Lietuviška gegužė: viskas žydi, kvepia, čiulba. Kojos neša darban, o svajonės – į miškus, sodus, pajūrį. Bet ne visus, oi, ne visus... Daugelį ir kojos, ir mintys veda į statybinių medžiagų parduotuves, nes artėjanti vasara – ne tik linksmybių, bet ir remontų metas. Šią žinutę skiriame jums, svajojantiems apie patogius ir gražius namus. Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje gegužės 13–26 d. jūsų laukia knygų apie interjerą rinkinys. Jose nerasite patarimų, kaip klijuoti tapetus ar lakuoti parketą. Siūlome spalvingas, linksmas ir įdomias knygas apie tai, kaip  gyvena žmonės  Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, Japonijoje, JAV, Kuboje ir kt. Ekstravagantiški ir santūrūs, elegantiški ir bohemiški,  vintažiniai ir modernūs, užmiesčio sodybos ir loftai – įvairiausi namai draugiškai atveria duris: vaikščiokite, žvalgykitės, ieškokite naujų idėjų ir įkvėpimo. Kurkite savo namus drąsiai ir nesukite galvos dėl to, ką apie juos pamanys kaimynas. O mes jums padėsime. Iki pasimatymo skaitykloje!

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūryba, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena yra žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikotarpis ir individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atskleidžiama rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai: „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus veiklos 40-mečiui.

„Mieli bičiuliai, sveiki atvykę į ypatingą renginį“, – tokiais žodžiais estiškai kreipdamasi į estų literatūros klasikui Antonui Hansenui Tammsaare’i skirto renginio dalyvius Estijos ambasadorė Jano Vanaveski ne tik sveikino susirinkusiuosius, bet ir reiškė apgailestavimą. Pasak ambasadorės, per kelerius darbo Lietuvoje metus stebėdama gana intensyvų Lietuvos ir Estijos kultūrinį bendradarbiavimą, ji atkreipė dėmesį, kad literatūros baruose lietuvių ir estų bendradarbiavimas toks retas, kad renginį, skirtą estų literatūrai, nedvejojant galima vadinti ypatingu. „Lietuvoje išleidžiama vos viena estų literatūros knyga per metus, o Estijoje lietuviškos knygos leidžiamos dar rečiau“, – kalbėjo Estijos ambasadorė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus veiklos 40-mečiui.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras tęsia renginių ciklą „Hashavat aveda – Grąžinti, kas prarasta“, skirtą žydų kultūros paveldo likimui XX ir XXI a. Šį kartą kviečiame į susitikimą su žymiu istoriku, Niujorko Žydų teologinės seminarijos istorijos profesoriumi Davidu Fishmanu. Šį svarbių žydų kultūros istorijai darbų autorių ypač išgarsino 2017 m. išleista knyga „The Book Smugglers: Partisans, Poets, and the Race to Save Jewish Treasures from the Nazis“, gavusi prestižinį National Jewish Book Award apdovanojimą. Kruopščiais ilgamečiais tyrimais paremta knyga apie dramatišką ir neįtikėtiną žydų kultūros lobių išsaugojimą Vilniaus gete yra be galo svarbi Vilniaus istorijai. Knygoje pasakojama ir apie tolesnius išgelbėtų vertybių kelius. Šis neįkainojamas paveldas sudaro ir didelę Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos dalį.

Tuo metu, kai savo „Fluxus“ idėjas Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendino Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas ir kompanija, sovietiniame Vilniuje lietuviško avangardinio kino ėmėsi Artūras Barysas-Baras. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu paminėti 65-ąjį Artūro Baryso-Baro (1954–2005) – avangardinio kino kūrėjo, melomano, bukinisto, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ dainininko, legendinio Vilniaus neformalo gimtadienį.

Apie tai pranešė naujienų agentūra BNS, gavusi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės raštą dėl balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtų debatų, kuriuose dalyvavo Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis.

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15-os šalių. Spalvingoje suvažiavimo renginių programoje – nuo lietuvių literatūros klasikos ir autorinės dalyvių kūrybos skaitymų iki specialiai šiam susitelkimui parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos pristatymo – gražus ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlis: specialiai surengta ir pristatyta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda, pasaulio lietuvių rašytojai pakviesti į jaukų susitikimą ir pažintį su didžiausia šalies biblioteka.

Artėjant gegužės 12 d. referendumui, kuriame piliečių bus klausiama, ar reikia keisti dabar galiojančią pilietybės išsaugojimo tvarką ir leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija apie dvigubos pilietybės institutą. Dalyvavo visuomenininkė Skirma Kondratas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų vadovas Rimas Čuplinskas ir politologas Vytautas Sinica.

Lietuvos religijotyrininkų draugija tęsia visuomenei skirtų atvirų paskaitų ciklą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Paskaitose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta kovo–lapkričio mėnesiais. Aptariamos bendrosios temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato dvi naujas serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygas – Walterio Schellenbergo „Hitlerio šnipų aso atsiminimai“ ir Visvaldžio Lācio „Latvių legionas“.

„Laiškai hipokampui“ – unikalaus dizaino, originalių poligrafinių sprendimų esė ir dokumentinės prozos knyga. Tai jautrūs įvairaus žanro tekstai, vertingi kultūrinėmis nuorodomis ir įžvalgomis, pasakojantys apie svarbiausius gyvenimo įvykius, socialines, lokalias ir globalias šių dienų peripetijas.

Esame tikri, kad ši naujiena sudomins tuos, kurie nori patirti bendravimo ir muzikavimo džiaugsmą. Tiksliau tuos, kuriems patinka vokalinė muzika. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka  ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Dainavimo studija kartu su  folkroko grupės „Žalvarinis“ lyderiu Robertu Semeniuku kviečia į kamerinį koncertą „Pavakario garsai“. Koncerte skambės 12 lietuvių ir užsienio autorių kūrinių.

Kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės konstitucinio įteisinimo. Šia aktualia tema Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Ar Lietuvai reikia išplėsti dvigubos pilietybės institutą“.

Pokalbio į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studiją rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas atėjo kaip skaitytojas. Paties rašytojo knygos šį kartą neaptarinėtos. Dvejonių dėl kažkada skaitytos, bet vis dar nepaleidžiančios, vertos aptarti, kitiems priminti ar pasiūlyti knygos nebuvo. „Sulaukęs tokio pasiūlymo, beveik iš karto pagalvojau apie Johno Wyndhamo „Trifidų dienas“. Matyt, ši knyga, nors skaityta labai seniai, liko manyje giliai. Prisimenu, nešdavausi ją į mokyklą ir cituodavau diskusijose su klasiokais, gal labiau – su klasiokėmis. Juk knyga, nors iš fantastikos aukso fondo, iš esmės yra apie visuomenę, vyrų ir moterų padėtį joje – taip pat“, – sako J. Žilinskas.

Iniciatyva „Rytų partnerystė“ šiais metais mini dešimtąsias metines. Ta proga Lenkijos institutas Vilniuje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje drauge su partneriais rengė ekspertų diskusiją „Rytų partnerystė. Laimėjimai ir iššūkiai po 10 metų“. Renginio metu aptarta iniciatyvos genezė, apibendrinta jos veikla įvairiose srityse ir išdėstytos ateinančių metų perspektyvos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuosekliai prisideda viešindama Ukrainos kultūros paveldą, pasiekimus, stengiasi atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos laisvės ir kovų už nepriklausomybę bylos garsinimo, rengia susitikimus, parodas, įvairius projektus Ukrainos tematika.

Tam, kad paauglystė „neištiktų“ netikėtai, jai ruoštis rekomenduojama jau ketvirtoje klasėje, nes ketvirtos klasės pabaiga neišvengiamai reiškia pokyčius. Kaip įveikti laukiančius iššūkius, išsklaidyti pokyčių baimes ir sklandžiai „peršokti“ į penktą klasę, kad ir vaikas, ir šeima lengviau susitvarkytų su rugsėjį laukiančiais išgyvenimais, savo įžvalgomis konferencijoje „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“ dalysis:

Jaunos mamos ir moterys kviečiamos atvykti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdves, kuriose vyks Lietuvos universitetų moterų asociacijos Vilniaus II skyriaus ir tinklaraščio „Išmintinga mama“ organizuojamas tikrų istorijų ir pokalbių ciklas apie jaunų mamų įsitraukimo, grįžimo, dalyvavimo darbo rinkoje iššūkius ir naujų galimybių realizavimą.