Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2024 m. sausio 8 d.

Vilniaus vaizdai senose litografijose ir atvirukuose: iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinių

„…in civitate nostra regia dicta Vilna…“

Pirmas neabejotinas Vilniaus paminėjimas istoriniuose šaltiniuose yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas viso pasaulio krikščionims, ypač Liubeko, Štralzundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno miestų, – pirkliams, ūkininkams, amatininkams ir dvasininkams, – kuriuo kviečiama atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Datuota Vilniuje 1323 m. sausio 25 d. Ši diena laikoma Vilniaus įkūrimo data. Baigiant minėti Vilniaus 700 metų sukaktį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriuje parengta nedidelė paroda atskleidžia nepakartojamą Vilniaus miesto grožį, užburtą senose litografijose ir atvirukuose.

Parodos pradžioje – visas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško vertimas į lietuvių kalbą, perrašytas gotikiniu šriftu, ir seniausias Nacionalinėje bibliotekoje išlikęs Vilniaus miesto panoraminis vaizdas iš 1600 m. Kelne išspausdinto Franso Hogenbergo (1535–1590) ir Georgo Brauno (1541–1622) pasaulio miestų atlaso Théâtre des cités du monde trečio tomo. Tai pirmas autentiškas ir išsamus viso Vilniaus vaizdas. Miestas vaizduojamas tarsi iš paukščio skrydžio – à vol d‘oiseau.

XIX a. Vilniaus litografo Juozapo Ozemblovskio (Józef Oziębłowski, 1805–1878) autorinės litografijos tarsi papildo Hogenbergo planą (Šv. Mikalojaus bažnyčia, Pilies vartai, Totorių mečetė Lukiškėse). Jų vertė ne tik meninė-ikonografinė, bet taip pat istorinė. Viena pačių gražiausių bibliotekoje išlikusių litografijų su Vilniaus panoraminiu vaizdu – žymaus tapytojo Karolio Račinskio (Karol Raczyński, 1799–1860) iš natūros pieštas miesto vaizdas nuo Tivoli pasivaikščiojimų sodo Antakalnyje, litografuotas Motiejaus Pšibilskio (Maciej Przybylski, 1794–1867) spaustuvėje. Svarbią istorinę reikšmę turi Jurgio Hopeno (Jerzy Hoppen, 1891–1969) autoriniai ofortai – Vilniaus katedros remontas ir Barboros Radvilaitės palaikai – susiję su didžiausiu Vilniaus miesto istorijoje potvyniu 1931 metais. Vilniaus katedros požemiuose atidengta kripta su karališkaisiais palaikais tapo didžiausia istorine sensacija tarpukario Vilniuje.

Trečioje parodos dalyje – 19 seniausių Vilniaus vaizdų atvirukų (chronologiškai 1903–1940 m.) ir originali nuotrauka. Svarbiausią vietą užima du didžiausi Vilniaus vaizdų leidėjai – Davydas Vizūnas (veikla 1900–1915) ir Abraamas Fialko (Abraham Fiałko, veikla 1902–1940). Vertingi ir Lvive („Atlaso“ knygynas), Varšuvoje („Ruch“), Maskvoje (A. S. Suvorino ir Ko kontrahentūra), Sankt Peterburge (Šv. Eugenijos Raudonojo Kryžiaus draugija), Stokholme (akcinė bendrovė „Granberg“) išleisti atvirukai. Gabiausias Vilniaus vaizdų fotografas, vadintas fotografijos virtuozu, buvo Janas Bulhakas (Jan Bułhak, 1876–1950). Jo darbai dažniausiai naudoti atvirukų gamybai, taip pat leisti kaip originalios Bulhako fotografijos.

Parodos rengėja Jadvyga Misiūnienė. Parodos dailininkas Jokūbas Zovė.

Trumpai apie ekspoziciją

Data
sausio 15 d. – vasario 17 d.
Laikas
skaityklos darbo laiku
Vieta
Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a., 533 kab.
Dalyvavimas
įėjimas laisvas
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“