Gegužės 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas, ponia Jennie Brent ir vyriausioji plėtros vadovė Melissa Cohen.
Gegužės 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Korėjoje patarėjas Vilijus Samuila. Susitikime su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene aptartas Korėjos nacionalinės bibliotekos domėjimosi naujuoju Lietuvos nacionalinės bibliotekos veiklos modeliu, paremtu tradicinių ir inovatyvių funkcijų agregavimu, klausimas, galimos bibliotekų bendradarbiavimo iniciatyvos, įgyvendinant kultūrinės diplomatijos politiką, stiprinant informacinių veiklų spektro junglumą.
Prieš 20 metų UNESCO paskelbė gegužės 21-ąją Pasauline kultūrų puoselėjimo diena. Šia diena norima ne tik pabrėžti pasaulio kultūrų įvairovę, bet ir paskatinti tarpkultūrinius dialogus, siekiant visuotinės taikos, klestėjimo ir bendro pasaulio tobulėjimo. Ši iniciatyva yra ypač svarbi dabartinių dienų kontekste.
Nuo 2023 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) taps pavaldus ir bus integruotas į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Gegužės 18 d. vykusiame darbiniame pasitarime dėl MELC integracijos į Nacionalinės bibliotekos struktūrą dalyvavo Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, MELC ir Nacionalinės bibliotekos vadovai. Iš esmės susitarta dėl tolesnės perdavimo procesų eigos.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas pasipildė knygomis anglų kalba. Trumpai jas pristatome.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2022 m. gegužės 11 d. dekretu Nr. 1K-966 paskyrė tris naujus Valstybės apdovanojimų tarybos narius. Vienas jų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Gegužės 25 d. įvyko pirmasis tarybos posėdis, kuriame bibliotekos vadovas buvo išrinktas pirmininku.
Šį pavasarį Telšiuose įgyvendinta dar viena Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto dalis – kultūrinės edukacijos intervencijų projektas „Mokinių kūrybinių kompetencijų ugdymas per leidybinę veiklą“. Jį vykdė asociacija „Kūrybinės ateities idėjos“. Visus šiuos mokslo metus Telšių „Kranto“ progimnazijoje vykusiu projektu stengtasi įtraukti moksleivius į laikraščio leidybos procesą – nuo turinio kūrimo iki spaudos darbų.
Gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenų bazėse kasdien galima rasti patikimų laiko patikrintų ir naujų mokslinių šaltinių, juos skaityti ir išsaugoti asmeninėse laikmenose. Visiems registruotiems vartotojams suteikiama galimybė bet kuriuo paros metu naudotis nuotolinėmis bibliotekos paslaugomis ir pasiekti visą reikiamą informaciją.
Gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuoja mokslinę konferenciją „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei.
Jau septynioliktą kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2021 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Gretos Dirmauskaitės „Pãžeme“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021); poezijos kategorijoje – Manto Balakausko „Apmaudas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021); knygų vaikams kategorijoje – Indrės Zalieckienės „Kaip sutramdyti žvėryną?“ (leidykla „Alma littera“, 2021); knygų paaugliams kategorijoje – Kotrynos Zylės „Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021).
Seimui paskelbus šiuos metus Romo Kalantos metais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga rengia kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“, kuriame pristatomi filmai, gvildenantys laisvės, laisvo žmogaus, pasipriešinimo okupacijai ar tautos laisvės kovų temas.
Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lokarno (Šveicarija) meno galerijos vadovu Arminio’iu Sciolli’iu. Svečiui pristatytos naujos Nacionalinės bibliotekos veiklos aktualizuojant šalies dokumentinį kultūros paveldą ir pristatant meno raidos įvairovę, ugdant visuomenės kultūrinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kuruojamo pasaulinės parodos „Expo 2020“ Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas.
2022 m. balandžio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvei suteiktas Laimės Lukošiūnienės salės pavadinimas. Laimė Gabrielė Lukošiūnienė (1934–2021) beveik keturis dešimtmečius darbavosi Nacionalinėje bibliotekoje. Jos iniciatyva, nuo 1964 m. Nacionalinėje bibliotekoje imtos rengti meno kūrinių ekspozicijos, šalies ir tarptautinės parodos. L. Lukošiūnienė rengė iškilmingus jų atidarymus, rūpinosi, kad meno kūriniai atsidurtų tradicinėje bibliotekos erdvėje ir taip būtų ugdomas skaitytojų estetinis suvokimas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dovanoja projekto „Knygų startas“ lauknešėlius ir iš Ukrainos atvykusioms šeimoms, auginančioms 0–2 metų mažylius. Šia iniciatyva siekiama praskaidrinti pabėgėlių iš karo niokojamos šalies kasdienybę, padėti tėveliams kartu su mažaisiais atrasti skaitymo džiaugsmą ir naudą.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma išsamiausia lietuviškų ritinėlių pianolai kolekcija. Tai unikalūs lietuvių muzikinės kultūros artefaktai, mūsų muzikos istorikų ilgą laiką netyrinėti ir net neminėti. Išleisti 1920–1930 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, šie ritinėliai tapo išskirtiniu JAV lietuvių bendruomenės kultūrinės veiklos rezultatu. Ritinėliai užfiksavo ir dabar atspindi to meto mūsų tautiečių muzikinį gyvenimą, populiarų repertuarą, tradicijų tęstinumą ir tautos gyvybingumą išliekant mišrioje daugiakultūrėje ir daugiatautėje aplinkoje.
Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta tapytojos Monikos Furmanos paroda „(Ne)Įmanoma VisaTA“.