2019 m. sausio 18 d.

Pristatyta Vincento Hunto knyga „Kruvini miškai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta vakariečio, britų žurnalisto Vincento Hunto lūpomis papasakota drama apie XX a. istorinių negandų draskytą Latviją ir jos žmones. Latvijos XX a. istorija iš dalies panaši į Lietuvos istoriją, tad verta ir lietuvių skaitytojų dėmesio. Knyga „Kruvini miškai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“ publikuota Didžiojoje Britanijoje ir Latvijoje, 2018 m. pabaigoje lietuviškai ją išleido leidykla „Briedis“.

Pokalbyje apie šią knygą, Latvijos ir Lietuvos istorijos panašumus ir skirtumus dalyvavo istorikas Arūnas Bubnys, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas, publicistas ir rašytojas Ramūnas Bogdanas. Pokalbį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Pasak B. Makausko, „Kruvini miškai“ nėra istorijos veikalas, juo labiau – akademinis, mokslinis darbas. Tai istorinės publicistikos kūrinys, skirtas visų pirma angliškai kalbančiai Vakarų visuomenės daliai, kuri menkai pažįsta Latvijos ar Baltijos šalių istoriją. Tad knygos autorius pasakojimu siekia patraukti dėmesį, suintriguoti. Jis – intrigos specialistas. Ir knygos stiprybė – gebėjimas tą istoriją papasakoti dramatiškai. Turint galvoje, kad Vakaruose skelbiama taip pat ir daug prieš Baltijos valstybes nukreiptos propagandos, dažnai gudriai „įpakuotos“, autoriaus pastanga pasakoti intriguojančiai, B. Makausko nuomone, „atsiperka“ ir yra pateisinama. „Aš manau, kad tokios knygos kelia rimtą susirūpinimą tiems vadinamiesiems troliams, nes perduoda dramatišką Latvijos istoriją populiariai, paprastam Vakarų žmogui suprantamai ir kartu – nenuobodžiai. Čia – knygos jėga. O mums tai proga apie tai pakalbėti, sužinoti šį tą naujo, palyginti su Lietuvos istorine patirtimi. Tai nėra knyga gilesnėms Latvijos istorijos studijoms, bet, šiaip ar taip, – skaitytojo horizontą plečia. Net jei skaitoma „greitosiomis“, prie arbatos ar prie kavos“, – sakė B. Makauskas.

A. Bubnio nuomone, gerai, kad ši knyga išleista lietuviškai, labai gerai, kad parašyta anglų kalba ir prieinama vakariečiams. „Kiekgi britų žino Latvijos istoriją? Prisipažinkim, kad ir mes ne itin gerai pažįstam Latvijos istoriją, žinom, kas ten vyko Kuršo katile, kad ten ir lietuviškų pėdsakų būta ir t. t. Apie Rusijos, Lenkijos, gal net Ukrainos istorija žinome turbūt daugiau negu apie mūsų artimiausių kaimynų latvių“, – kalbėjo A. Bubnys. Jis pabrėžė, kai tai patys artimiausieji mūsų kaimynai, etniškai mums artimiausia tauta.

R. Bogdanas pažymėjo, kad vertingiausia knygos dalis, jo nuomone, yra dokumentuoti latvių legionierių pasakojimai. Iš tų pasakojimų matyti, kad legionieriai nebuvo jokie naciai, kaip skelbiama propagandinėje literatūroje, jie nebuvo ir nacių politikos vykdytojai. Tai buvo tiesiog žmonės, kurie norėjo gyventi nepriklausomoje Latvijoje ir tarnauti savo šaliai. Bet pasirinkimo neturėjo, buvo prievarta įtraukti į mėsmalę. Ši knyga parodo, kokia buvo istorija iš tikrųjų. „Negalima dėti lygybės ženklo tarp esesininkų, kurie šaudė beginklius žmones, ir Kuršo katilo frontuose kovojusių legionierių“, – teigė R. Bogdanas.

Jis atkreipė dėmesį, kad knygoje trūksta pašnekovų, kovojusių Raudonosios armijos pusėje, požiūrio, bet knygos autorius dėjo pastangų tokius žmones prakalbinti. „Ir keisčiausia, kad nė vienas nesutiko su juo apie tai kalbėti“, – sakė R. Bogdanas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Latvija neteko trečdalio gyventojų. 30 000 buvo suimti arba ištremti per pirmąją sovietų okupaciją. 80 000 žuvo per vokiečių okupaciją. 80 000 žuvo tarnaudami vokiečių ir rusų kariuomenėse. 130 000 pabėgo į Vakarus. 150 000 buvo represuoti per antrąją sovietų okupaciją. Knygą „Kruvini miškai“ iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius.

Renginio vaizdo įrašas ›

---

Daugiau nuotraukų ›