Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. sausio 27 d.

Interviu su kultūros viceministru Rimantu Mikaičiu

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia iš arčiau susipažinti su naujuoju kultūros viceministru Rimantu Mikaičiu, kuruojančiu atminties institucijų sritį. Visą pokalbį galėsite perskaityti netrukus pasirodysiančiame naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje.

Jūsų globai ir kuravimui priskirtose veiklos srityse yra archyvai, bibliotekos, muziejai, kultūrinių rezervatų ir istorinio nacionalinio parko direkcijos, kultūros paveldo skaitmeninimas, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieška ir globa. Bibliotekos sudaro didžiausią jūsų kuruojamų įstaigų barą – šalyje iš viso yra 2365 bibliotekos, iš jų daugiau nei 1200 – savivaldybių viešosios bibliotekos ir, žinoma, yra viena Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kokie bus pirmieji jūsų darbai bibliotekų sektoriuje? Gal galite nurodyti konkrečiau?

Pirmasis darbas, kurį pavyko nuveikti šiai Vyriausybei koreguojant 2021 m. biudžeto projektą – viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti papildomai skirti 346 tūkstančius eurų. Tai yra 15 proc. daugiau negu 2020 metais. Imsimės veiksmų, kad būtų pradėta įgyvendinti Kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa, skatinsime universitetus rengti bibliotekininko specialybės studijų programas, organizuoti perkvalifikavimo kursus kitų sričių specialistams. Labai svarbūs yra ir bibliotekų modernizavimo projektai, infrastruktūros pritaikymas lankytojams, turintiems specialiųjų poreikių.

Kultūros ministras Simonas Kairys neseniai sakė: „Kultūros vizijos ir kiti panašūs dalykai kol kas palauks, nes kultūra pirmiausia turi grįžti į visavertį gyvenimą.“ Kokių ieškosite galimybių, finansavimo šaltinių, kaip pagreitinti bibliotekinių veiklų „grįžimą į visavertį gyvenimą“?

2021 m. valstybės biudžetą galima būtų vadinti pereinamuoju. Buvusi valdžia paliko biudžetą, kuriame nebuvo numatyta lėšų nei kultūros darbuotojų atlyginimų augimui, nei praradimams dėl COVID-19 pandemijos. Visgi pavyko planuotą kultūros sektoriaus biudžetą padidinti 14 mln., ir tai leis garantuoti (nors ir ne tiek, kiek norėtųsi ir kiek reikėtų), kad kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didėtų. Nors bibliotekų praradimai dėl COVID-19 ir ne tokie ženklūs kaip scenos meno įstaigų, kurios neteko galimybių gauti pajamų iš žiūrovų, Kultūros ministerijos valdymo sričiai priskirtoms bibliotekoms irgi yra skirta papildomų lėšų patirtiems praradimams dirbant karantino sąlygomis kompensuoti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Jūs studijavote inžineriją, paskui gilinotės į orientacinį sportą (esate Lietuvos nusipelnęs treneris). Į Kultūros ministeriją ateinate iš Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinio direktoriaus pareigų. Esate ir politikos profesionalas: buvote Kauno miesto tarybos nariu, vicemeru, meru, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus lyderiu. Ar manote, kad vadovavimas svarbiai kultūros sektoriaus daliai jums bus iššūkis?

Po mokslų tuomečiame Kauno politechnikos institute šešerius metus teko dirbti inžinieriumi technologu, cecho viršininku Kauno popieriaus fabrike. Orientavimosi sportas, kaip ir apskritai sportas, mane lydi visą gyvenimą. 2003 m. pirmąkart buvau išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Tarybos nario pareigas ėjau šešiolika metų, keturias kadencijas. Per tą laiką teko eiti vicemero, mero pareigas, dirbti įvairiuose tarybos komitetuose ir dalyvauti priimant pačius įvairiausius, taip pat ir svarbius kultūros sektoriui, sprendimus.

Dirbant vicemeru, mano kuravimo sritys buvo urbanistika, architektūra, paveldas, investicijos. Kartu su broliais pranciškonais mums pavyko pritraukti Europos Sąjungos lėšų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčiai ir vienuolynui Kaune tvarkyti, su seserimis kazimierietėmis sprendėme Pažaislio vienuolyno svečių namų sutvarkymą, teko kuruoti Kauno pilies atkūrimo projektą, inicijuoti sprendimus dėl Kauno tvirtovės fortų. Tad iš man, kaip viceministrui, patikėtų kuruoti sričių geriausiai pažįstama yra paveldo apsauga, paveldotvarka.

Šios pareigos tikrai yra nemenkas iššūkis, pareikalausiantis (ir jau reikalaujantis) daug pastangų. Tačiau aš esu žemaitis (viceministras gimė Kuršėnuose – J. P.), turiu sportinio užsispyrimo, esu sukaupęs nemažai įvairios patirties, tad tikiu, kad, eidamas naujas pareigas, prisidėsiu prie Vyriausybės programoje keliamų tikslų įgyvendinimo. Džiaugiuosi, kad kultūros ministrui Simonui Kairiui pavyko suburti stiprią, gerai subalansuotą komandą, kuri yra pajėgi įgyvendinti planuojamus pokyčius ir įveikti kilsiančius iššūkius.

Pastaruoju metu Kaunas ypač išsiskyrė savo kultūrinėmis iniciatyvomis ir projektais. Jūsų politinis bičiulis, ministras S. Kairys į aukštus Kultūros ministerijos postus pakvietė ir nemažą komandą iš Kauno. Ar būsite vienodai palankus ir teisingas visiems regionams?

Vyriausybės programoje yra aiški nuostata siekti, kad būtų užtikrinama kultūros įvairovės ir kokybiškų kultūros paslaugų pasiūla visos šalies gyventojams, taip mažinant socialinę ir regioninę atskirtį. Akivaizdu, kad ministras, su savo komanda siekdamas įgyvendinti šį tikslą, turės matyti ir vertinti visoje šalyje vykstančius procesus. Tačiau taip jau sutampa, kad šiomis dienomis UNESCO pasaulio paveldo centrui teikiama galutinė Kauno tarpukario modernizmo architektūros nominacinė byla, prasidės jos ekspertinio vertinimo procesas, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tad natūralu, kad dėmesys Kaunui išliks.

Antra vertus, Kaune nemažai gerosios patirties pavyzdžių, kuriais galėtų sekti ir daugiau savivaldybių. Vienas tokių – Kauno paveldotvarkos programa, kurią įgyvendinant bendromis savininkų ir savivaldybės pastangomis per šešerius metus mieste atgimė daugiau kaip 130 objektų.

Įprasta, kad bibliotekos vadinamos knygų šventovėmis, dabar vis dažniau galima išgirsti, kad jos tampa skaitmeninėmis tvirtovėmis. Gal pasakytumėte, kas jums asmeniškai yra šiuolaikinė biblioteka?

Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiasi ir tradicinė biblioteka. Šiuolaikinė biblioteka teikia skatinančias bendrauti viešosios erdvės paslaugas, taip pat elektronines paslaugas, ugdo gyventojų informacinę kompetenciją. Šiuolaikinė biblioteka tapo bendruomenės traukos vieta, kurioje galima prasmingai praleisti laiką: dalyvauti edukaciniame renginyje, knygos pristatyme, paklausyti paskaitos, pažiūrėti parodą, dalyvauti diskusijose. Čia skatinamas nuolatinis noras mokytis, siekti žinių. Nemažai daliai žmonių biblioteka tampa reikšminga vieta ir socialiniu aspektu.

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, didžiuliais tempais vystantis informacinėms technologijoms, biblioteka turi stengtis patenkinti nuolat augančius lankytojų poreikius, ugdyti raštingą, informuotą, pilietišką visuomenę.

Kalbėjosi Jarda Paukštienė