Antrasis kultūros organizacijų hakatonas: pokytį visuomenei kuriantys inovatyvūs sprendimai

Kaip paspartinti Lietuvos muziejuose esančių vertybių, kurių šiuo metu priskaičiuojama 8,6 mln. vienetų, skaitmeninimą, kad užtruktume trumpiau nei 89 metus? Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda, pasiūliusi šios problemos sprendimo būdą, tapo kultūros organizacijų hakatono nugalėtoja. Pernai jame triumfavo taip pat šio muziejaus atstovai.

Inovacijos neaplenkia kultūros

Renginio dalyvius sveikinusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžė, kad inovacijos, apie kurias šiandien tiek daug girdime ir kalbame patys, neaplenkia kultūros srities. Tačiau tam, kad jos gimtų, būtinas kūrybiškumas. 

„Jau antrą kartą vykstančiame kultūros organizacijų hakatone susitinka šios dvi šiuolaikiniame pasaulyje svarbios kompetencijos – inovatyvumas ir kūrybiškumas, o kultūra yra tarsi jas laikantis polius. Tačiau sparčiai tobulėjančiame dabarties pasaulyje neturime pasirinkimo likti pasyviais stebėtojais, nes kol jį stebėsime ar stebėsimės, pasaulis jau bus nuėjęs į priekį. Todėl dar kartą sveikinu visas šiųmečio hakatono komandas ir dėkoju joms už drąsą: pokyčių inicijavimas yra labai didelis laimėjimas“, – kalbėjo A. Žilinskienė.

Šis hakatonas – ne tik kūrybinis renginys, bet ir praktinis „Kompetencijų bibliotekos“ principų įgyvendinimas. Jis suteikia galimybę realioje situacijoje taikyti įvairių mokymų metu įgytus komandinio darbo, problemų sprendimo, kūrybiško mąstymo, komunikacjjos ar lyderystės gebėjimus. Hakatonas tapo erdve ne tik idėjoms generuoti, bet ir mokytis per veiklą, stiprinti kompetencijas, kurios apibrėžtos kompetencijų modelyje.

„Kompetencijų bibliotekos“ veiklose dalyvauja kultūros įstaigos: bibliotekos, muziejai, archyvai, kultūros centrai, scenos menų organizacijos. Šis įsitraukimas rodo ne tik sektoriaus atvirumą pokyčiams, bet ir stiprėjančią bendrystę, kurioje dalijamasi patirtimis, kuriamos jungtys ir auginama nauja kultūros vadybos kultūra.

Nugalėtojai kurs muziejinių vertybių fotografavimo vedlį

Šiųmetį hakatoną laimėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda (ją sudarė Darius Deinarovičius, Jurga Strimaitienė, Gediminas Trečiokas ir Vytautas Valinskas) su projektu „ArteFact“: fotografavimo vedliu, kuris paverčia kiekvieną nuotrauką istorijos atradimu. Ambicingą komandą į pergalę vedusio šio muziejaus Rinkinių apskaitos ir skaitmeninimo skyriaus vadovo D. Deinarovičiaus teigimu, norima sukurti fotografavimo vedlį, kuris turėtų padėti, visų pirma, muziejų darbuotojams – neprofesionaliems fotografams – skaitmeninti kultūros paveldo vertybes turimomis priemonėmis.

„Visi turime mobiliuosius telefonus savo kišenėse. Dažnai tie telefonai turi gerą fotokamerą. Problema, dėl kurios mes negalime tų vaizdų naudoti, dažniausiai yra tą telefoną turinčio žmogaus žinių trukumas. Pagal dabartinius skaičiavimus, suskaitmeninti visą muziejuose saugomą Lietuvos kultūros paveldą užtruktų 89 metus. Ar galime laukti kito amžiaus? Turbūt ne. Dėl to norime skaitmeninimo veiklas paskirstyti į daugiau rankų“, – argumentuoja D. Deinarovičius.

Jis priduria, kad tokios fotografijos ne nugultų asmeniniuose archyvuose, o būtų viešinamos. Taip siekiama, kad suskaitmeninta medžiaga būtų naudojama įvairių visuomenės grupių bei fizinės apsaugos tikslais, kad suskaitmeninti eksponatai būtų kuo mažiau liečiami rankomis, nes kiekvienas prisilietimas, ypač prie trapių eksponatų, juos po truputį naikina. Taip pat atsižvelgiama ir į geopolitines šių dienų grėsmes.

„Sudėliojome artimiausių dvejų metų veiksmų planą, pradedant darbo grupės suformavimu, į kurią įsitrauktų suinteresuoti šios idėjos išgryninimu ir pavertimu kūnu žmonės. Laimėtą piniginį prizą ketinama išnaudoti konsultacijoms, programavimo darbams. Šimtaprocenčiam idėjos įgyvendinimui bus reikalingas papildomas finansavimas. Tai bus vienas didžiausių iššūkių, bet jų mes nebijome“, – teigia D. Deinarovičius. Pasak jo, komandą itin įkvepia muziejaus kolegų, kurie laimėjo pernai metų hakatoną, pavyzdys.

Plati hakatono dalyvių geografija

Šiųmetis renginys gerokai išsiplėtė geografiškai, suburdamas komandas ne tik iš Vilniaus, bet ir Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos.

Antrąją vietą pelniusi Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Istorijų namų komanda iškėlė jai aktualią lėšų rinkimo problematiką, sukurdama sutelktinio finansavimo įskiepį. Jis leidžia kiekvienam tapti kultūros rėmėju ir apskritai sužaidybina paramos rinkimą.

Hakatone trečiąją vietą užėmę Lietuvos jūrų muziejaus atstovai siekė, kad jo lankytojai pažintį su muziejumi tęstų laivybos istorijos ekspozicijose, o ne vien tik apsilankytų delfinariume. Šiai problemai spręsti pasiūlyta popierinio jūrinių paslapčių žemėlapio idėja.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos komanda identifikavo formalųjį bibliotekininkystės išsimokslinimą turinčių specialistų trūkumą, todėl sukūrė tvaraus bibliotekų sektoriaus specialistų profesinio mokymo modelį.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos atstovai pateikė bibliotekų identiteto virsmo ir naujo įvaizdžio idėją, kai bibliotekos yra suvokiamos kaip TEKOS (idėjoTEKOS, daiktoTEKOS ir pan.).

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios biblioteka komanda bibliotekas matytų kaip inovacijų centrus, todėl pristatė eksperimentu pagrįstą inovacijų diegimo procesą.

Nuotraukų autorė – Sandra Biriukienė.

Šis kultūros organizacijų hakatonas yra projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dalis. Jį įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas pagal 2021–2030 metų Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.