2022 m. sausio 3 d.

Naujas Nacionalinės bibliotekos padalinys – Vilniaus žydų viešoji biblioteka

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimas – Vilniaus žydų viešąją biblioteką atskiro padalinio teisėmis perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

Bibliotekai pradžią davė knygų kolekcininko Wymano Brento iniciatyva – Lietuvai padovanotas apie 5 tūkstančių knygų ir dokumentų rinkinys. Įspūdingą kolekciją, kurios didžiąją dalį sudaro knygos, vaizdo ir garso įrašai, W. Brentas kaupė septynerius metus. Vilniaus žydų bibliotekos įkūrimo projektas buvo įtrauktas į 2011 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimo priemonių planą. Pradžioje Žydų viešoji biblioteka, įsikūrusi Gedimino prospekte, buvo įsteigta kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos struktūrinis padalinys.

Gruodžio 16 d. biblioteka buvo oficialiai atidaryta, o 2012 m. vasario 1 d. pradėjo tarnauti visuomenei. Pagrindinis bibliotekos tikslas – kaupti žydų kultūros, istorijos, mokslo bei meno literatūros ir dokumentų fondą, būti vieša erdve kultūrinės įvairovės bei kultūrinio dialogo skatinimo iniciatyvoms įgyvendinti. Bibliotekoje rengiamos parodos, kūrinių pristatymai, susitikimai, edukaciniai ir kultūriniai renginiai. Dėmesys ypač skiriamas naujai žydų literatūrai, turinčiai sąsajų su litvakų kultūra ir tradicija.

Siekiant vykdyti savarankišką kultūrinę veiklą ir įgyvendinti projektus, 2013 metais įsteigtas Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondas. Jo žymiausi projektai: Žydų kultūros dienos  Žagarėje, leistas žurnalas „Brasta“, Avromo Suckeverio poezijos rinktinės „Kapo vaikas“ leidyba ir kt. 2015 metais registruotas Vilniaus žydų teatras. Jo pirmasis darbas – vaizdo projektas „Nuskraidink mane į Mėnulį“ su Arkadijumi Vinokuru, Basia Broches ir Rimu Morkūnu. Minint Žydų bibliotekos dešimties metų jubiliejų 2021 m. gruodžio 28 d. įvyko teatrinė premjera „Buvo buvo Vilnius“ Abraomo Karpinovičiaus apsakymų motyvais.

Bibliotekos knygų kolekcija tolydžio didėja ir šiuo metu artėja prie 10 000 egzempliorių. Didžiąją dalį jos fondo ir toliau sudaro dovanojamos knygos. Pasak Žydų bibliotekos direktoriaus Žilvino Beliausko, norinčių dovanoti yra nemažai, ypač užsienyje, bet kyla klausimų dėl siuntimo išlaidų padengimo ir išmuitinimo. Dovanoja knygas ir autoriai, ir kai kurios leidyklos. Taip buvo sukauptos personalinės Irenos Veisaitės, Firos Abramson, Izraelio Lemperto, Solomono Atamuko leidinių kolekcijos. Ypač didelė kolekcija (daugiau kaip 800 leidinių) atkeliavo iš San Fransisko (JAV), ją 2019 metais dovanojo į pensiją išėjęs litvakų kilmės rabinas Mošė Levinas. Kolekcijoje – religinė, filosofinė, meninė, istorinė literatūra, knygos apie jidiš kultūrą, žydų religiniai tekstai. Rabinas ją kaupė 60 metų.

Teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinei bibliotekai perduotas Žydų bibliotekos knygų bei kitų dokumentų fondas ir patalpos Gedimino pr. 24-9 Vilniuje. Šiuo adresu bus tęsiama Žydų bibliotekos, kaip atskiro padalinio, veikla – šios patalpos bus ir toliau naudojamos kultūrinės įvairovės ir kultūrinio dialogo skatinimo iniciatyvoms: parodoms, kūrinių pristatymams, susitikimams, kitiems edukaciniams ir kultūriniams renginiams organizuoti.

Nacionalinėje bibliotekoje sėkmingai veikia Judaikos tyrimų centras, kurio veikla orientuota į žydų kultūros ir dokumentinio paveldo pažinimą, išsaugojimą, tyrimus ir tyrimų rezultatais paremtą aktyvią sklaidą visuomenei. Bendra Judaikos tyrimų centro ir Žydų bibliotekos veikla padės efektyviau nacionaliniu ir tarptautiniu mastu populiarinti žydų literatūrą ir skaitymo kultūrą, skatinti Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti visuomenės narių sanglaudą. Žydų bibliotekai atsiveria naujos galimybės naudoti Nacionalinės bibliotekos technologinę, metodinę ir administravimo infrastruktūrą, tai užtikrins paslaugų tęstinumą, ekonomiškumą ir kokybę. Tapus Nacionalinės bibliotekos dalimi, atsiranda palankios sąlygos tęsti pirmosios žydų viešosios bibliotekos tradiciją sudaryti visiems visuomenės nariams sąlygas susipažinti su žydų kultūros vertybėmis ir žiniomis.

Daugiau informacijos ›

Žydų viešosios bibliotekos Vilniuje istorinės tradicijos siekia XIX a. pabaigą, kai žydų tautybės mecenatas Matas Strašunas testamentu padovanojo visą savo asmeninę biblioteką pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti.