Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą „Chameleono spalvos“. Joje pristatomos informacinės tarnybos ELTA 1978–1982 m. nuotraukos ir panašaus laikmečio pogrindinio avangardinio meno pavyzdžiai. Ši paroda – sovietmečio propagandinės (spaudos) fotografijos tyrimo išdava.
Birželio 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi dvi dešimtys rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų, iš keliolikos pasaulio šalių atvykusių į antrąjį Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą. Tai buvo ir sugrįžimas: 2019 m. pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai taip pat svečiavosi Nacionalinėje bibliotekoje.
Įvykis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šią vasarą kartu su skaityklos „#VilniusSkaito“ organizatoriais vilniečius ir sostinės svečius kviečia į skaityklą po atviru dangumi sostinės Lukiškių aikštėje. Šiemet pirmą kartą čia galima rasti Nacionalinės bibliotekos išleistų knygų. Pasakoja Vaidenė Grybauskaitė.
Vasaros vidurys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje gausus renginių, edukacijų, parodų ir kitų įdomybių.
Birželio pabaigoje išleistas elektroninis periodinio mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ 31 numeris. Tai dar vienas 2021 m. atnaujintos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalų publikavimo ir sklaidos strategijos rezultatas. Pirmoji kregždė buvo 2022 m. vasario pradžioje išleistas „Aktualu rytoj“ 1 (19) tomas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas birželio 14–16 d. dalyvavo 30-ajame Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuro (angl. European Bureau of Library, Information and Documentation Associations, EBLIDA) vykdomosios valdybos rengiamame tarybos narių posėdyje ir konferencijoje Goethe’s institute Atėnuose (Graikija).
Mieli lankytojai, primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi birželio 24 d., Rasos ir Joninių dieną, biblioteka bus uždaryta.
Birželio 21 d. pradėta naujai sukurtos kultūrinės edukacijos informacinės sistemos bandomoji eksploatacija – bus tikrinama, ar sistema yra parengta kultūros paso paslaugoms užsakyti ir administruoti.
Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje prie vitražo (III a.) atidaryta paroda „YIVO bičiuliai / Fraynt fun YIVO. Vilniaus YIVO institutas ir tarpukario žydų pasaulis“. Paroda skirta Vilniuje 1925 m. įsteigto ir iki 1941 m. veikusio YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto, lyderiaujančios, inovatyvios, tarptautiniu mastu pripažintos akademinės žydų kultūros tyrimų institucijos, veiklai. Visi parodos eksponatai – iš Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos.
Šią dieną siūloma prisiminti visus, dėl persekiojimų, konfliktų, smurto ar žmogaus teisių pažeidimų priverstinai palikusius savo namus. Milijonai žmonių klajoja po pasaulį, ieškodami prieglobsčio svetimuose kraštuose, bandydami kurtis naujoje aplinkoje.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras birželio 16 d. jau šeštą kartą pakvietė į Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferenciją. Šiais metais, minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-metį, konferencijos pranešimus siejo tema „Sovietų okupuota Lietuva per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ prizmę: žmonės, įvykiai, atgarsiai“. Konferencijos pranešėjus ir dalyvius sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos pirmininkas prof. dr. Arūnas Streikus. R. Gudauskas dalijosi mintimis, kad, svarstant, kuo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ aktuali šiuolaikinei visuomenei, kyla paralelių tarp šio leidinio ir šiandienos situacijos kaimynystėje – karo Ukrainoje: abiem atvejais tiesa ir laisvė iškyla kaip vertybės, už kurias žmonės yra pasiryžę mokėti didžiausią kainą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis knygomis. Skaitykloje susipažinsite su Lietuvos universiteto istorija, prisiminsite lietuvių patarles, priežodžius, smagiai praleisite laiką, analizuodami tarpukario gastronomijos kultūrą.
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Lietuva atsisakė sovietinio stiliaus planinės ekonomikos ir pradėjo eiti rinkos modelio keliu. Per tą laiką verslas patyrė milžiniškų transformacijų – dabar galime didžiuotis turėdami efektyviai veikiantį europinį verslą, kuris yra vienas esminių komponentų kuriant tvarią, laimingą ir turtingą Lietuvą.
Birželio 7–9 dienomis Estijoje vyko Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų seminaras „LiLaEst 2022“. Šiame kas dveji metai vykstančiame renginyje dalyvavo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko vadovaujama darbuotojų grupė.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priėmė Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) direktorių prof. dr. Boguslavą Gruževskį. Centro atstovus domina galima partnerystė ir bendradarbiavimo formos, Nacionalinės bibliotekos teikiamos analitinės paslaugos ir informacinė infrastruktūra (duomenų bazės, kiti elektroniniai ir informaciniai ištekliai).
Jau visai netrukus – birželio 17-ąją – naktinį Vilnių nušvies kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2022“. Šešioliktą kartą vilniečius ir miesto svečius susipažinti su naujausiomis meno tendencijomis ir laiko patikrinta klasika kviečiantis įvykis po dvejų pandemijos metų grįžta visu pajėgumu. Vilniečius ir miesto svečius festivalis pasitiks su nauju šūkiu – „Šviesa visada laimi“, – skatindamas tiek miestus apgaubiančios nakties, tiek sukrečiančių nūdienos įvykių tamsą išsklaidyti kultūros šviesa.
Ukrainai jau daugiau nei aštuonerius metus kovojant dėl savo laisvės, kaip niekad svarbi yra mūsų parama. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat nelieka nuošalyje. Net ir nuslūgus pirminiam pasaulio susidomėjimui Ukraina, išaugusiam po Maidano, Nacionalinė biblioteka nuolat siekė priminti, kad kova nebaigta: organizavome filmų Ukrainos tema peržiūras, knygų pristatymus, susitikimus su intelektualais, diskusijas, vyko Leonardo Skirpsto fotografijų iš Maidano bei Jurijaus Veličko nuotraukų iš fronto parodos. 2016 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos V. Vernadskio nacionaline biblioteka.