1669 m.).
Teismo bylos: kun. G. Svientickio – su A. Replinskiu dėl nesumokėto iždui mokesčio už valdą ir smuklę, Vilniaus pranciškonų – su kun. J. Polubinskiu ir kitais kaimynais dėl žemės ribų (1772, 1785 m.), Rukainių bažnyčios – su Vilniaus kapitula dėl pinigų (1801, 1822 m.).
Vysk. J.N. Kosakovskio raštas dėl Rukainių bažnyčios, uždarytos remontui, atidarymo (1799 m.)
Kun, I. Kontrymo raportas Vilniaus kapitulai apie vysk. J. Polubinskio palikimo tvarkymą (1801 m.), kt.
GALINĖ, Putiniškės, Halkovas – 12 saugojimo vienetų, 1817–1830 m. (vnt. Nr. 664–675).
M. Pomarnackio mokesčių mokėjimo, įsiskolinimo ir piniginių atsiskaitymų dokumentai (1817, 1820, 1827, 1829 m.) bei jo byla su Vilniaus kapitula dėl pinigų (1820–1830 m.). Gyventojų nuomos mokesčio mokėjimo Vilniaus kapitulai dokumentai (1822–1830 m.).
KALTANĖNAI, Ceikiniai – 12 saugojimo vienetų, 1749–1791 m. (vnt. Nr. 1038–1049).
Kaltanėnų pranciškonų byla su Šmigielskiais dėl kun. P. Vyžanovskio nužudymo (1749–1753 m.), kt.
TRAKAI, Senieji Trakai, Trakų ežerai – 12 saugojimo vienetų, 1590–1841 m. (vnt. Nr. 1581–1592).
Trakų ekonomijos 1640 m. inventoriaus fragmentas.
Vysk. J. Sapiegos skyrimas valdyti Trakų bažnyčią (1740 m.).
Trakų ežerų ribų aprašymas (1836 m.) ir nuomos (Vilniaus pranciškonai – M. Adamovičiui, J. Rodzevičiui, kitiems asmenims) dokumentai (1768, 1796–1801, 1841 m.).
Pakvitavimas atgavus Trakų bažnyčios brangenybes ir kt. (1737 m.). Įsiskolinimo dokumentai (1742, 1796 m.).
Nuo trijų iki dešimt  dokumentų yra poskyriuose:
Alanta (Ostupai, kt.; Chalaimų 1765 ir 1775 m. testamentai, Vilniaus ir Kaltanėnų pranciškonų 1776–1790 m. byla su Kušelevskiais ir kt. dėl Chalaimų palikimo).
Ardiškis (Malušyckių, Viosnovskių 1744–1745 m. byla su Vilčinskiais dėl turto).
Armoniškės (nuomos ir kt. mokesčių 1790–1795 m. dok.).
Aunuvėnai (Dubėnai, Merešlėnai, kt.; J. Rudaminos 1599 m. ir K. Lvovičiaus 1637 m. testamentai, Vilniaus pranciškonų bylos dėl minimų asmenų palikimo).
Bekupė (Giedraičiai; Savanievskių 1776–1779 m. byla su Vilniaus pranciškonais dėl pinigų).
Bistryčia (Miechovičių 1711 m. įsiskolinimas, Petigorsko pulko išlaikymo ir 1714 m. bylos su seniūnu dėl pinigų dokumentai).
Braševičiai (piniginių atsiskaitymų, nuomos dok.; laiškai Vilniaus kapitulai dėl bylos, žemės ribų, miško kirtimo ir kt.; 1641–1838 m.).
Butrimonys (Vilniaus kapitulos 1802–1815 m. bylos dėl skolų).
Bžezanai (Borovščyzna; Bžezanų palivarko užstatymo ir perdavimo Mizgieriams 1745–1750 m. dok., inventorius).
Daumantiškiai (Mejerių įsiskolinimo ir bylos su Vilniaus pranciškonais dok., 1784–1833 m.).
Dysna (Alšėnai; pakvitavimas už pinigus Vilniaus ir Dysnos pranciškonams, vargonininko patikimumo patikrinimo dok.; 1815–1819 m.).
Druja (Dombrovnica; mažamečių Sapiegų globos, finansinių atsiskaitymų su Vilniaus kapitula dok., kt.; 1748–1830 m.).
Gelvonai (Gelvonų pranciškonų dokumentų sąrašas, jų laiškai Vilniaus pranciškonams; 1769–1810 m.).
Horodzilovas (kt.; Puzinų dvaro inventorius, dvaro perdavimas Vilniaus kapitulos valdymui, susitarimas dėl nuomos sąlygų, atsiskaitymai; 1832–1842 m.).
Jasevas (Korsakų fundacijos, pajamų ir išlaidų, piniginių atsiskaitymų su Vilniaus kapitula, valstiečių priklausomybės dokumentai; 1797–1837 m).
Juodkaičiai (Lenkeliai; Korfų byla su Goniprovskiais bei Sadluckių – su Korfais dėl valdos priklausomybės; dvaro valdymo dokumentai; 1785–1798 m.).
Juodlaukis (Lištvanskio dvaro perdavimo Vilniaus dominikonams,  pardavimo Reskovskiams  bei teismo bylų kun. Beinarto su Lula, Vilniaus dominikonų su pranciškonais dėl dvaro priklausomybės ir žemės ribų dokumentai; 1599-1772 m.).
Kairėnai (Lopacinskių obligacija ir byla su Vilniaus kapitula dėl skolų; 1800–1821 m.).
Kamienščyzna (dvaro nuomos ir pardavimo vysk. J. Masalskiui dok., Vilniaus kapitulos bylos su Mažorais dokumentų sąrašas; 1759–1774 m.).
Kamionka (Dzienbrava; valdos perdavimas A. Tyzenhauzo įpėdiniams, jų byla su kreditoriais; 1785–1788 m.).
Kolpienica (Mažoji Kolpienica; Vilniaus kapitulos valdos nuoma Minsko vysk. Dederkai, Dobužinskio byla su Niemčykovska dėl rekrūto pristatymo, Bžeskio obligacija Žyškovskiui, kt.; 1821–1839 m.).
Kožysc ((?), Jachimovščyzna; teismo bylos: Zachovskių – su Ordomis; Vilniaus kapitulos – su Chominskiais dėl skolos; 1680–1807 m.).
Krynka (piniginių atsiskaitymų dokumentai, valdytojo raštas carui dėl neteisėtos ir slaptos santuokos suteikimo; b. m. [XVIII a. pab.]–1840 m.).
Kviečia (Vilniaus pranciškonai išnuomoja valdą L. Sapiegai, pranciškonų byla su Višnievskiais ir Vilniaus vizitietėmis dėl valdos priklausomybės, 1591–1730 m.).
Lapienica (kt., J. Oginskio fundacija ir testamentas bei G. A. Oginskio testamentas; Oginskių ir Tiškevičių byla su Lapienicos pranciškonais; bylų sąrašas; valdos užstatymo dokumentai; 1679–1767 m.).
Liepynai (kt.; teismo bylos: Kamienskių – su Rudaminos klebonu dėl žemės sklypo priklausomybės; Polubinskio, Oskierkos, Vilniaus pranciškonų – su kun. Stčeckiu dėl žemės ribų; 1621–1787 m.).
Lipovičiai (Vilniaus pranciškonų byla su Chlevinskiais dėl pinigų; 1724–1731 m.).
Loskas (Laskas (?), vysk. A. Vainos testamentas, mokesčių mokėjimo kvitai, kitų piniginių atsiskaitymų dokumentai, pajamų ir išlaidų žiniaraštis; 1649–1841 m.).
Maišiagala (Pamusė, kt.; Kožuchovskių užrašymas bažnyčiai, Volovičių piniginiai astsiskaitymai su Vilniaus kapitula; 1572–1833 m.).
Malušycos (Malušyckių žemės sklypų užstatymo, atsisakymo nuosavybės teisių dokumentai, Viosnovskių obligacija; 1657–1722 m.).
Mikailiškės (Bistryčia; byla (?) dėl M. Bžostovskio ir Pozniako įsiskolinimo Vilniaus kapitulai, 1714–1815 m.).
Mikniškės (kt.; pakvitavimai už sumokėtus Vilniaus kapitulai mokesčius, gautus pinigus, Vilniaus kapitulos teismo bylos su Klečkovskiu dėl valstiečių užpuolimo, su Vasilevskiu, valstiečių skundas dėl valdytojo savivalės; 1568–1840 m.).
Mileikovo (kt.; Pežarskio nuomos mokesčių mokėjimo kvitai bei kiti atsiskaitymai, nuomos sutartis, pajamų apyskaitos, valdos inventorius, žemės ribų aprašymas, kt.; 1790–1796 m.).
Minkeliai (Vilniaus pranciškonų mokesčių mokėjimo, žemės sklypų, ežero Lucyn nuomos dokumentai, inventorius; 1800–1842 m.).
Minskas (Sebestianovičių piniginių atsiskaitymų su žentu dok., Tyzenhauzienės obligacija Vankovičienei, Piaseckovičių ir Šablovskių sutartis dėl namo naudojimo, Danovičiaus pastatų ir perduoto Verigai namo inventoriai, Godačevskos raštas Minsko našlaičių teismui dėl namo remonto išlaidų; 1687–1852 m.).
Molėtai (kt.; valdos inventorius, mokesčių sąrašas, pretenzijos nuomininkui Kolyškai, jo įsiskolinimo apskaita, kt.; 1795–1796 m.).
Musninkai (Lukiškės, Mackiškės, kt.; Modzelevskos valdos pardavimas kun. B. Zuchorskiui, Podbereskių obligacija ir byla su Vilniaus pranciškonais dėl skolos; 1684–1771 m.).
Nemėžis (kt.; žemės sklypo nuoma, Radvilos ginčas su Vilniaus pranciškonais, Vilniaus kapitulos byla su Chominskiais dėl skolos; 1560–1816 m.).
Niejelovičiai (Osovskio byla su vysk. B. Žuchorskiu dėl skolos; 1686–1690 m.).
Obelynas (Chominskių byla su Vilniaus kapitula dėl išmokų; 1823–1835 m.).
Paliepė (kun. Koscialkovskio palikuonių atsiskaitymai ir byla su Vilniaus kapitula dėl pinigų; 1809–1816 m.).
Pastovai (Vilniaus pranciškonų bylos su Tyzenhauzais dėl skolos, kt.; 1749–1806 m.).
Poolša (Sokovičių pakvitavimas už nupirktos iš Roginskių valdos dokumentus, valdos inventorius, Vilniaus pranciškonų ir P. Lastovskio valdymo dokumentai bei pranciškonų byla su Požeckiu dėl neteisėto valdos įsigijimo; 1718–1764 m.).
Raudondvaris (dokumentai dėl žemės ūkio tvarkymo, arklių išskyrimo, valdytojo piktnaudžiavimo, baudžiavos, kt. ; 1796–1797 m.).
Rubno (Lavoriškės, kt.; valdos inventorius, mokesčių sąrašas, P. Rudaminos byla (?) su kun. Žabinskiu dėl užpuolimų, kt.; 1566–1760 m.).
Rudamina (kt.; mokesčių, dokumentų sąrašai; Giblio, Antipos bylos su kaimynais dėl laukų nupjovimo, kt.; įsiskolinimo dokumentai; 1568–1776 m.).
Savičiūnai (Sieleckio palivarko užstatymo žmonai dok.; Sieleckio obligacija, perduota J. N. Pancežynskiui; 1690–1691 m.).
Skaidiškės (kt.; žemės ribų aprašymai, Lostaiskių susitarimai, Michnovičių valdos inventorius, Oskierkos byla su kaimynais dėl žemės ribų; 1596–1772 m.).
Skuodas (kt.; Vilniaus kapitulos byla su Sapiegomis dėl skolų, kt.; 1799–1833 m.).
Slonimas (kt.; bernardinių susirašinėjimas su vysk. A. Žebrovskiu dėl pinigų, pakvitavimas už pinigus, kt.; 1719–1724 m.).
Sužionys (Jaučiavariai, kt.; Tyzenhauzo ir Vilniaus pranciškonų susitarimas dėl žemės ribų, pranciškonų byla su Kaminskiu dėl neteisėtai užsėto lauko, arklių įvertinimas, Sosnovskių turto sąrašas; 1743–1808 m.).
Svironys (kt.; pajamų ir išlaidų sąrašai, Radvilos universalas dėl mokesčių mokėjimo kun. Bujalskiui, S. bažnyčios inventorius, kt.; 1640–1813 m.).
Ščešynas ((?), Oršyca (?), kt.; Vilniaus kapitulos kreipimasis dėl Rusijos okupuotų valdų pardavimo, byla su Š. gubernatoriumi Zavistovskiu, Kruševskio įsipareigojimas atsiskaityti už nuomą; 1776–1794 m.).
Šešuolėliai (Končų mokesčių mokėjimo, įmokų už mokslus, kitų piniginių atsiskaitymų dokumentai; raštai Vilniaus kapitulai dėl kelių remonto; pakvitavimai už nuomos mokestį, šieną arkliams (Vilniaus karo mokyklos), įmoką spaustuvei, kt.; 1809–1868 m.).
Šėta (Siesikai; įsiskolinimo kun. Chščonovičiui ir kitiems asmenims dokumentai; 1739–1836 m.).
Tauragnai (Nemenčinė; raportas Vilniaus kapitulai apie valstiečių padėtį ir piniginius atsiskaitymus su valdos nuomininku Kamienskiu, jo veiklos patikrinimo instrukcija, javų sąrašas; 1795–1796 m.).
Udelas (Korsako obligacija Vilniaus pranciškonams, Vilniaus kahalo įmokos Udelo pranciškonams paliudijimas; 1703–1808 m.).
Ukmergė (Paprockio fundacija Ukmergės bažnyčiai arba Vilniaus pranciškonams, gyventojų obligacijos Vilniaus ir Kaltanėnų pranciškonams; 1640–1747 m.).
Usiačis ((?), obligacija Rodzevičiui; Usiačio? vienuolyno įsipareigojimas laikyti mišias; laiškai dėl pernešto turto į dominikonų bažnytėlę, mišių laikymo, laidojimo; 1630–1805 m.).
Utena (kunigų protekcijos U. klebono pareigoms; 1829 m.).
Vainionys (laiškas ir pakvitavimas už pinigus Vainionių koplyčios statybai, kt.; 1814–1839 m.).
Valkininkai (kt.; teismo bylos: Vilniaus žydų kahalo – su Valkininkų pranciškonais dėl apiplėšimo, Tyzenhauzo su Valkininkų, Udelo, Alšėnų, Norviliškių pranciškonais dėl skolų, kt.; 1706–1819 m.).
Voinialgovo (kt.; įpareigojimas Voinialgovo. nuomininkams pristatyti raportus Vilniaus kapitulai, pakvitavimas už dokumentus ir laiškai dėl dokumentų atsiuntimo; 1816–1829 m.).
Zadevas (pakvitavimai už dokumentus Vilniaus pranciškonams už arklį, kunigo raportas; 1784–1832 m.).
Žirmūnai (Radvilų obligacija Vilniaus kapitulai bei jos susirašinėjimas dėl Radvilų skolų ir kt.; 1761–1829 m.).
Mažiausiai dokumentų (iki dviejų) turi poskyriai:
Adeliškės (bažnyčios restauravimo parama), Anykščiai (altoriaus pastatymo reikalai), Astravas (pakvitavimas už pinigus), Babičiai (dokumentų sąrašas), Bakštai (kompensacijos už pabėgusį valstietį pakvitavimas), Barevičiai (valstiečių sąrašas), Barklainiai (įsiskolinimo dok.), Bartoniai (dvaro priklausomybės schema), Bielionys (Jačionys; dokumentų pristatymas), Bienica (Horodzilovas; Vilniaus kapitulos byla su Puzinais ir kt.), Biržai (N. klebonijos inventorius), Bojančiai (kt.; valstiečių mokesčių sąrašas), Božynas (M. Chlusovičiaus susitarimų dėl dvaro valdymo ir  atsiskaitymų su Vilniaus kapitula dok.), Brestas (žemės ūkio ir mokesčių mokėjimo revizijos aktas), Brylevas (kt.; Vilniaus kapitulos atsiskaitymai su kun. Ancutos paveldėtojais), Buchta (Motlavka; Lk ir Ldk Stepono Batoro sprendimas, leidžiantis Tyminskiams valdyti dvarą), Buivydai (kt.; J. Žebrovskio valdų užrašymas Vilniaus pranciškonams), Chalaimovščyzna (Sviežerskas; nuostolių apskaičiavimai), Chodorovka (kt.; dokumentų sąrašas), Chožova (dvaro užstatymo dok.), Ciešylovas (kt.; kompensacija už valstietį), Cimkovičiai (Siemežas; pakvitavimas M. Radvilai už pinigus Vilniaus katedros altoriui), Ciundziai (kt.; Horainų ir kaimynų byla dėl žemės ribų), Čeliuškai (kt.; seniūno byla su J. Klimentu), Čiobiškis (Vilniaus kapitulos valdos perleidimas Chaleckiams), Dambrava (mokesčių mokėjimas), Dombrovna (kt.; pakvitavimas už gautus gyventojų sąrašus, malkų kiekio apskaita), Dolha (M.Šecho ir Šlombienės byla dėl arklio priklausomybės), Dolmatovščyzna (Ziembinas, Vilniaus Kapitulos pakvitavimas Zenovičiams už pinigus), Drohičynas (Drohičyno pranciškonų byla su Viaževičiais dėl skolų), Dubičiai (Vosyliškės, Voverka, kt.; smuklių dokumentų sąrašas), Dubingiai (D. Radvilos byla su Zajončkovskiais), Dubnai (šaukimas į teismą Žukams), Dubrovlany (Vilniaus kapitulos pakvitavimas Abramovičiui), Dudzičiai (Horbovičiai, Krotovas; Juzefovičių, Volbekų bylos su Kotovskiais nutraukimas), Dumytrai (Dombrovskių obligacija Vilniaus pranciškonams), Dusetos (kt.; Mieleškų testamentai), Duškevičiai (Aksakovščyzna; Sanguška suteikia laisvę valstiečiui), Dzevelnė (Kuropakas; pranešimas Vilniaus pranciškonams dėl valstiečių priklausomybės), Dzieniškės (kt.; T. Kosakovskio pakvitavimas Šablovskiui už pinigus), Eišiškės (Kernavė; Bialozoro įsiskolinimas Koleckiui), Elniakampis (gyventojų ir mokesčių sąrašas), Falkovičiai (Borkai, kt.; Hurkų turto valdymo dokumentai, atgavus valdą, prarastą karo su Maskva metu), Gaideliai (gyventojų darbo užmokesčių, mokesčių mokėjimo knygelės, kt.), Gaiteniškiai (pažymėjimas apie dvaro ekonominę padėtį), Gardinas (obligacija Aleksandrovičiams, Gardino pranciškonų mokesčių mokėjimas), Gegužinė (Vilniaus augustinų ir pranciškonų byla su Rohačevskiu dėl obligacijos), Gravenburgas ((?), Šulnikai; Vilniaus kapitulos pakvitavimas Pliateriui už palūkanas), Gulbinai (kt; Vilniaus pranciškonų susirašinėjimas dėl pinigų), Gulkovas (Stravinskių byla), Hlebovščyzna (žemės ribų aprašymas), Hlebovičiai (K. D. Oginskio pakvitavimas Vilniaus kapitulai), Horvolis (kt.; Vilniaus jėzuitų  pakvitavimai Vilniaus kapitulai), Hrabienis (ūkio nuoma Šablovskiams), Jackovščyzna (LDK Vyr. Tribunolo pranešimas Putkameriams (kt.) dėl atlikto valdos padalijimo), Janoviecas (kt.; pakvitavimas Vilniaus kapitulai už pinigus bažnyčiai pagal V. Žabinskio testamentą), Janovščyzna (Korsako obligacija Vilniaus pranciškonams), Jasiūnai ((?), pakvitavimas Vilniaus kapitulai už dokumentus), Jažovas (Šaniavskio obligacija Nieviarovičiui, perleista Vilniaus pranciškonams), Jieznas (parapijos įkūrimo, fundacijos dokumentai), Jonava (Marijonų vienuolyno bibliotekos knygų, perleistų Vilniaus kapitulai, sąrašas; 1800 m.), Jundiškės (B. Ž. Marcinkevičienės obligacija Vilniaus pranciškonams), Juodupis (Kiškos dovanojimo aktas  Vilniaus pranciškonams, sudegusio namo apžiūra), Kalančiai (Gulbinai; Požeckių (kt.) byla su Vilniaus pranciškonais), Karužiškės (pakvitavimas už pinigus knygos spausdinimui), Kasperovščyzna (Becu byla su Strypalskiu dėl pinigų), Kaunas (Kauno katedros (?) dokumentų sąrašas), Kazokiškės (kvietimas bažnyčios valdytojui dalyvauti mišiose), Kaženiškiai ((?), kt.; raštas Vilniaus kapitulai dėl žemės ribų, leidimas atsiimti Verbušo palikimą), Kobylnikai (Ževuskos byla su A. Puzinu dėl pinigų), Kobrynas (Lk ir Ldk Stepono Batoro privilegija M. Kirdejevičiui valdyti Šv. Spaso vienuolyną su visu turtu), Koidanava (Kaidanava) (vaito Rodkevičiaus obligacija Pavlovičiui), Kolendzievčyzna (Laiba perleidžia valdos dalį Vilčevskiams), Kopacevičiai (valdos nuoma Baltučiui), Korsakai (Giluičiai; Žarnovskis perleidžia Vilniaus pranciškonams valstietį), Kosina (žemės sklypų aprašymas), Kovaltiškės (valstiečių mokesčių žiniaraštis), Krasnyj (A. Mušvico mokesčių mokėjimo kvitai), Krupnica (kt.; Rypinskis užrašo sumą mišioms), Kubličiai (pasižadėjimas dekoruoti Šv. Juozapo altorių), Kuliai (Zubovo valdos užstatymas Vilniaus kapitulai), Kurmėnai (Kaniutiškės; palivarkų perdavimas Vilniaus pranciškonų valdymui), Kšivda (Krivda (?); V. Borko byla su kun. B. Zuchorskiu dėl valstiečių priklausomybės), Labanoras (gyventojų ir jų mokesčių sąrašas),  Lazdijai (Urdomina, kt.; pakvitavimas Vilniaus pranciškonams už Kučborskos arnotus), Leitiškės (kt.; Vladyčkos valdos išnuomavimas Bernatovičiui), Leipunai (įgaliojimas Elsneriui tvarkyti finansinius reikalus su Vilniaus kapitula), Lentupis (pakvitavimas už dokumentus), Liepa (laiškas dėl gėrimų pristatymo), Linkiškės ((?), V. Polubinskio laiškas), Lipniškė (laiškas Vilniaus pranciškonams dėl dokumentų), Lydos pav. (dvasinių valdų dūmų apyskaita), Lyduokiai (gen. J. Morykonio pasižadėjimas atstovauti Vilniaus pranciškonus Koscialkovskos Magnuševskos palikimo dalybų reikaluose), Lebedžiai ((?), Radziševskių palikuonių bylos su kreditoriais dokumentų sąrašas), Lelekancai ((?), Savickio byla su Vilniaus pranciškonais dėl obligacijos), Losovičiai (Horainų pakvitavimas Vilniaus kapitulai už gautą palikimą), Mantvydai ((?), kun. M. Zienkovičiaus byla su mokesčių rinkėjais dėl neteisėtai surinktų mokesčių), Marcinkonys (kt.; leidimas dėl skolos grąžinimo tvarkos), Mickūnai (sumokėtų mokesčių pakvitavimai), Mikolajevas (Nikolajevas (?), prašymas aukoti bažnyčios statybai), Myliai (mokesčių mokėjimo dok., valdos inventorius), Mostviliškiai ((?), Možeikovce; Moisevičiaus bylos su kreditoriais turinys), Možeikovščyzna (Radvilų įsiskolinimo kun. Ancutai dok.), Musė (Mūšia (?); kun. Polubinskio dvaro valdymo dok.), Narkuškiai (Fronckevičių obligacija Komarui), Naugardukas (kt.; dokumentų gavimo pakvitavimas, pasižadėjimas Naugarduko dominikonėms sumokėti Rovienskos kraitį), Nemenčinė (Raudondvaris; arkivyskupo raštas dėl parapijos labdaros, valdos pajamų; kiemų sąrašas), Nesvyžius (Grotuzo byla su Radvila ir kt.), Nevėžninkai (raportas Vilniaus kapitulai dėl palūkanų iš Nevėžninkų Vilniaus katedros Karpio funduotam altoriui), Nevieriškės (kt.; Ivaškovičių valdos perdavimas Glinskiui), Niestaniškiai (mokesčių mokėjimo dok.), Norbutiškiai (Pašėtė Pašumeris, kt.; Novomieiskių valdos užstatymo Šėtos kleb. Chščonovičiui dok.), Norviliškės (pakvitavimas už pinigus Norviliškių pranciškonams), Novosiolkai ((?); Skorobohato ir Šablovskio byla su Chelchovskiu dėl turto pasisavinimo), Obolce ((?); mokesčių mokėjimo dok.), Pagiriai (Vilniaus kapitulos byla su Bialozoru dėl skolos), Pakalnė (Kulešos pasižadėjimas Vilniaus pranciškonams sumokėti už patarnavimus dvare), Palankys (Radvilos palikuonių byla su Vilniaus ir Gelvonų pranciškonais dėl skolų), Pamedininkai (Čyduta užstato valdą Sidorovičiui), Papiškės (gyventojų sąrašų ir mokesčių perdavimas Vilniaus kapitulai), Parėčė (Nebuilė (?); A. Moro užrašų sąsiuvinis), Parfienovskas (Sulatyckių byla dėl ažuolų pasisavinimo), Pažaislis (kamaldulių laiškai), Peršėja ((?); Lk ir Ldk Aleksandras Jogailaitis suteikia Vilniaus vyskupijai teises į valdą), Peteša (obligacijos Karasiams), Piejolė ((?), Pujolė (?), J. Pukienio pakvitavimas, gavus Bulharino skolos dokumentus), Plaštaka (vysk. Vainos pranešimas Vilniaus  pranciškonams apie Paprockio fundaciją), Plungė (Kretinga, kt; Masalskio skolų lentelės pardavimo Zubovui dok.), Podkamienis ((?); Višnioveckių sutarties su P. dominikonais ratifikavimas), Podkraine ((?), Chvoščovate (?); Bučkurovskių piniginiai atsiskaitymai su Koziurovskiais), Polockas (raštas dėl parapijos išsaugojimo), Popinai ((?), Povietis (?); nurodymai dėl malkų išdavimo kunigui), Pozniakai ((?), Mušvico mokesčių mokėjimo dok.), Pradkai (Hornovskio byla su Vilniaus kapitula), Protopovičiai (Inturkė; laiškas dėl klebono smurtinių veiksmų), Puhačkovas (Dolhimas (?); Lukomskių byla su Moravskiais dėl vagysčių D. kaime), Punžonys (mokesčių mokėjimo dok., kt.), Putiniškės (Pomarnackio kaimo inventorius), Raseiniai (žydų byla su Dirvoniška), Raševas (Repelka; pakvitavimas už dok.), Raudonė (Krišpinų Kiršenšteinų byla su vysk B. Zuchorskiu dėl pinigų), Rečica (bylos (?) tvarkymo pakvitavimas), Riešė (Armoniškės; mokesčių sąrašas, pasižadėjimas suremontuoti pastatus), Rybčany (pasižadėjimas sumokėti mokesčius), Rogotėnai (gautų palūkanų R. bažnyčiai pakvitavimas), Rojus (Šaniavskio obligacija kun. S. Rodkevičiui), Rokiškis (kt.; Tyzenhauzaitės Krošynskos Kierlienės testamentas), Rušė (mišių laikymo pasižadėjimas), Sabališkiai (leidimas nupjauti lauką), Salakas (mokesčių mokėjimo dok.), Salininkai (kt.; Radvilų, Vilniaus dominikonų (kt.) byla su V. Goreckiu dėl žemės ribų), Sariai (dokumentų gavimo pakvitavimas), Sciudzieniškiai ((?), Koleckio palivarko užrašymas Vilniaus kapitulai), Seinai (kt., S. dominikonų pakvitavimas už pinigus ir arnotus pagal Kučborskos testamentą), Serapiniškis (Kupiškis; kun. Mirskio palikimo reikalai), Siehnievičiai ((?), klebono byla, kelionės išlaidų sąrašas), Simnas (Lištvanskio obligacija kun. Paškevičiui), Syčynienta ((?), gautų dokumentų pakvitavimas), Slovenskas (Vilniaus kapitulos byla su Kšečkovskiais, Šaniavskiais, Zuchorskiais dėl B. Zuchorskio palikimo), Sluckas (Viniščė (?); gautų dok. pakvitavimas), Smilovičiai (dokumentų sąrašas), Sobolecas (Komaro palūkanų nemokėjimo dok.), Sožyca (Vitebskas, kt.; smuklių nuoma), Sporos (Aviliai, kt.; dokumentų sąrašas), Staškuniškės (kt.; Urbanavičiaus staliaus darbo paliudijimas, T. Oginskio laiškas Vilniaus pranciškonui dėl dok.), Stošanai ((?), Koračynas (?), kt.; Višnioveckio byla su Pinsko jėzuitais dėl užpuolimo), Subačiai (klebono K. Chlevickio palikimo sąrašas), Sudervė (Saulevičienės pretenzijų dėl pastato patenkinimo pakvitavimas), Surdegis (Bražiškės, kt.; išmokos iš Rajeckos fundacijos pakvitavimas), Surviliškis (Sakovičiaus byla su Daugėla Zaviša dėl sumušimo), Sviržna (gyventojų skaičiaus paliudijimas), Svylė ((?); išlaidų Vilniaus kapitulos byloje su Šostakais apskaita ir pakvitavimas), Svorotne (Sochačevas; pasižadėjimai Ovsianui patvirtinti užstato teisę), Šalčininkai (Klongevičiaus  raštas dėl dokumentų publikavimo ir Š. parapijos įkūrimo), Šalčininkėliai (Požeckio obligacija Kožuchovskiui), Šeduva (pakvitavimas Kelpinskiui už bažnyčios indą), Šelca (Orša, kt.; Šemeta raštas, skiriantis Oršos pranciškonams pinigus mišioms), Šešuoliai (pretenzijų Laskovičiui sąrašas), Šilėnai (raštai dėl palūkanų Š. altarijai, žemės ribų apsaugos ir dokumentų išdavimo), Šiliūnai ((?); gautų dokumentų pakvitavimas), Šydlovičiai (kt.; brigitiečių pakvitavimas Viteziui, atleidžiant iš darbo), Šulnikai ((?), Šulinikai (?); mokesčių sąrašas), Špingliai (mokesčių mokėjimo kvitai, nuomos sutartis), Tarasovas (kt.; Kostrovickių valdos užstatymo teisės Putiatoms ir Šablovskiui), Taujėnai (Tovianskių obligacija Chščonovičiui, kt.), Terespolis (Bihomlis; Vilniaus kapitulos byla su valdos savininkais dėl miško iškirtimo), Toliotiškis ((?), mokesčių, dokumentų sąrašai, kt.), Trabai (Trobos) ((?), Makucevičiaus išlaidų sąrašas ir priesaika dėl neteisėto įkalinimo Karaliaučiuje ir kt.), Trakų Vokė (Kulzimanovičiai; Kozakevičiaus byla su Aleksandrovičiumi dėl žemės sklypo priklausomybės), Trusevičiai (mokesčių mokėjimo dok., kun. Verbušo prašymas dėl kompensacijos), Turgeliai (pakvitavimas už pinigus bažnyčios statybai pagal P. Bžostovskio testamentą, leidimas išvykti už parapijos ribų), Udrija (Meteliai; Potockių byla su klebonu Grigevičiumi dėl obligacijos), Uklanai (kt.; klebono byla su Jančynskiu dėl žemės sklypo pasisavinimo, susitarimas dėl Gidrulių bityno priklausomybės), Ukropiškiai (Važynskių obligacija Vilniaus pranciškonams), Upytė (valdos užstatymo vysk. Zgierskiui ir Horainui dok., kt.), Užvėnai ((?), dokumentų sąrašas), Vaitkuškis (Kosakovskio laiškas), Vandžiogala (Piuro obligacija klebonui), Varniai (V. katedros fondų kaupėjo pakvitavimas), Varšuva (Lk ir Ldk Jono Kazimiero 1649 m. privilegija, kuria LDK raštininkų apsigyvendinimui Varšuvoje skiriamas namas; Sapiegos sutarties su M. de Fontenae dėl namo nuomos 1731 m. patvirtinimas), Vepriai (mokesčių sąrašas), Verciliškės (V. cerkvės dvasininko pareigų suteikimas J. Vronskiui), Verkiai (nurodymai pristatyti malkas Vilniaus katedrai), Vidiničiai (S. Šyškaitės Nieviarovičienės testamentas, J. Šyškos pasižadėjimas Oršos pranciškonams mokėti už mišias), Viešchovka (Vladyčkų byla su Danilevičiais dėl V. priklausomybės), Vinkšnabrastis (leidimas Vilniaus pranciškonams dėl žmonių ir turto palikimo, dokumentų sąrašas), Viteziai ((?), kt.; valdos perdavimas Orechovičiams), Vygriai (kt.; V. kamaldulių byla su J. Butleriu dėl ežerų prijungimo), Volčynas (kt.; Bielsko seniūno Gosievskio žemės sklypų skyrimas  bažnyčios statybai ir išlaikymui), Volka ((?), kun. B. Zuchorskio byla su Grobickiais dėl pinigų), Zahoročis (Zakševskio byla su B. Zuchorskiu), Žasliai (mokesčių mokėjimas), Žeimiai (kt.; prašymas nepriskirti pastatus prie Ž. dvaro), Žižma (A. Daugirdo testamentas).
III skyrius – Kiti dokumentai – 147 saugojimo vienetai, 1534–1864 m. (vnt. Nr. 1534–1893).
Korespondencija suskirstyta  pagal abėcėlę, kiti III skyriaus poskyriai – pagal chronologiją.
Poskyriai:
1. Asmeniniai dokumentai – 20 saugojimo vienetų, 1617–1864 m., (vnt. Nr. 2734–2753).
Lk ir Ldk Zigmanto Vazos raštas, skiriantis J. Kuncevičių Polocko, Vitebsko, Mstislavlio arkivyskupo G. Brolnickio padėjėju (1617 m.); Lk ir Ldk Jono Sobieskio raštas dėl Kotovičių laisvo keliavimo (1676 m.); P. Šablovskio skyrimas LDK kariuomenės kavalerijos dalinio vėliavininku (1747 m.), generolo adjutanto majoro rango J. Šablovskiui suteikimas (1783 m.); Šablovskių bajoriškos kilmės nustatymo ir patvirtinimo dokumentai, leidimas keliauti, krikšto metrikai, mokslo rezultatų pažymėjimas ir kt. (1801, 1804, 1808, 1819, 1820, 1833, 1835, 1838 m.); K. Kosovskio krikšto metrikai (1802 m.), J. Voisiato gimimo metrikai ir bajoriškos kilmės patvirtinimas (1838, 1858 m.), K. Gavorkovskos mirties liudijimas (1840 m.), Oziemblovskių darbo įvertinimas (1864 m.) ir kt.
2. Istoriniai, teisiniai, turto valdymo dokumentai, kt. – 35 saugojimo vienetai, 1582–1858 m. (vnt. Nr. 2754–2788).
LDK dvasininkų protestas prieš naujas III Statuto nuostatas (1582, 1646 m.); LDK piliečių protestas prieš 1607 m. Varšuvos seimo konstitucijos punktus, bajorijos ir dvasininkijos valdų klausymų svarstymas (1607, 1646 m.); 1576–1654 m. LDK metrikų knygų sąrašas (1655 m.); LDK kariuomenės nutarimas dėl kariuomenės žygių, kareivių verbavimo, dislokacijos, finansinių ir kitų reikalų (1698 m.); LDK didžiojo etmono L. K. Pociejaus raštas, apsaugantis dvasininkų valdas nuo kariuomenės daromų nuostolių žygių metu ir t. t. (1709, 1713 m.); Lk ir Ldk Augusto II raštas, apsaugantis Mogilnickių ir Usturbovskių turtą byloje su M. Šablovskiu (1711 m.); teisės į palikimą perleidimas K. Saulevičiui (1665 m.), mokesčių rinkėjų byla (1713 m.); Šablovskių byla dėl užpuolimo (1777–1779 m.); N. įstaigos siunčiamu raštų registracijos knyga (1814–1815 m.), mokesčių mokėjimo ir rekrūtų pristatymo prievolių atlikimo dokumentai (1821, 1828 m.); pastabos apie valstiečių paleidimą iš baudžiavos ([po 1858 m.]) ir kt.
3. Finansiniai dokumentai – 63 saugojimo vienetai, 1534–1862 m. (vnt. Nr. 2789–2851).
Obligacijos, išlaidų sąrašai, įsiskolinimo ir kiti finansinių atsiskaitymų dokumentai (153[4], 1646–1654, 1668, 1676, 1689, 1699, 1700–1715, 1722–1725, 1730, 1735, 1741–1743, 1751, 1757, 1770–1796 m.); kariuomenės piniginiai atsiskaitymai (1661–1662, 1699, 1717, 1794 m.); valdų mokesčių sąrašai, kvitai (1670–1686, 1809, 1811, 1824–1830 m.) ir kt.
4. Korespondencija – 9 saugojimo vienetai, 1797–1837 m. (vnt. Nr. 2852–2860).
Kelių asmenų laiškai dėl piniginių, asmeninių, medienos plukdymo, N tilto remonto, kitų reikalų.
5. Varia – 20 saugojimo vienetų, 1728–1873 m. (vnt. Nr. 2861–2880).
Įvairių mokslo sričių, kunigų kalbos, pamokslų užrašai; parapinių mišių, knygų, Minsko ir Mogiliovo gubernijų bei pasaulio vietovių sąrašai; bažnytinio kalendoriaus apskaičiavimo paaiškinimas; vaistų receptas; pašto pakvitavimai ir kt.

Vilniaus kapitulos fondas buvo tvarkomas (su pertraukomis) nuo 1999 iki 2013 m. Fondą sutvarkė Teresa Mackevič. Keleta dokumentų aprašė Vaidotas Rimša, Dalia Tarailienė, Gabija Daukšaitė ir Viktorija Bargailienė.

F 191 Zavadskių šeimos dokumentai

F 191, 56 saug. vnt., 1848-1939. Rankraštinių dokumentų originalai, mašinraščiai, mašinr. kopijos, autografai, rankr. nuorašai, spaudiniai, spaudiniai su rankraštiniais ir mašinraštiniais įrašais. Lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, anglų k.

Rankraščiai gauti 1996 m. iš  BKC saugyklų.
Fondo sudarytojai – Jozefo Zawadzkio knygynas, leidykla, spaustuvė Vilniuje, Zawadzkių giminė.

Asmens ir istoriniai dokumentai (1891-1908). Vilniaus bajorų globos, Vilniaus apylinkės teismo, Rusijos senato haraldikos departamento raštai Felikso Zawadzkio vaikams, jų globėjams.

Leidyba. 1898. “Wszechswiat katolicki w obrazach” – knyga, paruošta spaudai 1899 m. Jozefo Zawadzkio spaustuvėje.

Korespondencija (1848-1939). Felikso Zawadzkio, Jozefo Zawadzkio, knygyno, leidyklos, spaustuvės Vilniuje laiškai, raštai privatiems asmenims; įvairių organizacijų, įstaigų, institucijų, asmenų raštai Zawadzkiams, Jozefo Zawadzkio knygynui, leidyklai, spaustuvei Vilniuje.

Finansiniai, buities, ūkio dokumentai. (1855-1939). Jozefo Zawadzkio knygyno, leidyklos, spaustuvės Vilniuje atsiskaitymų su kitais knygynais, leidyklomis, siunčiamų leidinių, pajamų ir išlaidų žiniaraščiai, Zawadskių giminės dokumentai.

F 192 Merkinės Kryžiaus išaukštinimo cerkvė

F 192, 58 saug. vnt., 1833-1946. Rankraštiniai dokumentų originalai, nuorašai, kopijos, spaudiniai, mašinraščiai, multiplikuoti rankraščiai ir mašinraščiai, brėžiniai. Rusų ir lietuvių k.
Fondo sudarytojas – Merkinės Kryžiaus Išaukštinimo cerkvė. Istoriniuose šaltiniuose cerkvė minima nuo 1530 m. Dabartinė mūrinė pastatyta 1888 m. miestelio centrinėje aikštėje, ant buvusios rotušės pamatų. Ši cerkvė buvo viena turtingiausių Lietuvoje: nuo XVI a. pr. valdė 87 ha Kolubiškių palivarką, XIX a. vid. jai skirta dar 43 ha netoli miestelio, 1895 m. dovanoti 6 sklypai Merkinėje. Dalį turto šventikai pardavė. 1938 m. ji tebevaldė apie 33 ha šalia Merkinės ir apie 83 ha Kolubiškių palivarke. Ši žemė buvo nuomojama. 1937 m. cerkvei priklausė 565 parapijiečiai. 1946 m. cerkvė turėjo apie 100 parapijiečių. 1949 m. cerkvė buvo uždaryta. Nuo 1968 m. cerkvės pastate įsikūrė Merkinės kraštotyros muziejus.
Merkinės stačiatikių cerkvės dokumentai priimti 1996 m. iš buvusių Knygų rūmų saugyklų.
Fondas sutvarkytas 2009 m.
Fondo stovis patenkinamas.
Fondo sudėtis

I. Parapijos kūrimosi ir veiklos dokumentai (1845-1942).

Naujos mūrinės cerkvės statybos , įrengimo, parapijos plėtimosi byla, kurioje kartu įrišti parapijos steigimo bei turto dovanojimo aktų , parapijiečių sąrašai, cerkvės turto aprašymai, šventiko susirašinėjimas cerkvės statybos klausimais, techninė statybų dokumentacija, sąmatos ; Merkinės cerkvės šventiko Piotro Kazanskio sudaryta aukų, nukentėjusiems nuo gaisro Merkinėje 1900 m., rinkimo byla; parapijos komitetų ir parapijiečių susirinkimų protokolų knyga (1926-1942).

II. Gautų ir siųstų dokumentų registracijos knygos (1845-1933).

1845-1880 gautų ir siųstų dokumentų registras; 1881-1895 siųstų dokumentų registras; 1895-1903 gautų dokumentų registras; 1895-1903 siųstų dokumentų registras; 1904-1933 gautų ir siųstų dokumentų registras.

III. Bažnytinės ir pasaulietinės valdžios potvarkiai ir kt. raštai (1833-1943).

Rusijos carinės valdžios, Lietuvos Respublikos , vokiečių okupacinės valdžios institucijų aplinkraščiai, potvarkiai, įsakai; Lietuvos stačiatikių bažnyčios aukštesniųjų institucijų potvarkiai, raštai, užklausos, adresuoti Merkinės cerkvės šventikams.

IV. Žiniaraščiai apie parapiją (1846-1946).

Kasmetinės Merkinės cerkvės šventikų rengtos ataskaitos apie parapiją (1846-1877, 1879-1890, 1896, 1901-1903); fragmentiškos žinios apie Merkinės stačiatikių parapiją (1923-1946); parapijiečių sąrašo ir cerkvės inventoriaus patikrinimų aktų fragmentai.

V. Pajamų ir išlaidų registracijos knygos (1846-1938).

Atskiros cerkvės pajamų ir išlaidų knygos apima laikotarpius nuo 1849 iki 1877 ir nuo 1883 iki 1885; bendros cerkvės pajamų - išlaidų knygos pildytos 1889-1900, 1907-1909, 1913-1915, 1921-1927 ir 1931-1938. Viena knyga skirta cerkvės pajamų už prekybą apeiginiais reikmenimis 1889-1906 registracijai.

VI. Cerkvės mokyklų dokumentai (1893-1906).

Raštai Merkinės cerkvės šventikams parapijinių mokyklų steigimo, administravimo, finansavimo, mokymo programų, aprūpinimo ir kt. klausimais; ataskaitos Vilniaus-Trakų apskr. mokyklų komitetui; mokinių sąrašo ir pamokų tvarkaraščio fragmentai.

VII. Cerkvei priklausančių žemių nuosavybės ir nuomos dokumentai (1846-1912).

Žemės nuosavybę patvirtinantys raštai, žemių planai ir aprašymai, Kolubiškių palivarko inventoriai, nuomos aktai, kelių tiesimo per cerkvei priklausančią žemę ir jos kompensavimo dokumentai.

VIII. Statybų ir remonto dokumentacija (1885-1938).

Patvirtintas Merkinės mūrinės cerkvės projektas; cerkvės žemių ir kitų statinių brėžiniai; dokumentai, susiję su cerkvės statinių remonto 1930-1931 darbais.

IX. Kiti dokumentai (XX a.pr.).

Merkinės cerkvės šventiko Viktoro Kurilovičiaus laiškas ir užrašų sąsiuvinis.

F 193 Žydų mokytojų institutas
F 194 Lenkų jaunimo sąjunga
F 195 Jaunųjų ūkininikų ratelių referatų kolekcija

F195, 74 saug. vnt. (1932-1942), rankraštiniai dokumentai su piešiniais, spaudinių iškarpomis, nuotraukomis; mašinraščiai, mašinraščių nuorašai. Lietuvių kalba.
Fondo sudarytojas – Lietuvos jaunimo organizacija Jaunųjų ūkininkų rateliai (JŪR) veikę 1929 – 1944 m. (su pertrauka 1940 – 1941 m.). Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjūdis kilo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje JAV, iš kur jis paplito kitose šalyse. Lietuvoje šį sąjūdį pirmieji pradėjo propaguoti iš JAV grįžę lietuviai. Lietuvoje pirmasis Jaunųjų ūkininkų ratelis (JŪR) įregistruotas 1929 m. Lietuvoje JŪR pavesta registruoti Žemės ūkio rūmams. Tik 1936 m. Jaunųjų ūkininkų rateliai(JŪR) susijungė į savarankišką Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą (JŪRS). JŪR nuo 1932 m. vadovavo agronomas Vladas Tiškus. JŪRS leido laikraštį „Jaunasis ūkininkas“ (1932-1940). Organizacijos tikslas buvo skatinti jaunimą domėtis žemės ūkio mokslu, ugdyti patriotizmą, rūpintis jaunimo kultūra.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo 1992 m. iš Knygų rūmų saugyklų.

Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.

Kolekciją sudaro jaunųjų ūkininkų referatai, skaityti ratelių susirinkimuose, skaitymo varžybose, Medinių, Pakapės Jaunųjų ūkininkų ratelių veikimo kronikos, referatų skaitymo registracijos lapai ir knygos. Fonde yra referatų iš 65 skirtingų Jaunųjų ūkininkų ratelių, kurie išdėstyti vietovardžių abėcėlės seka. Fonde yra šių Jaunųjų ūkininkų ratelių referatai: Aukštadvario, Aukštosios Fredos, Belvederio, Betygalos, Bilėnų, Biliūnų, Bugiedos, Bunikių, Buniškių, Čedasų, Darbėnų, Dargalių, Dausiškių, Degučių, Dvelaičių, Geidžių, Ginkūnų, Girkalnio, Juodeikių, Kėblių, Krinčino, Kunigiškių, Kurklių, Labanoro, Leliūnų, Lenkimų, Leoniškių, Lygumų, Liškiavos, Lukštų, Masių, Maštaičių, Mažučių, Mockavos, Paežerių, Paliūniškio, Parausių, Pašilės, Pavarėnio, Piliuonos, Pramedžiavos, Pumpėnų, Ricielių, Runikių, Steponiškio, Sudargo, Sudeikių, Šikšnių, Šlapaberžės, Šventybrasčio, Taujėnų, Užugirio, Vabalninko, Vadoklių, Vainiūnų, Vandžiogalos, Veisiejų, Veliuonos, Veprių, Viktarinos, Vilkininkų, Višakiškės.
Referatų temos : sodininkystė, gėlininkystė, bitininkystė, daržininkystė, žemdirbystė, gyvulininkystė, pieninkystė, paukštininkystė, veterinarija, žuvininkystė, šilkininkystė, namų ruoša, kulinarija, mityba, rankdarbiai, sveikata, higiena, patriotizmas, Lietuvos istorija, ūkis, kariuomenė, gamta, JŪR  istorija, savišvieta, geri papročiai, turiningas laisvalaikio praleidimas, moralė, etika ir kt.

F 196 Šlapelių Marijos ir Jurgio šeimos dokumentai

F 196, 165 saug. vien., 1906-1944. Autografai, rankraščiai, spaudiniai su įrašais, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių k.

Rankraščiai gauti 1997 m. iš BKC saugyklų. Fondas sutvarkytas 1999 m.
Fondo sudarytojai M. Šlapelienės knygynas ir jo savininkai Marija ir Jurgis Šlapeliai.
M. Šlapelienės knygynas veikė nuo 1906 02 18 iki 1945 Vilniuje, šv. Jono 13. Knygyno steigėjai gydytojas, kalbininkas, visuomenės veikėjas Jurgis Šlapelis (1876-1941), visuomenės veikėja, lietuvių kultūros puoselėtoja Marija Šlapelienė-Piaseckaitė (1880-1977), Elena Brazaitytė (dirbo iki 1907). Pagrindinė knygyno reikalų tvarkytoja buvo M. Šlapelienė.

M. Šlapelienės knygyno veiklos dokumentai. Registracijos knygos (1907-1927) – pajamų, išlaidų, gautų ir parduotų prekių, nuolatinių pirkėjų registracija.Užsakymai knygoms (1906-1944) ir piniginių pašto perlaidų už knygas kvitai.Knygų pervežimo dokumentai (1908-1918) – lydraščiai, muitinės pažymėjimai, sąskaitos, važtaraščiai.Įvairios sąskaitos (1906-1927) – knygynų, spaustuvių, leidyklų, prekybos bendrovių sąskaitos už M. Šlapelienės knygynui siųstas knygas, kanceliarines ir kt. prekes bei paslaugas.Kiti dokumentai (1906-1944) – įvairūs su M. Šlapelienės knygyno veikla susiję dokumentai: knygų sąrašai, pranešimai, susirašinėjimas su valdžios įstaigomis ir kt.

Korespondencija (1908-1941) – įvairių asmenų laiškai Marijai ir Jurgiui Šlapeliams, draugijų kvietimai į renginius. Iš siuntėjų paminėtinos Tado Ivanausko, Miko Petrausko, Prano Mašioto, Onos Mašiotaitės, Aleksandro Mico, Helenos Romer, Klemenso Skabeikos ir kt. pavardės.

Buities dokumentai (1905-1944) – namų išlaidų knyga, pajamų, verslo, komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai, teismo pranešimai.

F 197 "Žiburio" draugija

F 197, 123 saug. vnt., 1906-1938. Rankraštiniai dokumentai, autografai, mašinraščiai, mašinraščių nuorašai, spaudiniai. Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių k.

Fondo sudarytoja katalikiška švietimo bei labdaros draugija "Žiburys", veikusi Užnemunėje 1906-1904 m. Draugija įsikūrė 1906m. (Steigiamasissusirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d.). "Žiburio" draugijos tikslas buvo žmonių švietimas ir labdarybė, lietuvybė ir katalikybė. To siekiant buvo steigiamos mokyklos, kursai suaugusiems, knygynai, skaityklos, organizuojami chorai, rengiamos paskaitos, vaidinimai, koncertai, steigiamos vaikų ir senelių prieglaudos. Draugijos centras - Marijampolė. Iki 1910 m. Užnemunėje susikūrė 57 "Žiburio" draugijos skyriai. Aktyviausi buvo Marijampolės, Seinų, Naumiesčio. Didžiausias draugijos nuopelnas - lietuvių mokyklų steigimas ir išlaikymas. Nuo 1908 m. buvo leidžiamas "Žiburio" kalendorius. Žymiausi "Žiburio" draugijos veikėjai kun. Juozas Staugaitis - draugijos steigėjas ir pirmasisi valdybos pirmininkas, kun. Motiejus Gustaitis - ilgametis draugijos valdybos pirmininkas, kun. Vladas Draugelis, Antanas Staugaitis, Antanas Šmulkštys, Viktoras Jokubauskas ir kt.

Įsigyta 1983 m. iš Romo Gusto (1983 m. kovo 24 d. aktas Nr. 20). Į GK įrašyta 1983 m. kovo 31 d.Rankraščiai buvo Jungtiniame draugijų fonde (F106). Fondas suformuotas ir sutvarkytas 1996 m.

Fondo sudėtis:

1. "Žiburio" draugijos Centro Valdybosdokumentai (1906-1936): visuotinių susirinkimų, valdybos posėdžių protokolai (1906-1934 m.), bendrų raštų sąskaitų bylos (1906-1930 m.), "Žiburio"Centro Valdybos Jaroslavlyje dokumentai (1914-1918 m.), korespondencija (1905-1927 m.).

2. "Žiburio" draugijos skyrių ir įstaigų dokumentai (1906-1926): skyrių veiklos ataskaitos (1906-1926 m.), skyrių, bibliotekų, prieglaudų sąrašai ir kt. dokumentai (1906-1922 m.).

3. "Žiburio" draugijos mokyklų dokumentai (1906-1937 m.): Jaroslavlio, Kybartų, Kražių, Marijampolės, Naumiesčio, Pilviškių, prienų, Sintautų, Šakių, Tambovo, Vilkaviškio gimnazijų, progimnazijų, ūkio mokyklų, mokytojų kursų bylos (1906-1931 m.).

4. Medžiaga "Žiburio" draugijos istorijai (1924-1973): Motiejaus Gustaičiosurinkti straipsniai "Žiburio" gimnazijų istorijai (1925 m.), žymesniųdraugijos veikėjų Antano Šmulkščio, Antano Staugaičio, Antano Uoginto, Viktoro Šauklio ir kt. atsiminimai, draugijos skyrių veiklos apžvalgos (1937-1939 m.)

F 198 Jėzuitų gimnazija
F 199 Choras "Echo"
F 200 "Tėviškės aidų" redakcija

F 200, 123 saug. vnt. (1944 – 1996), rankraščiai, mašinraščiai, mašinraščių kopijos, spaudiniai, kserokopijos. Lietuvių, anglų, vokiečių, lotynų kalbomis.
Fondo sudarytojas žurnalistas, rašytojas Bronius Zumeris (1920 – 1997) buvo savaitraščio “Mūsų pastogė” (1952) ir savaitinio lietuvių katalikų laikraščio “Tėviškės aidai” (1957 – 1963) redaktorius. “Tėviškės aidai” savaitinis lietuvių katalikų laikraštis pradėtas leisti 1956.II.11 Melburne, Australijoje.
Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo iš fondo sudarytojo 1993m.
Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.

I. Savaitraščio “Tėviškės aidai” redakcijos medžiaga (1944 – 1989).

1.1 Publicistika (1961 – 1989).

Prano Alšėno, Prano Dauknio, K.J. Kemėžio, Vandos Sruogienės, J. Surmonto ir kitų autorių straipsniai; paruošiamoji medžiaga Melburno šaulių L.D.K. Vytenio kuopos biuleteniui “Lietuva – Lietuviams”.         

1.2 Informaciniai biuleteniai, kronikos, spaudos iškarpos (1945 – 1983).

Tautinio lietuvių komiteto Viurtemberge ir Lietuvių sąjungos Viurtembergo apygardos valdybos biuleteniai (1945); “Tremties kryžkeliuose”- Freiburgo studentų ateitininkų vienkartinis leidinys 1947; “Lietuviai studentai Freiburge 1945 – 1949”; “Sekmadienis”- Melburno lietuvių parapijos biuletenis (1951 – 1955); Australijos lietuvių bendruomenės Melburno apylinkės valdybos pranešimai – žinios (1953- 1954); išeivijos lietuvių laikraščių  “Draugas”, “Tėviškės Žiburiai”, “Darbininkas” iškarpos (1953 – 1958); Australijos ir JAV periodiniai leidiniai: “House News”, “The Maria Herald”, “Altona Star”(1956 – 1965); Eltos informacijos (VLIK’- as ); Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto valdybos informacijos; Niukaslio apylinkės lietuvių biuletenis ir kt. 

1.3 “Tėviškės aidų” redakcijos veiklos dokumentai (1944 – 1987).

“Tėviškės aidų” redaktoriaus B. Zumerio korespondencija tarnybiniais ir asmeniniais reikalais.Siuntėjai: Pranys Alšėnas, Juozas Binkevičius, N. Butkunas, Petras Butkus, Viktoras Dabušis, Pranas Gaida – Gaidamavičius, Juozas Girnius, A. Grinienė, Algirdas Gustaitis, Aleksandras Jakštas, Jurgis Janušaitis, Juozas Almis Jūragis, Petras Kaladė, Algirdas Jonas Kasulaitis, Birutė Kemėžaitė, Antanas Krausas, Mykolas Krupavičius, Stasys Lozoraitis, kun. Kazimieras Aloyzas Matulaitis, Aleksandras Mauragis, Juozas Mikštas, J. Motiejūnas, Pranas Pusdešris,
 Adolfas Šapoka, Vaclovas Šliogeris, J. Tallat –Kelpša, N. Vokas, Kęstutis Žemaitis ir kt.
B. Zumerio straipsnių iškarpos, lietuvių išeivių informacinių leidinių atskiri numeriai, spaudos ištraukos iš žurnalų “Naujasis žmogus”, “Aidai”, “Karys”, “Laivas”, laikraščių “Šviesa”, “Geelongo lietuvis”, “Darbininkas”, “Dirva”, “Draugas”, “Tėviškės Žiburiai”, “Mūsų pastogė” ir kt.
Kiti svarbesni dokumentai: VLIK’o 1945.IV.20 memorandumas; Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos biuletenis 1951.IX.29; Žmogaus teisių deklaracija 1948.XII.10; Australijos lietuvių katalikų federacijos įkūrimo istorija; Australijos lietuvių bendruomenės, Australijos lietuvių katalikų federacijos veiklos medžiaga, Melburno ateitininkų kuopos dokumentai( 1953 – 1956), Lietuvių žurnalistų sąjungos įstatai ir kt.

II. B. Zumerio – “Tėviškės aidų” redaktoriaus dokumentai (1946 –1996).
 
2.1 Kūrybinės veiklos dokumentai ( 1946 – 1994).

  Broniaus Zumerio straipsniai, recenzijos, humoreskos savaitraščiams “Laivas”, “Tėviškės Žiburiai”, laikraščiams “Lietuvos keliu”, “St. Mary’s Banner”, žurnalui
“Į laisvę”; citatos, B. Zumerio pastabos mokslo, filosofijos, religijos, istorijos, mitologijos, pasaulėžiūros ir kt. klausimais; knygų rankraščiai, paruošiamoji medžiaga Prūsijos istorijai, B. Zumerio sudaryti dokumentų ir kūrybos rinkiniai: “Atsakymai sau o gal ir kitiems”, “Pokalbis tarp savų”, “Satyriniai apmąstymai snobų alėjoje”, “Laisvei dienojant” ir kt.; atsiminimai.

2.2 Broniaus Zumerio ir Onos Zumerienės  korespondencija (1958 – 1996).

Susirašinėjimas su giminėmis Lietuvoje, su įvairių Lietuvos bibliotekų vadovais dėl B.Zumerio rankraštinio palikimo  perdavimo, Australijos lietuvių leidinių dovanojimo klausimais,  su leidyklomis dėl B. Zumerio raštų leidimo. B. Zumerio laiškų adresatai: vysk. Paulius Baltakis, Stasė Čiapkauskienė, Onutė Neiberkaitė, Danutė Skystinienė, Sigita Zumerytė – Arlauskienė. Siuntėjai: Paulius A. Baltakis, Algimantas Bartkus,
S. Buchaveckas, L. Budzinauskas, Teresė Čižauskienė, J. Dudkienė, S. Gaidelis, A. Grinienė, kun. Rapolas Krasauskas, Kazys Kvietelaitis, Antanas Lukošaitis, Antanas Martinionis, Mykolas Mikalajūnas, V. Milinkevičius, Irena Petrošienė, A. Skaisgirienė, Jonas Stankus, Gintautas Vėžys, Jonas Zonius, Kazys Žukauskas ir kt.

2.3 Broniaus ir Onos Zumerių šeimos, ūkio, turto dokumentai (1952 – 1993)

Namo pardavimo ir pirkimo dokumentai, nuomos sutartys, draudimo, mokesčių dokumentai, sąskaitos už medicinines paslaugas, komunalinių paslaugų sąskaitos, informaciniai biuleteniai apie įvairias gimnazijas.

F 201 Jadvygos Karačevskos dokumentų rinkinys

F 201, 78 saug. vnt. (1815-1938). Rankraščių nuorašai, mašinraščių II kopijos, išrašai, keli autografai. Lenkų, rusų, prancūzų, lotynų kalbomis.

Apie fondo sudarytoją Jadvygą Karačevską žinome tik tiek, kad 1936 m. buvo Vilniaus Vrublevskių v. bibliotekos praktikantė, magistrė.

Rankraščiai gauti 1997 m. iš BKC saugyklų.

Fondo stovis geras.

Fondą sudaro Jadvygos Karačevskos surinkta medžiaga apie 1831, 1863 m. sukilimus, Vilniaus vyskupą Andrių Banediktą Klongevičių (1767.I.1-1841.XII.27) ir kariuomenės inžinierių, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, Sibiro tremtinį, vėliau beatifikuotą kunigą vienuolį Juozapą Rapolą Kalinauską (1835.IX.1-1907.XI.15).
Yra J. Kračevskos darbas apie Vilniaus vyskupo A.B. Klongevičiaus vaidmenį 1831 m. sukilime; A.B. Klongevičiaus susirašinėjimas su caro valdžios atstovais, dvasininkija dėl stačiatikių išpažinimo pakeitimo draudimų, 17 katalikų vienuolynų likvidavimo, Merkinės vienuolių dominikonų bylos, choleros epidemijos įveikimo Vilniuje, leidimų keliauti dvasininkams, dvasininkų arešto, dėl daiktų priklausančių Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčiai, dvasininkijos darbo parapijose ir kitų reikalų; kunigo Zamiechovskio ir 1831 m. tariamo sąmokslo organizavimo Vilniuje bylos.
Į rinkinį įeina J. Karačevskos korespondencija ir paruošiamoji medžiaga monografijai apie J.R. Kalinauską. Yra J.R.Kalinausko asmens dokumentai, byla dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime, J.R. Kalinausko pamokslai, atsiminimai ir kt. kūryba; kitų asmenų kūryba apie J.R. Kalinauską ir kitus 1863 m. sukilimo dalyvius. Nemažą skyrelį sudaro J.R. Kalinausko susirašinėjimas su giminėmis, kitais asmenimis apie Sibiro tremtį, kelionę į tėvynę, Augusto Čertoriskio globojimą užsienyje, įstojimą į karmelitų ordiną, tolimesnį darbą, gyvenimą Lenkijoje, Černų ir Vadovicų karmelitų vienuolynuose. Yra įvairių asmenų susirašinėjimas, pradedant J.R. Klainausko beatifikacijos procesą ir kita 1863 m. sukilimo dalyvių, dvasininkijos, ... , įvairi medžiaga.

F 202 Matas Grigonis
F 203 Vilniaus dvasinės seminarijos biblioteka
F 204 Katalikų mokslų akademijos spaudinių korektūrų kolekcija
F 205 Antanas Žmuidzinavičius

F 205, 787 saug. vnt. (1890 – 2003), autografai, rankraščiai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščiai, mašinraščių kopijos, spaudiniai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, lenkų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Fondo sudarytojas dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876 – 1966). Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius dokumentus gavo 2000 m. ir 2006 m.. Fondo būklė gera.

Fondo sudėtis.

1. Biografinė medžiaga (1893 – 1966).
 
Antano Žmuidzinavičiaus autobiografijos; biografijos, rašytos I.B. Borisovos, V. Maknio, Petro Tarabildos, įvairios anketos, pažymėjimai, dokumentų, patvirtinančių  A. Žmuidzinavičiui suteiktus profesoriaus ir kitus vardus, kopijos.

2. Kūryba (1894 – 1966).
 
A. Žmuidzinavičiaus publikuota ir nepublikuota poezija, proza, straipsniai, svarstymai apie dailininkų kūrybą, piešimo vadovėlio rankraštis ir kt.

3. Tarnybinė – visuomeninė veikla (1914 – 1965).

Šaulių sąjungos ir skautų veiklos dokumentai, Lietuvos meno kūrėjų draugijos susirinkimo, Dailininkų susirinkimo protokolai, A. Žmuidzinavičiaus pranešimai skaityti gimnazijose, mokslinėse konferencijose, Dailės institute, Lietuvos šaulių sąjungos susirinkimuose, Lietuvių draugijos komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti ir Lietuvių studentų susišelpimo draugijų įgaliojimai A. Žmuidzinavičiui, kitų draugijų ir įstaigų raštai ir rekomendacijos A.Žmuidzinavičiui ir kt.

4. Memuarai (1913 – 1966).
 
A. Žmuidzinavičiaus užrašų knygutės, įspūdžiai iš kelionių po Lietuvą ir Ameriką, atsiminimų, užrašų „Priešui ir Tėvynei“ rankraščiai.

5. Korespondencija (1890 – 1967).

Antano Žmuidzinavičiaus laiškai (1890 -1965). Laiškų adresatai: Bronius Kazys Balutis (2, 1908, b.m.), Bielskis (1925), Stasys Dabušis (b.m.), Peter Einarto (1965), Paulius Galaunė (1965), Giedrė ir Alfonsas Gučai (7, 1941 – 1961), Birutė Gučaitė (2, 1956 – 1962),  J. Vacek (1960), Ona Juodelienė (1962), Vincas Krėvė – Mickevičius (b.m.), Lietuvių meno kūrėjų draugija (1922), V. Macaitienė (1961), Jonas Maknickas (3, 1906 – 1908), Kazys Maknickas (1909), Vytautas Maknys(2, 1956), M.Pankauskas (1909), V. Reimeris(b.m.), A. Sniečkus (1960), G. Viskanta (1960), Augustinas Savickas (1965), P. Šivickas (1962), Agota ir Jonas Žmuidzinavičiai (12, 1899 – 1905), Marija Žmuidzinavičienė (228, 1906 – 1958), Jonas Žmuidzinavičius (6, 1890 – 1912), Petras Žmuidzinavičius (2, 1906), Giedrė Žmuidzinavičiūtė – Gučienė (59, 1919 – 1943), Alesia Žmuidzinavičiūtė [Maknickienė] (20, 1893 – 1928).
Laiškai Antanui Žmuidzinavičiui (1900 – 1967). Siuntėjai: Agnietė Ambraziejūtė – Steponaitienė (6, 1960 – 1965), Petras Babickas (apie 1930 – 1939), F.J. Bagočius (3, 1922), Bronius Kazys Balutis(6, 1902 -1908), Jonas Basanavičius (2, 1912 – 1913), Peliksas Bugailiškis (1938), Voldemaras Vytautas Čarneckis (9, 1922 – 1923), Viktorija Čečetienė (1956), Čepaitė – Mačiulienė (1963), Jadvyga Čiurlionytė (1912), Stasys Dabušis (1958), Peter Einarto (b.m.), Paulius Galaunė (2, 1912, 1965), Sofija Gimbutaitė (1907), Martynas Glažė ( 1921), Louis H. Gray (2, 1924), Birutė Gučaitė (6, 1958 – 1963), J. Vacek (2, 1960, 1965), Tadas Ivanauskas (4, 1910 – 1922), Antanas Jaroševičius (4, 1907 – 1911), Halina Kairiūkšytė – Jacinienė (1965), Petras Kalpokas (2, 1910 – 1914), Kazys S. Karpavičius (2, 1922 – 1928), V. Kriaučiūnas (2, 1909 – 1910), Vincas Krėvė – Mickevičius(1922), Lietuvos Respublikos atstovybė JAV (2, 1923), Lietuvių meno kūrėjų draugija (3, 1920), Vytautas Maknys (1964), Aleksandras Mantautas (1930), Boleslovas Motuza (2, 1960), Marija Nemeikšaitė (4, 1935 – 1939), Mikas Petrauskas (1924), Juozas Purickis (1931), Emilija Putvinskienė (2, 1930 – 1933), Stasys Putvinskis (1935), Vladas Putvinskis (1915), Aleksandras Račkus (4, 1923 – 1931), V. Reimeris (1953), Petras Rimša (58, 1904 – 1947), Mykolas Riomeris (1914), Augustinas Savickas (1965), Jurgis Savickis (1925), K. Skabeika (2, 1910), Jonas Šileika (13, 1908 – 1920), Stasys Šilingas (1927), Ignas Šlapelis (b.m.), Vincas ir Ona Tercijonai (1959), Juozas Urbšys (2, 1958 – 1960), Antanas Vaičiūnas (2, 1931), Antanas Vanagaitis (2, 1931), Adomas Varnas (2, 1905 – 1906), Vydūnas (6, 1910 – 1931), Ona Vileišienė (4, 1907 – 1908), Jonas Vileišis (1920), A. Vivulskis (2, 1910 – 1911), Eduardas Volteris (1914), Juzė Lubicz – Zaleska (10, 1925 – 1927), Povilas Žadeikis (2, 1926 – 1929), Juozas Židanavičius (1922), Mykolas Židanavičius (2, 1911 – 1912), S. Žygelienė (1959), Marija Žmuidzinavičienė (205, 1906 – 1958), Mikas Žmuidzinavičius (1922), Giedrė Žmuidzinavičiūtė – Gučienė (43, 1922 – 1965) ir kiti.

6. Šeimos medžiaga (1891 – 2003).

Marijos ir Antano Žmuidzinavičių laiškai Jonui Žmuidzinavičiui, Alesiai ir Jonui Maknickams; artimųjų, giminių ir draugų laiškai Marijai ir Antanui Žmuidzinavičiams; Marijos Žmuidzinavičienės, Giedrės Žmuidzinavičiūtės – Gučienės ir jos šeimos susirašinėjimas su giminėmis ir draugais; kitų Antano Žmuidzinavičiaus giminių susirašinėjimas; A. Žmuidzinavičiaus brolių Petro, Miko Žmuidzinavičių laiškai tėvams, broliams, seseriai, Alesios Žmuidzinavičiūtės laiškas Jonui Maknickui, tėvo Jono Žmuidzinavičiaus laiškai Petrui Žmuidzinavičiui; Marijos Žmuidzinavičienės giminių susirašinėjimas; metrikų ir dvaro knygų dokumentų apie A. Žmuidzinavičiaus  ir Marijos Žmuidzinavičienės giminę kopijos ir kt.

7. Finansiniai, ūkio dokumentai (1913 – 1963).

Lietuvos šaulių sąjungos atstovo Amerikoje A.Žmuidzinavičiaus finansinės ataskaitos, susirašinėjimas su Lietuvos šaulių sąjungos pirmininku, Marijos Žmuidzinavičienės darbo užrašai, A. Žmuidzinavičiaus, Marijos Žmuidzinavičienės, Giedrės Žmuidzinavičiūtės – Gučienės pajamų ir išlaidų užrašai, nekilnojamo turto pardavimo, buities dokumentai ir kt.

8. Ikonografija (1894 – 1992).

A. Žmuidzinavičiaus ir jo giminaičių, draugų grupinės ir portretinės, kai kurių kultūros, mokslo darbuotojų, visuomeninių įvykių nuotraukos, A. Žmuidzinavičiaus paveikslų reprodukcijos, piešiniai.

9. Kitų asmenų rankraščiai (1905 – 1999).

Aukštuolio, V. Kairiūkščio, Igno Končiaus, Petro Rimšos raštai valstybės ir mokslo institucijoms ir draugijoms, Aleksandro Mantauto, Sergiejaus Tolstojaus ir kt. laiškai įvairiems asmenims. Agnietės Ambraziejūtės – Steponaitienės, Pauliaus Galaunės, Vytauto Sirijos Giros, J. Jurginio, Vidmanto Lopetos, Kazimiero Maknio, Aleksandro Račkaus, Liucinos Starevičiūtės, Kazio Šimulio, Šulcaitės, Juzės Lubicz- Zaleskos ir kt. publicistiniai ir literatūriniai darbai; K.K. Čerbulėno, Birutės Gučaitės, Zitos Žemaitytės moksliniai darbai.

10. Kiti dokumentai (1903 – 1996).

Įvairūs pakvietimai, smulkūs užrašai, lietuvių dailės parodų katalogai ir kiti įvairių įstaigų, draugijų dokumentai, spaudos iškarpos iš laikraščių „Naujienos“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Vilniaus žinios“, „Lietuva“, „Sandara“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Tėvynės Balsas“ ir kt., straipsniai apie Petro Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus kūrybą.

F 206 Kotrynos bažnyčios fondas
F 207 Kazys Rožanskas
F 208 Kazys Januta
F 209 Alfonsas Bieliauskas
F 210 Antanas Kalanavičius
F 211 Laimonas Noreika
F 212 Lietuvos pajūrio geografinis archyvas
F 213 Organizacijos Lithuanian Mercy Lift archyvas
F 214 Alfonsas Sakauskas
F 215 Petras Kalpokas, Rimtas Kalpokas
F 216 Lidija Šimkutė-Pocius
F 218 Leonas Prapuolenis

F218, 37 saug. vnt., 1943-1959. Autografai, autografuoti mašinraščiai, mašinraščio kopijos, spaudiniai su rankraštiniais prierašais. Lietuvių, anglų k.
Fondo sudarytojas – Leonas Prapuolenis – ekonomistas, visuomenės ir pasipriešinimo kovų veikėjas, g. 1913.VI.9 Daugėlaičiuose, Vilkaviškio aps., m. 1972.VII.23 Čikagoje, JAV. 1933 m. baigė Kybartų “Žiburio” gimnaziją, 1936 m. Karo mokyklą leitenanto laipsniu, 1939 m. – Prekybos institutą Klaipėdoje. Ateitininkas nuo 1931 m., Kybartų ateitininkų kuopos pirmininkas, 1937-1939 m. Prekybos instituto studentų korporacijos “Gintaras” pirmininkas. 1939 m. pabaigoje drauge su dr. Adolfu Damušiu, dr. Pranu Padalskiu ir kt. įsteigė cheminių gaminių fabriką “Gulbė”, buvo jo direktorius. Prasidėjus sovietinei okupacijai, perėjo į pogrindinę veiklą. Vienas Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) iniciatorių ir steigėjų, 1941 m. Birželio sukilimo vadas, paskelbęs per Kauno radiją apie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Vokiečiams uždraudus LAF, 1941 m. lapkričio 27 d. Leonas Prapuolenis buvo gestapo suimtas ir išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą. Lietuvos pasiuntinio Kazio Škirpos pastangomis 1942 m. balandžio 2 d. iš lagerio paleistas ir išsiųstas į pietų Vokietiją ypatingai policijos priežiūrai. Nepaisydamas daudimų dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant pasipriešinimo veiklos strategiją. 1944 m. rudenį buvo atvykęs į Lietuvą, įsijungė į Vanagų kovos dalinių Rietavo miškuose vadovybę bei dalyvavo Rietavo pasitarime, svarsčiusiame tolesnius Lietuvių fronto veiklos antrosios sovietų okupacijos metu planus. 1944 m. spalio mėn. Leonas Prapuolenis išsiųstas ryšininku į Vakarų Europą. Kurį laiką gyveno Austrijoje, 1945 m. balandžio mėn. persikėlė į Šveicariją ir čia buvo Bendro Amerikos lietuvių fondo (BALF) atstovybės sekretoriumi. Tarybų Sąjungai antrą kart okupavus Lietuvą Leonas Prapuolenis liko gyventi Vokietijoje, toliau dalyvavo politinėje veikloje. 1950-1955 m. jis ir toliau buvo BALF‘o įgaliotiniu ir lietuvių atstovu prie prancūzų karinės valdžios pabėgėlių reikalams, nuo 1951 iki 1952 m. rugpjūčio mėn. – oficialus Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovas VLIK‘e, 1952-1955 m. – Europos lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio vicepirmininkas. 1955 m. Leonas Prapuolenis persikėlė į JAV ir apsigyveno Čikagoje. 1958-1959 m. jis Čikagos apygardos Lietuvių fronto bičiulių valdybos pirmininkas, nuo 1959 m. JAV ir Kanados vyr. valdybos narys ypatingiems reikalams ir Lietuvių fronto bičiulių tarybos narys. Leonas Prapuolenis bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos ir rezistencinėje spaudoje, 1948-1955 buvo nuolatiniu „Draugo“ korespondentu Vakarų Vokietijoje.
Leonas Prapuolenis, būdamas Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovu Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, surinko ir išsaugojo dalį VLIK‘o organizacinės dokumentacijos, komiteto ir jo Vykdomosios tarybos narių korespondencijos.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų įkurtas bendras rezistencijos centras ir vienintelė aukščiausia institucija tautos teisėms ginti bei rūpintis nepriklausomos Lietuvos atstatymu. Lietuvos gyventojams informaciją apie savo veiklą ir ateities planus VLIK‘as sėkmingai platino per organizacijos leidžiamus laikraščius, atsišaukimus, trumpų bangų radijo siųstuvus. 1944 m. balandžio-birželio mėnesiais surengti gestapo areštai suardė VLIK‘o organizaciją Lietuvoje. Numačius neišvengiamą naują Tarybų sąjungos okupaciją, likę komiteto nariai perdavė visus įgaliojimus Vokietijoje reziduojančiai delegatūrai (Mykolas Krupavičius, Rapolas Skipitis, Vaclovas Sidzikauskas). 1944 m. VLIK‘as veikė Berlyne, nuo 1945 m. kovo mėn.- Viurcburge, Roitlingene, nuo 1955 m.  – Niujorke (JAV). Komiteto pirmininku nuo 1945 m. birželio 15 d. iki 1955 m. lapkričio 27 d. buvo prel. Mykolas Krupavičius.
Suformuotame fonde saugomi dokumentai yra susiję su Leono Prapuolenio gyvenimu Vokietijoje bei veikla VLIK‘e  1947-1955 m., taip pat dalis VLIK‘o organizacinės dokumentacijos, komiteto ir jo Vykdomosios tarybos narių korespondencijos.
Leono Prapuolenio laiškų ir lietuviškųjų išeivijos organizacijų fondo dokumentai pirkti 2009 m. iš privataus asmens – V. Ramonio. Pirkimo sąskaitos Nr. TR-1363 (2009-01-26).
Dokumentų fondas sutvarkytas 2011 m.
Fondo stovis geras.
Fondo sudėtis

1.Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau VLIK‘as) veiklos dokumentai (1950-1952):
 
1.1.VLIK‘o organizacinė dokumentacija – komiteto ir jo organų nuostatai, darbo taisyklės; Kontrolės komisijos dokumentai; komiteto pajamų-išlaidų sąmatos; rezoliucijų ir kt. pareiškimų projektai; posėdžių dienotvarkės ir protokolai (2); įgaliojimas Leonui Prapuoleniui.

1.2. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio informaciniai pranešimai apie komiteto ir Vykdomosios tarybos darbą; 1953 m. rugsėjo 1 d. VLIK‘o posėdį; komiteto pirmininko pavaduotojo Petro Karvelio pareiškimą; t.p. Leono Prapuolenio telegramų komiteto nariams nuorašai, pastabos ir smulkūs užrašai.

1.3. VLIK‘o ir Vykdomosios tarybos narių korespondencija – Juozo Brazaičio laiškas Jonui [Griniui?]; Juozo Brazaičio (1) susirašinėjimas su Kaziu Pakštu (1); Jono Griniaus pasiūlymas VLIK‘o pirmininkui; Jono Griniaus ir Zenono Ivinskio laiškas Petrui Karveliui; Antano Maceinos (1) ir Vytauto Vaitiekūno (3) laiškai VLIK‘o nariams.


2. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio straipsniai,
pranešimai (1951-1953):

Straipsniai ir pranešimai apie VLIK‘o ir Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio santykius: „Jei ne pro duris, tai pro langą“, „Blunkantis mitas“, „Lozoraitinis reikalas VLIKE“, „Lietuvos Atstovybės reikalu prie vokiečių Federalinės vyriausybės Bonnoje“, apie situaciją komitete 1952 metais: „Ar yra galima VLIK‘o reforma?“, „ Kas yra galima VLIK‘o reforma“, „Pasikalbėjimas su Lietuvos fronto ir Lietuvių vienybės sąjūdžio įgaliotiniais Europoje prof. Zenonu Ivinskiu ir Leonu Prapuoleniu“.

3. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovo VLIK‘e Leono Prapuolenio korespondencija
(1943-1959):

3.1. Leono Prapuolenio laiškai (1947-1955). Adresatai: Juozas Brazaitis (47), Mykolas Krupavičius (10), Vytautas Vaitiekūnas (19), bendri laiškai Juozui Brazaičiui ir Vytautui Vaitiekūnui (22), VLIK‘o vadovams ir nariams: Juozui Brazaičiui, Adolfui Damušiui, Jonui Griniui, Zenonui Ivinskiui, Antanui Maceinai, Vytautui Vaitiekūnui (8).

3.3. Laiškai Leonui Prapuoleniui (1943-1959) – siuntėjai: Juozas Brazaitis (49), Petras Karvelis (1), Jonas Kavaliūnas ir Juozas Meškauskas (1), Mykolas Krupavičius (40), Leonardas Šimkus (1), Vytautas Vaitiekūnas (26), Dick Williams (1), kolektyviniai bendražygių ir bičiulių laiškai (2).

F 221 Jonas Pajaujis
F 222 Magdalena Birutė Stankūnienė