Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2020 m. sausio 9 d.

Publikuotuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“. Leidinyje kalbama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje organizuotas akcijas, ryšius su pasipriešinimo organizacijomis Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose. Knygos pristatyme dalyvavo istorikai prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Daiva Dapkutė, literatūrologas prof. dr. Dainius Vaitiekūnas. Renginį moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

A. J. Greimas ne vienam žinomas kaip pasaulinio garso mokslininkas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Jo idėjos sulaukė atgarsio ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, įvairiose Afrikos šalyse. Lietuviams jis svarbus kaip mitologas, senųjų lietuvių tikėjimų tyrėjas, eseistas, Lietuvos ateities projektuotojas. Kur kas rečiau aptariamas jo kaip rezistento, konspiracinių struktūrų kūrėjo vaidmuo. A. J. Greimas nuo 1945 m. nuolat būdavo svarbiausių išeivijos politinių-rezistencinių įvykių sūkuryje. Aplink jį būrėsi ir ryšius mezgė ne tik Prancūzijoje, bet ir kituose kraštuose atsidūrę lietuvių pogrindžio pasipriešinimo dalyviai, buvę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai, po karo atsidūrę Vakaruose.

Šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ suteikia galimybę plačiau susipažinti su A. J. Greimo vaidmeniu politinės-rezistencinės veiklos procesuose, taip pat su kitomis ryškiomis to meto politinėmis, rezistencinio judėjimo figūromis. Pasak Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovės I. Strumickienės, knygoje regima daugybė detalių apie laisvinimo veikloje dirbusius lietuvių egzilio veikėjus: Stasį Lozoraitį, Mykolą Krupavičių, Joną Deksnį. Knygoje surinkti A. J. Greimo laiškai, rašyti lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, J. Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai, atskleidžia Lietuvos visuomenei mažai žinomą mokslininko gyvenimo pusę – jo aktyvų įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą.

Įdomu, jog laiškuose atsispindi slaptas rezistencinės kovos dalyvių susirašinėjimas, kuris neturėjo būti viešas, pasiekiamas pašalinei akiai. Nors apie šiuos laiškus žinota seniai, jie nebuvo prieinami. O knygos atsiradimas vertas detektyvo. Ieškoti archyvinių dokumentų bei prieigos prie tam tikrų archyvinių kolekcijų pradėta daugiau nei prieš 20 metų, tačiau tik 2017 m. stažuotės Los Andžele metu VDU profesoriui E. Aleksandravičiui pavyko patekti į S. Žymanto archyvą ir parvežti į VDU Lietuvių išeivijos institutą A. J. Greimo laiškų skaitmeninių kopijų.

Pristatymo renginyje knygos sudarytojai nemažai dėmesio skyrė A. J. Greimo vaidmens rezistencijos istorijoje, jo požiūrio į ginkluotą pasipriešinimą analizei. Istorikė dr. D. Dapkutė svarstė, kad pokario metais Vakaruose atsidūrę asmenys bandė ieškoti ryšių, juos vienijo pareigos tėvynei Lietuvai jausmas, bandymas veikti, kovoti už Lietuvos nepriklausomybę, o A. J. Greimas tapo savitu vienijimosi centru. „Greimas Prancūzijoje tampa viena centrinių figūrų, aplink kurią mezgasi pogrindžio dalyvių ryšiai. Vėlesniais metais atsiranda naujų organizacijų, bet iš esmės lieka tų pačių žmonių branduolys“, – kalbėjo D. Dapkutė.

Jai antrino E. Aleksandravičius, dalindamasis mintimi, kad pokario metais A. J. Greimas buvo tarsi konstruojantis branduolio centras. „Jis akivaizdžiausiai išreiškė Lozoraičio mintį, kad su ginkluota rezistencija Lietuvai kaktomuša nederėtų eiti. Jis žinojo, kad jokie amerikonai dėl Baltijos šalių nelies nė lašo kraujo. Vakarų žvalgybos žvilgsniu Lietuva buvo diversijos ir žvalgybos vieta. Greimo svajonės – pogrindis, rezistencija, pogrindinė spauda, neiti į mūšius nuogiems, neginkluotiems. Kai kurie dėl to Greimą laikė net nepatriotišku“, – kalbėjo E. Aleksandravičius.  

Literatūrologas D. Vaitiekūnas svarstė, kad šaltinių rinkinyje atveriami platūs kontekstai, leidžiantys geriau pažinti A. J. Greimą, jo indėlį į rezistencinę veiklą, patį pasipriešinimo judėjimą. „Skaitant knygą neapleidžia jausmas, kad daug ko nežinai. Yra įvairių užuominų, aliuzijų, kurios nėra paaiškintos, pakomentuotos, nes anuomet viskas buvo slapta“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.

Pasak literatūrologo, įdomu stebėti užkulisius, kaip A. J. Greimas gebėjo burti skirtingus žmones, išvengti įvairių konfliktinių situacijų. „Laiškuose matyti, kaip jis mezga visą tinklą. Nejučia pradedi galvoti, kad po tokio kvalifikacinio išbandymo jam negalėjo nepavykti suburti pasaulyje žinomos semiotinės mokyklos. Anuomet sąlygos buvo nepalankios nei instituciškai, nei laiko prasme, tačiau Greimas buvo galingas organizatorius, kuris nevyniojo žodžių į vatą. Jis suvokė tam tikrą ginkluotos rezistencijos pasmerktumą, bet siūlė naujas maišto formas, tam tikras dvasinės rezistencijos formas“, – svarstė D. Vaitiekūnas.

Pokario rezistencijos istorija – sudėtinga ir paini, lydima įvairialypių interpretacijų, kai kurių įvykių analizei stinga dokumentų, leidžiančių įvairiapusiškiau pažvelgti į susiklosčiusią situaciją. Leidinyje publikuoti A. J. Greimo laiškai, pasak E. Aleksandravičiaus, kai kurias istorijos dėmes leidžia išskaidrinti, atveria naujus horizontus. Kita vertus, knygoje pateikti šaltiniai turi neišaiškintų vietų. Knygos sudarytojai teigia, kad išlikę ne visi išaiškinimai, todėl jiems teko ieškoti, kas paslėpta laiškuose. Pasak D. Dapkutės, šifruoti, koduoti ne tik asmenys, bet ir valstybės, vietos, veiklos. „Tas pats Kristijonas gali reikšti ir vardą, ir valstybę, tačiau viską suprasti galima tik iš konteksto“, – apie leidinio rengimo užkulisius pasakojo istorikė.

Knygoje minimos įdomios asmenybės, įvairiomis spalvomis atsiskleidžia jų biografijos, likimai. „Kai kurie žmonės atsiskleidė net istorikams anksčiau nežinotais kontekstais. Ne kartą minėtas Jonas Deksnys – spalvinga asmenybė. Jį galima vadinti įvairiai: pavargusiu herojumi, kaip vadino Greimas, taip pat išdaviku, avantiūristu. Bet tokių kaip Deksnys tokiu metu buvo nedaug. Vokietaitis – žmogus, kurio dėka informacija apie pogrindžio veiklą pasiekė Vakarus. Vytautas Stanevičius-Staneika, Fabijonas Neveravičius, Bronys Raila... Tai –branduolys žmonių, kurie organizavo pogrindžio rezistencinę veiklą, buvo pagrindiniai herojai“, – kalbėjo D. Dapkutė.

Knygos leidėjai tikisi, kad šis A. J. Greimo laiškų rinkinys bus įdomus ne tik akademinei bendruomenei, A. J. Greimo ir lietuvių išeivijos politinės istorijos tyrinėtojams, bet ir platesnei visuomenei, padės geriau suprasti Lietuvoje bei išeivijoje vykusius procesus, supažindins su mažai žinomu A. J. Greimo gyvenimo laikotarpiu.

LRT Panoramos reportažą apie pristatymą galite pažiūrėti čia ›.