Telefonas Klaustukas Sitemap
2019 m. birželio 7 d.

Kino popietės Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su LRT kviečia keliauti į žymių Lietuvos kultūros žmonių namus. Dokumentinis ciklas „Kelias į namus“ – apybraižos, kuriose aplankysime garsių žmonių tėviškes, jiems ypač brangias Lietuvos vietas. Kelionėje patys sau atsakysime į klausimus, kokios aplinkybės, kokie įvykiai ir žmonės lėmė jų kūrybinį kelią. Tai ir kelionė laiku – kai grįžtama į vaikystę, mokyklos, jaunystės metus. Ji padės analizuoti išskirtinių asmenybių likimus.

Dokumentinis ciklas „Kelias į namus“ buvo ne kartą apdovanotas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“. Net trys kūrybinės grupės sukurti pasakojimai laimėjo geriausių televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ premiją: apie rašytoją Birutę Jonuškaitę, aktorę Gražiną Balandytę ir dailininkus brolius dvynius Algirdą ir Remigijų Gataveckus, užaugusius vaikų namuose. Šie menininkai apybraižose „Kelias į namus“ atvirai, jautriai papasakojo apie savo vaikystės ir jaunystės patirtis.

Kūrybinė grupė užfiksavo daugiau nei 100 iškilių Lietuvos kultūros žmonių, todėl „Kelią į namus“ drąsiai galima vadinti Lietuvos kultūros metraščiu. Penktadieniais 12 val. Nacionalinėje bibliotekoje bus galima  pažiūrėti dokumentinę apybraižą „Kelias į namus“.

Kūrybinė grupė: scenarijaus autorės, redaktorės Ingrida Laimutytė ir Ginta Liaugminienė, pagrindinis vaizdo ir garso operatorius Haroldas Klevinskas, režisierius Aleksas Matvejevas.

Gegužės 3 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Rimantu Kmita

Kartu su poetu, prozininku Rimantu Kmita keliausime į Šiaulius. „Aš nekalbėsiu kažkaip ypatingai, kad labai myliu  Šiaulius, pasiilgstu ir noriu grįžti į juos gyventi. Visą laiką ir sukasi variantai, kas būtų, jeigu būtų, jeigu dabar, pavyzdžiui, grįžtum gyventi. Man atrodo, kad aš įsimylėjau tuos Šiaulius, apie kuriuos rašiau.“ Rašytojas pasidalins prisiminimais apie Šiaulių gyvenimą pirmaisiais Nepriklausomybės metais, sugulusiais į jo knygą „Pietinia kronikas“, apsilankys savo mokykloje, susitiks su kūno kultūros mokytoju bei regbio treneriu ir pakvies susipažinti su savo mama Elena Kmitiene. R. Kmita aistringas regbio žaidėjas. Aistra šiam žaidimui kilo jau mokyklos metais. „Regbis – tokia sporto šaka, kai reikia naglumo ir vyriško charakterio, tai tą charakterį jis tada turėjo“, – prisimins kūno kultūros mokytojas Jonas Klapatauskis.

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gegužės 10 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Gražina Balandyte

„Per širdį važiuojam. Labai jaučiu tai, kas buvo. Praeitis tai yra, nes ten nieko nebėra savo. Yra tik žemė, kuria vaikščiojau mažytė, nei tėvo, nei mamos, nėra nei brolio. Labai anksti išvažiavau iš tėviškės, gal kokių dvejų metų, gulėjau ant žolės, žiūrėjau į dangų ir iš debesų stačiau tokias pilis, ir galvodavau, koks princas atjos... ir atjojo princai, ir užėmė tą mūsų žemelę, ir turėjom išvažiuoti iš tėviškės, tiksliau sakant, išbėgti.“ Aktorė Gražina Balandytė kilusi iš šiaurės vakarų Lietuvos, tuometinio Viekšnių valsčiaus, Tulčių kaimo. Būtent ten ir prasidės G. Balandytės pasakojimas apie savo gyvenimą. Nusikelsime į Antrojo pasaulinio karo pradžios laikotarpį, kai visa šeima išgyveno tragiškus įvykius. Nepaprastai jausmingas pasakojimas apie savo vaikystę sujaudins ne vieną žiūrovą. „Tarp mūsų draugių to „sužvaigždėjimo“ niekad nebuvo, gal dėl to, kad nugyveno kaip ne žvaigždė, labai kukliai“, – pasakos jaunystė draugė Nijolė Kiselienė. Jos aplankyti kūrybinė grupė vyko prie jūros į Latviją, nuostabią Papę. „Žinot, kokios buvo tų žvaigždžių algelės, tik prasimaitint.“ Kelionė baigsis Palangoje. Ten šiuo metu gyvena G. Balandytė su vyru.

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gegužės 17 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Agne Žagrakalyte

„Man atrodydavo, kad rašytojai tokie šventi žmonės ir kad negali bet kas tapti tuo rašytoju. Man atrodė, kad jau rašytoju būti tai ohoho. Stebuklinga ir nepaprasta. O dabar paaiškėjo, kad nei stebuklinga, nei ką. Arba aš dar ne rašytoja“, – šypsosi poetė, rašytoja Agnė Žagrakalytė. Kartu su autore žiūrovai apsilankys jos tėvų namuose, pasivaikščios romano „Eigulio duktė“ motyvų keliais Skrebotiškio apylinkėse. Jau daugiau nei dešimtmetį rašytoja su šeima gyvena Belgijoje, Briuselyje. „Šiais laikais kai yra „Facebookas“ ir visi sėdi savo namuose ir žiūri į tą patį ekraną, tai jokio skirtumo, kur tu gyveni. Ir jeigu gyvai susitinki žmogų kokiam Vilniuj, tai dažniausias klausimas būna, o kada vėl būsi Vilniuje. Maždaug tada pakalbėsim. Tai aš sakau, bet aš dabar esu Vilniuj. Ne, ne. Dabar neturiu laiko.“ Briuselis rašytojai tapo jau savais namais ir įkvėpimo naujiems romanams jai netrūksta. O kartais savo personažus ji tiesiog sutinka gatvėje. „Esu parašiusi tokią knygą, ji vadinasi „Klara“. Ir ten yra tokia Klara ir ji draugauja su madam Pečeva. Ir ta madam Pečeva yra tikras personažas ir ji gyvena šitam lange, pačiam pirmam. Ir aš ją iš tikrųjų sutikau šitam parke, kai ėjau ratu ir moteris tiesiog sėdėjo ant suolelio ir sakė: „Madmuazel padėkite man atsistoti.“ Ir tada aš sugalvojau tą visą istoriją apie Klarą. Ir toj knygoj viskas, kas parašyta apie madam Pečevą, yra beveik tiesa.“

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gegužės 24 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Jaroslavu Melniku

„Jeigu tu esi realybėj, tu esi čia ir dabar. O kas yra dvasinis gyvenimas? Sakyčiau, tu esi uždarytas toj realybėj. Kad tu gali sėdėti gulage... Kodėl išgyveno lietuviai, ukrainiečiai gulage? Dėl to, kad viduje gyveno kitas pasaulis. Ten neįmanoma buvo gyventi toj realybėj. Tai vadinasi, jie gyveno kitoje realybėj. Kita realybė yra tas, kas yra tolumoje. Ir todėl tu esi laisvas, tu nesi šios realybės vergas“, – svarsto metraščio „Kelias į namus“ herojus, rašytojas Jaroslavas Melnikas, į Vilnių atsikėlęs gyventi iš Lvovo. Vilnius jam artimas miestas savo epocha, architektūra ir primena gimtąjį miestą. Apie rašytojo vaikystę pasakos jo brolis, teatralas, vaikų šokių mokytojas Olegas Melnykas ir jo artimieji. Garsios vaikų leidyklos Ukrainoje vadovas, poetas, leidėjas Ivanas Malkovičius  šiltai priims savo leidykloje. „Kokia kalba tu rašai?“ – klausia I. Malkovičius. – „Rašau viena kalba, o perrašinėju kita“, – atsako J. Melnikas. „Tu rašai ukrainietiškai?“ – klausia. „Priklausomai nuo kūrinio.“ – „Bet kartais rašai ir lietuviškai? Tada tai iš tikrųjų fenomenas. Kai jis rašo lietuviškai – jis lietuvių rašytojas, kai ukrainietiškai – ukrainiečių“, – šypsosi jo bičiulis I. Malkovičius. J. Melnikas kvies taip pat užsukti ir į gimtąjį Lvivo I. Franko universitetą ir susitikti su draugais.

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gegužės 31 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Rasa Samuolyte

„Aktorius nėra atlikėjas, aktorius yra kūrėjas, nes jeigu tu atlikinėtum komandas, tai ir būtų siauras, neįdomus niekam reikalas ir tada tu pats ribotai jaustumeisi“, – sako iš Panevėžio kilusi garsi Lietuvos aktorė Rasa Samuolytė. „Kelias į namus“ prasidės pašte, vietoje, kur studentiškais metais R. Samuolytė skambindavo į tėvų namus mamai, pasibaigus stipendijai ar tiesiog norėdama pasiguosti, ir suks į R. Samuolytė vaikystės miestą Panevėžį. Kartu su savo vaikystės studijos draugais aktoriumi Donatu Juzėnu ir aktore Sandra Juzėniene keliaus į Panevėžio vyskupijos Sielovaidos centrą, kur tuomet buvo įsikūrusi dramos studija, čia ir prasidėjo jos, kaip aktorės, karjera. Taip pat užsuks pas aktorę Gražiną Urbonavičiūtę ir jos sūnų Šarūną, pas kuriuos lėkdavo kiekvieną kartą atvykusi iš Vilniaus į Panevėžį. G. Urbonavičiūtė ištrauks šūsnį laiškų, kuriuos R. Samuolytė rašydavo G. Urbonavičiūtei, tai nustebins pačią R. Samuolytę. Juk šiais laikais niekas laiškų neberašo.

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Birželio 7 d. 12 val. – „Kelias į namus“ su Vytautu Rumšu

„Važiuojam į Plungę, mano tėviškę, nes aš ten gimiau“, – sako garsus Lietuvos aktorius Vytautas Rumšas. O Plungėje jo jau laukia vaikystės draugas – žurnalistas Eugenijus Bunka, kurių draugystė prasidėjo nuo jų tėvų draugystės ir tęsiasi kartomis. Plungėje aktorius susitiks su artimaisiais, kartu su broliu apsilankys prie buvusių namų. Brolis Algirdas Rumšas prisimins, kaip juodu vaikystėje organizuodavo orkestro repeticijas. V. Rumšas nuo vaikystės buvo linkęs į aktorystę. Jau vaikystėje kartu su kaimynu Broniumi Mikalausku tvarte organizuodavo lėlių vaidinimus ir rinkdavo kapeikas, o vėliau mokyklos metais vaidindavo rimtose vaikų spektakliuose. Dirbdamas nacionalinio dramos teatro direktoriumi V. Rumšas ant teatro stogo norėjo įrengti kavinę. Nuo stogo atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Vytauto sūnus Vytautas Rumšas jaunesnysis papasakos ne vieną linksmą istoriją, susijusią su jų vardų ir pavardžių painiava. „Lietuvos radijas, kai aš jame dirbau ir skaičiau tekstus, ne kartą yra pervedęs pinigus tėčiui. Aš galvoju, kur mano atlyginimas?“ – juokiasi V. Rumšo sūnus Vytautas. „Ane? Kažkaip nepajutau“, – šypsosi tėvas.

Apybraižos bus rodomos lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Trumpai apie filmus

Diena
Laikas
Vieta
Filmas
Gegužės 3 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Rimantu Kmita
2017 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas

Gegužės 10 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Gražina Balandyte
2017 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas

Gegužės 17 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Agne Žagrakalyte
2017 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas

Gegužės 24 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Jaroslavu Melniku
2018 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas

Gegužės 31 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Rasa Samuolyte
2018 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas

Birželio 7 d. 12 val. Kino salė, V a.

„Kelias į namus“ su Vytautu Rumšu
2018 m., dokumentinis, 31 min., rež. A. Matvejevas