2016 m. rugsėjo 16 d.

Apie istoriją, jos kampus ir atspindžius

Šią savaitę „Bibliotekininkas renkasi“ sąmoningą, atvirą žvilgsnį į istoriją, drąsą klausti ir interpretuoti, suvokti nueitą kelią ir kritiškai žvelgti į dar laukiantį. Rinktis, o ne tiesiog imti skatina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas prof. dr. Darius Kučinskas.

„Nacionalinė biblioteka man visuomet buvo ir yra lyg pagrindinė šventovė, centrinė Lietuvos alka. Studijų metais čia būdavau nuo atidarymo iki paskutinės uždarymo minutės. Ir niekada nesitikėjau (nors visuomet svajojau), kad atėjus laikui aš pats tapsiu vienu iš šios šventovės tarnų.

Lietuvos Atgimimą sutikau Vilniuje, savo akimis mačiau visą senos sistemos griūtį ir atsikuriančią valstybę. Galbūt tai ir buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi plačiau pasidomėti ne tik Lietuvos, bet ir Europos istorija. O ji yra akivaizdžiai perskrosta tragiškų praeito amžiaus įvykių. Kas ir kodėl tuomet atsitiko? Dar kartą į šį klausimą bando atsakyti mano rekomenduojami autoriai.

Viktoras Suvorovas, Diena M. Kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Knyga, atrodo, jau pradedanti veikti istorikų ir visų europiečių sąmonę. Vienas geriausių GRU (Sovietų Sąjungos centrinės žvalgybos valdybos) šnipų, perbėgęs į britų pusę ir už tai net du kartus sovietų nuteistas mirti, atskleidžia visai kitas Antrojo pasaulinio karo priežastis. Hitleris, pasak V. Suvorovo, buvo tik „ledlaužis“ (taip, beje, vadinosi pirmoji V. Suvorovo knyga), įrankis Stalinui ištaškyti Europą, – tikėta, kad tuomet patį Hitlerį nustumti būsiantys vieni niekai. Ir tik vienos dienos, jei ne kelių valandų, klausimas buvo, ar Stalinas užpuls Vokietiją pirmas…

Hennecke Kardel, Adolfas Hitleris – Izraelio įkūrėjas

Paradoksalus pavadinimas verčia dar kartą apmąstyti, kas gi galų gale atsitiko XX a. Europoje, ir ne tik joje. Pirmą kartą išleista 1974 m., knyga ir jos autorius buvo nuožmiai puolami, net persekiojami, o bylinėjimasis teismuose baigėsi tik 1995 m. Kardelio pergale. Išversta į pagrindines pasaulio kalbas, ši knyga, kaip rašoma jos anotacijoje, „tapo svarbiu dokumentu, liudijančiu Kardelio ateities įžvalgas, virtusias demokratiškos Europos dabartimi“.

Lietuvos Rytai (sudarytojai K. Garšva ir L. Grumadienė)

Ypač aktuali knyga dabar, prieš Seimo rinkimus. Tad ir norėtųsi, kad ją pirmiausia pasiskaitytų Pietryčių Lietuvos kandidatai į Seimą. Bet knyga nėra politinė agitacija. Tai – Lietuvos mokslininkų darbų rinktinė, kurioje aprašyti ir ištirti daugelis ir šiandien aktualių Rytų Lietuvos klausimų. Labai svarbūs knygos priedai – dokumentai, liudijantys apie 1990 m. atsikuriančios Lietuvos ir skirtingų jos regionų valdžios veiksmus.“

Knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt.