Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. vasario 12 d.

Pokalbis apie knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)“

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisvai keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis bėgti iš sovietų Lietuvos. 

Neseniai pasirodė dr. Dariaus Juodžio parengta ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)“. Tai – pirmas išsamesnis leidinys, kuriame nagrinėjama iki šiol tik probėgšmais kituose istoriniuose leidiniuose kelta tema – Lietuvos gyventojų bėgimas iš Sovietų Sąjungos.

Knygoje pateikiami keli prasiveržimo pro SSRS „geležinę uždangą“ laikotarpiai: pirmieji pabėgimai (1940–1941 m.); laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo; partizanų prasiveržimai; Lietuvos gyventojų pabėgimai į Vakarus 6–9-ajame dešimtmetyje ir vėlesni Sovietų Sąjungos sudėtyje esančios Lietuvos gyventojų pabėgimai. 

Pokario metais vykusių partizanų pabėgimų tikslas buvo Vakarams perduoti žinią apie savo veiklą ir padėtį Lietuvoje. Prasiveržimas pro geležinę uždangą visuomet buvo susijęs su rizika, bet bėgimo motyvai ne visada buvo politiniai. Bėgliai siekdavo paprasčiausios žmogaus laisvės, verslumo, pagarbos asmenybei garantijos – o tai nebuvo įmanoma SSRS. Gyvenant totalitarinės valstybės sąlygomis, šių teisių žmonės arba neturėjo, arba jos buvo varžomos.

Knygos struktūroje ryškios dvi sudedamosios dalys: mokslinis tyrimas ir situacijos analizė; biografinis kiekvieno pabėgimo aprašymas. Pastarojoje dalyje chronologine tvarka surašyti į užsienį sėkmingai pabėgę ir negrįžę asmenys, vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. 

Dr. D. Juodžio knygoje gausu įvairiausių pabėgėlių istorijų, asmenų ir sienos kirtimo vietų nuotraukų, skelbiami ir KGB dokumentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo, kitų institucijų, asmeninių archyvų. Skaitytojui, besidominčiam Lietuvos gyvenimo SSRS „geležinės uždangos laikotarpiu“, šį knyga suteiks daug žinių apie pabėgėlių drąsą ir sumanumą. Joje atskleidžiama ir to meto saugumo darbuotojų bei specialiųjų agentų veikla.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Ina Ėmužienė su autoriumi kalbasi apie knygos atsiradimo istoriją, joje naudojamus šaltinius. Pokalbyje prisimenamos ir partizaninio karo dalyvių, ir paprastų sovietų Lietuvos gyventojų pabėgimų aplinkybės ir nuotykių filmo vertos jų gyvenimų istorijos. 

Linkime malonios peržiūros, taip pat rekomenduojame perskaityti aptariamąją knygą, kurioje gausu nuotraukų, vertingų archyvinių šaltinių ir kvapą gniaužiančių istorijų.