Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. vasario 4 d.

(NE)niūrios pasaulinės bibliotekų veiklos tendencijos: II dalis

Amerikos bibliotekų asociacijos Bibliotekų ateities forumas ir skaitmeninės rinkodaros modernizavimas bibliotekų sektoriuje

Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) iniciatyva sausio mėnesį vyko virtualus viduržiemio Bibliotekų ateities forumas. Į jo dalyvius nuoširdžiai kreipėsi JAV pirmoji ponia dr. Jill Biden. Ilgametė anglų kalbos dėstytoja išreiškė dėkingumą bibliotekoms ir jose dirbantiems specialistams ir teigė, kad tvirtai tiki skaitymo, literatūros ir mokymosi visą gyvenimą galia.

Forume buvo aptartos pagrindinės viešųjų bibliotekų aktualijos: privatumas ir tvarumas, robotų naudojimas bibliotekų darbe, susidūrimas su duomenų šališkumu, virtualiosios realybės technologijų diegimas, kalbėta ir apie bibliotekų ateities perspektyvas. Keletas pavyzdžių.

Rodo salos universiteto vyriausioji technologijų pareigūnė doc. Bohyun Kim tiki greitu robotų įsigalėjimu bibliotekose. Pavyzdžiui, Vestporto biblioteka jau rengia mokymus dviem savo programuojamiems humanoidiniams NAO robotams, o Čikagos viešoji biblioteka skolina mažus, mobiliuosius „Finch“ robotus. Rodo salos universiteto bibliotekos dirbtinio intelekto laboratorijoje kas savaitę rengiamos „robotų valandos“, kurių metu studentai mokosi valdyti ir programuoti robotus.

Kai kuriems bibliotekos darbo aspektams robotai teikia naudos daugiau nei kitiems. Pavyzdžiui, bibliotekos gali naudoti socialinius robotus lankytojams pasveikinti ir atsakyti į jų pagrindinius klausimus. Pretorijos universiteto bibliotekoje (Pietų Afrika) yra robotas, vardu Libby, kuris jau atlieka tokias užduotis. Robotai įgyja vis pažangesnių funkcijų, tokių kaip neteisingai užrašytų knygų identifikavimas ir pakartotinis jų pasirinkimas, jie vis labiau tampa naudingi bibliotekoms ir jų lankytojams. Oklahomos universiteto bibliotekos eksperimentuoja su interneto pokalbių robotu „Alexa“, virtualiu „Amazon“ padėjėju, teikdamos pagrindines informacines paslaugas. Robotai duoda elementarių patarimų skaitytojams, kaip naudotis bibliotekos paslaugomis, o vaikų bibliotekininkams gali būti naudingi skaitymo robotai.

„Tobulėjant dirbtinio intelekto technologijoms, į mūsų namus, darbo vietas ir bibliotekas greičiausiai pateks įmantresni, universalesni ir autonomiškesni robotai. Niekas iki galo nesupranta, kaip mus paveiks platus robotų pritaikymas, tačiau tai tikrai sukels daug įdomių klausimų“, – sako mokslininkė B. Kim.

Niujorko Haupago (Hauppauge) viešosios bibliotekos vadovas Matthew Bollermanas atkreipė dėmesį į tvarių bibliotekų iniciatyvos stiprinimą. 2020 ALA priėmė tvarumą kaip pagrindinę vertybę Amerikos bibliotekose. „Pateikdami tik tris klausimus, prieš priimdami bet kurį sprendimą – ar jis yra ekologiškas? Ar tai ekonomiškai įmanoma? Ar tai socialiai teisinga? – galime įsitikinti, kad padedame savo bendruomenėms. Bibliotekos turėtų naudoti šią „trigubos apatinės linijos“ sistemą priimdamos sprendimus dėl savo veiklos ir paslaugų. Tvarių bibliotekų iniciatyva darbuotojams siūlo įrankius pažangai, įgyvendinant įvairius aplinkos, socialinius ir fiskalinius tikslus, dokumentuoti. Lindenhersto (NY) memorialinėje bibliotekoje, vienoje iš pirmųjų bibliotekų, įgijusių „Tvarios bibliotekos“ sertifikatą, bibliotekos darbuotojai daugeliu atžvilgių įsipareigojo laikytis šios „trigubos apatinės linijos“: ant bibliotekos stogo planuojama įrengti 73 kilovatų saulės baterijų matricą, bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėse jau įdiegti elektrinių transporto priemonių įkrovikliai, bibliotekoje naudojamos tik ekologiškos valymo priemonės, ekologiškai prižiūrima veja aplink biblioteką, taikoma ekologiška sodininkystė bibliotekos daržovių sode“, – įdomias žaliąsias iniciatyvas vardino M. Bollermanas.

Agentūros „Tapp Networks, LLC“ įkūrėjas Josephas DiGiovanni („Tapp“ yra skaitmeninių inovacijų agentūra, kuri, aptarnaudama ne pelno siekiančias organizacijas visame pasaulyje, pasitelkia naujausius rinkodaros technologijų laimėjimus ir siekia paspartinti jų socialinį poveikį) sako, kad pandemija paspartino bibliotekų sektoriaus skaitmeninės rinkodaros modernizavimą ir pateikia skaitmeninės rinkodaros 2021 metų tendencijas.

Viena jų – tęsis bibliotekų investicijos į programas-pašnekovus („chatbot“), nes daugelis bibliotekų svarstys galimybę investuoti į pokalbių robotus. Tai efektyvios programinės įrangos programos, sąveikaujančios su bibliotekos svetainės lankytojais ir nariais. Pokalbių robotai natūraliai bendrauja su svetainę peržiūrinčiais bibliotekos lankytojais ir gali atsakyti į jų klausimus realiu laiku. Tikimasi, kad 2021 m. bibliotekų pokalbių robotai dar labiau pasitelks dirbtinį intelektą, kad automatizuotų ir individualizuotų atsakymus lankytojams. Čia pateikiamas populiariausių pokalbių robotų sąrašas.

Teigiama, kad šiais metais daugelis bibliotekų daugiau dėmesio skirs investicijoms į privačių pranešimų programas. Tokios išmaniųjų telefonų programos kaip „WhatsApp“, „Viber“ ir „WeChat“ jau įgijo didžiulį populiarumą švietimo sektoriuje, vartotojų ir verslo pasaulyje. Užuot naudojęsi el. laiškais, pažangiausios bibliotekos pradės naudoti privačias programas, taip pat kurs asmeninių (privačių) pranešimų grupes, tokias kaip „Slack“ platformoje, kad įtrauktų vartotojus į tikslines grupes ir forumus.

J. DiGiovanni mano, kad žymiai išaugs paieškos sistemos optimizavimo („Search Engines Optimization“, SEO) svarba, „vairuojant“ bibliotekos svetainės lankytojus: „Jei jūsų bibliotekos svetainė nėra labai gerai struktūruota ir joje nėra aiškių pranešimų, galite stebėti savo svetainės lankytojų srauto kritimą. 2021 m. bibliotekoms bus labai svarbu parengti SEO sveikatingumo ataskaitą ir patikrinti jų turinį, kad būtų galima palyginti paieškos rezultatų išdėstymą ir parengti planą, kaip padidinti jų reitingą.“

Be to, daugelis bibliotekų tikrai tobulins individualizavimą, nes tokios korporacijos gigantai, kaip „Amazon“ ir „Netflix“, naudodamiesi individualizuota rinkodara ir rekomendacijomis, pasiekė stulbinančių rezultatų. Siekdamos neatsilikti, bibliotekos stengsis pritaikyti personalizavimą (suasmeninimą), išplėsti narių augimą ir patirtį. Jos analizuos narių elgseną, reklamuos knygas ir paslaugas, remdamosi nuspėjamąja analitika ir nario ankstesne įtraukimo istorija. Pagrindinis individualizuotos rinkodaros pranašumas yra kontrolė, leidžianti pasirinkti ir nukreipti visų rūšių bibliotekos narių segmentus.

Taip pat mokslininkas mano, kad bibliotekų komunikacijos centru taps daugiakanalė („Omnichannel“) rinkodara. Bibliotekų daugiakanalė turinio strategija – tai rinkodaros praktika keliose platformose, įskaitant narių el. paštą, naujienlaiškį, programas, socialinę žiniasklaidą ir skelbimus bibliotekos svetainėje. Šis metodas leidžia bibliotekoms užmegzti ryšį su nariais naudojant įvairius kanalus, itin veiksmingai komunikuoti. Yra patvirtinta, kad daugiakanalė rinkodara skatina daugiau nei 300 procentų įsitraukimą lyginant su vieno kanalo metodu. Ir, žinoma, vaizdo įrašais pagrįsta socialinė žiniasklaida bus raktas, norint pasiekti naujas auditorijas. Pavyzdžiui, vaizdo įrašais paremta socialinės žiniasklaidos programa „TikTok“ galėtų būti kiekvieno bibliotekos rinkodaros specialisto akiratyje. Prognozuojama, kad iki 2021 metų pabaigos „TikTok“ pasieks 52,2 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Daugiau apie 2021 m. bibliotekų skaitmeninę rinkodarą galite sužinoti čia.

Susiję straipsniai: