2023 m. spalio 19 d.

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė dar vienas Nacionalinėje bibliotekoje saugomas dokumentas

Spalio 18 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko iškilmingas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos posėdis. Jo metu Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įteiktas liudijimas, kad bibliotekoje saugomas Kražių vargonininko sąsiuvinis (1618) pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu.

Tai vienas seniausių išlikusių instrumentinės muzikos pavyzdžių, priklausęs Kražių kolegijai ar jos bažnyčiai, to meto Žemaitijos švietimo ir kultūros židiniui. Rankraštis buvo numatytas ir neabejotinai naudotas katalikiškai liturgijai. Jis reprezentuoja XVII a. vargonininko natų rinkinį. Pirmoje dalyje – daugiausiai teorinės atlikimo meno, muzikos teorijos, bažnytinių dermių nuorodos, taip pat itin gausu praktinių užduočių vargonavimo technikai lavinti ir jų sprendimų. Antroje rankraščio dalyje – įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo instrumentinės kompozicijos, muzikiniai fragmentai, naudoti kaip pratimai.

Tiksli rankraščio atsiradimo data nežinoma. Veikiausiai tai 1618 metai – jie kelis kartus pasirodo aptariamame dokumente. Kražių vargonininko sąsiuvinis buvo naudojamas ir pildytas iki pat XVII a. pabaigos, tai patvirtina įrašytos ir vėlesnės datos (1681, 1689 ir 1693 m.), sutinkamos papildomos informacijos suteikiančiuose lapuose, naudotuose natų rankraščiui tvarkyti, klijuoti ir įrišti.

Didžioji Kražių vargonininko sąsiuvinio dalis buvo pildoma nežinomo vargonininko. Dokumente randamos tik dvi pavardės: cistersų vienuolio, galbūt net viso rankraščio sudarytojo, Adomo iš Vongroveco (Jadam clare cisterium Wangrow, ?–1629) ir Vazos karališkosios kapelos nario, vargonininko, italų kompozitoriaus Vincenzo Bertolusiʼo (?–1608).

Spėjama, kad rankraštis į Nacionalinę biblioteką pateko apie 1940–1950 m. su Žemaičių kunigų seminarijos dokumentais.

Kražių vargonininko sąsiuvinis yra vienuoliktas į Nacionalinį registrą patekęs Nacionalinėje bibliotekoje saugomas dokumentinio paveldo objektas. Į šį registrą taip pat įrašyti tokie Nacionalinės bibliotekos saugomi dokumentinio paveldo objektai:

• XIV a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija (regioninės reikšmės liudijimas, 2006 m.).
• XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2007 m.).
• Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis „Tayslos augiyynis koremy taalpynas augimys...“, 1835–1843 m. (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2008 m.).
• Lietuvių DP (angl. displaced persons; liet. perkeltųjų asmenų) spaudos rinkinys, 1945–1952 m. (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2011 m.).
• Lietuvoje leistų knygų hebrajų kalba (1759–1900 m.) rinkinys (regioninės reikšmės liudijimas, 2013 m.).
• Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 ir 1568 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2015 m.).
• Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija (regioninės reikšmės liudijimas, 2017 m.).
• Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) publikuoti darbai (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2019 m.).
• Simono Daukanto originaliosios kūrybos ir vertimų autografai, 1831–1858 m. (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2019 m.), saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.
• Kristijono Endrikio Mertikaičio parengtas giesmynas, 1817 m. laida (regioninės reikšmės liudijimas, 2021 m.).

Šiemet į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašyti šeši nauji Lietuvos nacionalinėje, Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose bei Amerikos lietuvių kultūros archyve saugomi dokumentinio paveldo objektai. Trys iš jų pripažinti regioninės, trys – nacionalinės reikšmės dokumentais.