2021 m. kovo 8 d.

„Kalbos klube“ analizuojama sąvoka „lietuvių kalbos prestižas“

Jau keletą metų Lietuvių kalbos dienos rengiamos kaip priemonė kelti lietuvių kalbos prestižą. Šia proga prof. Jolanta Zabarskaitė su filosofu dr. Kasparu Pociumi nutarė „Kalbos klube“ išsiaiškinti, kaip suprantama sąvoka „kalbos prestižas“.

Diachroninė sociolingvistika kalbos prestižą sieja su konkrečioje kalbančiųjų bendruomenėje susiformavusiomis nuostatomis vienos ar kitos kalbos ir (arba) dialekto, sociolekto, urbanolekto atžvilgiu. Taip valstybėse, o kartais ir regionuose pradeda dominuoti kuri nors kalba, nes jos atžvilgiu kalbėtojų nuostatos būna ypač palankios. Kitas kalbos prestižo veikimo atvejis – kai dėl tam tikro kalbos varianto, kuriuo kalba kuri nors socialinė grupė arba žmonės konkrečios šalies sostinėje ar etnografiniame regione, atsiranda bendrinės (literatūrinės, rašto, standartinės) kalbos atmaina.

Sinchroniniu požiūriu kalbos prestižo sąvoka yra ne tokia aiški. Ar galima sakyti, kad anglų kalbos prestižas yra aukštas dabartiniame pasaulyje dėl tradicinių priežasčių, o gal jos dominavimą veikia jau visai kiti veiksniai – bendravimo efektyvumas, gyvenimo tempas, ekonominė nauda?

Kokios sąvokos „lietuvių kalbos prestižas“ ribos dabar, o paribiai? Ar galime kalbėtojų nuostatas kalbos atžvilgiu grupuoti pagal kalbos vartojimo sferas – pavyzdžiui, ar skiriasi lietuvių mokslinės kalbos ir lietuvių kalbos, kaip mokslo objekto, kalbos prestižas?

Į šiuos klausimus prof. J. Zabarskaitei padės atsakyti sociopolitinių procesų visuomenėje vertintojas, filosofas dr. K. Pocius. Jam parengtas ir žaismingas klausimas: ar galime kalbėti apie lietuvių kalbos imperializmą kuriuo nors jos gyvavimo etapu?

Šis renginys Lietuvių kalbos dienų renginių programos dalis.