Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. kovo 15 d.

Kaip restauratoriai tapo konservatoriais

Daugiau kaip 500. Tiek leidinių per sausio ir vasario mėnesius konservavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus (DKRS) specialistai. „Kas nors galėtų pasakyti, kad toks aukštos kvalifikacijos restauratorių panaudojimas yra tarsi margaritas ante porkos [perlų mėtymas kiaulėms]. Tačiau mokėjimas rasti išeitis iš netipinių situacijų ir neįmanoma padarė įmanoma – per karantiną į Nacionalinės bibliotekos fondus grįžta šimtai konservuotų dokumentų iš Bendrųjų ir kitų fondų, paruoštų vėl keliauti į smalsių skaitytojų rankas“, – sako DKRS vadovas Algirdas Plioplys.

Po darbingos 2020-ųjų vasaros, prasidedant antrajam karantinui dėl COVID-19, buvo galvojama, kokius darbus restauratoriai galėtų atlikti dirbdami namuose, nuotoliniu būdu. Per pirmąjį karantiną, pavyzdžiui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratoriai dirbo pamainomis: vieną savaitę keli darbuotojai triūsė darbo patalpose, kitą savaitę – namuose. Nacionalinėje bibliotekoje darbas ir veikla buvo organizuota laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nurodymų bei rekomendacijų. Saugant darbuotojų sveikatą, ir per antrą karantiną didžioji dalis bibliotekos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu.

Dokumentams konservuoti, ypač restauruoti, reikalinga metų metus bibliotekos priestate kaupta ir įrenginėta infrastruktūra: cheminių tyrimų laboratorija, valymo patalpa, dezinfekavimo kamera, stacionarios plovimo vonios, popieriaus liejimo mašina, traukos spintos, restauravimo stalai, presai ir t. t. Tad buvo aišku, kad perkelti tokią infrastruktūrą į restauratorių namus bus neįmanoma.

Primename:

Restauravimas – tai profesionalų vykdoma veikla, siekiant grąžinti kultūros vertybėms buvusias savybes ar trūkstamas dalis. Konservavimas – veikla, kurios metu siekiama sustabdyti kultūros vertybių irimą.

Pagrindiniai restauratorių „darbdaviai“ yra Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvo skyrius, Judaikos tyrimų centras ir Retų knygų ir rankraščių skyrius – šių padalinių fonduose saugomi restauruotini patys vertingiausi, patys seniausi ir, deja, labiausiai pažeisti dokumentai. Dauguma jų yra pripažinti kultūros vertybėmis, kurioms galioja ypatingi apsaugos reikalavimai tiek juos naudojant, tiek transportuojant. Jų išnešimas už bibliotekos ribų galimas tik rečiausiais atvejais. Taigi apie galimybę šiuos dokumentus konservuoti ar restauruoti namuose negali būti nė kalbos dėl galimų įvairių grėsmių. Tuomet buvo atkreiptas dėmesys į pačią didžiausią dokumentų saugyklą – Bendrųjų fondų skyrių, – kuriame saugoma apie 3,4 milijono dokumentų (iš jų trečdalis yra konservuotini). Šio fondo dokumentai ir leidiniai yra dažniausiai naudojami, nes išduodami skaityti skaityklose, parodoms, skolinami į namus. Kai knyga dažnai naudojama, ji nyksta: nuplyšta lapų kampai, iškrinta lapai, atsikloja nugarėlė, prarandami viršeliai. Paprastai šio fondo dokumentus remontuoja knygrišiai, tačiau dėl didžiulio taisytinų dokumentų skaičiaus ir mažo knygrišių skaičiaus šis darbas juda labai lėtai. Todėl sunykusias šio fondo knygas buvo nutarta patikėti restauratoriams. Bendrojo skyriaus darbuotojai prirenka ir paruošia tam tikrą dalį pažeistų leidinių. DKRS darbuotojai, gavę leidimus patekti į patalpas, tuos leidinius supakuoja, įformina važtaščius, paruošia sausų klijų, įvairių sutvirtinimui naudojamų popierių ir kitų konservuojant naudojamų medžiagų, kuriuos kiti restauratoriai pasiima neperžengę bibliotekos slenksčio.

Knygų konservavimo darbai namų virtuvėje ar kitame kambaryje nė iš tolo nėra panašūs į tuos, kuriuos restauratoriai atlieka specializuotose darbo vietose, ant tam pritaikytų stalų, laboratorijose ar presuose, tačiau ilgametė patirtis, sumanumas ir mokėjimas rasti išeitį iš netipinės situacijos neįmanoma padarė įmanoma: per karantiną į Nacionalinės bibliotekos fondus grįžta šimtai konservuotų dokumentų iš Bendrųjų ir kitų fondų, paruoštų vėl keliauti į skaitytojų rankas.

Kas nors galėtų pasakyti, kad toks aukštos kvalifikacijos restauratorių panaudojimas yra margaritas ante porkos. Kas nors galėtų atsakyti – per sausį ir vasarį konservuota apie 500 leidinių. Sapienti sat.

Beje, visi iš restauratorių namų grįžę leidiniai dvi savaites karantinuojami, nors niekas dar nėra įrodęs, kad koronavirusu galima užkrėsti knygas arba kad kas nors pasaulyje būtų užsikrėtęs šiuo virusu nuo knygos.

Nuotraukos: prieš konservavimą ir po konservavimo. Gabijos Gužaitės nuotr.