2019 m. gruodžio 5 d.

Gruodžio 5 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Religijos mokslų atgaivinimas“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas praėjusią žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos ir tradicinės teologinės, ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į devynioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto islamo filosofijos ir teologijos žinovas dr. Ernestas Jančenkas pristatys reikšmingiausią sufizmo tradicijos tekstą – Abu Hamido Muhammado al-Ghasalio „Religijos mokslų atgaivinimas“.

Šis tekstas yra laikomas vienu fundamentaliausių sufizmo tradicijos tekstų. Jo išskirtinumą rodo ne tik platus probleminis laukas ar milžiniškas paties al-Ghasalio autoritetas, bet ir tai, kad daugelio sunitų mokytojų (ulemų) šis tekstas laikomas reikšmingiausiu religiniu islamo tekstu po Korano ir tradicijos pasakojimų (hadisų). Paskaitoje bus aptartas ne tik tekstas, bet ir platesnis jo kontekstas, parodant, kokią vietą tekstas užima sufizmo istorijos ir sufijų literatūros istorijoje. Aiškinsimės, kokie buvo pamatiniai sufizmo praktikos elementai. Kokią vietą sufizmas užima bendroje islamo religinės kultūros panoramoje? Kokiais teologiniais ir doktrininiais principais jis yra grindžiamas? Al-Ghasalio tekstas bus palygintas su kitais, itin didelę reikšmę sufizmo istorijoje turėjusiais tekstais, pavyzdžiui, al-Qushayrio (986/987–1072/1073) „Esė apie sufizmą“ ar Ibn Arabio (1165–1240) „Išminties grioveliai“ (Fuṣūṣ al-Ḥikam). Galiausiai, pabandysime suprasti, kaip kito sufizmo suvokimas Vakaruose.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Ankstesni renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ vaizdo įrašai.

Numatoma kita paskaita apie šią knygą:

• „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Skaitytos paskaitos apie šias knygas:

• Rigvedą (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
• Gilgamešo epą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
• Patandžalio „Joga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
• „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
• „Bardo Thodol“ („Tibetiečių mirusiųjų knyga“) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas).

Trumpai apie renginį

Data	gruodžio 5 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Organizatoriai	Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“