2023-ieji Vilniui buvo ypatingi, bet ir po jų sukelto šventinio šurmulio išliks noras geriau pažinti miestą, suvokti jo prigimtį, raidą, tai, koks jis buvo ir kuo tapo XXI amžiuje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metų minėjimo 2023 metais planą, parengė pirmąją „Vilniaus“ bibliografijos dalį.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais leidiniais sociologijos mokslo temomis. Kviečiame susipažinti su keletu naujienų.
Sveikiname sulaukus Naujųjų Metų ir kviečiame bibliotekos lankytojus dalyvauti nuotoliniuose sausio mėnesio mokymuose.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengta ekspozicija, skirta baleto šokėjai Aliodijai Ruzgaitei (1923–2017). Kviečiame susipažinti.
Beato Furrerio kūrinį „Prophezeiungen“ balsui, bosiniam klarnetui ir akordeonui, specialiai sukurtą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, jau galima paklausyti nuskanavus QR kodą Nacionalinėje bibliotekoje. Specialus lipdukas užklijuotas ant marmurinių laiptų suoliuko.
Gerbiami lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.
Atviroji prieiga suteikia galimybę nemokamai ir nevaržomai naudotis mokslinėmis publikacijomis, tyrimų duomenimis ir kita mokslinių tyrimų medžiaga. Tai lyg neišsemiamas žinių aruodas, kurį vis papildo mokslininkai ir kurį mes, vartotojai, galime skaityti, vertinti ir naudoti savo moksliniams darbams.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido žymaus tarpukario advokato, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų pirmąją dalį „Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“. Leidinį sudarė dr. Tomaszas Błaszczakas ir Irmina Abramovienė.
Nemanau, kad kiti metai bus lengvesni, kad išvengsime sudėtingų išbandymų, nepatogių apsisprendimų, tačiau tikiu, kad žengiame į Naujuosius labiau užsigrūdinę, patyrę, geresni. Todėl tebūnie tai laikas kūrybai, empatijai ir drąsai.
Kaip dažnai patiriate nerimą, stresą, net bejėgystę iššūkių akivaizdoje? Kai kurios tokių būsenų priežastys nuo mūsų nepriklauso – jos kyla iš globalių krizių, pastaraisiais metais vejančių viena kitą; kartais force majeure ištinka ir asmeniniame gyvenime. Trečias svarbus geros savijautos faktorius yra darbo vietos klimatas. Teigiama darbuotojų savijauta didina produktyvumą, motyvaciją ir gerina bendrą darbo vietos kultūrą. Darbdavių užduotis – nuoširdžiai rūpintis darbuotojų gerove, priimti ir nuosekliai vykdyti strateginę emocinės gerovės palaikymo politiką.
Baigėsi antras šių metų Kultūros paso paraiškų vertinimas, patvirtintos 645 kultūrinės edukacijos, renginiai ir kitos kultūros bei meno paslaugos, jomis nemokamai galės naudotis 1–12 klasių mokiniai.
Įvykis. Alma Braziūnienė išsamiai pristato Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytą keturių Vilniaus bibliotekų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinės – parengtą parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“. Joje pirmą kartą visuomenei vienoje vietoje eksponuojamas devynių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminių asmeninių bibliotekų paveldas.
Gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tradicinė kasmetė bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ir Seimo Ateities komiteto rengiama įžvalgų konferencija „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“. Ji skirta strategiškai numatyti ir įvertinti įvairius įvykių scenarijus (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2024 metais vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido naują knygą – Sauliaus Kurnicko „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaityklos atvirasis fondas papildytas naujų leidinių religijos tematika. Laukdami didžiųjų švenčių, stabtelkime susipažinti su knygomis, skirtomis savišvietai, saviugdai ir vidinės harmonijos paieškoms.
Artėjant didžiosioms šventėms, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia likusius 2023-iuosius ir artėjančius Naujuosius paminėti disko ritmu.
„Gimtosios kalbos“ gruodžio mėnesio numeryje etnogenezės aspektu žvelgiama į svarbiausių baltų kraštovardžių (Latvija, Lietuva, Prūsija) ir tautovardžių (latvis, lietuvis, prūsas) kilmę, pateikiama patarimų įmonių steigėjams, norintiems pasirinkti lotynišką pavadinimą, skelbiamas dar vienas straipsnis apie Lietuvos mokinių, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kalbinio paveikslo tyrimus.