Gruodžio kino popietės Nacionalinėje bibliotekoje

Paskutinį metų mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kino popiečių mėgėjus kviečia žiūrėti dokumentinių filmų ciklą „XX amžiaus slaptieji archyvai“, kuriame atskleidžiamos svarbios to amžiaus Lietuvos istorijos paslaptys.

„Kiekviena serialo dalis – tarsi istorinis detektyvas: slaptųjų tarnybų operacijos, agentų dramos, neatskleisti nusikaltimai, perversmai, pučai, karinė agresija, teroras ir žvalgybų kovos... Dramatiška, intriguojanti ir dar gyva Lietuvos praeitis, – sako TV žurnalistė Gražina Sviderskytė. – Istorikai tyrinėja keblias temas, kelia sudėtingus klausimus ir naujas versijas. Veikiai įsitikinsite, kad svarbiausi įvykiai nebūtinai tie, apie kuriuos žinote daugiausia.“

Gruodžio 6 d. 12 val. – „Milijardai Tėvynei ir... sau“

Tiriamas mažai žinomas tarpukario Lietuvos reiškinys – korupcijos skandalai. Ši serialo dalis apie tai, kaip pirmoji Lietuvos atstovybė Maskvoje rezgė, o Užsienio reikalų ministerija Kaune dangstė milijardinę kontrabandą, dėl kurios 1921 m. iškelta atgarsio visuomenėje sulaukusi „Sacharino“, arba „Keturių Juozų“, byla. Apie tai, kaip diplomatai ir politikai išsisuko nuo bausmės už „biznius užsieniuose“, kokių grėsmių afera sukėlė, įvertinant galimus sovietų žvalgybos interesus. Tyrimo atomazga – per skandalą nužudyto Lietuvos karininko reabilitacija, kokaino kontrabanda kaltintas žvalgybininkas daugiau nei 80 metų juodintas be pagrindo.

Projekto vadovė, režisierė Gražina Sviderskytė. Scenarijaus autoriai dr. Arvydas Anušauskas ir G. Sviderskytė. Vedėjai Albinas Galinis ir Saulius Jurkevičius. Tekstą skaitė G. Sviderskytė ir Gintaras Deksnys. Operatoriai Martynas Andrulevičius, Audrius Gudeliūnas, Andrius Lygnugaris, Marius Komičius ir Rytmantas Stanaitis. Garso operatoriai Zigmantas Jablonskis ir Andrius Paulavičius. Garso režisieriai Germanas Solovjovas ir Arvydas Zakšenskas. Montažas Tomo Cibo. Muzika Eimanto Belicko ir Meinardo Brazaičio. Vaidino Audrius Baniūnas, Dainius Druskis, Remigijus Endriukaitis, Algis Rulevičius Marius Sekmokas, Arūnas Žemaitaitis ir kt. Prodiuseriai G. Sviderskytė ir Arūnas Brusokas.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gruodžio 13 d. 12 val. – „Pašto ženklų afera“

Unikalus valstybės turto grobstymo itin stambiu mastu ir naudojimosi tarnybine padėtimi atvejis: skandalinga, iki šiol mįslių apgaubta ketvirtojo dešimtmečio Didžioji pašto ženklų byla. Vienas iš Lietuvos pašto kūrėjų Adolfas Sruoga ir kiti žinomi visuomenės veikėjai apkaltinti gerą dešimtmetį vykdę manipuliacijas pašto ženklais. Tačiau liko neatskleistas šios aferos mechanizmas, neišaiškintas kitų galimų jos dalyvių vaidmuo. „Šutvininkų gaujos galva“ ekspertų pripažintas Adolfas Sruoga neprisiėmė kaltės ir nuosprendį vertino kaip susidorojimą. Ką gali slėpti seni skambūs teismų nuosprendžiai?

Projekto vadovė, režisierė Gražina Sviderskytė. Scenarijaus autoriai dr. Arvydas Anušauskas, G. Sviderskytė. Vedėjai Albinas Galinis, Saulius Jurkevičius. Tekstą skaitė G. Sviderskytė, Gintaras Deksnys. Operatoriai Martynas Andrulevičius, Ramūnas Gedgaudas, Audrius Gudeliūnas, Marius Komičius, Rytmantas Stanaitis. Garso operatorius Zigmantas Jablonskis. Garso režisierius Arvydas Zakšenskas. Montažas Tomo Cibo. Muzika Eimanto Belicko, Meinardo Brazaičio. Vaidino Remigijus Bučius, Audrius Baniūnas, Dainius Druskis, Remigijus Endriukaitis, Algis Rulevičius, Marius SEkmokas, Arūnas Žemaitaitis ir kt. Prodiuseriai Gražina Sviderskytė, Arūnas Brusokas.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gruodžio 20 d. 12 val. – „Aukso pagrobimas“

Valstybės aukso fondo istorija 1920–1990 metais. Nuo 1940 m. valstybės turto gviešėsi okupantai: naciai išsivežė tonas monetinio sidabro, o sovietai siekė gauti visą auksą. Daugiausia jo Lietuva laikė Vakarų bankuose: JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos. Yra aprašyta, kaip su Maskva ir kitais pasaulio didžiaisiais dėl savo turto kovojo jau neegzistuojančios nepriklausomos Lietuvos diplomatai. Bet, pasak tyrėjų, ne visi „auksinio detektyvo“ herojai – teigiami ir neigiami, lietuviai ir kitataučiai – deramai įvertinti. Net tie, kurie karo metais gelbėdami lietuvišką auksą darė bemaž neįmanomus dalykus.

Projekto vadovė, režisierė Gražina Sviderskytė. Scenarijaus autoriai dr. Arvydas Anušauskas, G. Sviderskytė. Vedėjai Albinas Galinis, Saulius Jurkevičius. Tekstą skaitė: Gražina Sviderskytė, Gintaras Deksnys. Operatoriai Martynas Andrulevičius, Audrius Gudeliūnas, Marius Komičius, Rytmantas Stanaitis, Rolandas Šležas, Gintaras Virbickas. Garso operatoriai Zigmantas Jablonskis, Andrius Paulavičius. Garso režisieriai Germanas Solovjovas, Arvydas Zakšenskas. Montažas Gintauto Vasiliausko. Muzika Eimanto Belicko, Meinardo Brazaičio. Vaidino Jonas Braškys, Remigijus Bučius, Mindaugas Jusčius, Andrius Kurienius, Giedrė Ramanauskaitė, Arūnas Smailys, Robertas Vaidotas, Virgis Veršulis, Ridas Žirgulis. Prodiuseriai Gražina Sviderskytė, Arūnas Brusokas.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Gruodžio 27 d. 12 val. – „Pabėgti iš SSRS“

Apie pasisekusius pabėgimus iš Sovietų Sąjungos daugiau ar mažiau žinoma, bet tragiškai pasibaigę mėginimai bemaž pamiršti. Nesulaukdami nepriklausomybės prošvaisčių, dešimtys lietuvių kūrė drąsius planus ištrūkti į Vakarus. Kai kuriems pasisekė nuskraidinti keleivinį lėktuvą ar net nuplukdyti karinį laivą. Jie tapo legendomis. Bet tie, kurie buvo sovietų sulaikyti, teisiami ir persekiojami, jau pamiršti. Kad galėtume daugiau sužinotume apie žlugusius bėglių planus, turėjome ieškoti naujų liudytojų, atversti geležinės uždangos sergėtojų archyvinius dokumentus.

Projekto vadovė, režisierė Gražina Sviderskytė. Scenarijaus autoriai dr. Arvydas Anušauskas, G. Sviderskytė. Vedėjai Albinas Galinis, Saulius Jurkevičius. Tekstą skaitė: Gražina Sviderskytė, Gintaras Deksnys. Operatoriai Šarūnas Burža, Audrius Gudeliūnas, Marius Komičius, rolandas Razbadauskas, Rytmantas Stanaitis. Garso operatoriai Zigmantas Jablonskis. Garso režisieriai Germanas Solovjovas. Montažas Gintautas Vasiliauskas. Muzika Eimanto Belicko, Meinardo Brazaičio. Vaidino Saulius Čėpla, Airida Gintautaitė, Olegas Kesminas, Rūta Papartytė, Darius Rakauskas, Dainis vengelis, Arūnas Vozbutas. Prodiuseriai G. Sviderskytė, Arūnas Brusokas.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Trumpai apie filmus

Data Vieta Laikas Filmas
Gruodžio 6 d. Kino salė, V a. 12 val. „Milijardai Tėvynei ir... sau“
Dokumentinis, 50 min., rež. G. Sviderskytė
Gruodžio 13 d. Kino salė, V a. 12 val. „Pašto ženklų afera“
Dokumentinis, 48 min., rež. G. Sviderskytė
Gruodžio 20 d. Kino salė, V a. 12 val. „Aukso pagrobimas“
Dokumentinis, 50 min., rež. G. Sviderskytė
Gruodžio 27 d. Kino salė, V a. 12 val. „Pabėgti iš SSRS“
Dokumentinis, 54 min., rež. G. Sviderskytė
Gruodis
P A T K Pn Š S
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Parodos

2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Eduardui Balsiui – 100“
2019 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
2019 m. lapkričio 25 d. – sausio 4 d.
Paroda „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“
2019 m. spalio 9 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“
2019 m. lapkričio 5 d. – sausio 19 d.
Piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ paroda
2019 m. lapkričio 22 d. – sausio 19 d.
Tapybos paroda „Penki regionai”